Knygos sutiktuvės
Knygos sutiktuvės
2023 m. sausio 10 d., 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks Mariaus Kundroto knygos „Putinizmas: ideologinė charakteristika“ pristatymas. Dalyvauja knygos autorius, prof. Lauras Bielinis, prof. Ona Voverienė ir Gintaras Songaila, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Renginio moderatoriai – Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius ir žurnalistas Vitalijus Balkus.
Tai – trečia politologo Mariaus Kundroto knyga, po monografijų „Tauta amžių kelyje“ ir „Tautinis idealas politikoje“. Knygoje analizuojama, ar Putino režimas turi konkrečią politinę programą, su kokia politine ideologija ta programa labiausiai sietina. Išsamiai aptariami istoriniai precedentai, komunikacija masėms, struktūriniai režimo bruožai politiniu, socialiniu, ekonominiu ir geopolitiniu aspektu.
Renginio metu bus galima įsigyti šią knygą.
Komunikacijos skyrius 8 687 88 685
Naujos knygos
Naujos knygos
The Oxford textbook of decadence. New York: Oxford University Press, 2022. 723 p.
Žodis „dekadansas“ dažniausiai turi neigiamą reikšmę ir siejamas su kultūros bei visuomenės vertybių nuosmukiu, tačiau šis neigiamas reiškinys rado ir teigiamą kultūrinę išraišką, daugiausia žymių XIX a. dekadentų kūryboje. Šioje knygoje dekadansas tiriamas plačiame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekste, apimant laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Ypatingas dėmesys skiriamas dekadentizmui literatūroje, tačiau taip pat nagrinėjamos tapybos, knygų meno, mados, interjero puošybos, architektūros, virtuvės ir kt. sričių dekadanso apraiškos. Atskleidžiama dekadanso įtaka teologijai, ekologijai, filosofijai, psichologijai ir politikai. Aptariamas dekadanso paradoksas: kultūra, kuri semiasi kūrybinės energijos iš nuosmukio idėjos.
The Oxford textbook of Jewish diaspora. New York: Oxford University Press, 2021. 706 p.
Terminas „diaspora“ vartojamas ne savo istorinėje tėvynėje gyvenančiai tautos daliai apibūdinti. Per visą savo istoriją persekiojami ir tremiami žydai palikdavo pažįstamas vietas, kad rastų geresnių galimybių naujose. Šioje knygoje teigiama, kad diasporos idėja glaudžiai susijusi su žydų tautos istorija, kurioje atsispindi egzilio trauma ir priklausymo stoka. Nagrinėjamas tiek destruktyvus, tiek ir konstruktyvus diasporos gyvenimo aspektai. Tarp aptariamų temų – biblinis ir Viduramžių diasporos vaizdavimas, įvairios bendruomenės visame pasaulyje, prieštaringi diasporos santykiai su Izraeliu, šiuolaikinis žydų mąstytojų požiūris į diasporą, diasporos palikimas žydų kasdieniame gyvenime ir kultūroje ir kt.
Zubok, Vladislav M. Collapse: the fall of the Soviet Union. New Haven; London: Yale, 2022. 535 p.
Garsus istorikas pateikia naują paskutiniųjų SSRS metų istorijos interpretaciją, paneigdamas nuomonę, kad sovietinės santvarkos žlugimas buvo neišvengiamas. Autorius teigia, kad nesėkmingos Gorbačiovo reformos, užuot modernizavusios ir demokratizavusios Sovietų Sąjungą, susilpnino jos vyriausybę ir įgalino separatizmą. Knygoje aptariami to meto politinio, socialinio bei ekonominio gyvenimo reiškiniai: Rusijos demokratinis populizmas, Baltijos šalių kova už nepriklausomybę, Sovietų Sąjungos finansų krizė, autoritarinės valstybės valdžios trapumas ir kt. Atsižvelgiant į 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą, knyga ypač savalaikė, nes joje išsamiai nagrinėjami istoriniai procesai, kurie lėmė šį karą.
Platonova, Daria. The Donbas conflict in Ukraine: elites, protest, and partition. London; New York: Routledge, 2022. 272 p.
Aštuonerius metus trukęs konfliktas Donbase tapo vienu iš svarbiausiu veiksnių, kurie nulėmė 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą. Šioje knygoje nagrinėjamos konflikto priežastys. Atskirai bandoma atsakyti į klausimą, kodėl 2014 m. prasidėjus neramumams Rytų Ukrainoje, Donecko mieste prasidėjo karo veiksmai, o Charkivo – ne, nepaisant abiejų miestų geografinio artumo su Rusija, taip pat panašios etninės ir kalbinės sudėties. Teigiama, kad pagrindine priežastimi tapo vietos elitų pobūdis ir elgesys, skirtingi ryšiai su Ukrainos centrine valdžia ir gebėjimas susidoroti su pokyčiais. Parodoma, kokie svarbūs Ukrainoje buvo neformalūs centro ir regiono santykiai, daroma išvada, kad konfliktą sukėlė vietinės politinės aplinkybės, o ne Rusija.
Weiss-Wendt, Anton. Putinʼs Russia and the falsification of history: reasserting control over the past. London; New York; Oxford; New Delhi; Sydney: Bloomsbury Academic, 2022. 326 p.
Šioje knygoje drąsiai nagrinėjama, kaip šiandienos Rusijoje istorijos mokslas naudojamas politiniams tikslams. Parodoma, kaip po 2011–2012 m. protestų Rusijos vyriausybė naudojo administracines kontrolės priemones, siekdama sužlugdyti nepriklausomus istorijos tyrimus bei sukurti karingu patriotizmu paremtą istorinį pasakojimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją. Šiandienos Rusijoje leidžiama vienintelė šalies istorijos interpretacija, kuri skleidžia stiprios valstybės ir autoritarinio valdymo sampratą. Valstybės mastu vykdomas istorijos falsifikavimas kelia abejonių dėl istorijos mokslo ateities Rusijoje.
McFaul, Michael. From Cold War to hot peace: the inside story of Russia and America. London: Penguin Books, 2019. 519 p.
Šios knygos autorius – amerikiečių mokslininkas ir diplomatas, vienas iš Rusijos ir Amerikos santykių vadinamosios „perkrovimo“ (angl. reset) politikos kūrėjų. 2012 –2014 m. prof. McFaulas buvo JAV ambasadorius Rusijoje, nuo to pat laiko Kremlius jį kaltino priešiškų Putinui nuotaikų kurstymu. Jo knygoje atskleidžiama šių šalių santykių istorija nuo M. Gorbačiovo valdymo laikų iki 2018 metų, istorinį bei politinį tyrimą jungiant su liudininko pasakojimu apie valdžios koridorius. Aptariama, kaip Rusija iš tikrųjų veikia ir kodėl pasaulis įžengė į naują pavojingą konfrontacijos epochą.
Short, Philip. Putin: his life and times. London: The Bodley Head, 2022. 854 p.
Ši naujausia, labai detali Vladimiro Putino biografija remiasi daugybe spausdintų šaltinių bei Putiną pažinojusių žmonių liudijimais. Ji aprėpia laikotarpį nuo Putino gimimo Leningrade iki pirmų 2022 m. invazijos į Ukrainą mėnesių. Knygoje keliamas klausimas, kodėl jos pagrindinis personažas ir jo vadovaujama valstybė nuėjo būtent autoritarizmo keliu ir kas jų laukia ateityje. Autorius stengiasi nešališkai aprašyti Putino gyvenimą bei veiklą, vengdamas sensacingumo, emocijomis grįstų vertinimų, nepatvirtintų gandų perpasakojimo ir pan.
Wellesley, Mary. Hidden hands: the lives of manuscripts and their makers. London: Riverrun, 2021. 367 p.
Įdomioje, puikiai parašytoje knygoje pasakojama apie Anglijos Viduramžių rankraštinių knygų gamybą ir likimus Europos knygos kultūros kontekste. Aptariama, ką išlikę rankraščiai gali atskleisti apie juos sukūrusias ir išsaugojusias per amžius „nematomas rankas“: medžiagų gamintojus, rašovus, menininkus, knygrišius, skaitytojus, mecenatus bei kolekcininkus. Parodoma, kaip išlikę rankraščiai atveria mums langą į spalvingą ir įvairų kasdienį Viduramžių gyvenimą ir kultūrą. Aptariamas to meto moterų kaip knygos veikėjų vaidmuo.
Hamel, Christopher de. Making medieval manuscripts. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2021. 153 p.
Žymus Oksfordo bibliotekininkas ir retų rankraščių ekspertas populiariai pristato rankraštinių knygų pasaulį, aprėpdamas laikotarpį nuo Ankstyvųjų viduramžių iki Renesanso. Daugiausia kalbama apie rankraščių gamybai naudotas medžiagas ir knygų kūrėjų darbo metodus. Kiekviena rankraštinės knygos gamybos pakopa kruopščiai aprašyta – nuo pergamento, plunksnų, dažų bei rašalo paruošimo iki tekstų rašymo, rankraščio iliuminavimo ir įrišimo. Pateikiamas trumpas rankraščių terminų žodynėlis. Knyga gausiai iliustruota Oksfordo Bodlėjaus bibliotekos (Bodleian Library) fonduose saugomų rankraščių nuotraukomis.
Boardley, John. Typographic firsts: adventures in early printing. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2019. 192 p.
Nemažai dabartinių spausdintos knygos dalykų sukūrė jau pirmieji spaustuvininkai antroje XV a. pusėje. Tuomet įvairios Europos leidyklos ir spaustuvės ieškojo naujoviškų sprendimų, kaip leidžiant spausdintas knygas, atkartoti ir net patobulinti rankraštinių knygų apipavidalinimą. Šioje knygoje pristatytos Renesanso knygų spausdinimo naujovės, kurios sudarė spausdintos knygos įvaizdį ir sukūrė Europos tipografinį standartą. Aptariama daugybė temų: poligrafijos iššūkiai, natų ir žemėlapių spausdinimas, knygų iliustravimas medžio raižiniais, antraštinių lapų atsiradimas, vaikams skirtų knygų ypatybės, pirmųjų tipografinių šriftų sukūrimas, knygų puošyba auksu ir kt.
Sutzkever, Abraham. From the Vilna ghetto to Nuremberg: memoir and testimony. Montreal; Kingston; London; Chicago: McGill-Queenʼs University Press, 2021. 475 p.
Žydų poeto ir rašytojo Abraomo Sutzkeverio prisiminimuose apie Vilniaus getą atskleidžiamas žydų gyvenimo nacių okupacijoje siaubas ir jų atsparumas likimo išbandymams. Šis vertimas į anglų kalbą grindžiamas dviejų prisiminimų tekstų versijomis: Sutzkeverio dienoraščio užrašais ir liudijimo Niurnbergo procese tekstu. Memuarai apima dvejus gyvenimo Vilniaus gete metus, pabėgimą iš geto ir dalyvavimą partizanų būryje, Maskvoje praleistus dvejus metus ir Niurnbergo procesą. Poetas rašė prisiminimus apie getą, remdamasis savo paties išgyvenimais, kitų liudininkų pasakojimais, taip pat gete paslėpta medžiaga, kuri buvo atgauta, išlaisvinus Vilnių iš vokiečių okupacijos.
Klibansky, Ben-Tsiyon. The golden age of the Lithuanian yeshivas. Bloomington: Indiana University Press, 2022. 391 p.
Tai pirmas didelės apimties kūrinys anglų kalba apie XX a. Lietuvos ješivų istoriją. Knygoje nušviečiamas paskutinis Lietuvos žydų rabinų mokyklų gyvavimo laikotarpis – nuo I pasaulinio karo išvakarių iki II pasaulinio karo pradžios. Parodoma, kad Lietuvos ješivose buvo nustatytas griežtas religinio ugdymo standartas, jos buvo laikomos geriausiomis pasaulyje rabinus rengiančiomis institucijomis. Aprašoma, kad ješivos išgyveno sunkų laikotarpį I pasaulinio karo metu, bet jam pasibaigus, greitai grįžo prie įprastos veiklos ir ėmė plėstis į kitas Rytų Europos žemes. Nepaisant nuolatinių finansinių sunkumų, ješivos nestokojo mokinių, į jas stodavo jaunuoliai iš viso pasaulio. Prasidėjus II pasauliniam karui, ješivos pradėjo nykti ir buvo galutinai sunaikintos Holokausto metu.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
Kalėdinis sveikinimas
Kalėdinis sveikinimas
Brangieji, tarsi nepastebimai, nes be gaišaties ir greitai baigia praeiti neužmirštami 2022-ieji. Ką jie paliko Bibliotekos bendruomenei, Vilniaus miestui, Lietuvai ir pasauliui? Pirmiausia, tik nelinksmiausia, nes baisiausia – šiuos metus iki pat laikų pabaigos žymės negailestingas, žiaurus, visa naikinantis Kremliaus karas prieš taikius Ukrainos žmones, neįtikima ištverme, heroizmu ir pasiaukojimu įrodžiusius ištikimybę demokratinėms pasaulio vertybėms, kultūrai, teisingumui ir šviesai. Todėl tad iki pat laikų pabaigos tegu garsiai skamba iš Vilniaus ir Varšuvos, Rygos ir Talino, Vašingtono ir Londono, Paryžiaus ir Berlyno: Слава Украïнi!
Lietuva ir Vilnius šiuos metus įamžino Pranciškaus Skorinos ir Mažosios kelionių knygelės vardais. Spaudos pradininkas, nepralenktas leidėjas ir vertėjas, puikus poetas ir rašytojas, kelių valdovų gydytojas ir botanikas ir visi reikšmingi jo vardu žymėti 500 metų senumo įvykiai leido mums pasidžiaugti ta vieta kultūringų Europos tautų istorijoje, kurią Skorinos valia ir pastangomis prieš 500 metų pelnė jo tėvynė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštija. Šituo džiaugsmu su visais dalinomės ištisus metus. 2022 m. sausio 20 d. didžiojo Lietuvos humanisto atminimą pagerbėme Šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, gegužės 10 d. – jautriu renginiu Vilniaus rotušėje, rugsėjo 22–23 d. – tarptautine konferencija LMA salėse ir didele dokumentų paroda Bibliotekos rūmuose, o nuo lapkričio 30 d. – visam pasauliui neribotam laikui prieinama virtualia paroda „Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500“.
2022-ieji paženklinti gražia sukaktimi: Biblioteka gyvuoja jau 110 metų! Ar šiemet atsitiko kas nors, ką minėsime ilgainiui? Tikrai taip, atsitiko! Statybos darbai kitąmet peržengs lemtingą slenkstį – prasidės rūmų kapitalinis remontas, o su juo kada nors greit ir neišvengiamai ateis visų statybos darbų pabaiga. Ją artindami, spalio pradžioje į naujas saugyklas pradėjome kelti visą didžiulį savo dokumentų fondą. Iki šiol tai darome, netausodami jėgų ir laiko, sutelkdami pajėgas, kai to reikia, ir jokiomis aplinkybėmis – netgi kai, regis, nebematyti dangaus – nenuleisdami skrydžiui pakilusių sparnų. Tegul tokia pati dvasia mus ir visą gausią Bibliotekos bendruomenę lydi per visus ateinančius metus!
Ramių, šviesių ir šiltų Šv. Kalėdų ir energingų, smagių, puikių sumanymų bei nuveiktų darbų gausingų, sveikų, našių ir kūrybingų visiems 2023-ųjų!
Direkcija
Vikos Petrikaitės nuotrauka
Palydint Skorinos metus
Palydint Skorinos metus
Lietuva ir Vilnius šiuos metus įamžino Pranciškaus Skorinos ir Mažosios kelionių knygelės vardais. Spaudos pradininkas, nepralenktas leidėjas ir vertėjas, puikus poetas ir rašytojas, kelių valdovų gydytojas ir botanikas ir visi reikšmingi jo vardu žymėti 500 metų senumo įvykiai leido mums pasidžiaugti ta vieta kultūringų Europos tautų istorijoje, kurią Skorinos valia ir pastangomis prieš 500 metų pelnė jo tėvynė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštija. Šituo džiaugsmu su visais dalinomės ištisus metus. 2022 m. sausio 20 d. didžiojo Lietuvos humanisto atminimą pagerbėme Šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, gegužės 10 d. – jautriu renginiu Vilniaus rotušėje, rugsėjo 22–23 d. – tarptautine konferencija LMA salėse ir didele dokumentų paroda Bibliotekos rūmuose.
Gražiu baigiamuoju Skorinos metų įvykiu tapo Bibliotekos direktoriaus dr. Sigito Narbuto studija „Ankstyviausieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos leidiniai“, dviem – lenkų ir lietuvių – kalbomis išėjusi Balstogėje ir prieš pat Kalėdas pasiekusi Vilnių. Tai – bendras Palenkės Łukaszo Górnickio ir LMA Vrublevskių bibliotekų leidinys, skirtas pagerbti Skorinos 550-ąsias gimimo ir „Mažosios kelionių knygelės“ 500-ąsias išleidimo metines. Studijoje apžvelgiami ankstyviausi LDK leidiniai, pasirodę Krokuvoje, Milane, Prahoje, Romoje, Vilniuje bei kai kuriuose kituose miestuose iki Pranciškaus Skorinos mirties (1551–1552) ir pirmosios nuolat veikusios LDK spaustuvės darbo pradžios (1553). Publikacijoje aptariamos 86 knygos, išspausdintos nuo 1494 iki 1553 metų bažnytine slavų, lietuvių, lenkų, vokiečių ir lotynų kalbomis, nuo seno LDK vartotomis rašto bei komunikacijos reikalams, daugiau dėmesio skiriant Skorinai ir jo leidiniams. Tai pirmas toks bandymas pateikti apibendrintą ankstyviausios spausdintinės LDK knygos visomis kalbomis vaizdą. Studijos išleidimą parėmė Lenkijos institutas Vilniuje.
Direkcijos informacija
Kun. Algirdo Toliato sveikinimas
Kun. Algirdo Toliato sveikinimas
Mieli Bibliotekos darbuotojai ir skaitytojai,
svarbiausia Kalėdų dalis – ne dovanos ar šventinė nuotaika. Svarbiausia dalis – tai susitikimas su Kristumi, perkeičiantis mūsų širdis ir įgalinantis mylėti Dievo meile. Ar tas susitikimas įvyksta per kiekvienas Kalėdas? Ne. Gali ir visai niekada neįvykti. Yra posakis, kad mokytojas atsiranda, kai mokinys pasiruošęs.
Tad kviečiu šiuo adventiniu metu rasti laiko pažvelgti į savo širdis ir atrasti, ką dar galėtume padaryti, kad įvyktų tas susitikimas, mūsų širdis, lyg prakartėles, pripildantis Dievo artumo.
Ir dar sakoma, kad sunkūs laikai kuria stiprius žmones. Stiprūs žmonės kuria lengvus laikus. Lengvi laikai kuria silpnus žmones. Silpni žmonės kuria sunkius laikus.
Todėl linkiu pilnatvės akimirkose nepamiršti dėkingumo ir tarnystės kitiems. Na, o esant sunkumams, linkiu neprarasti vilties ir džiaugsmo, nes būtent išbandymuose gimsta stiprus Dievo žmogus.
Linkiu Jums šventų Kalėdų!
Kun. Algirdas Toliatas
Knyga ir vertėjas
Knyga ir vertėjas
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, pradeda pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Kiekvienu įrašu konkrečią knygą (arba autorių) pristatys vertėjas, kuris dažniausiai lieka už kadro, bet kaip tik jis labiausiai pajėgus atskleisti verčiamų kūrinių istorinius ir kultūrinius kontekstus, menines priemones, galimus ryšius ar paraleles su Lietuvos realijomis.
Šiame įraše vertėja Austėja Merkevičiūtė pristato svarbiausią austrų psichiatro ir neurologo Viktoro E. Franklio veikalą „Sielogyda“. Vertėjai talkina Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto Lietuvoje įkūrėjas prof. Rimantas Kočiūnas. „Sielogydoje“ Franklis teoriškai pagrindžia logoterapiją, būtent į prasmę orientuotą psichoterapiją, ir pateikia daugybę jos praktinio taikymo pavyzdžių, taip pat ir tokiomis ribinėmis aplinkybėmis kaip koncentracijos stovykla. Logoterapija yra viena iš trijų kertinių Vienos psichoterapijos krypčių greta Sigmundo Freudo psichoanalizės ir Alfredo Adlerio individualiosios psichologijos.
Menininkų aistros prieš 100 metų
Menininkų aistros prieš 100 metų
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus fonduose saugomas 1922 m. gruodžio 24 d. pasirodęs vienkartinis leidinys – Lietuvių meno kūrėjų biuletenis. Šis dešimties puslapių leidinys buvo skirtas, deja, ne šventėms ir ne menui, bet Lietuvos meno kūrėjų draugijos narių nesutarimams paaiškinti, įvardyti asmenims, siekusiems pakenkti organizacijos veiklai ir geram vardui.
Lietuvių meno kūrėjų draugija veikė 1920–1929 m. Kaune, o 1934 m. buvo oficialiai likviduota. Turėjo Dramos, Literatų, Muzikų ir Plastikos sekcijas. Draugijos nariai rinko lietuvių dailės kūrinius, rengė parodas, koncertus, skelbė konkursus, steigė kūrybines įstaigas, rėmė užsienyje studijuojančius menininkus. 1920 m. išleido du laikraščio Menas numerius. Draugijai pirmininkavo Adomas Varnas (1920–1923), Justinas Vienožinskis (1923–1925), Balys Sruoga (1925–1927), Faustas Kirša (1927–1929).
Jaunoje valstybėje kultūrinės veiklos raidą varžė skurdas ir patalpų trūkumas. Po trejų gyvavimo metų Lietuvių meno kūrėjų draugiją suskaldė nesutarimai dėl patalpų Maironio g. 3 Kaune. Ten nuo Draugijos atskilusi menininkų grupė, kurią sudarė Vilius Jomantas, Antanas Sutkus, Vytautas Bičiūnas, Antanas Šmulkšys, Kazys Puida ir Ona Pleirytė-Puidienė, siekė įsteigti modernų „Vilkolakio“ teatrą. Dauguma Draugijos narių tam nepritarė, minėtas patalpas ketino atiduoti M. K. Čiurlionio galerijai, kurioje eksponuotų sukauptą paveikslų kolekciją bei tautodailės dirbinius. Atskilėliai spaudoje skleidė melagingas, Draugiją žeminančias žinutes. V. Bičiūnas, Seimo narys, buvęs Draugijos valdybos narys ir reikalų vedėjas, apskundė Draugiją Vidaus reikalų ministerijai, neva organizacija esanti nelegali, neturinti registruoto statuto. Revizija nustatė, kad skundas buvo melagingas.
Norėdama atskleisti savo poziciją, Lietuvos meno kūrėjų draugija nusprendė išleisti Biuletenį, kuriame atskilėlius demaskavo, leidinio žodžiais, kaip „šaiką, kuriai nėra nieko ne tik šventa, bet ir žmoniška“. Biuletenyje buvo paskelbti ne itin etiški Laisvės, Lietuvos dienraščiuose ir kitur paviešinti atskilėlių grupės pranešimai, taip pat Draugijos atsakymai į juos. Leidinyje taip pat išspausdinti įvairūs Draugijos ir Kauno miesto valdybos dokumentai, susiję su pagrindiniu ginčų objektu – Draugijai paskirtomis patalpomis. Jurgis Šlapelis Biuletenio straipsnyje „Etika ir idėjingumas“ pašiepė atskilėlių grupės etikos supratimą: jie, nors kritikavo sustabarėjusius valstybės remiamus menininkus, bet ir patys nevengė pasinaudoti valstybės biudžeto lėšomis. Be to, Biuletenyje buvo paskelbtas Lietuvių meno kūrėjų draugijos visuotinio susirinkimo, įvykusio 1922 gruodžio 8 dieną, protokolas.
Literatūra
Liutkus, Viktoras; Vengris, Antanas. Lietuvių meno kūrėjų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2008, t. 13, p. 174.
Puida, Kazys; Jomantas, Vilius; Sutkus, Antanas. Intrygos ar idėja? Krašto balsas, 1922 gruodžio 15 (Nr. 39), p. 2–3.
Paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“
Paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“
Doc. dr. Žavintos Sidabraitės paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“. Reikšmingų lietuvių literatūros ir raštijos paminklų autorius, rengėjas, vertėjas Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) buvo kitataučių atvykėlių į Prūsijos Lietuvą palikuonis. Lektorė pabandys aiškintis, kaip vyko šio dviejų kultūrų aplinkoje susiformavusio „vokiečių lietuvio“ tolydžio stiprėjusi kreiptis lietuvių kultūros link, kokios aplinkybės ir veiksniai paskatino, sudarė sąlygas būtent XVIII amžiaus pabaigoje visa jėga išsiskleisti Milkaus filologiniam talentui – parengti ir išleisti reikšmingiausius amžių sąvartos lietuvių kalbos ir literatūros veikalus. Taip pat bus atkreiptas dėmesys į kai kuriuos Milkaus asmens ir darbų recepcijos modernioje Lietuvos kultūroje aspektus.
Šventinių atvirukų paroda „Vidinio džiaugsmo ir šviesos“
Šventinių atvirukų paroda „Vidinio džiaugsmo ir šviesos“
Vrublevskių bibliotekos renginių salėje eksponuojama nedidelė šventinių atvirukų paroda iš asmeninės Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kolekcijos. Eksponuojami 2016–2022 m. laikotarpiu gauti atvirukai, kurie pagal temas suskirstyti į tris dalis: karpiniai-atvirukai, religinės scenos, Azijos šalių atvirukai. Parodoje galima išvysti tiek valstybinių institucijų (pvz., LR Prezidentūros, Konstitucinio teismo), tiek ir atminties institucijų (t. y. Valdovų rūmų, Lietuvos ypatingojo archyvo ir pan.) atvirukų. Religinei temai priskiriami atvirukai įamžina svarbiausias Biblijines scenas – išminčių pagarbinimą, Tris Karalius, Švč. Mergelę Mariją, Kristaus gimimo istoriją. Išskirtinis parodos akcentas – atvirukai iš Japonijos, Kinijos, Taivanio. Viename jų vaizduojama tradicinė japonų teatrinio meno „kabuki“ scena, taip pat aukščiausias Fudžio kalnas (Fudzijama) Japonijoje. Kitame įamžintas Ksunas (org. Xun) – keraminė rutulio formos fleita iš Kinijos, priskiriama karališkiesiems ritualiniams muzikos instrumentams.
Tekstą parengė Lina Anušauskienė
Virtuali paroda „Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500“
Virtuali paroda „Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500“
2022-aisiais minime 500-ąsias spaudos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje metines. 1522 m. Vilniuje rusėnas Pranciškus Skorina išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“, žyminčią didžiulės svarbos permainų Lietuvos kultūroje pradžią. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija tapo knygas spausdinančių, tai yra moderniausias savo metui informacijos bei komunikacijos priemones ir būdus įsisavinusių, Europos šalių bendrijos nare. Tai nebuvo atsitiktinis įvykis. Jį sukėlė kelios priežastys, o lėmė iškiliausi ano meto Lietuvos valstybės, kelių konfesijų, mokslo ir kultūros žmonės. Apie tai pasakojama šioje virtualioje parodoje.