Psichologas Gintaras Šmatavičius apie knygas
Gintaras Šmatavičius – Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) narys, sertifikuotas Europos (EuroPsy) psichologas. Jo darbo kryptis – kognityvinė elgesio terapija. Kartu su dainininke Jurga Šeduikyte parašė knygą „Lipt stogais ir žiūrėt žemyn“ (2021), sumanė ir organizuoja „keliaujantį“ psichologijos klubą tokiu pat pavadinimu. Klubo idėja – suteikti žmogui galimybę paklausti psichologo apie dalykus, kurie kelia nerimą. Kabineto čia nėra, grupė žmonių tampa diskusijų klubu, kuriame gilinamasi į kiekvieno iš jų istoriją.
„Problemų priežastimi dažnai būna klaidingi žmogaus įsitikinimai ir mąstymo klaidos, nulemiančios savitą, dažnai neteisingą požiūrį į įvairias gyvenimo situacijas, jų suvokimą ir interpretavimą. Psichologas negali išspręsti problemų už kitą, bet gali padėti keisti požiūrį, elgesį, išsiugdyti problemų įveikimo įgūdžius. Aš mokau įveikti kylančius sunkumus analizuojant situaciją, identifikuojant mąstymo klaidas, lavinant pozityvų mąstymą, skatinu žvelgti į problemą įvairiapusiškai. Sunku sužeisti žmogų, kuris supranta, koks jis yra iš tiesų, žino ne tik savo privalumus, bet ir trūkumus. Tai ir yra kiekviename iš mūsų glūdinčios supergalios pagrindas. Tereikia ją atrasti“, – sako psichologas Gintaras Šmatavičius.
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Knygos vertė – tai pėdsakas, kuris po skaitymo lieka skaitytojo sąmonėje, elgesyje, santykyje su kitais žmonėmis. Kuo knyga vertingesnė, tuo gilesnį įspaudą palieka mano, kaip skaitytojo, asmenybėje.
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Rekomenduočiau dvi. Tai Akselio Miuntės „Knyga apie San Mikelę“ ir Jono Jonassono „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“. Viena klasikinė, rimta. Kita – linksma, su puikiu jumoro jausmu. Kas jas vienija? Abi jos – apie žmogaus gyvenimą, įvykius, įtakojančius gyvenimo tėkmės pokyčius.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Taip. Keletą kartų panaudojau jas kaip atramą planšetiniam kompiuteriui 🙂 Tik tiek. Niekuomet neplėšiau, nedeginau ir apskritai nedariau nieko, kas galėtų pažeisti knygą 🙂 Labai gerbiu knygas, net tas, kurių neskaitau.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Nemanau. Neslėpsiu, anksčiau tokių būgštavimų buvo. Skaitmeninės knygos – patogus sprendimas. Pats kelionėse mielai naudojuosi elektronine skaitykle. Patogu, kai su savimi gali pasiimti nemažą kiekį, neužimant daug vietos. Bet jos negali suteikti to, ką turi tik tikra knyga – popieriaus kvapo, svorio ir nepakartojamo pojūčio, pirštais verčiant mylimos knygos puslapius.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Negaliu atsakyti už visus. Asmeniškai manau, kad taip. Keičiantis skaitytojų auditorijai, kinta knygų žanrai, ir atvirkščiai. Man knyga – autoriaus požiūrio, idėjos, fantazijos rezultatas. Vien dėl to ji nusipelno visokeriopos pagarbos. Ir nesvarbu, patinka ji man, ar ne.
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Tą, kuri tik „mano“. Knygą, kurioje sunkią akimirką gali atrasti paguodos, palaikymo žodžius, kartais ir atsakymą į šiuo metu kamuojantį klausimą. Tereikia tik pasiimti iš lentynos.
Kokio žanro knygos verta jūsų biografija?
Geras klausimas. Manau, dramos su trilerio elementais 🙂
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Labai mėgstu Skandinavijos rašytojų kūrinius. Be to, stengiuosi perskaityti visus japonų rašytojo Haruki Murakami kūrinius.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Šiuo metu daug dirbu, tad rašymui visai nelieka laiko. Ateityje tikrai ketinu tai padaryti. Save įvardiju psichologu praktiku, mėgstančiu rašyti. Galbūt tai bus mano darbo patirties su įvairiais žmonėmis pateikimas lengva, kiekvienam priimtina ir suprantama forma.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Haruki Murakami „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“.