Knygos vertė tikrai slypi ne prikišamame pamokyme kaip gyventi. Knygos vertė – ir patiriamas estetinis malonumas, ir žinios, ir intriga, ir smalsumo patenkinimas. Vertinga knyga parodo ir atveria tau tai, ko pats nepajėgei suformuluoti, leidžia žengti ten, kur negali ar nedrįsti žengti, pamatyti tai, ko nedrįsai ar negalėjai pamatyti.

Rekomenduočiau poeziją – Giedrės Kazlauskaitės naują knygą „Meninos“, Vytauto Stankaus, Gintauto Dabrišiaus naujas poezijos knygas. Iš verstinių – perleistą Stefan Zweig „Vakarykštį pasaulį“ (kaip niekad aktuali knyga), Adamo Zagajewskio „Du miestus“.

Knygas stengiuosi naudoti tik pagal jų tiesioginę paskirtį, nors kartais tenka knyga priploti uodą, musę ar kitą įkyrų padarą. Šiaip buityje nesu itin išradingas ir knygas naudoju dažniausiai skaitymui.

Manau, kad panika dėl elektroninės knygos yra gerokai perdėta. Laikyčiau tai pokyčių baime ir tiek. Atsiradus televizijai taip pat buvo baiminamasi, kad kinas mirs. Nemirė. Tas pats bus ir su knygomis. Galbūt kiek susiaurės popierines knygas skaitančiųjų laukas, gal bus specializuota jų leidyba – knygos taps labiau išskirtinės, puošnesnės, ir, deja, dar brangesnės. Gal nieko nenutiks. O literatūros žingsnis į elektronines erdves reiškia tik viena – skaitoma yra daugiau, o ne mažiau. Tiesiog gana pasenusiomis tyrimų technikomis sunku apskaičiuoti, kaip tą skaitymą vertinti. Jis, žinoma, taip pat pakito: mūsų sugebėjimai skaityti tekstą jau nebe tie – sunkiau įveikiame vientisą, nesuskaidytą tekstą, sunkiau sukaupiame dėmesį į vieną užduotį.

Už visą kartą, turbūt, neatsakysiu. Manau, kad mano bendraamžiai priklauso lūžio kartai – gyvenimą jie pradėjo popierinės knygos epochoje, o subrendo jau kompiuterinėje eroje. Todėl mums vienodai svarbios tiek knygos, tiek internetas. Aš pats esu prisirišęs prie popierinės knygos, bet ne tiek, kad neturėčiau skaityklės, nevertinčiau elektroninėje erdvėje esančių tekstų. Aš vis dar manau, kad skaitymas atsakingas ir rimtas, bet kartu ir smagus užsiėmimas. Ne mažiau smagu – dalintis tuo, ką perskaitei, pasiūlyti vieną ar kitą knygą.

Propagandinės literatūros, religinių sektų literatūros ir kitų proto miglą skatinančių tekstų. Konkrečiai nė nevardinsiu. Dar kam kils pagunda atsiversti.

Mano biografija, manau, būtų verta kokio nors neblogo verlibro epitafijų antologijoje.

Labai ilgas sąrašas būtų, jei imčiau vardinti. Skaitau daug JAV, britų, škotų autorių, kanadiečių. Domiuosi šiuolaikine rusų ir ukrainiečių literatūra. Visuomet mielai atrandu kokį Rytų Europos autorių (vis dėlto temos ir mąstymo būdas, humoro jausmas mus vienija). Stengiuosi sekti naujienas ir įdomesnes paskaityti (šiuo metu labai norėčiau paskaityti Donnos Tartt „The Goldfinch“). Po truputį kaupiu JAV poezijos biblioteką namie.

Kadangi ir taip rašau, manau, tai bus poezijos knyga. Tikiuosi, gera. O apie ką? Nesakysiu. Pats dar nežinau.

Paprastai skaitau keletą knygų tuo pačiu metu, tik skirtingų žanrų. Tad esu įpusėjęs naują Vytauto Stankaus poezijos knygą „iš veidrodžio, už“, skaitau amerikietės rašytojos Lydia Davis „The Collected Stories“ (galvoju ką nors išversti), o taip pat pradėjau kitos JAV rašytojos Ann Patchett romaną „The State of Wonder“. Beje, labai įdomus romanas apie mokslininkę, kuri, ieškodama stebuklingo vaisto ir pražuvusio kolegos, leidžiasi į Amazonės džiungles.