Tarptautinis simpoziumas „Circa missiones: Jėzuitų misijos supratimas per amžius“
Tarptautinis simpoziumas „Circa missiones: Jėzuitų misijos supratimas per amžius“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Knygos muziejaus parodų kuratorė Agnė Zemkajutė 2023 m. birželio 12–14 d. dalyvavo Lisabonoje (Portugalija) vykusiame tarptautiniame simpoziume „Circa missiones: Jėzuitų misijos supratimas per amžius“ („Circa Missiones: Jesuit Understanding of Mission through the Centuries“) ir skaitė pranešimą „Pirmosios jėzuitų knygos lietuvių kalba ir jų įtaka Katalikų bažnyčiai Lietuvoje“.
„Circa missiones“ buvo jau septintasis tarptautinis jėzuitų studijoms skirtas simpoziumas, kurį organizavo Bostono koledžo Išplėstinių jėzuitų studijų institutas, kurio tikslas – pagilinti Jėzaus Draugijos istorijos, dvasingumo, švietimo ir jo paveldo supratimą, jį naujai įvertinti. Prie to prisideda ir kasmetiniai nuo 2015 metų vykstantys simpoziumai (jų nebuvo tik pandemijos metu). Šių metų renginyje organizatoriai kvietė atkreipti dėmesį į jėzuitų misijas, tai, kaip jas suprato patys Draugijos nariai, kokių priemonių ėmėsi siekdami užtikrinti savo darbų sėkmingumą. Per tris simpoziumo dienas 100 pranešėjų iš beveik visų žemynų skaitė pranešimus, kuriuose jėzuitų veikla visame pasaulyje skleidėsi ne tik kaip kunigų, evangelizuotojų, bet ir švietėjų, mokslininkų, meno ir kultūros tyrėjų bei skleidėju, politikų.
Dalyvavimą simpoziume finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Paskaita „Monografija apie sovietinio režimo įtaką šeimai“
Paskaita „Monografija apie sovietinio režimo įtaką šeimai“
„Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ – tai mokslo studija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, „blato“ ir nevilties, atvirai parodanti sovietinės ideologijos pasekmes šiandieninei Lietuvos visuomenei.
„Iki 1967 metų moterys, kaip ir vyrai, privalėjo dirbti šešias dienas per savaitę, taip pat buvo raginamos gimdyti vaikus ir namų buityje nesulaukdavo pagalbos nei iš vyro, nei iš valstybės. „Neplanuotas gyvenimas“ reiškia, kad jos labai drastiškai ir greitai buvo įmestos į tokį gyvenimo būdą, kokio nesitikėjo. Tai buvo neplanuotas gyvenimas“, – sako istorikė, publicistė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir buvusi pirmininkė, monografijos „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ autorė Dalia Leinartė.
Psichologas Gintaras Šmatavičius apie knygas
Psichologas Gintaras Šmatavičius apie knygas
Gintaras Šmatavičius – Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) narys, sertifikuotas Europos (EuroPsy) psichologas. Jo darbo kryptis – kognityvinė elgesio terapija. Kartu su dainininke Jurga Šeduikyte parašė knygą „Lipt stogais ir žiūrėt žemyn“ (2021), sumanė ir organizuoja „keliaujantį“ psichologijos klubą tokiu pat pavadinimu. Klubo idėja – suteikti žmogui galimybę paklausti psichologo apie dalykus, kurie kelia nerimą. Kabineto čia nėra, grupė žmonių tampa diskusijų klubu, kuriame gilinamasi į kiekvieno iš jų istoriją.
„Problemų priežastimi dažnai būna klaidingi žmogaus įsitikinimai ir mąstymo klaidos, nulemiančios savitą, dažnai neteisingą požiūrį į įvairias gyvenimo situacijas, jų suvokimą ir interpretavimą. Psichologas negali išspręsti problemų už kitą, bet gali padėti keisti požiūrį, elgesį, išsiugdyti problemų įveikimo įgūdžius. Aš mokau įveikti kylančius sunkumus analizuojant situaciją, identifikuojant mąstymo klaidas, lavinant pozityvų mąstymą, skatinu žvelgti į problemą įvairiapusiškai. Sunku sužeisti žmogų, kuris supranta, koks jis yra iš tiesų, žino ne tik savo privalumus, bet ir trūkumus. Tai ir yra kiekviename iš mūsų glūdinčios supergalios pagrindas. Tereikia ją atrasti“, – sako psichologas Gintaras Šmatavičius.
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Knygos vertė – tai pėdsakas, kuris po skaitymo lieka skaitytojo sąmonėje, elgesyje, santykyje su kitais žmonėmis. Kuo knyga vertingesnė, tuo gilesnį įspaudą palieka mano, kaip skaitytojo, asmenybėje.
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Rekomenduočiau dvi. Tai Akselio Miuntės „Knyga apie San Mikelę“ ir Jono Jonassono „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“. Viena klasikinė, rimta. Kita – linksma, su puikiu jumoro jausmu. Kas jas vienija? Abi jos – apie žmogaus gyvenimą, įvykius, įtakojančius gyvenimo tėkmės pokyčius.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Taip. Keletą kartų panaudojau jas kaip atramą planšetiniam kompiuteriui 🙂 Tik tiek. Niekuomet neplėšiau, nedeginau ir apskritai nedariau nieko, kas galėtų pažeisti knygą 🙂 Labai gerbiu knygas, net tas, kurių neskaitau.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Nemanau. Neslėpsiu, anksčiau tokių būgštavimų buvo. Skaitmeninės knygos – patogus sprendimas. Pats kelionėse mielai naudojuosi elektronine skaitykle. Patogu, kai su savimi gali pasiimti nemažą kiekį, neužimant daug vietos. Bet jos negali suteikti to, ką turi tik tikra knyga – popieriaus kvapo, svorio ir nepakartojamo pojūčio, pirštais verčiant mylimos knygos puslapius.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Negaliu atsakyti už visus. Asmeniškai manau, kad taip. Keičiantis skaitytojų auditorijai, kinta knygų žanrai, ir atvirkščiai. Man knyga – autoriaus požiūrio, idėjos, fantazijos rezultatas. Vien dėl to ji nusipelno visokeriopos pagarbos. Ir nesvarbu, patinka ji man, ar ne.
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Tą, kuri tik „mano“. Knygą, kurioje sunkią akimirką gali atrasti paguodos, palaikymo žodžius, kartais ir atsakymą į šiuo metu kamuojantį klausimą. Tereikia tik pasiimti iš lentynos.
Kokio žanro knygos verta jūsų biografija?
Geras klausimas. Manau, dramos su trilerio elementais 🙂
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Labai mėgstu Skandinavijos rašytojų kūrinius. Be to, stengiuosi perskaityti visus japonų rašytojo Haruki Murakami kūrinius.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Šiuo metu daug dirbu, tad rašymui visai nelieka laiko. Ateityje tikrai ketinu tai padaryti. Save įvardiju psichologu praktiku, mėgstančiu rašyti. Galbūt tai bus mano darbo patirties su įvairiais žmonėmis pateikimas lengva, kiekvienam priimtina ir suprantama forma.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Haruki Murakami „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“.
Geologinės kartografijos pradininkui Lietuvoje, kunigaikščiui Antanui Karoliui Giedraičiui – 175
Geologinės kartografijos pradininkui Lietuvoje, kunigaikščiui geologui Antanui Karoliui Giedraičiui – 175
Lietuvos geologų bendruomenė, minėdama Antano Karolio Giedraičio 175-ąsias gimimo metines, surengė ne vieną renginį, skirtą šios asmenybės jubiliejui paminėti. Vienas jų – Gamtos tyrimų centro Konferencijų salėje parengta paroda apie kunigaikštį geologą A. K. Giedraitį (Antoni Karol Giedroyć, 1848–1909) – profesionaliosios geologinės kartografijos pradininką Lietuvoje.
K. Giedraitis gimė 1848 m. vasario 20 d. Karvio dvare prie Maišiagalos. Jis – senos kilmingos lietuvių giminės, kurios proseneliai valdė žemes Vilniaus apskrityje, palikuonis. Studijavo geologijos mokslus Freibergo kalnakasybos akademijoje (Vokietijoje) ir Tartu (Dorpato, Estijoje) universitete, bendradarbiavo su Sankt Peterburgo mineralogų draugija, Rusijos geografų draugija ir Rusijos geologijos komitetu. Tyrinėjo Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Suvalkų gubernijų geologinę sandarą, vykdė geologinius tyrimus Turkmėnijoje ir Rytų Sibire (Užbaikalėje), pateikė pirmuosius gręžinių ir atodangų, gėlo ir mineralinio vandens šaltinių aprašymus. Jo mokslinės publikacijos skelbtos vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis, o tyrimų rezultatai iki šiol aptariami užsienio šalių mokslininkų darbuose.
Svarbiausias A. K. Giedraičio parengtas darbas – Vilniaus, Kauno, Suvalkų, Gardino ir Minsko gubernijų geologinis žemėlapis, 1895 m. paskelbtas leidinio „Mатериалы для геологии России“ 17 tome. Žemėlapis sudarytas, remiantis autoriaus tiesioginių stebėjimų duomenimis, vietinių žmonių liudijimais ir savo metodologija nesiskiria nuo geologinių žemėlapių, sudaromų dabartiniais laikais.
Parodoje pristatoma Lietuvos geologų sąjungos išleista knyga „Kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis“, kurios sudarytojas ir atsakingasis redaktorius – habil. dr. Valentinas Baltrūnas. Leidinyje pateikiama A. K. Giedraičio šeimos ir tėviškės gimtajame Karvyje istorijos apžvalga, vykdytų geologinių tyrimų Lietuvoje ir gretimuose kraštuose, Turkmėnijoje ir Rytų Sibire analizė.
Parodoje skirta vietos ir pirmiesiems mokslininkams, kurie savo darbais prisidėjo prie Lietuvos geologinio ištirtumo.
Paroda veiks iki liepos 10 d.
Parodą rengė Audrė Trumpienė, Sigita Dagienė ir Birutė Poškienė
Rašytoja, literatūros kritikė Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė apie knygas
Rašytoja, literatūros kritikė Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė apie knygas
Rašytojai, literatūros kritikei, humanitarinių mokslų daktarei Virginijai Kulvinskaitei-Cibarauskei knygų skaitymas yra profesijos dalis.
Už esmines problemas, idėjas keliančius, savitu stiliumi pasižyminčius literatūros kritikos straipsnius bei recenzijas, įvairią, aktyvią ir principingą literatūros kritikės veiklą V. Kulvinskaitė-Cibarauskė apdovanota V. Kubiliaus premija. Jos eilėraščių rinkinys „Antrininkė“, romanas „kai aš buvau malalietka“ pateko į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renkamus kūrybiškiausių knygų dvyliktukus. Poezija ir proza versta į anglų, vokiečių, rusų, latvių, ukrainiečių kalbas.
Pasak Virginijos, rašymas buvo ir yra labai asmeniška, prasminga, nesuteršta veikla, nes rašanti tik tuomet, kai iš tiesų norinti, ir būtent taip, kaip norinti.
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Man vertinga knyga yra tokia, kuri mane perkeičia. Kartais tas efektas juntamas skaitymo metu, kartais – užvertus paskutinį lapą, o kartais – po savaitės, mėnesio. Sąmonėje kažkas pasikeičia, dalykai, kurie anksčiau atrodė savaime suprantami, aiškūs, tampa paslaptingi. Arba kaip tik atvirkščiai – tai, ko nesupratau, apie ką gal net nesusimąstydavau, perskaičius konkrečią knygą tampa klausimu, problema. Paslaptimi. Paprastai tokias knyga skaityti nėra nei lengva, nei malonu, nes mūsų sąmonė inertiška, ji nori to, kas atpažįstama, sava.
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Paprašyta rekomenduoti knygą, visuomet sutrinku. Reikia žinoti, ką žmogus mėgsta, ko iš literatūros tikisi. O bibliotekų darbuotojai, man atrodo, skaito daugiau nei visi kiti ir tikriausiai yra perskaitę daug daugiau nei aš. O gal klystu?
Apskritai netikiu, kad yra viena ar kelios knygos, kurias būtinai visi turi perskaityti. Skaitymo patirtis, mano galva, subjektyvi. Tokie pat subjektyvūs ir skaitymo poreikiai.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Taip, ir ne kartą. Tarkim, knygą panaudojau kaip šaltąjį ginklą – trenkiau ja žmogui. Po to labai gailėjausi. Žinoma.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Nemanau. Turėtų pasikeisti mažiausiai kelios kartos, kad žmonės pamirštų tą jausmą, kai popierinę knygą laikai rankose, kai verti lapus. Kaip jie šnara. Turėtų pamiršti naujos ar senos knygos kvapą. Ir viso to nesiilgėti.
Skaitmeninės knygos labai patogios, visa biblioteka gali tilpti skaityklėje, kompiuteryje. Tai puiki alternatyva, bet netikiu, kad artimoje ateityje skaitmeninės ar audio knygos išstums popierines. Tiesiog mes esame jusliškos įpročio valdomos būtybės, prisirišame prie dalykų.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Sunku vienareikšmiškai pasakyti, nes tarp tai pačiai kartai priklausančių žmonių gali būti labai didelių skirtumų, susijusių su išsilavinimu, veiklos sritimi, vertybinėmis nuostatomis. Net tarp panašų išsilavinimą turinčių panašaus amžiaus žmonių skirtumų nemažai. Tarkime, dauguma mano kolegų filologų, humanitarų linkę kaupti knygas, sudarinėti asmenines bibliotekas, ieško pirmųjų mėgstamų knygų leidimų ir pan. Kitaip tariant, vis dar svarbu tą ypatingą knygą turėti. O man asmeniškai tai nelabai aktualu, mano namuose mažai knygų, mieliau skolinuosi iš bibliotekų, o apžvalgoms iš leidyklų gautas knygas perskaičiusi atiduodu draugams, kolegoms.
Vis tik keli bendri mano ir mano kartos santykį su knyga nusakantys aspektai yra – gimusieji devintame, dešimtame dešimtmečiuose vertina vadinamąjį kinematografiškumą, literatūrinio vaizdo tikslumą, konkretumą. Ir daug skaito angliškai.
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Turiu kelias man asmeniškai svarbių, reikšmingų autorių knygas – seni leidimai, kai kurie su dedikacijomis, kai kurias padovanojo artimi draugai. Šių knygų niekam neskolinu. Visas kitas mielai skolinu ir net dovanoju.
Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?
Postmodernaus romano: tai būtų trileris ir tuo pat metu buitekas, bet su mistikos elementais. Šiek tiek siaubo, erotikos, pora gilesnių įžvalgų, bet ir juokingų scenų nestokotų ta knyga. Na, žodžiu, žanras sunkiai nusakomas. Vargiai telpantis į konvencines ribas.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Daugiausia tarp mėgstamiausių yra amerikiečių. Man labai patinka, kaip sugeba derinti aukštosios ir populiariosios literatūros elementus ir prozoje, ir net poezijoje.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Metų pradžioje pasirodė mano apsakymų knyga „Keturi“ ir buvau susitaikiusi, kad metus, o gal ir ilgiau neturėsiu jokių naujų idėjų, nieko nerašysiu. Taip buvo ir po eilėraščių rinkinio „Antrininkė“, ir po romano „kai aš buvau malalietka“. Bet nutiko įdomus dalykas. Vieno vakarėlio metu kalbėjausi su savo leidėju Gediminu iš „Kitų knygų“ ir jis užsiminė, kad mažiausiai iš vieno „Keturių“ apsakymo galėjau parašyti romaną. Pasakiau, kad tuo metu romano parašyti negalėjau. Bet mintis apie ilgesnės apimties kūrinį mano galvoje liko, augo. Suvokiau, kad iš tiesų noriu tęsti Mariaus ir Luko linijas, noriu, kad jie susitiktų. Abiejų apsakymų pabaigos atviros, personažai buvo palikti ties lūžio riba. Tiek vienas, tiek kitas dar turi ką atrasti – ir prarasti. Ir štai, vieną dienų atsisėdau ir parašiau pirmą sakinį, o tada ir pirmą skyrių. Labai lengvai, tarsi visai be pastangų.
Gaila, šiuo metu turiu kitų įsipareigojimų – vertimo, redagavimo. Bet atlikusi šiuos darbus turėsiu pakankamai pinigų, kad rudenį ir žiemą galėčiau skirti tik rašymui. Labai to laukiu. O kol kas apsiriboju trumpomis scenomis. Mini epizodais, iš kurių pamažu dėliojasi šaltas, nejaukus Mariaus, kuris užaugęs iš tiesų pasirinko kriminalinę veiklą, pasaulis, ir spalvinga, bet lėkšta daugiau nieko dėmesio verto taip ir neparašiusio Luko kasdienybė.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Šiuo metu skaitau dvi knygas. Tiksliau, vieną skaitau, o kitą verčiu. Verčiu amerikietės bell hooks (vardą ir pavardę autorė rašo iš mažųjų raidžių) knygą „Viskas apie meilę“ – tai savotiškas esė ir savipagalbos knygos hibridas. Prozininkė svarsto įdomų paradoksą: dauguma teigiame norintys patirti meilę, tačiau negebame šio jausmo apibrėžti, o susidūrę su juo dažnai atsitraukiame, renkamės gyvenimą be meilės.
O skaitau Pilar Quintana nedidelės apimties romaną „Kalė“ – knyga įtraukianti, atmosferinė, nuo pat pirmų sakinių apima jausmas, kad tuoj nutiks kažkas baisaus.
Naujų latvių mokslinės literatūros leidinių pristatymas
Naujų latvių mokslinės literatūros leidinių pristatymas
2023 m. birželio 13 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, renginių salėje, įvyks susitikimas su Latvijos universiteto Akademinės bibliotekos direktore Venta Kocere, Akademinės bibliotekos vykdančiuoju direktoriumi Janiu Ezeru ir Tarpkultūrinio dialogo centro bei Austrijos bibliotekos vedėja Ilze Garda.
Renginio metu bus pristatyti nauji latvių mokslinės literatūros leidiniai, tarp jų du pasaulinį pripažinimą pelnę Latvijos universiteto mokslininkų darbai: išsamus habil. dr. Pauliaus Pumpeno vadovas „Single-stranded RNA phages: From molecular biology to nanotechnology“ ir to paties autoriaus kartu su Peteriu Puško pernai išleistas kapitalinis veikalas „Virus-Like Participles: A Comprehensive Guide“.
Maloniai kviečiame dalyvauti.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius
Aktorė Gražina Baikštytė apie knygas
Aktorė Gražina Baikštytė apie knygas
Fotografė Vaiva Abromaitytė
Gražina Baikštytė – kino aktorė, rašytoja.
1977 m. baigė Sąjunginio valstybinio kinematografijos instituto kino režisieriaus S. Bondarčiuko aktorinio meistriškumo fakultetą. Nusifilmavo 40 filmų.
Dirbo žurnaliste žurnaluose „Kosmetik Baltikum“, „Vyras ir moteris“, „Veikli“, „Lilit“, „Ego“, „Geras žurnalas“, „Šeimininkė“.
Parašė knygas: „Rimo Tumino sodas“ („Tyto alba“, 2012 m.), „Gyvenimas kaip teatras“ („Vaga“, 2016 m.), „Šarūnas Bartas: kai gyvenimas tampa kinu“ („Sofoklis“, 2020 m.).
- Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Kiekviena knyga turi savo unikalią vertę. Amžinosios pasaulio ir lietuvių literatūros vertybės – klasikų kūriniai, jų vertė nediskutuotina. Skaitantis žmogus pats sau nusistato knygos vertę, kiek ji jam vertinga, tai labai individualu. Man vertinga tokia knyga, kurią po daugel metų norisi išsitraukti iš knygų lentynos ir vėl ją perskaityti – tai E. Hemingvėjaus, F. Sagan, E. M. Remarko („Trys draugai“), Dž. Keruako („Kelyje“) ar Dž. D. Selindžerio („Rugiuose prie bedugnės“) kūriniai. Dar man labai brangios ir tuo pačiu vertingos – draugų parašytos ir man dovanotos knygos.
- Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti Bibliotekos darbuotojams?
Bibliotekos darbuotojai turi pavydėtiną galimybę skaityti bet kada ir ką tik užsimano, tad mano rekomendacijų kažin, ar reikia…
- Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
O kam nėra tekę?.. Šiaip jau su knygomis elgiuosi pagarbiai, naudoju jas pagal paskirtį – skaitau, tačiau yra tekę knyga kažką paramstyti. Vaikystėje tarp knygų lapų džiovindavau gėlių žiedelius ar medžių lapelius.
- Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?
Suprantu, kad atsiranda vis daugiau visokių naujų technologijų ir daugelis jomis su malonumu naudojasi, bet esu „senamadiška“, todėl manau, kad spausdintos knygos neturi ir niekada neturės jokių konkurentų! Elektroninės knygos niekada neatstos to malonumo vartyti kvepiančių knygos lapų…
- Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.
Manau, kad kiekvienoje kartoje yra mėgstančių skaityti, kaip ir tokių, kuriems knyga nėra tokia svarbi. Be abejo, dabar dauguma mieliau sukišę nosis į savo išmaniuosius įrenginius, nei į knygas. Tačiau tie, kas mėgsta skaityti, skaitys visada, nepriklausomai nuo laikmečio, kokiame gyvena. Meilė knygai prasideda dar vaikystėje šeimoje. Aš užaugau su knygomis. Mano teta dirbo bibliotekoje, tai, nusižiūrėjusi vaikystėje, žaidžiau biblioteką, kuri buvo mano namuose. Ateidavo klasės ar kiemo draugės ir aš joms duodavo knygų į namus. Turėjau visus reikiamus blankus, štampuką su savo vardu ir pavarde, bet tai negelbėjo nuo nesąžiningų mano bibliotekos skaitytojų. Dažnai knygų tiesiog neatgaudavau, tad biblioteką uždariau.
Mano giminėje skirtingos kartos, bet visi turime ypatingą ryšį su knyga.
- Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Gal būčiau atsargesnė, skolindama draugų autorių su man asmeniškai jų pasirašytais autografais. Bandyčiau gauti knygos grąžinimo tvirtą pažadą.
- Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Autobiografijos.
- Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Neskirstau knygų autorių pagal jų tautybę ar šalį.
- Kokią knygą rašote šiuo metu?
Patinka interviu, pokalbių žanras. Visas tris savo knygas rašiau tokiu pat principu, kalbindama savo knygų herojus. Šiuo metu rašau autobiografinę knygą „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“. Joje ne tik sugrįžtu į savo jaunystės laikus, bet ir kalbuosi su savo jaunystės draugais, kurie tuomet buvo tik mano draugai, o vėliau tapo įžymiais ir daug pasiekusiais menininkais. Per juos atskleisiu epochą ir laikmetį, kuriame mes gyvenome. Drauge su fotografe Vaiva Abromaityte specialiai knygai darome fotosesijas su mano draugais, tad knygoje bus daug profesionalių originalių nuotraukų. Man labai svarbi knygos vizualinė pusė.
- Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Prie mano lovos lentynėlėse visuomet guli keletas knygų. Skaitymui renkuosi pagal nuotaiką. Labiausiai mėgstu biografijas. Kadangi pati rašau apie teatro ir kino menininkus, tai man patinka skaityti apie įdomias meno asmenybes. Šiuo metu pakaitomis skaitau Igno Staškevičiaus tris jo „pokalbių iš esmės“ knygas: „Pasaulis jų akimis“, „Gyvenimas jų žodžiais“ ir „Laiko juosta jų žvilgsniais“. Nuotaiką prieš miegą labai pataiso genialios rusų aktorės Fainos Ranevskajos gyvenimo istorijos ir klasika tapusios jos „auksinės mintys“.
Naujos knygos
Naujos knygos
Miniature books: the format and function of tiny religious texts. Sheffield; Bristol: Equinox, 2019. 237 p.
Rankraštinės ar spausdintos miniatiūrinės knygos nuo seno žavi kolekcininkus ir tiesiog knygų mėgėjus savo unikaliais fiziniais bruožais. Šioje studijoje nagrinėjamos religinio pobūdžio miniatiūrinės knygos, aprėpiant krikščionybės, islamo, judaizmo, budizmo bei induizmo religines tradicijas. Pasakojama, kaip paties mažiausio formato knygos buvo gaminamos, platinamos ir naudojamos skirtingose kultūrose, aptariamas knygos formato ir funkcijos ryšys.
Åslund, Anders. Russia’s crony capitalism: the path from market economy to kleptocracy. New Haven; London: Yale University Press, 2019. 324 p.
Studijoje nagrinėjama, kaip veikia Vladimiro Putino Rusijoje sukurta ekonominė sistema, siekiant sustiprinti autoritarinę šalies kontrolę. Paskyręs savo artimus bendražygius valstybės įmonių vadovais ir perdavęs jiems FST bei teismų valdymą, Putinas praturtino savo verslo partnerius iš Sankt Peterburgo, aprūpindamas juos pelningiausiais vyriausybės užsakymais. Tokiu būdu jis sukūrė itin turtingą ir jam asmeniškai ištikimą plutokratų sluoksnį. Didžioji šio turto dalis paslėpta JAV ir Jungtinės Karalystės lengvatinio apmokestinimo zonose, kur klesti anoniminius savininkus turinčios įmonės ir nešvarių pinigų plovimas. Nors tokia sistema labai naudinga keliems išrinktiesiems, ji nulėmė tragišką Rusijos ekonomikos sąstingį, kurį Putinas stengiasi paslėpti prisidengdamas tariama Rusijos karine galia.
Communities of print: books and their leaders in Early Modern Europe. Leiden; Boston: Brill, 2022. 254 p.
Šiame esė rinkinyje siūlomas naujas požiūris į knygų istoriją, skiriant ypatingą dėmesį spaudos kūrėjų ir vartotojų bendruomenėms. Žymūs knygos istorijos tyrėjai gvildena ryšius tarp Europos rašytojų, spaustuvininkų, knygų prekeivių ir skaitytojų XVI–XVIII a. Aptariami to meto knygų gamybos ir platinimo tinklai, atskleidžiami knygų naudojimo ir dalijimosi būdai.
Unions and divisions: new forms of rule in Medieval and Renaissance Europe. London; New York: Routledge, 2023. 365 p.
Knygoje pateikiama išsami informacija apie asmenines unijas, sudėtines monarchijas ir daugvaldystę Viduramžių ir Renesanso epochos Europoje, nagrinėjant jas lyginamuoju aspektu bendrame Europos kontekste. Dvidešimt keturiose esė aptariamos asmeninės unijos įvairiose Europos šalyse nuo Anglijos iki Rytų Europos. Kiekviena unija gvildenama atskleidžiant atitinkamų šalių politines ir socialines jėgas, parodant, kaip asmeninės unijos atspindėtos to meto literatūroje, politiniuose bei istoriniuose diskursuose.
Unpacking the personal library: the public and private life of books. Waterloo: Wilfrid Laurier University Press, 2022. 273 p.
Knygoje apmąstoma asmeninių knygų kolekcijų istorinė bei kultūrinė reikšmė ir jų daugialypis santykis su platesnei visuomenei prieinamomis bibliotekomis. Pristatomas didžiųjų viešųjų ir akademinių bibliotekų formavimasis iš privačių kolekcijų, parodoma, kaip asmeninė biblioteka veikia savininko gyvenimą ir veiklą. Aptariamos pačios įvairiausios temos: Aleksandrijos bibliotekos istorinis vaidmuo, knygų kolekcionavimas Viduramžiais, žymių rašytojų ir politikų bibliotekos, bibliotekų fondų ateitis ir kt.
Extraordinary women in science and medicine: four centuries of achievement. New York: The Grolier Club, 2013. 182 p.
Šis katalogas lydi Grolier bibliofilų klube Niujorke 2013 m. rugsėjo 18 – lapkričio 11 d. vykusią to paties pavadinimo parodą. Joje pristatytos 32 garsios moterys, kurių pasiekimai fizikos, chemijos, astronomijos, matematikos, kompiuterinių technologijų ir medicinos srityse daug prisidėjo prie mokslo pažangos. Pavaizduota ir aprašyta daugiau nei 150 su jomis susijusių objektų iš Grolier klubo kolekcijų, tarp kurių – knygos, periodiniai leidiniai, rankraščiai, disertacijos, laboratoriniai įrenginiai. Knyga aprėpia laikotarpį nuo XVI iki XXI a.
The book of symbols. Köln: Taschen, 2022. 807 p.
Žinyną sudaro apie 350 esė, kurių kiekviena skirta vienam simboliui. Jį puošia 800 spalvotų iliustracijų. Aprašomi simboliai iš viso pasaulio ir įvairių istorijos laikotarpių. Aptariama, kokios simbolinės reikšmės suteikiamos kosminiams bei gamtos reiškiniams, įvairiems gyvūnams, augalams, mitologinėms būtybėms, magiškiems objektams, spalvoms, garsams, instrumentams, architektūros kūriniams ir kt. Remiantis C. G. Jungo archetipų teorija, knygoje svarstoma, kaip simboliai veikia žmogaus pasąmonę.
Galeotti, Mark. We need to talk about Putin: how the West gets him wrong. London: Ebury Press, 2019. 143 p.
Žymus politologas ir Rusijos saugumo reikalų ekspertas Vakarų skaitytojui skirtoje populiarioje knygoje išdėsto savo požiūrį į Putino asmenybę bei veiklą. Anot autoriaus, Putinas turi savitą vadovavimo stilių, kuris pasižymi improvizacija, jis nevykdo jokio grandiozinio plano (pavyzdžiui, Rusijos imperijos atstatymo), o tiesiog reaguoja į aplinkybes. Knyga parašyta dar prieš globalinę pandemiją. Skaitytojui lieka įvertinti, ar toks požiūris į Putiną teisingas Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.
Jackson, Eleanor; Gallop, Annabel Teh; Doyle, Kathleen. Gold: spectacular manuscripts from around the world. London: The British Library, 2022. 32 p.
Auksas – tai ne tik visų laikų prestižo ir galios simbolis. Jo blizgesys taip pat asocijuojasi su dieviškumo ir išminties švytėjimu, todėl svarbiausi sakraliniai bei pasaulietiniai rankraštiniai dokumentai dažnai būdavo dekoruoti auksu: auksinis rašalas, auksu puoštos iliuminacijos, auksiniai puslapiai ir viršeliai. Šioje knygoje apžvelgiama Britų bibliotekoje Londone (The British Library) 2022 m. vykusi paroda „Auksas“, kurioje eksponuoti prabangūs šioje bibliotekoje saugomi auksu puošti rankraščiai iš per 20 pasaulio šalių. Parodos kuratorių parengtame leidinyje pristatomi svarbiausi eksponatai, kuriuose atsispindi įvairios kultūros, kalbos, religijos ir viso pasaulio knygų meno tradicijos.
Breaking the news: 500 years of news in Britain. London: The British Library, 2022. 240 p.
Ši knyga lydi Britų bibliotekoje Londone (The British Library) 2022 m. vykusią parodą „Karščiausios naujienos“ (Breaking the News), kurioje apžvelgiama žiniasklaidos raida Didžiojoje Britanijoje nuo Williamo Caxtono spaustuvės įkūrimo 1476 m. iki JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyros užblokavimo 2021 m. Svarstomi kultūriniai, politiniai, teisiniai ir etiniai žiniasklaidos aspektai, samprotaujama apie jos ateitį pereinant iš spausdintinės į elektroninę formą. Atskirai aptariamas žiniasklaidos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę COVID pandemijos metu.
Purvis, Alston W.; Jong, Cees W. de. The enduring legacy of Weimar graphic design and new typography 1919–1933. Munich; London; New York: Prestel, 2019. 399 p.
Žymus meno istorikas ir grafikas Alstonas Purvisas įspūdingai iliustruotoje knygoje glaustai pasakoja apie Europoje 1919–1933 m. vykusią grafinio dizaino revoliuciją. Jis supažindina, kaip Veimare buvo įkurta Bauhauzo mokykla, Europos avangardistai, dadaistai ir kiti meniniai judėjimai prisidėjo prie inovacijų grafiniame dizaine bei tipografijoje. Pristatomi 50 menininkų (tarp jų – Valterio Gropijaus, Paulo Klė, Elo Lisickio) darbai, atskleidžiama, kaip jie laužė to meto konvencijas ir nustatė naujus standartus spalvų naudojime, kompozicijoje ir tipografikoje.
Pearson, David. Provenance research in book history: a handbook. Oxford: Bodleian Library, 2019. 436 p.
Šis klasika tapęs proveniencijų tyrimų vadovas pirmą kartą išleistas 1994 m. Nuo to laiko susidomėjimas knyga kaip materialiniu objektu, taip pat knygų nuosavybės klausimais, skaitymo ir naudojimo būdais ženkliai išaugo. Naujas papildytas leidimas turi daugiau nei 200 spalvotų iliustracijų, atnaujintas bibliografines rodykles, šaltinių bei naudotos literatūros sąrašus, taip pat nuorodas į daugybę elektroninių išteklių. Išsamiai aprašomos įvairių nuosavybės ženklų rūšys ir istorinė raida; parodoma, kokią informaciją šie ženklai suteikia apie knygų kolekcijas.
Sandler, Lucy Freeman. Penned & painted: the art and meaning of books in medieval and Renaissance manuscripts. London: The British Library, 2022. 176 p.
Šioje įspūdingai išleistoje, gausiai iliustruotoje knygoje žymi viduramžių meno tyrėja nagrinėja klausimą, kokia reikšmė Viduramžiais buvo suteikiama knygai. Knygos svarba Viduramžių pasaulėžiūroje materialiai atsispindi daugybėje to laikmečio rankraščiuose esančių knygų vaizdų. Remiantis 60 unikalių iliuminuotų rankraščių iš Britų bibliotekos fondų pavyzdžių, nagrinėjama knygos kaip sakralaus simbolio vaidmuo, jos naudojimas dėstyme, studijose ir religinėse apeigose. Aptariant daugybę knygų vaizdų iliuminuotuose rankraščiuose, atskleidžiama jų detalių kalba ir simbolika.
The Oxford handbook of economic imperialism. New York: Oxford University Press, 2022. 678 p.
Pastaruoju metu imperializmas vėl tapo svarbia mokslinių tyrimų tema, ypač politinės ekonomikos ir tarptautinių santykių srityse. Ši trisdešimt keturių skyrių knyga suskirstyta į tris dalis: imperializmo teorijos ir sąvokos, tarptautinė politinė ekonomija ir imperializmas įvairiose pasaulio šalyse. Tarp aptariamų temų – ekonominio imperializmo išlikimas šiuolaikiniame pokolonijiniame pasaulyje, ilgalaikė didžiųjų valstybių kontrolė buvusių imperijų teritorijose, ekonominio imperializmo vaidmuo palaikant skurdą ir konfliktus visame pasaulyje ir kt.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
Paskaita „Buriatų budizmas šiandien: religija, etniškumas ir identitetas Rusijos paribyje“
Paskaita „Buriatų budizmas šiandien: religija, etniškumas ir identitetas Rusijos paribyje“
Lietuvos antropologų asociacijos vadovė doc. dr. Kristina Jonutytė, Makso Planko socialinės antropologijos institute Vokietijoje apsigynusi disertaciją, Buriatijoje praleido metus. Čia ji tyrė budistinio dovanojimo fenomeną, jo motyvus, kuriamas reikšmes ir socialinius saitus. Šioje paskaitoje mokslininkė apžvelgia buriatų, Rusijos mongolų etninės mažumos, budizmą istoriškai ir dabar. Gilinamasi į budizmo plėtrą ir kismą regione, jo santykį su valstybe, taip pat apžvelgiama dabartinė religinė situacija posovietinio religinio atgimimo Ulan Udės mieste kontekste.
Projektas „Miesto religija ir erdviškumas daugiaetninėje posocialistinėje Ulan Udėje“ bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0059) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Duris atvėrė nauja skaitykla
Duris atvėrė nauja skaitykla
Rekonstruoto Bibliotekos pastato vestibiulyje iki rūmų kapitalinio remonto pabaigos nuo birželio 5 d. duris atvėrė dar viena – jungtinė – skaitykla. Joje bus aptarnaujami tie anksčiau rūmų trečiame aukšte veikusių Humanitarinių ir socialinių mokslų, Bendrosios, Bibliografijos ir Periodikos skaityklų lankytojai, kurie domėsis Bendrojo fondo dokumentais: knygomis ir periodiniais leidiniais. Norimus leidinius būtina užsakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Maloniai kviečiame!
Vikos Petrikaitės nuotraukos
Direkcijos informacija
