Paskaita „Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?“
Paskaita „Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?“
2022 m. rugsėjo 7 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje įvyks susitikimas su Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininku Liudu Jovaiša.
Lektorius apžvelgs seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos raidos laikotarpius, pasigilins į lig šiol kilusias kontroversijas dėl LKMA tapatybės ir veiklos ir pasvarstys, ar Akademijos pavadinimas adekvačiai atliepia jos tapatybę. Po pranešimo bus galima apžiūrėti bibliotekos vestibiulyje veikiančią mažąją parodą, skirtą Lietuvių katalikų mokslo akademijos 100-mečiui, autoriai dr. L. Jovaiša, R. Kazlauskienė.
Komunikacijos skyrius, 8 687 88685
Dalios Poškienės mintys apie knygas
Dalios Poškienės mintys apie knygas
Dalia Poškienė – XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, visuomenės veikėja, poetė, vertėja, bibliotekininkė, žurnalistė, 15-osios Juozo Keliuočio literatūrinės premijos laureatė, 2022 metų pavasarį išleidusi knygą „Žydinčios rasos”.
„Visą gyvenimą skyriau knygai, jos kūrėjams, gėrio ir grožio puoselėtojams, žmonėms, kurių iškilius darbus stengiausi pristatyti ir su jais supažindinti plačiąją visuomenę.“
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Kiekviena knyga turi savo skaitytoją. Knygos vertė slypi ne tik jos turinyje, bet ir formoje (aukšta poligrafinė kokybė, knygos autoriai, dailininkai).
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Bibliotekos darbuotojai, aptarnaujantys skaitytojus, turėtų susipažinti su bibliotekos fondų naujienomis, kad galėtų rekomenduoti knygas skaitytojams. Savišvietai, savižinai – rekomenduočiau sekti LRS naujienas.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Sunku būtų įvardyti knygos paskirtį – pažintinė, laisvalaikio, mokslinio pobūdžio, informacinė… Daugeliu atveju knyga pasitarnauja platesnei žinių paieškai, faktologijai ir kt.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Skaitmeninės knygos tikrai nėra (tikiu ir nebus) konkurentės spausdintoms.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Tikrai taip. Kiekviena karta skirtingai vertino ir vertina knygas, jos kūrėjus. Ypatinga knygos svarba ir vertė buvo ir išlieka mūsų kartai. Pastaruoju metu knyga dabartinei, jaunajai kartai nėra didelės svarbos – platesnės galimybės e-knygai, spaudai, pakitęs ir poreikis skaityti, nes bibliotekose skaitymo skatinimo programos įgauna kitokią išraišką.
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Savo asmeninėje bibliotekoje turiu daug vertingų knygų, ypač su autografais, meno, bibliofilinių leidinių. Pasidalinčiau, pasidalinu, žinodama, kad knyga bus grąžinta, tinkamai saugota.
Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Mano biografija nuo jaunumės susijusi su knyga, jos sklaida, kūrimu. Esu sudariusi, parengusi virš 40 knygų, tarp jų keturios – autorinės. Taigi knyga būtų informacinė (biliografija). (Tokią jau išledo Rokiškio J. Keliuočio viešoji biblioteka apie Literatūrinės premijos laureatus).
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Mėgstami švedų, latvių, lietuvių autoriai.
Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga? Jei jau rašote knygas, apie ką būtų naujausia? Naujausia knyga, išleista šiais metais – poezijos rinktinė „Žydinčios rasos“, sudarytas ir išleistas XXVII knygos mėgėjų metraščio 7 tomas ir Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui skirta knyga „Tautos kuriama Lietuva“. Pastaruoju metu rengiu prisiminimų knygą, kurioje – ilgametės pažintys su rašytojais, menininkais, surinktas egzodo rašytojų archyvas, ekslibrisai, laiškai ir kt.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Kadangi tenka pristatyti daugelio autorių knygas, rengti susitikimus, tenka susipažinti su autoriais ir jų knygomis. Dalis skaitomos literatūros „programinė“. Šiuo metu skaitau Aurelijaus Noruševičiaus knygą „Ką papasakočiau Tėčiui“.
Bibliotekai vertinga dovana – privataus kolekcininko atvirukai su Vilniaus vaizdais
Bibliotekai vertinga dovana – privataus kolekcininko atvirukai su Vilniaus vaizdais
Nuo 1990-ųjų metų Niujorke gyvenantis ir Lietuvos istorija besidomintis lietuvis Paulius Glibauskas Bibliotekai padovanojo 148 atvirukus, priklausančius 1903–2004 m. laikotarpiui, kuriuose matyti Vilnius. Svečias Bibliotekai įteikė net 15 metų kauptus atvirukus, kuriuos supirkinėjo iš Vokietijos aukcionų. Kai kurie iš jų užrašyti vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis, leisti žinomų Vilniaus ir užsienio leidėjų, tokių kaip Dovydas Vyzūnas, Abraamas Fialko, nemaža jų dalis leista Berlyne Pirmojo pasaulinio karo metu. Ši kolekcija svariai papildys ir atnaujins Bibliotekos atvirukų rinkinį: tarp jų aptikome atviruką su neįprastu rakursu užfiksuotu Bibliotekos fasadu. Kitais metais šiuos atvirukus ketinama eksponuoti Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga rengiamose parodose.
Pats Paulius nors jau keletą dešimtmečių gyvena už Atlanto, tačiau yra savo šalies patriotas, ne vienerius metus giedojęs „Ąžuoliuko“ chore, nuolat domisi ir skaito apie Lietuvos istoriją, kasmet grįžta į Lietuvą ir leidžia laiką Balninkuose esančioje sodyboje gamtos apsuptyje.
Svečias pasidalino ir neįtikėtina istorija: kai dirbo Niujorko bokštuose dvyniuose, 103 aukšte, ir 2001 m. rugsėjo 11 d. neatėjo į darbą tik todėl, kad išvakarėse šventė savo gimtadienį ir tragedijos rytą pasiprašė laisvadienio. Jis sakosi, nuo tos dienos švenčiantis du gimtadienius.
Ateityje kolekcininkas ketina visam laikui grįžti į Lietuvą. Biblioteka džiaugiasi ir dėkoja pasipildžiusi vertingais retais spaudiniais.
Parengė Lina Anušauskienė
Apie parodą ir renginį „Prisimenant vieną iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų dr. Stasį Stačioką“
Apie parodą ir renginį „Prisimenant vieną iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų dr. Stasį Stačioką“
Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Stačiokas. 2007 m.
Vaidoto Grigo nuotrauka
Šiais metais minime Lietuvos Respublikos Konstitucijos, piliečių priimtos 1992 m. spalio 25 d. referendume, trisdešimtmetį. Vienam iš šio pagrindinio valstybės įstatymo kūrėjų – dr. Stasiui Stačiokui – šiemet rugpjūčio 25 d. būtų sukakę 85-eri metai. Tačiau 2020 m. gegužės 11 d. netekome šio iškilaus teisininko, gyvenimą paskyrusio demokratinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimui. 2022 m. rugpjūčio 18 – rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje bus eksponuojama dr. Stasio Stačioko nuotraukų ir dokumentų paroda. Atminimo renginių metu (rugpjūčio 25 ir rugsėjo 28 d.) Bibliografijos skaitykloje bus pristatyta dalis dr. Stasio Stačioko mokslinių publikacijų bei gausūs interviu žiniasklaidai. Dalį šio teisininko, politikos ir visuomenės veikėjo valstybinių ir tarptautinių apdovanojimų bus galima pamatyti renginių salėje.
Stasys Stačiokas gimė 1937 m. rugpjūčio 25 d. Alytuje. Studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kuriame nuo 1960 m. ėjo dėstytojo, vėliau – docento, prodekano pareigas. 1967 m. apsigynė disertaciją. 1973–1991 m. dr. Stasys Stačiokas užėmė Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pareigas. 1990–1992 m. jis dalyvavo kuriant Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą, buvo Lietuvos valstybinių delegacijų deryboms su Rusija narys. 1993–1996 m. dr. Stasys Stačiokas ėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. 1996–1999 m. Lietuvos Respublikos Seime jis vadovavo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tuo pačiu metu eidamas docento pareigas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 1999–2008 m. šis žymus teisininkas antrą kadenciją dirbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju. Dr. Stasys Stačiokas 2008–2011 m. buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, 2008–2009 m. ėjo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesoriaus, plėtros prorektoriaus pareigas, o 2009–2014 m. buvo šio universiteto Tarybos narys. Dr. Stasys Stačiokas Lietuvos ir užsienio leidiniuose paskelbė per 150 mokslo publikacijų konstitucinės teisės, politikos mokslų, žemės teisės, teisinės sistemos reformos, teisėtyros, teisės teorijos, aplinkos apsaugos, konstitucinės reformos Lietuvoje, konstitucinės priežiūros, Lietuvos teisės tradicijų, teismų sistemos, Prezidento instituto, Lietuvos politinės sistemos temomis.
Atminimo renginys, parodos atidarymas įvyks Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rugpjūčio 25 d. 15 val. Maloniai kviečiame!
Kvietimas į dr. Stasio Stačioko atminimo renginį
Parodą parengė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė
Virtuali paroda „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“
Virtuali paroda „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“
2022 m. pavasarį Bibliotekoje veikė paroda „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: apie Vincento Ignaco Marevičiaus gyvenimą ir knygas. Paroda skirta pristatyti Apšvietos laikų literato Vincento Ignaco Marevičiaus (Wincenty Ignacy Marewicz, 1755–1822) kūrybą.
Kviečiame susipažinti su virtualiu šios parodos variantu >>>
Parodos autorė dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Paroda buvo rengiama, vykdant projektą, finansuojamą pagal LMT Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą (projekto reg. nr. S-LIP-21-04).
Parodos koordinatorė Ingrida Pajedaitė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius)
Redaktoriai: dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė
Fotografija Vikos Petrikaitės
Vincento Ignaco Marevičiaus herbas Kosceša su perverta širdimi
Ostatnia do Laury odezwa: wierszem i prozą Wincentego Ignacego Marewicza, rotmistrza woiwództwa trockiego. W Warszawie: [s. n.], 1788.
Paroda „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“
Konstantinas Jablonskis – bibliofilas
Skiriama 130-sioms gimimo metinėms
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2022 m. liepos 11 – rugsėjo 19 d. veikia paroda „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“.
2022 metais minimos 130-osios teisininko, teisės istoriko, akademiko Konstantino Jablonskio (1892 08 23–1960 07 28) gimimo metinės. Ši iškili asmenybė buvo sukaupusi turtingą spaudinių ir rankraščių rinkinį, kurį 1964 m. gruodį jo šeima perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Pagerbiant šviesų mokslininko ir vertingos asmeninės bibliotekos savininko atminimą 1968 m. buvo įsteigtas memorialinis akademiko Konstantino Jablonskio fondas, iki šiol saugomas Retų spaudinių skyriuje. Anuomet jį sudarė 8 538 spaudos vienetai. Vėliau fondas buvo papildytas leidiniais, gautais iš mokslininko dukters, medicinos mokslų daktarės Jūratės Umbrasienės ir kitų šeimos narių. Šiuo metu jį sudaro 10 466 įvairiomis kalbomis išėję leidiniai: knygos, periodika, disertacijų autoreferatai, kartografija, smulkioji spauda, straipsnių atspaudai, natos. Archyviniai dokumentai rado vietą Rankraščių skyriuje ir sudaro 256-ą fondą (F256; 5 385 fiziniai vienetai).
Akademiko K. Jablonskio knygų rinkinys – universalaus pobūdžio mokslinė biblioteka. Joje sukaupta labai įvairi literatūra tiek teminiu, tiek tipologiniu aspektu. Greta čia vyraujančių istorijos, teisės, politikos, ekonomikos, kalbotyros veikalų randama botanikos, medicinos ir kitų gamtos mokslo darbų. K. Jablonskio bibliotekoje gausu oficialiųjų leidinių (ypač Lenkijos ir Lietuvos seimų nutarimų rinkinių), normatyvinių dokumentų, t. y. taisyklių, reglamentuojančių įvairių draugijų ir institucijų veiklą, informacinių knygų – žodynų, enciklopedijų, bibliografijos priemonių. Būta ir grožinės literatūros leidinių. Tai iš tiesų mokslininko interesus atitinkanti biblioteka, kurioje sukomplektuota beveik visa darbui ir laisvalaikiui reikalinga literatūra.
Išaugęs lietuvių inteligentų šeimoje (jo tėvas – žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis, o motina – literatė Konstancija Sketerytė), nuo mažens suvokė spausdinto žodžio ir knygos vertę. O jau pradėjęs žengti savarankišku keliu, padėdavo tėvui įgyti reikalingų knygų, nes, kaip pažymi Vytautas Merkys, jis buvęs nemenkas bibliofilas ir gerai žinojęs, kuriuose knygynuose ko ieškoti. Savo kuriamoje bibliotekoje K. Jablonskis turėjo tėvui ir seseriai Julijai priklausiusių knygų, o po akademiko mirties ji ir toliau buvo pildoma. Tad galima teigti, jog tai buvo vienos šeimos biblioteka, kurios pagrindiniam savininkui 1969 m., jau po to, kai leidiniai atrado kitą saugojimo vietą, grafikas Vytautas Kalinauskas sukūrė ekslibrisą. Jame pavaizduotas titnago kirvukas ir ietgalis, mat archeologija buvo viena iš didžiausių mokslininko ir jo šeimos pomėgių.
Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomame Konstantino Jablonskio fonde randame raritetų – bibliografinių retenybių ir unikumų. Pats reikšmingiausias – dviejų čekiškų inkunabulų konvoliutas – į vieną knygą įrišti 1497 ir 1500 metais Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentai. Ši lietuviams ir čekams svarbi vertybė 2021 m. pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Parodoje eksponuojami vertingiausi leidiniai ir kai kurie archyviniai dokumentai, liudijantys asmeninės (šeimos) bibliotekos sukūrimą ir turinį. Biblioteka nenustojo gyvuoti ir po akademiko K. Jablonskio išėjimo amžinybėn. Ji sutvarkyta, aprašyta ir prieinama elektroniniame kataloge, yra aktyviai skaitoma Vrublevskių bibliotekos lankytojų.
Parodos rengėjos dr. Daiva Narbutienė ir Danguolė Palačionytė
LDK viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas
LDK viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas
Paskaitoje Lietuvos istorijos instituto tyrėja archeografė Inga Ilarienė pasakoja, kaip lotyniškosios Europos civilizacijos reiškinys, viešasis notariatas, kilęs Italijoje, klostėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyskupijose XIV–XVI amžiais, koks yra seniausias žinomas Vilniuje vidaus reikmėms parengtas notarinis dokumentas, ką ir kur veikė LDK viešieji notarai ir ką mes apie juos žinome. Dėmesio centre – viešųjų notarų parengti ir pasirašyti dokumentai su juose esančiais signetais. Kas tie notariniai signetai, kokią funkciją jie atliko, o svarbiausia – kas juose vaizduojama? Lektorė kviečia pažvelgti į XIV–XVI a. LDK viešųjų notarų ženklų vaizdus, pasigilinti į jų devizų turinį ir atpažinti ženklo vaizdo idėją.