Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertingumas yra individualus jausmas ir suvokimas, kas yra kiekvienam iš mūsų svarbiausia ir naudinga. Vertinga knyga pirmiausia atspindi ypatingą Žmogaus ryšį su konkrečia knyga. Ji gali būti dovanota svarbaus Žmogaus ar šeimos relikvija, kuri perduodama iš kartos į kartą, ar ypatingo turinio, kuris paliko nepamirštamą vidinių apmąstymų įspūdį ir t. t.

Man, kaip bibliofilui, knyga turi ir socialinę, ne tik asmeninę vertę. Šiuo atveju knyga yra svarbi kultūrinio paveldo dalis, leidžianti pažinti savo valstybę, savo tautą, galų gale, save. Tokia knyga vertinga dėl jos meninės vertės, išleidimo datos, egzempliorių skaičiaus, įrišimo ar ekslibrisų. Ne mažiau svarbu tai, kad turima ar intensyviai ieškoma knyga būtų kultūros, istorijos, valstybingumo ar tautiškumo dalis. Minėtas knygos, kaip svarbios paveldo dalies, supratimas nulemia ir ypatingą atsakomybės pojūtį – prisiimti pareigą saugoti ir puoselėti į rankas patekusią paveldo dalelę.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Knygos yra tiesiausias kelias į save, kurį turime nueiti patys, neieškodami rekomendacijų ar patarimų iš mūsų nepažįstančių Žmonių.

Knygos – tarsi „milijonas mažų dalykų“, kurie leidžia pažinti ir suvokti save bei savo vietą supančiame pasaulyje. Kiekviena perskaityta yra knyga tarsi mažas, tačiau labai atsakingas žingsnis / indėlis į savo vidinio ir išorinio pasaulių suvokimą. Knygų skaitymo kontekste, mano nuomone, svarbu naudoti daugiskaitą. Nėra ir negali būti vienos knygos, kuri keistų ir / ar pakeistų Žmogaus gyvenimą (nors dėl Biblijos esu pasiruošęs diskutuoti). Labai svarbu, kad rinkdamiesi ar rekomenduodami kitiems skaityti knygas, turime būti tikri, kad „neužteršime“ savęs suvokimo nereikalingais autoriais, mintimis, istorijomis bei „nepaskęsime“ svetimose su asmeniniu mūsų pasauliu nesusijusiose emocijose. Vidinė savęs suvokimo ekologija tampa didžiausiu kiekvieno iš mūsų iššūkiu.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Taip, kelios mano lentynoje esančios knygos stovi neperskaitytos.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Tikrai ne. Spausdintą knygą renkiesi, jeigu iš skaitymo tikiesi ne tik įdomaus turinio, bet ir malonaus laiko praleidimo bei emocinio poilsio. Tačiau egzistuoja turinys, kuris turi būti lengvai ir patogiai prieinamas. Mano parašytos teisės teorijos ir teisės filosofijos knygos studentų patogumui yra prieinamos tik internete. Pagaliau, negalime atsisakyti technologijų suteikiamų alternatyvų susipažinti ar pasiekti mums norimą turinį.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Jau Platonas yra sakęs: „Ši (nauja) karta sunaikins pasaulį“. Nuo to laiko beveik niekas nepasikeitė – ir mes keistai bei su baime žiūrime į naująją kartą, ypatingai atkreipdami dėmesį, kad jie mažiai skaito ir neskiria pakankamai laiko mokslams. Tačiau realybė rodo, kad nebūtina baigti universitetus, kad galėtum padaryti didžiulius atradimus (Apple, Facebook, SpaceX ir t. t.), kurie didiesiems mokslo protams buvo / yra nepasiekiami. Esu tikras, kiekviena karta suras tinkamą knygų panaudojimą.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Klausimas ne apie knygą, o apie draugą. Neskolinčiau tam, kuris nemoka pagarbiai ir tinkamai elgtis su knyga.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Geros knygos „pergyvena“ Žmogų. Tačiau kiekvieno Žmogaus gyvenimas yra „didesnis“, nei jį būtų galima sudėti į knygos žanrą. Kaip mes bemylėtume knygas, negalime knygos, jos turinio iškelti aukščiau Žmogaus, kurį kiekvieną kartą rašau didžiąja raide.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Niekada nebuvau susimąstęs apie šį klausimą, nes jis man visiškai nesvarbus renkantis knygą skaitymui. Ne autorius ir ne jo gimtoji šalis daro knygą vertingą, o jos meninis turinys. Nemanau, kad dabar reikia nustoti skaityti F. Dostojevskį, nes jis Rusijos, pateisinančios žiaurumus ir nusikaltimus, rašytojas. Knygos vertingos ir tuo, kad verčia / turi versti mus mąstyti, moko sugebėti atskirti gerus ir blogus dalykus bei daryti sąmoningus etinius pasirinkimus.

Jeigu pats rašytumėt, apie ką būtų knyga?

Šiuo metu rašau knygą / monografiją, kurioje norėdamas suprasti Teisės krizės, kurioje dabar gyvename, priežastis, grįžtu prie fundamentalių Teisės klausimų: Kas yra Teisė? Iš kur ji atsirado? Kas ją padaro Teise? Kodėl mes turime pareigą jos laikytis? Ar ji nevaržo mūsų laisvės ir teisių? Kokia Teisė yra teisinga? Gal mes į sudėtingus Teisės klausimus ieškome pernelyg paprastų atsakymų, kurie negali paaiškinti įvairiapusės Teisės esmės ir praktikos? Ar Teisės supratimo ir aiškinimo procese įtraukiame visiškai nereikšmingų „autorių“, „teorijų“, „sąvokų“, „terminų“, „idėjų“, „metodų“, taip „užteršdami“ Teisės turinį, kas tinkamus ir aiškius atsakymus Teisėje daro negalimais? Gal mes, ieškodami paprastų atsakymų, praradome gebėjimą pažinti sudėtingus dalykus? Pamatinių Teisinių idėjų identifikavimas bei jų realistinė analizė yra pirminis žingsnis link teisingos bei intelektualios teisinės diskusijos apie teisingą ir veikiančią Teisę. Knyga turi būti geros diskusijos pradžia.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Baigęs rašyti savo knygą, pirmiausia noriu susipažinti su Salomėjos Jastrumskytės „Sinestezijos estetika“. Estetika man – ypatinga domėjimosi sritis, kuri leidžia pailsėti nuo praktinės realybės. Estetinio žvilgsnio, refleksijos, etikos, saviraiškos laisvės filosofinio lygmens ribų nesuvokimas ar jų nebuvimas man sukelia ir nepažinimo baimę, ir naujų atradimų grožį.