Apie Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus senųjų knygų paveldą
Apie Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus senųjų knygų paveldą
Dr. Daiva Narbutienė, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja „Apie Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus senųjų knygų paveldą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“. Lektorė trumpai supažindina su Muziejaus istorija ir pateikia iš jo į Biblioteką patekusių senųjų knygų paveldo išsamų tyrimą.
1921 metais įkurto I. Luckevičiaus muziejaus atsiradimo ir gyvavimo istorija atspindi ypatingą Lietuvos sostinės kaip keliatautės kultūros miesto pobūdį ir baltarusių bendruomenės pastangas saugoti savo paveldą. Šio Muziejaus pagrindą sudarė istoriko, archeologo, bibliofilo ir aktyvaus Vilniaus baltarusių visuomenės veikėjo Ivano Luckevičiaus (1881–1919) sukauptas dokumentinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas, taip pat įvairūs archeologinių ekspedicijų metu įgyti eksponatai, padovanoti 1918 m. įkurtai Baltarusių mokslo draugijai. Dėl sudėtingų politinių aplinkybių 1945 m. muziejų panaikinus, jame buvę spaudiniai ir rankraščiai buvo perduoti tuometinei Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai.
Rankraščių skyriuje saugomi rusėniški dokumentai, susiję su J.K. Chodkevičiumi
Rankraščių skyriuje saugomi rusėniški dokumentai, susiję su J.K. Chodkevičiumi
Dr. Andriaus Jurkevičiaus paskaitoje aptariama bibliotekoje saugomų J. K. Chodkevičiaus dokumentų, rašytų rusėnų kalba, ortografija ir vandenženkliai. Tyrimui pasitelkta 16 originalių rusėniškų dokumentų, kuriuos ištyrus galima teigti, kad Jonas Karolis Chodkevičius savo reikmėms dažniausiai naudodavo popierių, kurio rūšys buvo populiarios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos teritorijoje, taip pat kitose Europos šalyse.
Turinys:
0:00:00 Įžanga
00:00:58 Dokumentai, pasitelkti tyrimui
00:02:13 J.K. Chodkevičiaus parašai, parašai ir antspaudai J.K. Chodkevičiaus dokumentuose
00:03:27 J.K. Chodkevičiaus dokumentų pagrindinės ypatybės
00:11:10 Pateiktų duomenų apie J.K. Chodkevičiaus dokumentus apibendrinimas
00:13:07 Vandenženkliai J.K. Chodkevičiaus dokumentuose
00:23:29 Pabaiga
Apie Esperanto kalbą ir Mažąją Lietuvą
Apie Esperanto kalbą ir Mažąją Lietuvą
2022 m. vasario 17 d. 16 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje vyks Vytauto Šilo „Bibliografijos rodyklės“ sutiktuvės. Renginį ves kalbininkas Audrys Antanaitis, dalyvaus Vytautas Šilas, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, akademikas Domas Kaunas ir Lietuvos esperantininkų sąjungos vadovas Povilas Jegorovas.
Knygoje pristatoma Mažosios Lietuvos tyrėjo, esperantininkų judėjimo istoriko ir visuomenės veikėjo Vytauto Povilo Šilo publikacijų lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis ir tarptautine esperanto kalba apžvalga nuo 1961 metų iki šių dienų. Dar studijuodamas Vilniaus universitete Vytautas Šilas ėmė bendradarbiauti užsienio ir Sovietų Sąjungos nelegalioje spaudoje esperanto kalba. Lietuviškai rašyti (daugiausia esperantininkų veiklos tema) pradėjo jau baigęs mokslus. Nuo 1980 metų ėmė skelbti medžiagą Mažosios Lietuvos kultūros paveldo klausimais, šia tema bendradarbiavo su Mažosios Lietuvos ir Visuotine lietuvių enciklopedijomis.
Leidinyje pristatomos publikacijos apie Vytautą Šilą lietuvių, rusų, vokiečių ir esperanto kalbomis, jo biografijos faktai. Iliustruojama nuotraukomis iš asmeninio archyvo. Taip pat pateikiamas V. Šilo lietuvių kompozitorių ir lietuvių liaudies dainų vertimų į esperanto kalbą sąrašas. Vytauto Šilo „Bibliografijos rodyklė“ pravers tiems, kas domisi Mažosios Lietuvos praeitimi ir dabartimi, esperantininkų judėjimo istorija Lietuvoje, kitais esperantininkų veiklos dalykais.
Registruotis adresu: inga.beruliene@mab.lt
Lietuvos abolicionistų leidinio šimtmetis
Lietuvos abolicionistų leidinio šimtmetis
Prieš 100 metų, 1922 m. pradžioje, pasirodė dvimėnesinis Lietuvos abolicionistų draugijos žurnalas Lietuvos abolicionistas.
Abolicionizmo idėjos gimė XIX amžiuje Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip judėjimas dėl vergijos panaikinimo. Europoje šis judėjimas įgijo kitokį pobūdį – tapo kova už moterų išlaisvinimą iš prostitucijos vergijos. Abolicionistų požiūriu, prostitucija nelaikytina teisėtu verslu ar normalia profesija. Tai yra smurto prieš moteris forma, kadangi moterys dažniausiai įsitraukia į prostituciją ne savo noru, o dėl nepalankių socialinių ir ekonominių aplinkybių.
Judėjimo pradininkės anglės Džozefinos Elizabetės Butler (Josephine Elizabeth Butler, 1828–1906) pastangomis 1875 m. buvo įkurta Tarptautinė abolicionistų federacija. 1888 m. Didžiojoje Britanijoje, o vėliau ir daugelyje kitų Europos valstybių buvo panaikinta prostitucijos reglamentacija, tai yra, prostitucijos įteisinimas įstatymais arba taisyklėmis.
Lietuvoje abolicionizmo idėjas, jų pasisėmusi Tarptautiniame moterų kongrese, vykusiame 1920 m. Ženevoje, pristatė rašytoja, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Jos iniciatyva 1920 m. rugsėjo 8 d. buvo įkurta Lietuvos abolicionistų draugija. Organizacija siekė ugdyti vienodus abiems lytims moralės principus, kovoti su visomis oficialiai legaliomis ištvirkavimo formomis ir pasipelnymu iš jų, išsiaiškinti ir šalinti socialines prostitucijos priežastis. Lietuvos visuomenė nebuvo pasiruošusi naujovėms, iš aktyvisčių šaipėsi, laikė išsišokėlėmis ir nusistovėjusios tvarkos griovėjomis. Kai kurie laikraščiai (pvz., Lietuva) atsisakydavo skelbti straipsnius abolicionizmo tema.
Draugijos iniciatyva 1920 m. buvo parašytas ir įteiktas Seimui kovos su venerinėmis ligomis įstatymo projektas, tačiau dauguma Seimo Sveikatos komisijos narių legalius viešuosius namus laikė geriausia priemone kovoti su šiomis ligomis. G. Petkevičaitė-Bitė protestavo prieš tokį požiūrį, pateikė statistikos duomenų, kurie įrodė, kad kaip tik prostitucijos įteisinimo panaikinimas padeda kovoti su šių ligų plitimu. Sveikatos komisijos nariai vyrai iš jos tik pasityčiojo. Vėlesniuose Sveikatos komisijos posėdžiuose abolicionistų idėjas palaikė gydytojai, todėl buvo prieita prie kompromiso, kad prostitucijos reglamentacija vis dėlto nėra pakankama priemonė venerinėms ligoms suvaldyti, tačiau geresnių priemonių kol kas nėra.
Tik 1935 m. didelėmis ilgametės Abolicionistų draugijos pirmininkės Paulinos Kalvaitytės-Karvelienės pastangomis, parėmus Lietuvos moterų tarybai ir katalikiškoms moterų organizacijoms, buvo pasiektas svarbiausias Draugijos tikslas – Lietuvoje panaikinta legali prostitucija, priimtas „Įstatymas kovos su venerinėmis ligomis“. Į Baudžiamąjį statutą buvo įtrauktos griežtos bausmės už apkrėtimą venerinėmis ligomis ir už viešųjų namų laikymą. Tačiau pasiektas juridinis laimėjimas mažai pakeitė tikrąją padėtį: uždraudus legalius viešuosius namus, jie tapo slapti, veikė po restoranų, viešbučių, nakvynės namų priedanga, o nepatyrusios merginos ir toliau buvo įtraukiamos į prekybos žmonėmis liūną.
Pasak Virginijos Jurėnienės, Lietuvos abolicionistų draugija buvo viena iš daugelio veiklių tarpukario moterų organizacijų. Įsteigimo metais Draugija turėjo 26 skyrius visoje Lietuvoje ir apie 1000 narių. 1921 m. gruodžio 28–29 d. Draugija suorganizavo I suvažiavimą, 1922 m. įstojo į Tarptautinę abolicionistų federaciją, dalyvavo jos suvažiavimuose. 1925 m. Draugija tapo mišri. 1940 m. organizacijos veiklą nutraukė sovietų okupacija.
1922 m. Lietuvos abolicionistų draugija išleido keturis žurnalo Lietuvos abolicionistas numerius. Leidinys buvo nedidelis, 16 puslapių. Skelbė straipsnius, siekiančius paskleisti abolicionistų mintis ir paveikti visuomenę, viešino 1921 m. gruodį vykusio Lietuvos abolicionistų suvažiavimo pranešimų tekstus, supažindino su Draugijos skyrių Lietuvoje veikla ir panašių užsienio organizacijų pasiekimais. Žurnalą spausdino „Varpo“ spaustuvė Kaune.
Žurnalą Lietuvos abolicionistas redagavo pedagogė, rašytoja, aktyvi visuomenininkė Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė. Ji žurnalo numeriuose paskelbė straipsnių, pasirašiusi Auksės slapyvardžiu. Leidinyje bendradarbiavo G. Petkevičaitė-Bitė, mokytoja S. Juozelėnaitė, gydytojai Vanda Tumėnienė, Lazaris Epšteinas, Vincas Tercijonas.
Nors Lietuvos abolicionistų draugijos leidinys ėjo gana trumpai, vis dėlto jis paliko savitą, ryškų pėdsaką lietuviškų socialinės tematikos leidinių istorijoje, o jo gvildenti žmogaus teisių klausimai nėra praradę aštrumo net ir praėjus šimtmečiui.
Literatūra
Abolicionizmas. In: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, t. 1, p. 37.
Jurėnienė, Virginija. Moterų draugijos 1920–1926 metais. In: Jurėnienė, Virginija. Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 130–142.
Kairytė-Kauneckienė, Justina. Lietuvos abolicionistų draugija. Moteris ir pasaulis, 1940, nr. 2, p. 13–15.
Tumėnienė, Vanda. Mūsų laimėjimas. Lietuvos abolicionistas, 1922, nr. 3, p. 13.
Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė
Lietuvos abolicionistas, 1922, nr. 1 viršelis
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Kaunas, 1920 m. Iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų (nuotraukos fragmentas).
Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė. Iš: Aidai, 1959, nr. 5, p. 228
Abolicionistų draugijos valdyba. Sėdi iš kairės: Justina Kairytė-Kauneckienė (pirmoji vicepirmininkė), E. Pauliukonienė (pirmininkė), Bronislava Jatulienė (antroji vicepirmininkė); stovi iš kairės: Anelė Zikarienė (iždininkė), Aleksandra Ragaišienė-Biliūnienė (valdybos narė), Valentina Tomkienė (sekretorė). Iš: Moteris ir pasaulis, 1940, nr. 2, p. 14
Naujas Bibliotekos tęstinis mokslo darbų leidinys
Naujas Bibliotekos tęstinis mokslo darbų leidinys
Išėjo naujas tęstinio mokslo darbų leidinio Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka tomas (atsakomoji redaktorė Daiva Narbutienė). Šiame, dešimtame, tome paskelbti septyni moksliniai straipsniai: „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“ (Sigitas Narbutas), „Baltramiejaus Vilento Enchiridionas (1iki 1572, 21579): Tikėjimo išpažinimas“ (Artūras Judžentis), „Ivano Fiodorovo, Petro Mstislaveco ir brolių Mamoničių Apaštalo laidos Rygos knygų rinkiniuose“ (rusų kalba; Nadežda Morozova), „Pranciškonų spaustuvės leidiniai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“ (Alma Braziūnienė), „Lietuvos prezidento institucijos istorijos atgarsiai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dokumentuose“ (Rasa Sperskienė), „Nacionalinė retrospektyvioji analizinė bibliografija – universalus mokslo ir kultūros istorijos šaltinis“ (Giedrė Miknienė ir Birutė Railienė), „Nacionalinė retrospektyvioji bibliografija – Rumunijos kultūros paveldo atspindys“ (anglų kalba; Maria Carmen Nadia Petre).
Leidinyje skelbiama šaltinio, saugomo Bibliotekos Rankraščių skyriuje, publikacija, pristatanti XIX a. pabaigoje kūrusio kalbininko rankraštį – nežinomo autoriaus Prakalbą lietuviškai gramatikai (Kotryna Rekašiūtė).
Skyrelyje „Iš Bibliotekos rinkinių“ apžvelgiama Senosios periodikos fonde saugomų XIX–XX a. periodinių leidinių (laikraštėlių, žurnalų, informacinių biuletenių, vienkartinių leidinių), išleistų dauginimo priemonėmis – hektografu, rotatoriumi, kopijavimo aparatu, kolekcija (Aida Grybienė).
Naujoje skiltyje „Bibliopolio lobynas“ aptariami du Knygos muziejaus eksponatai: XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rankraštinis paminklas – Žyrovičų evangelija (Andrius Jurkevičius) ir 1804 metais Niurnberge išleisto Prūsijos karalystės žemėlapio, kadaise priklausiusio lenkų kariuomenės 12-ojo pėstininkų pulko vadui, būsimam generolui Janui Veisenhofui (Jan Weyssenhoff), kelias į Vrublevskių biblioteką (Rolandas Gustaitis).
Skyriuje „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2019–2020 m.“ pateikiama Bibliotekos dvejų metų veiklos ataskaita (Leokadija Kairelienė). Atskirai skelbiamas Bibliotekos darbuotojų 2019–2020 metų publikacijų sąrašas (Vaida Juodėnienė), Loretos Glebavičiūtės parengta Bibliotekos veiklos kronika ir V. Juodėnienės surinkti bibliografijos duomenys apie Biblioteką 2019–2020 m. žiniasklaidoje.
„In memoriam“ skyrelyje prisimenama 2021 m. šį žemišką pasaulį palikusi buvusi ilgametė Bibliotekos darbuotoja – bibliografė Adelė Ubeikaitė (Birutė Railienė).
Leidinį galima įsigyti Bibliotekos Abonemente arba Knygų mugės metu Bibliotekos stende.
Pirmą kartą visiems leidinio tekstams suteikti DOI (Digital object identifier, liet. skaitmeninio objekto identifikatorius) registravimo numeriai, taigi nuo šiol tekstus bus galima lengvai pasiekti internete.
Komunikacijos skyriaus informacija
Prisimenant pirmojo sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją Oną Maksimaitienę
Prisimenant pirmojo sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją Oną Maksimaitienę
2022 m. vasario 3 – kovo 2 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje bus eksponuojama paroda, skirta Onos Maksimaitienės 120-osioms gimimo metinėms pažymėti. Ši Lietuvos istorijos mokslui bei švietimo sistemai daug nusipelniusi legendinė asmenybė, gimusi 1902 metais, buvo viena pirmųjų profesionalių istorikių su universitetiniu išsilavinimu. Ji vis dar lieka nepelnytai užmiršta ir neįvertinta.
Tarpukariu per porą metų Panevėžio mergaičių gimnazijos mokytoja O. Maksimaitienė parengė sieninį Lietuvos istorijos žemėlapį iki XVI a. vidurio, o kampe dar įterpė mažą žemėlapį, apimantį laikotarpį nuo Stepono Batoro iki 1795 metų. Švietimo ministerija žemėlapį išleido 1937 metais. Už šį darbą Ona buvo apdovanota Gedimino ordinu. Jos surinkta medžiaga pasinaudojo Adolfas Šapoka, rengdamas spaudai kelių autorių parašytą Lietuvos istoriją.
1957 m. lapkričio 14 d. tapo paskutine O. Maksimaitienės 32-ejų pedagoginio darbo metų diena. Išėjusi į pensiją, O. Maksimaitienė įgyvendino savo svajonę: lapkričio 16 d. ėmė dirbti Mokslų akademijos Istorijos institute. Jai buvo pasiūlyta rengti istorinius žemėlapius. Iš viso iki 1983 metų buvo išspausdinta devyniolika O. Maksimaitienės sudarytų XIII–XX a. Lietuvos ir LDK istorijos žemėlapių. 1966 metais ji apgynė disertaciją „Sukilėlių karinė organizacija ir koviniai veiksmai 1863–1864 m. Lietuvoje“. 1969 metais pasirodė jos monografija „Lietuvos sukilėlių kovos 1863–1864 m.“, vėliau išleistos jos knygos „Panevėžio miesto istorija“, „Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai“, „Istorijos mokymo metodika“, parašyti straipsniai enciklopediniams leidiniams.
Darbą institute ji baigė 1996 m. liepos mėn., o mirė 1999 m. gruodžio 10 d.
O. Maksimaitienės gyvenimo nuostatos atsiskleidžia jos dienoraščio įraše sovietinių 1973 metų vasarą Palangoje:
O vis dėlto mums, senajai kartai, reikia būti tvirtiems lietuviams, mylėti savo kraštą ir žmones, duoti, ką gali, kad jaunimas turėtų kuo remtis, atsispirti prieš svetimybių pavojus. Priėjau prie tokios išvados, pabučiavau žemę čia pat ant Naglio kalno ir pasiryžau kiek galėdama kurti, rašyti, tyrinėti mūsų praeitį.
Prisiminimų popietė įvyks vasario 10 d. 16 val. Tado Vrublevskio skaitykloje. Dalyvaus O. Maksimaitienės buvę kolegos, artimieji. Maloniai kviečiame dalyvauti!
Registracija į renginį: inga.beruliene@mab.lt
Parodą parengė Rasa Sperskienė
Ona Girčytė. Kaunas, 1926 m. LMAVB RSS Fg.1-3182/1/4.
Balio Sruogos organizuotoje ekskursijoje po Vakarų Europą: sėdi Ona Girčytė, Angelė Asevičiūtė, Alfonsas Kulvinskas, stovi Salomėja Bačinskaitė. Alpės prie Vienos, 1929 m. vasara. LMAVB RSS Fg.1-3203.
Onos Maksimavičienės namuose svečiai: dr., istorikė Marija Krasauskaitė (stovi) ir Balys Sruoga (dešinėje). Fotografavo istorikė Vanda Sruogienė. Velykuškės, 1938 m. vasara. LMAVB RS F277-2174, lap. 4.
Naujos prenumeruojamos duomenų bazės
Naujos prenumeruojamos duomenų bazės
Iki 2022 m. gruodžio 31 d. LMA Vrublevskių bibliotekos skaitytojams suteikta prieiga prie naujų duomenų bazių: Artstor Digital Library, EBSCO Academic Search Ultimate ir Business Source Ultimate.
Naujos prenumeruojamos duomenų bazės:
Artstor skaitmeninių vaizdų duomenų bazėje yra maždaug 300 kolekcijų, kuriose daugiau nei 2,5 milijono vaizdų iš įvairių pasaulio muziejų, archyvų, bibliotekų ir asmeninių kolekcijų.
Academic Search Ultimate (galima prieiga ir per EBSCO Publishing*) – universali daugiadalykė viso teksto duomenų bazė, kurioje suteikiama prieiga prie daugiau nei 4700 įvairių mokslinių žurnalų technologijų, filosofijos ir religijos, antropologijos, astronomijos, biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, geologijos, teisės, matematikos, zoologijos, farmacijos, muzikos ir kitomis temomis. Ši duomenų bazė yra 1336 viso teksto moksliniais žurnalais papildyta skaitytojų ypač vertinama Academic Search Complete versija.
Daugiau informacijos (anglų k.)
Žurnalų sąrašas
Kitų išteklių sąrašas
Business Source Ultimate (galima prieiga ir per EBSCO Publishing*) – tarptautinė verslo informacijos duomenų bazė, kurioje suteikiama prieiga prie viso teksto išteklių verslo, bankininkystės, ekonomikos, finansų, vadybos ir kitomis temomis. Ši duomenų bazė yra 829 viso teksto moksliniais žurnalais papildyta Business Source Complete versija.
Daugiau informacijos (anglų k.)
Žurnalų sąrašas
Kitų išteklių sąrašas
Iki 2022 metų pabaigos taip pat pratęsta šių duomenų bazių ir elektroninių žurnalų prenumerata:
JSTOR Essential kolekcijoje pateikiamas 684 humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalų turinys. Žurnalų sąrašas.
Cambridge Core Full kolekcijoje – daugiau nei 380 leidyklos Cambridge University Press visateksčių mokslinių žurnalų fizinių, technologijos, medicinos, socialinių ir humanitarinių mokslų temomis. Žurnalų sąrašas.
BioOne – biologijos mokslų duomenų bazė, kurioje suteikiama prieiga prie daugiau nei 200 aukštą citavimo rodiklį turinčių mokslinių žurnalų botanikos, stuburinių zoologijos, entomologijos, paleontologijos, aplinkosaugos temomis. Žurnalų sąrašas.
Database of Latin Dictionaries duomenų bazėje integruota 20 lotynų kalbos žodynų. Paieška galima anglų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbomis. Rezultatai pateikiami su semantiniais ir etimologiniais paaiškinimais.
EBSCO Publishing* EIFL.net duomenų bazių paketas, kuriame be naujų Academic Search Ultimate ir Business Source Ultimate duomenų bazių taip pat yra AHFS Consumer Medication Information, ERIC, European Views of the Americas: 1493 to 1970, GreenFILE, Health Source – Consumer Edition, Health Source: Nursing/Academic Edition, Library, Information Science & Technology Abstracts (LISTA), MasterFILE Premier, MEDLINE, Newspaper Source, Open Dissertations, Regional Business News, Teacher Reference Center.
SpringerLink – universali duomenų bazė, apimanti chemijos, kompiuterių mokslo, ekonomikos, inžinerijos, aplinkosaugos, teisės, medicinos, matematikos, fizikos, astronomijos ir kitas temas.
Taylor & Francis – universali duomenų bazė, apimanti istorijos, teisės, kultūrologijos, teologijos, politologijos, ekonomikos ir finansų, geografijos, medicinos, fizikos ir kitas temas. Prenumeruojami 1507 žurnalai (sąrašas).
ЭТАЛОН-ONLINE* – Baltarusijos Respublikos Nacionalinio teisinės informacijos centro duomenų bazė, kurioje suteikiama prieiga prie visų Baltarusijoje galiojančių įstatymų, teisės aktų ir kitos teisinės informacijos.
American Journal of Physics (AJP) – Amerikos fizikos dėstytojų asociacijos (angl. The American Association of Physics Teachers) ir Amerikos fizikos instituto (angl. The American Institute of Physics) rengiamas mėnesinis recenzuojamas mokslo žurnalas, skirtas kolegijų ir universitetų studentams, dėstytojams bei tyrėjams. Žurnalo tematika apima pedagoginius ir kultūrinius fizikos mokslo aspektus, kurie gali būti įdomūs, naudingi bei suprantami ir kitų mokslų atstovams.
The Annals of Probability – Tarptautinio Matematinės statistikos instituto (angl. The Institute of Mathematical Statistics) leidžiamas recenzuojamas mokslo žurnalas, kuriame publikuojami straipsniai šiuolaikinės tikimybių teorijos, jos ryšių su kitomis matematikos sritimis bei pritaikymo fizikos ir biologijos moksluose temomis.
Nature – nuo 1869 metų leidžiamas tarpdisciplininis labiausiai pasaulyje cituojamas mokslinis žurnalas.
Restaurator – vienintelis tarptautinis recenzuojamas mokslinis žurnalas apie bibliotekose ir archyvuose saugomų medžiagų konservavimą ir restauravimą. Leidinio straipsniuose nagrinėjami visi svarbiausi teoriniai, praktiniai ir organizaciniai šio dalyko aspektai. Straipsniai anglų kalba pateikiami su santraukomis anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Leidinio redakcinę komisiją sudaro ekspertai iš pasaulyje pripažintų įstaigų ir organizacijų.
Bibliotekos prenumeruojamos ir testuojamos duomenų bazės bei elektroniniai žurnalai pasiekiami Bibliotekoje esančiose skaitytojams skirtose kompiuterizuotose darbo vietose arba asmeniniame įrenginyje prisijungus prie Bibliotekos WiFi ryšio, taip pat bet kurioje darbo vietoje prisijungus prie Bibliotekos virtualaus nuotolinio tinklo (VPN). VPN paslaugos įdiegimo instrukciją galite rasti čia.
Prenumeruojamų duomenų bazių sąrašas
Testuojamų duomenų bazių sąrašas
Prenumeruojamų elektroninių žurnalų sąrašas
Žvaigždute (*) pažymėtomis duomenų bazėmis galima naudotis ir neprisijungus prie Bibliotekos tinklo. Dėl slaptažodžių prašome kreiptis į Donatą Ustinavičių, tel. 8 672 02794, el. paštas: donatas.ustinavicius@mab.lt.
Ar sulauksime ženklelio, skirto Vilniaus jubiliejui?
Ar sulauksime ženklelio, skirto Vilniaus jubiliejui?
Ženklelių kolekcijos ir parodos „Vilnius ženkleliuose“ pristatymo renginys įvyko 2022 m. sausio 20 dieną. Dalyvavo parodos rengėjai dr. Birutė Railienė ir Darius Raila, kolekcininkas Kęstutis Skerys, numizmatas Vincas Ruzgas. Vakaro metu buvo aptarta šiuolaikinių ženklelių kokybė, kolekcininkų rūpesčiai, identifikuojant ženklelius, bei pasvarstyta, ar galime tikėtis Vilniui skirto ženklelio artėjančio jubiliejaus proga. Klausykite ištraukos iš renginio audioįrašo:
Iki vasario 8 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos fojė, trijų stendų ekspozicijoje, pristatomi ženkleliai iš albumo. Paroda skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui.
Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba
Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
Tęsiame paskaitų ciklą „Bibliopolio žvaigždynas“ pristatydami paskutinę 2021 m. paskaitą – dr. Redos Griškaitės „Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka“. Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830 m. spalio 5 d.–1886 m. gruodžio 23 d.) daugiausia žinoma kaip garsaus Vilniaus advokato ir visuomenės veikėjo Tado Vrublevskio (Tadeusz Stanisław Wróblewski, 1858–1925) motina, kurios vardas greta jos vyro Eustachijaus Vrublevskio (Eustachy Wróblewski) įamžintas 1912 m. Vilniuje įsteigtos Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) pavadinime. Ši moteris dažniausiai minima Bibliotekai skirtuose leidiniuose ar jos sūnui Tadui Vrublevskiui, o pastaruoju metu – ir sūnui Augustinui Vrublevskiui (Augustyn Wróblewski, 1866–po 1913) skirtose biogramose ar biografijose. Rečiau Beniovskytė-Vrublevskienė įvardijama kaip 1830–1831 m. sukilimo dalyvio Bartolomėjaus Beniovskio (Bartłomiej Beniowski, 1800–1867) duktė ar kaip asmenybė, palaikiusi ryšius su garsiuoju savo vyro Eustachijaus sūnėnu, vienu iš 1863–1864 m. sukilimo vadų, o vėliau Paryžiaus Komunos generolu Valerijonu Vrublevskiu (Walery Wróblewski, 1836–1908). Taigi dažniausiai minima tik kartu su žymiais savo šeimos vyrais. Šios paskaitos tikslas – nuodugniau pažvelgti tiek į šios moters biografiją, tiek į rankraštinį palikimą, kurį sudaro literatūriniai darbai ir egodokumentinis paveldas. Visa ši unikali medžiaga šiandien tebesaugoma jos vardu pavadintoje Bibliotekoje.
Minime Vilniaus 699-ąjį gimtadienį
Minime Vilniaus 699-ąjį gimtadienį
2022 m. sausio 25 d. Vilniui švenčiant savo 699-ąjį gimtadienį, kviečiame prisiminti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijas, kuriomis jie patvirtina miestui ir jo piliečiams ankstesnių valdovų suteiktas teises ir laisves. Septyni vilniečiams ypač svarbūs dokumentai, saugomi Vrublevskių bibliotekoje, bus eksponuojami šiandien Vilniaus paveikslų galerijoje atidaromoje parodoje „Miesto gimimas: valdovų privilegijos Vilniaus miestui“.
Šiemet sukanka 635 metai, kai 1387 m. kovo 22 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teisę. Nors privilegijos originalas dingo, parodos lankytojai galės pamatyti jos nuorašą, kurį XX a. pr. surašė J. Karačevska ir kuris yra saugomas mūsų Bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tarp vėliau pasirašytų dokumentų eksponuojami ir šeši originalūs Vilniaus miesto gimimą primenantys pergamentai iš mūsų bibliotekos fondų, parašyti 1432–1576 metais.
Vilniaus paveikslų galerijoje atidaromoje parodoje „Miesto gimimas: valdovų privilegijos Vilniaus miestui“ iš viso pristatomos 11 Lietuvos valdovų XV–XVIII a. sostinei Vilniui suteiktų privilegijų, kuriomis miestui patvirtinama Magdeburgo teisė. Šių teisinių dokumentų visuma atskleidžia vilniečių rūpestį išsaugoti miestietiškas teises ir laisves, o šios laisvės ir formuoja miestietišką tapatybę.
Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Vilniaus paveikslų galerijoje rengiamos parodos ir kviečiame pasinaudoti šia unikalia proga pamatyti tiek Vilniaus miestui ir jo miestiečiams svarbių dokumentų vienoje vietoje.
Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks sausio 25 – kovo 27 dienomis.
Parengta pagal Vilniaus paveikslų galerijos ir LMAVB Rankraščių skyriaus informaciją
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio privilegija, kuria Vilniaus miestui naujai suteikiamos Magdeburgo teisės pagal Krokuvos miesto pavyzdį.
Ši privilegija, surašyta rusėnų kalba, pasirašyta Trakuose 1432-09-27.
(LMAVB RS, F1-14)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro raštas, kuriuo jis patvirtina visas teises ir laisves, Vilniaus miestui suteiktas ankstesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių.
Privilegiją pasirašė pats Steponas Batoras (Stephanus rex), Trakų kaštelionas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris Eustachijus Valavičius (Остафей Волович, пан троцкий, подканцлерый Великого Князства Литовского) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės notaras bei Palenkės kaštelionas Motiejus Savickis (Matias Sawiczky, castellanus Podlachiae, Magni Ducatus Lithuanie notarius).
Privilegija lotynų kalba pasirašyta Knišine 1576-07-26.
(LMAVB RS, F1-182)