Mėnuo: gegužės 2023

Gegužės 3 – birželio 28 dienomis Bibliotekoje veikia mažoji paroda „Vilna Litvaniae metropolis: panoraminio Vilniaus plano (1581) sekiniai“. Vilniaus panoraminis planas (miestovaizdis) iš Georgo Brauno ir Franzo Hogenbergo atlaso Civitates orbis terrarum trečio tomo (Kelnas, 1581) visiems gerai pažįstamas, gal ir pabodęs – be jo, kaip itin patrauklios iliustracijos, neišsiverčia jokia paroda ar leidinys, pasakojantis apie XVI amžiaus LDK sostinę. Šis Vilniaus vaizdas – ankstyviausias iš mus pasiekusių. XVI amžiaus vidurio Vilnius čia pavaizduotas lyg žvelgtume į jį iš paukščio skrydžio. Panoraminis planas svarbus įvairiems tyrėjams, nagrinėjantiems XVI a. Vilnių istorine, informacine, architektūrine prasme (legendoje sužymėti 28 svarbiausi miesto objektai). Kartu jis ir istorinės kartografijos, spaudos bei raižybos istorijos pavyzdys, įdomus net ir filosofams (šiuo požiūriu straipsnį yra paskelbęs Nerijus Milerius). Tyrėjai sutaria, kad Vilniaus vaizdas čia nėra istoriškai tikslus, jame daug klaidų. Manoma, kad Vilniaus vaizdo kūrėjai rėmėsi ankstesniu, mums nežinomu, tikėtina, italų kartografų kūriniu, jį papildę įvairiais keliautojų įspūdžiais apie mūsų sostinę.

Sumanymas išleisti svarbiausių pasaulio miestų vaizdus priklauso Kelno geografui, leidėjui, Šv. Marijos prie Laiptų bažnyčios dekanui Georgui Braunui (1541–1622) ir į Kelną persikėlusiam flamandų kartografui ir raižytojui Franzui Hogenbergui (1535–1590), todėl jų atlasas dažniausiai ir vadinamas Brauno–Hogenbergo vardu. Subūrę geriausius to meto raižytojus (jų būta apie šimtą), jie ryžosi išleisti šešiatomį atlasą keliomis kalbomis, apipavidalintą vieninga stilistika. Pirmoji atlaso laida išėjo lotynų kalba (pirmas tomas pasirodė 1572, šeštas – 1617 metais), po to – vokiečių (1574–1618) ir prancūzų (1579–1618) kalbomis. Atlasas buvo labai populiarus, išėjo septynios jo laidos. Atlase įdėti 546 miestų vaizdai, jie plito ir atskirais atspaudais. Tos pačios miestų vaizdų vario plokštės Hogenbergo įpėdinių vėliau buvo parduotos Amsterdamo atlasų leidėjui Johannui Janssonijui (Jan Janszoon, 1588–1664), išleidusiam savo atlasą (1657). Vėliau jos nupirktos kitų Amsterdamo kartografijos leidėjų ir pakartotinai leistos iki pat 1750 metų, kol visai nusidėvėjo. Todėl tų pačių miestų vaizdų egzempliorių iki mūsų dienų išliko gana daug.

Šios parodos tikslas – parodyti tolesnę Vilniaus panoraminio plano raidą: kaip 1581 m. Kelne išspausdintas Vilniaus vaizdas vėlesnių leidėjų buvo perbraižytas. Matysime žymaus Augsburgo raižytojo Georgo Christopho Kiliano (1709–1781) išraižytą dvigubai mažesnį Vilniaus miestovaizdį iš Bodenehrių šeimos leistų atlasų ir keturis XIX amžiaus Vilniaus vaizdo sekinius. Trys iš jų sukurti Vilniuje, Juozapo Ozemblovskio, Vilniaus miesto valdybos bei Notelio Maco litografijos įmonėse. Ketvirtasis – tai Sankt Peterburge XIX a. antroje pusėje bei XIX a. pradžioje veikusioje A. Tranšelio spaudos įmonėje atspausti du Vilniaus planai viename lakšte: Vilniaus vaizdo perdirbinys pagal Brauno–Hogenbergo atlasą ir XVI a. vidurio Vilniaus vaizdas įprastine miesto plano forma. Visi eksponatai – iš LMA Vrublevskių bibliotekos.

Dr. Alma Braziūnienė

Vilniaus miestovaizdis, sekant Brauno-Hogenbergo atlasu, litografuotas Vilniaus miesto valdybos litografijoje (Литографія Виленской городской управы), veikusioje nuo 1877 iki apytikriai 1915 metų

2023 m. gegužės 11 d. 16.30 val. kviečiame į LMA Vrublevskių biblioteką, Žygimantų g. 1, paminėti vienos pirmųjų moterų, išsikovojusių pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime, vienos žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikės ir leidėjos Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) 150-ąsias gimimo metines. Ta proga apžvelgsime bibliotekoje eksponuojamą parodą „Felicijos Bortkevičienės epistolinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“, o ryškesnius šios ypatingos moters gyvenimo ir veiklos epizodus aptarsime paskaitos metu.

Gegužės 11 d. 16.30 val. kartu su viena iš parodos autorių E. Kundrotiene pasivaikščiosime po parodą, kurioje eksponuojama F. Bortkevičienės korespondencija, išsiskirianti adresatų gausa, įvairove bei geografija (JAV, Pietų Amerika, Rusija, Vakarų Europos šalys, įvairios vietovės pačioje Lietuvoje). Be įprastų laiškų, parodoje nemažai ir atvirlaiškių, kurie patraukia savo vizualumu – miestų vaizdais, dailininkų darbais, telegramų. F. Bortkevičienės ir jai rašyti laiškai bei atvirlaiškiai įdomūs ne tik kultūros istorikams, menininkams, bet ir pašto istorikams – išlikę antspaudai, pašto ženklai, vokai.

17 val. vakarą, skirtą F. Bortkevičienei, tęsime profesoriaus Andriaus Vaišnio paskaita. ,,Aplankydama tu atvežei čia man dalį širdies, bet ir savo skausmo dalį. Tu čia visus mus, caro tremtinius, Lietuvos ilgesiu apdalinai. Ir paliksi mane mirti be jokios vilties grįžti”, – šiuos žodžius Felicija išgirdo iš senelio, juos ištarusio dukrai, aplankiusiai Lietuvos tremtinius. Jie gali būti Felicijos Bortkevičienės – nuskriaustųjų globėjos, žodžio ir spaudos laisvės gynėjos biografijos pradžia. Visos jos neaprėptume, užtat atsivertę tarpukario Lietuvos – Vilniaus ir Kauno – istorijos puslapius, pažvelgtume į šią trapią, bet kovingą asmenybę, besirūpinusią moterų teisėmis, našlaičių prieglauda, pasiryžusią atstovauti laikraščiui prieš cenzorių, paryškindami įdomiausius jos nuotykius.

Kvietimas į renginį

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685.