Tovianizmas buvo religinis socialinės reformos judėjimo mokymas, pavadinta Andriaus Tovianskio (Andrzej Towiański 1799–1878) vardu. Buvęs Vilniaus Aukščiausiojo Teismo tarybos narys, 1840 m. išvykęs iš Lietuvos ir prisidėjęs prie lenkų emigracijos Paryžiuje, Tovianskis skleidė krikščioniškais principais grįstą atsinaujinimo žinią, kuri, reformuojant asmenį, siekė pertvarkyti Europos politinius santykius, taigi ir Lenkijos ir Lietuvos sandraugos atkūrimą. Tovianskio žinia patraukė daug nacionalistinių intelektualų, ypač Prancūzijoje ir Italijoje. Vadovaudamiesi jo mokymu, tovianistai veikliai dalyvavo, kuriantis tautinėms valstybėms, – nuo Tautų pavasario iki Pirmojo pasaulinio karo.

Po Tovianskio mirties 1878 m. vadovavimą judėjimui perėmė Italijos būrelis, skatinęs tovianistų ir lenkų mokslininkų intelektualų bendradarbiavimą, ypač Vilniaus Stepono Batoro universitete. Antrojo pasaulinio karo pradžia staiga nutraukė tovianistų ryšius ir akademinį susidomėjimą tovianizmu sovietų įtakos paveiktame Baltijos regione.

Vrublevskių bibliotekoje saugomas Stepono Batoro universiteto dėstytojos Valentinos Horoškevičiūtės (Walentyna Horoszkiewiczówna, 1890–1947) fondas F 98. Ji buvo trečios kartos mąstytojo Andriaus Tovianskio mokinė: t. y. mokinė, kuriai jau neteko susitikti su Towiańskiu.

Horoškevičiūtė, kaip viena paskutiniųjų veiklių tovianisčių, susirašinėjo su daugeliu kitų tovianistų, ypač iš Italijos. Remdamasi savo vaidmeniu universitete, ji skatino akademinius Tovianskio tyrimus ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lenkijoje bei Italijoje.

Dr. Džiulijas Dala Grana (Giulio Dalla Grana) paskaitoje apžvelgia Vrublevskių bibliotekos V. Horoškevičiūtės fonde F 98 saugomus dokumentus, atskleisdamas kultūrinius, akademinius ir net asmeninius italų ir lenkų intelektualų santykius, atkuriant Turino ir Vilniaus ryšius.

Lektorius Dž. Dala Grana 2024 m. apgynė daktaro disertaciją pagal bendrą Turino universiteto Istorinių studijų katedros ir Amsterdamo universiteto Hermetizmo filosofijos ir susijusių srovių istorijos centro programą. Jis baigė politinių mokslų ir tarptautinių studijų programą pagal Paduvos universiteto ir Krokuvos Jogailos universiteto dvigubo laipsnio sistemą. Daugiausia jis domisi politinės valdžios ir religinio autoriteto santykiais, politinių ir religinių judėjimų istorija Ankstyvaisiais naujaisiais ir Moderniaisiais laikais bei politinių ir religinių idėjų tarpusavio sąsajomis. Jo atliekami tovianizmo tyrimai leido rasti tūkstančius dokumentų, išsibarsčiusių po Lenkiją, Lietuvą, Prancūziją, Šveicariją, Italiją ir Vatikaną. Dž. Dala Grana atkūrė tovianistų judėjimo istoriją, papildydamas ją naujais pasakojimais.