Ar sulauksime ženklelio, skirto Vilniaus jubiliejui?
Ar sulauksime ženklelio, skirto Vilniaus jubiliejui?
Ženklelių kolekcijos ir parodos „Vilnius ženkleliuose“ pristatymo renginys įvyko 2022 m. sausio 20 dieną. Dalyvavo parodos rengėjai dr. Birutė Railienė ir Darius Raila, kolekcininkas Kęstutis Skerys, numizmatas Vincas Ruzgas. Vakaro metu buvo aptarta šiuolaikinių ženklelių kokybė, kolekcininkų rūpesčiai, identifikuojant ženklelius, bei pasvarstyta, ar galime tikėtis Vilniui skirto ženklelio artėjančio jubiliejaus proga. Klausykite ištraukos iš renginio audioįrašo:
Iki vasario 8 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos fojė, trijų stendų ekspozicijoje, pristatomi ženkleliai iš albumo. Paroda skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui.
Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba
Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
Tęsiame paskaitų ciklą „Bibliopolio žvaigždynas“ pristatydami paskutinę 2021 m. paskaitą – dr. Redos Griškaitės „Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka“. Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830 m. spalio 5 d.–1886 m. gruodžio 23 d.) daugiausia žinoma kaip garsaus Vilniaus advokato ir visuomenės veikėjo Tado Vrublevskio (Tadeusz Stanisław Wróblewski, 1858–1925) motina, kurios vardas greta jos vyro Eustachijaus Vrublevskio (Eustachy Wróblewski) įamžintas 1912 m. Vilniuje įsteigtos Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) pavadinime. Ši moteris dažniausiai minima Bibliotekai skirtuose leidiniuose ar jos sūnui Tadui Vrublevskiui, o pastaruoju metu – ir sūnui Augustinui Vrublevskiui (Augustyn Wróblewski, 1866–po 1913) skirtose biogramose ar biografijose. Rečiau Beniovskytė-Vrublevskienė įvardijama kaip 1830–1831 m. sukilimo dalyvio Bartolomėjaus Beniovskio (Bartłomiej Beniowski, 1800–1867) duktė ar kaip asmenybė, palaikiusi ryšius su garsiuoju savo vyro Eustachijaus sūnėnu, vienu iš 1863–1864 m. sukilimo vadų, o vėliau Paryžiaus Komunos generolu Valerijonu Vrublevskiu (Walery Wróblewski, 1836–1908). Taigi dažniausiai minima tik kartu su žymiais savo šeimos vyrais. Šios paskaitos tikslas – nuodugniau pažvelgti tiek į šios moters biografiją, tiek į rankraštinį palikimą, kurį sudaro literatūriniai darbai ir egodokumentinis paveldas. Visa ši unikali medžiaga šiandien tebesaugoma jos vardu pavadintoje Bibliotekoje.
Minime Vilniaus 699-ąjį gimtadienį
Minime Vilniaus 699-ąjį gimtadienį
2022 m. sausio 25 d. Vilniui švenčiant savo 699-ąjį gimtadienį, kviečiame prisiminti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijas, kuriomis jie patvirtina miestui ir jo piliečiams ankstesnių valdovų suteiktas teises ir laisves. Septyni vilniečiams ypač svarbūs dokumentai, saugomi Vrublevskių bibliotekoje, bus eksponuojami šiandien Vilniaus paveikslų galerijoje atidaromoje parodoje „Miesto gimimas: valdovų privilegijos Vilniaus miestui“.
Šiemet sukanka 635 metai, kai 1387 m. kovo 22 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teisę. Nors privilegijos originalas dingo, parodos lankytojai galės pamatyti jos nuorašą, kurį XX a. pr. surašė J. Karačevska ir kuris yra saugomas mūsų Bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tarp vėliau pasirašytų dokumentų eksponuojami ir šeši originalūs Vilniaus miesto gimimą primenantys pergamentai iš mūsų bibliotekos fondų, parašyti 1432–1576 metais.
Vilniaus paveikslų galerijoje atidaromoje parodoje „Miesto gimimas: valdovų privilegijos Vilniaus miestui“ iš viso pristatomos 11 Lietuvos valdovų XV–XVIII a. sostinei Vilniui suteiktų privilegijų, kuriomis miestui patvirtinama Magdeburgo teisė. Šių teisinių dokumentų visuma atskleidžia vilniečių rūpestį išsaugoti miestietiškas teises ir laisves, o šios laisvės ir formuoja miestietišką tapatybę.
Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Vilniaus paveikslų galerijoje rengiamos parodos ir kviečiame pasinaudoti šia unikalia proga pamatyti tiek Vilniaus miestui ir jo miestiečiams svarbių dokumentų vienoje vietoje.
Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks sausio 25 – kovo 27 dienomis.
Parengta pagal Vilniaus paveikslų galerijos ir LMAVB Rankraščių skyriaus informaciją
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio privilegija, kuria Vilniaus miestui naujai suteikiamos Magdeburgo teisės pagal Krokuvos miesto pavyzdį.
Ši privilegija, surašyta rusėnų kalba, pasirašyta Trakuose 1432-09-27.
(LMAVB RS, F1-14)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro raštas, kuriuo jis patvirtina visas teises ir laisves, Vilniaus miestui suteiktas ankstesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių.
Privilegiją pasirašė pats Steponas Batoras (Stephanus rex), Trakų kaštelionas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris Eustachijus Valavičius (Остафей Волович, пан троцкий, подканцлерый Великого Князства Литовского) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės notaras bei Palenkės kaštelionas Motiejus Savickis (Matias Sawiczky, castellanus Podlachiae, Magni Ducatus Lithuanie notarius).
Privilegija lotynų kalba pasirašyta Knišine 1576-07-26.
(LMAVB RS, F1-182)
Rašytojos Renatos Šerelytės-Mendeikienės mintys
Rašytojos Renatos Šerelytės-Mendeikienės mintys
Pamąstymai apie knygas ir skaitymą su Renata Šerelyte-Mendeikiene – Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nare, prozininke, poete, dramaturge, literatūros kritike, publiciste, aktyvia visuomeninio bei kultūrinio Lietuvos gyvenimo dalyve
Gausi ne tik Renatos Šerelytės kūrybos bibliografija – jos romanų, novelių ir eseistikos išversta į anglų, prancūzų, vokiečių, švedų, italų, ispanų, rusų, kroatų, kartvelų, lenkų kalbas. 2013 m. pagal romaną „Vardas tamsoje“ pastatytas to paties pavadinimo filmas. Už literatūros kūrinius autorė yra daug kartų apdovanota, pelniusi Žemaitės, A. Vaičiulaičio, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Ivanauskaitės premijas.
Manyčiau, tai būtų tokia knyga, kurią perskaitęs nepamiršti – ne dėl to, kad ji sunervino ar šokiravo, o tiesiog dėl savo gražumo ir tikrumo. Kuris gali būti ir skausmingas, ir liūdnas, ir juokingas.
Siūlyčiau šias: Alice Munro „Brangus gyvenime“ ir Fernando Pessoa „Nerimo knyga“.
Teko. Regis, kažką prislėgiau (suklijuotus lapus kažkokius). Ir aišku, tam pasitarnavo ne kokia brošiūrėlė, o Dickenso „Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai“.
Man – tikrai ne. Patinka jausti knygos faktūrą, kvapą, o senose knygose (iš bibliotekos paimtose ar pirktose senų knygų knygynuose) dar būna įdomių dedikacijų, sudžiovintų lapų, įrašų ir netgi piešinėlių paraštėse.
Sunku pasakyti. Tačiau veikiausiai kiekvienoje kartoje bus žmonių, kurie skaitys ir kurie neskaitys dėl įvairių priežasčių: skirtingo išsilavinimo, pasaulėžiūros, interesų, pagaliau – snobizmo, mados ar nuobodulio.
Kai kurias knygas žmonės skolinasi iš snobizmo. Viena draugė prapuldė man „Feminizmo ekskursus“ būtent dėl šios priežasties. Manyčiau, kad esmė – ne knyga, o žmogus, kuriam tą knygą paskolini.
Manyčiau, kad tragikomedijos.
Sakyčiau, anglosaksai. Ir klasikai (G.K. Chestertonas, C.S. Lewisas, J.R.R. Tolkienas, A. Huxley, E. Waugh, E.A. Poe), ir mokslinės fantastikos bei detektyvų autoriai (jų labai daug, paminėsiu tik žanro klasikę A. Christi).
Pusiau distopinį romaną „Laumžirgis“.
Fernando Pessoa „Nerimo knygą“. Grožiuosi teksto poezija ir minties gelme.
Aplankytas rekonstruojamas pastatas
Aplankytas rekonstruojamas pastatas
2022 m. sausio 19 d., rekonstruojamame pastate apsilankė LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir iškilūs mokslininkai ‒ LMA Vrublevskių bibliotekos mokslo tarybos nariai. Svečiams rūpėjo savo akimis pamatyti, kaip vykdomi statybos darbai, įvertinti, kiek jau padaryta ir kiek dar reikės padaryti. Per praėjusius metus buvo įrengti stelažai knygoms, sumontuotos saugyklų gaisro gesinimo, oro vėdinimo ir šildymo sistemos, pradėtas eksploatuoti šilumos punktas ir įrengta konteinerinė elektros skirstymo pastotė. Visi darbai planuojami užbaigti šiemet. Tada prasidės kapitalinis rūmų remontas. Ir rekonstrukcijos, ir remonto metu Biblioteka aptarnaus skaitytojus, o lankytojus kvies į parodas, paskaitas ir kitus renginius.
Direkcijos informacija
Vikos Petrikaitės ir Mindaugo Dvaronaičio nuotraukos
2021 metais Bibliotekoje restauruotų dokumentų paroda
2021 metais Bibliotekoje restauruotų dokumentų paroda
2022 m. sausio 18 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje eksponuoti 2021 metais konservuoti ir restauruoti dokumentai: pergamentai, rankraščiai, metrikos, knygos, žemėlapiai, raižiniai, laikraščiai. Praėjusiais metais iš viso konservuoti ir restauruoti 83 įvairios apimties dokumentai iš Rankraščių ir Retų spaudinių fondų.
Parodą kartu su Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojais apžvelgė ir įvertino Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė, mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė, Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė, Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Raimonda Marcinkevičienė.
Naujos knygos
Naujos knygos
Klevgaard, Trond. The new typography in Scandinavia: modernist design and print culture. London: Bloomsbury, 2021. 258 p.
Naujoji tipografija (Die Neue Typografie) – tai XX a. pradžioje Vokietijoje prasidėjęs įtakingas avangardinis judėjimas, kurio tikslas buvo padaryti spausdintą tekstą dinamiškesnį, gyvybingesnį ir artimesnį modernaus gyvenimo dvasiai. Šioje monografijoje pirmą kartą išsamiai nagrinėjama „Naujosios tipografijos“ plėtra Skandinavijoje XX a. pirmojoje pusėje, atskleidžiant reikšmingą šio judėjimo poveikį spausdinimo kultūrai ir jo sąsajas su platesniais kultūriniais bei socialiniais procesais. Knygoje pateikiama daug anksčiau neskelbtos vaizdinės medžiagos.
McGuckin, John Anthony. The Eastern Orthodox Church: a new history. New Haven; London: Yale University Press, 2020. 352 p.
Žymus Rytų krikščionybės tyrėjas, stačiatikių protojerėjus, atskleidžia pagrindinius Stačiatikių bažnyčios bruožus, paaiškindamas, kuo jos tikrovė skiriasi nuo Vakarų šalyse susidariusio įvaizdžio. Asmeniniame lygmenyje skaitytojui siūloma pajusti, ką reiškia įžengti į stačiatikių bažnyčią ir dalyvauti jos liturgijoje. Knygoje aptariama daugybė temų – svarbiausios Rytų krikščionybės teologinės dogmos, žymių praeities ir dabarties Bažnyčios asmenybių portretai, Rytų krikščionybės istorija nuo Bažnyčios tėvų iki komunizmo priespaudos ir kt.
Christie-Miller, Ian. Revealing watermarks: how to enhance the security of hand-made paper items and reveal hidden data. Boston: Academic Studies Press, 2021. 81 p.
Vandenženkliai suteikia nemažai duomenų apie popierinių dokumentų kilmę, sukūrimo laiką, platinimą ir funkcionavimą. Šioje knygoje aprašomas jos autoriaus sukurtas vandenženklių skaitmeninimo metodas (PaperPrint), aptariamos skaitmeninio vandenženklių vaizdavimo ypatybės ir problemos. Detaliai pasakojama apie Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo M. Mažvydo Katekizmo (1547) egzemplioriaus tyrimą, pasitelkus autoriaus sukurtą vandenženklių skaitmeninimo sistemą Early Book Imaging System (EBIS). Šiame leidinyje buvo atrastas karūną vaizduojantis vandenženklis. Aptariami panašių vandenženklių aptikimo atvejai XVI a. Centrinėje ir Rytų Europoje, svarstoma jų kultūrinė reikšmė.
Stewart, Garrett. Book, text, medium: cross-sectional reading for a digital age. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 243 p.
Šioje tarpdalykinėje studijoje knygos istorija siejama su tekstų analize ir medijų teorija. Aptariamas knygos kismas nuo Viduramžių kodekso iki šiandienos elektroninės knygos ir jo poveikis skaitymo patirčiai. Parodoma, kad XXI a. tradicinė knygos samprata išlieka skaitytojo mintyse, nors konkretaus daikto rankose nebėra. Trijuose knygos skyriuose parodoma, kaip knygos konceptas keitėsi nuo materialaus objekto iki teksto ir net vien tik kalbos kaip medijų turinio – knyga, tekstas, terpė.
A cultural history of fairy tales. London: Bloomsbury, 2021. 6 t. (The Cultural Histories Series).
Kaip skirtingų kultūrų pasakos keitėsi per šimtmečius? Ką jos mums sako apie mūsų baimes ir viltis? Šis šešiatomis darbas apima 2500 metų laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Jo puslapiuose šiuos klausimus svarsto daugiau nei 50 specialistų, kiekvienas iš jų atskleidžia tam tikrą temą tam tikru istorijos laikotarpiu. Pasitelkę gausybę medžiagos, tekstų autoriai nagrinėja įvairius Vakarų kultūros pasakų turinio polinkius bei prasmės atspalvius. Paskiri tomai skirti tokiems laikotarpiams: 1) Antikos laikai (500 pr. Kr.–800); 2) Viduramžiai (800–1450); 3) Stebuklo amžius (1450–1650); 4) ilgasis XVIII amžius (1650–1800); 5) ilgasis XIX amžius (1800–1920); 6) dabartiniai laikai. Siekiant užtikrinti leidinio visumos darną, visų tomų skyrių pavadinimai suvienodinti. Jie pavadina tokias temas: stebuklo formos, adaptacija, lytis ir seksualumas, žmonės ir kiti gyvūnai, pabaisos ir siaubas, erdvės, socializacija, galia.
Scott, Margaret. Fashion in the Middle Ages. Los Angeles: The J. Paul Getty Museum, 2018. 120 p.
Įvairių luomų drabužiai vaidino itin svarbų vaidmenį Viduramžių visuomenėje. Tekstilės gaminiai ne tik suteikdavo žinių apie žmogaus statusą, profesiją ir geografinę kilmę, bet ir buvo viena iš svarbiausių ekonomikos sričių daugelyje šalių ir miestų. Svarbiausias informacijos apie Viduramžių madas šaltinis – to meto rankraščiai. Jų puslapiuose aptinkama daugybė drabužių vaizdų. Remiantis piešiniais puoštais rankraščiais iš J. Paul Getty muziejaus Kalifornijoje (JAV) kolekcijų, šioje gausiai iliustruotoje knygoje pristatomi įvairūs Viduramžių drabužiai, atskleidžiant to meto požiūrį į madą. Paskutiniame skyriuje aptariamas Biblijos ir Antikos drabužių vaizdavimas Viduramžiais.
Frankopan, Peter. The silk roads: a new history of the world. London: Bloomsbury, 2016. 636 p.
Ši neseniai parašyta knyga jau spėjo tapti istorinės literatūros klasika. Joje pasakojama ne vien tik apie Šilko kelią. Už Balkanų besidriekiantis didžiulis regionas pastaraisiais dešimtmečiais atsidūrė pasaulio dėmesio centre – nuo politiškai nestabilių Artimųjų Rytų iki ekonomiškai kylančios Kinijos. Atskleisdamas painių prekybos kelių istoriją, autorius parodo, kad nusakyti šio regiono valstybių bei tautų ateitį galima tik supratus jų stulbinamą praeitį.
The Polish-Lithuanian Commonwealth: history, memory, legacy. New York: Routledge, [2021]. 364 p.
Šį esė rinkinį sudaro Lenkijos istorijos tarptautinių tyrėjų Trečiojo kongreso (Krokuva, 2017 m. spalio 11–14 d.) rinktiniai pranešimai. Knygoje atsispindi skirtingų istoriografinių perspektyvų ir istorijos mokyklų įvairovė. Aptariama Abiejų Tautų Respublikos atmintis šalyse, kurių teritorijas ji kadaise apėmė. Siūloma naujai pažvelgti į Abiejų Tautų Respublikos istoriją ir palikimą.
Corèdon, Christopher. A dictionary of medieval terms and phrases. Cambridge: D. S. Brewer, 2021. 308 p.
Šis Viduramžių terminų ir frazių aiškinamasis žodynas turi apie 3400 įrašų: tai teisiniai ir bažnytiniai lotyniški terminai, šiuolaikiniam skaitytojui mažai pažįstami senosios anglų kalbos žodžiai ir kt. Į žodyną taip pat įtraukti šiandien tebevartojamų Viduramžių terminų bei frazių pavyzdžiai. Žodyne pateikta daugelio terminų etimologija. Jis skirtas tiek paprastiems skaitytojams, tiek ir specialistams.
Franklin, Simon. The Russian graphosphere, 1450–1850. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 414 p.
Naujadaras grafosfera šioje knygoje reiškia „matomų žodžių erdvę“. Grafosfera kinta, priklausomai nuo technologijų, gamybos būdų, socialinių struktūrų, mados ir skonio. Šioje studijoje pro grafosferos sampratos prizmę naujai nagrinėjama Rusijos raštijos kultūra, apimant laikotarpį nuo XV a. pabaigos iki XIX a. pradžios. Analizuojant iki šiol nenagrinėtus šios temos aspektus ir pasitelkiant anksčiau beveik nestudijuotus šaltinius, knygoje iš naujo vertinami praeities požiūriai į materialių tekstų istoriją, raštijos kategorijas ir jų vertę nustatančias institucijas.
Leinarte, Dalia. Family and the state in Soviet Lithuania: gender, law and society. London: Bloomsbury Academic, 2021. 214 p.
Šioje studijoje pirmą kartą nagrinėjama šeimos politika Baltijos šalyse. Remiantis per 100 interviu ir gausybe archyvinių šaltinių, parodoma, kaip sovietinė šeimos politika formavo kasdienį gyvenimą Sovietų Lietuvoje. Aptariamos įvairios priemonės, kurias sovietų režimas taikė, siekdamas kontroliuoti šeimos gyvenimą: vaikų popamokinės veiklos programos, griežtai reguliuojamos vyrų ir moterų darbo valandos ir kt. Parodoma, kad sovietų valdžiai pavyko kone visiškai sunaikinti privatų lietuvių šeimos gyvenimą.
Schneidman, N. N. The three tragic heroes of the Vilnius Ghetto: Witenberg, Sheinbaum, Gens. Oakville: Mosaic Press, 2002. 173 p.
Holokausto laikais naciai ir jų talkininkai sunaikino Lietuvos žydų bendruomenę. Tačiau nemažai žydų atsisakė pasiduoti be kovos. Du iš šios knygos herojų – Icikas Vitenbergas ir Jochelis Šeinboimas buvo žydų pasipriešinimo organizacijų vadovais Vilniaus gete, o trečias – Jakovas Gencas – vokiečių valdžios paskirtas žydų policijos ir geto vadovas. Visų trijų tikslas buvo tas pats: išgyventi patiems ir visai bendruomenei. Visi trys žuvo geto likvidavimo metu. Knygoje lyginami skirtingi požiūriai į pasipriešinimo bei išlikimo problemas, atskleidžiamos žydų pasipriešinimą kamavusios problemos ir išlikimo dilema Holokausto laikais.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
Paroda „Mezginių dienoraščiai“
Paroda „Mezginių dienoraščiai“
Antrame LMA Vrublevskių bibliotekos aukšte 2022 m. sausio 12 – kovo 1 d. veikia Bibliotekos informacinių sistemų skyriaus vedėjos pavaduotojos Audronės Steponaitienės mezginių fotografijų paroda.
Drąsiai galima teigti, kad mezgimas visada gražino ir gerino gyvenimą, o smalsius ir kūrybingus mezgėjus saugojo nuo atminties bei gyvenimo džiaugsmo praradimo. Daugelis atradusiųjų mezgimo malonumus ir viliones sako, jog mezga tiesiog tam, kad atsipalaiduotų, atsikratytų įtampos, jaustųsi laimingesni, ramesni, labiau pasitikėtų savimi. Mezgimo terapeutė Betsan Corkhill sako: „Mezgimas teikia tokią pat naudą kaip meditacija, taigi nebūtina mokytis meditacijos subtilybių ar užsiimti specialia praktika, tokį pat rezultatą pasieksime megzdami“.
Visiškas įsitraukimas, kurį suteikia mezgimas, yra nepalyginamas su jokiais kitais pomėgiais ar hobiais. Stulbina bet kokio amžiaus mezgėjų proto aiškumas ir skaidrumas, sunkiais gyvenimo tarpsniais šis užsiėmimas tampa puikiu išsigelbėjimu nuo sukrėtimų. Jokia mašina negali pakeisti rankų darbo gaminio, į kurį sumegzta ar sunerta tiek daug pozityvių minčių, svajonių, širdies ir rankų šilumos.
„Mezgimo zonos“ klubo narė Audronė Steponaitienė virbalus į rankas paima kasdien, nors ir trumpai valandėlei. Pabūti neskubrioje aplinkoje su savimi, siūlais, virbalais, šalia įsitaisiusia kate… Visada improvizuoja – siūlus renkasi pagal nuotaiką, mezginį pasufleruoja siūlai. Vienu metu mezga kelis daiktus, taigi, ką paims į rankas eilinį kartą, irgi priklauso nuo nuotaikos.
Pabaigtų darbų fotografavimas natūraliose erdvėse žavus tuo, kad patraukia net meno neieškantį žmogų, sužadina norą neskubėti, pamąstyti. Mezginių nuotraukos – tikra atgaiva, primenanti, kaip kinta formos ir spalvos pūstelėjus vėjui, pražydus gėlei, sužaliavus pievai, pageltus lapams, iškritus sniegui. Tai tylus autorės stebėjimas per savo asmenybės, individualumo prizmę. Jos atvaizduotas pasaulis toli nuo visaapimančio vartojimo, noro būtinai kažkam kažką įrodyti. Prasmę ir pilnatvę Audronė randa paprastuose, kasdieniuose dalykuose.
Kasmet antrą birželio šeštadienį minima Pasaulinė mezgimo viešumoje diena. Viso pasaulio mezgėjai išeina su savo mezginiais į gatves, parodydami, kad mezgimas yra ir labai socialus, ir sujungiantis bei supažindinantis žmones hobis. Tai yra būdas ne tik naudingai praleisti laiką, bet ir užmegzti naujų pažinčių, susirasti bendraminčių ir puikių draugų, populiarinti šią rankdarbių rūšį.
Parodos idėjos ir teksto autorė Eglė Stasiukaitytė
Sukakties paminėjimas Bibliotekoje
Sukakties paminėjimas Bibliotekoje
Pirmadienį, 2022 m. sausio 17 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo gražiai paminėta Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 75-erių metų sukaktis. Ta proga Bibliotekoje apsilankė Mokyklos direktorius Dainius Numgaudis, lydimas būrio pedagogų ir mokinių. Čia iškilmingai atidarytos net dvi parodos. Viena, pavadinta „Menų pašaukti“, įamžina Mokyklos istoriją nuo įkūrimo iki šių dienų. Kita, pavadinta „Juoda/balta“, supažindina su 8 klasės mokinių grafikos darbais. Abi parodos suprantamai ir raiškiai parodo, kokį lobį turi Lietuva ir kokius turtus karaliai dovanojo Vilniui dabar jau prieš 76 metus. Parodos veiks iki vasario 3 d. Maloniai kviečiame!
Direkcijos informacija
Vikos Petrikaitės nuotraukos.
Masonai ir knyga
Masonai ir knyga
Švietimo epochą, pritraukusią mąstytojų, filosofų, rašytojų dėmesį, reikėtų laikyti draugijų amžiumi ir filosofijos šimtmečiu. Viena tokių draugijų – masonai, arba dar kitaip vadinamieji laisvieji mūrininkai. XVIII a. plintant Apšvietos epochos idėjoms, masonų judėjimas neaplenkė Prūsijos. Ten veikusioms masonų ložėms priklausė ir su lituanistika susiję žinomi mokslininkai, kultūros bei švietimo darbuotojai, padarę didelę įtaką lietuvių kultūros plėtrai. Kviečiame pasiklausyti garso įrašo, kuriame dr. Kotryna Rekašiūtė trumpai pristato kai kuriuos reikšmingesnius su masonais bei lituanistika susijusius XVIII–XIX a. raštijos veikėjus Prūsijoje ir jų parengtus leidinius, saugomus Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.