Mėnuo: liepos 2024

Jank, Dagmar. Bibliotheken von Frauen: ein Lexikon. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2019. 328 p.

Moterų bibliotekos yra šalies kultūrinio paveldo dalis. Tačiau tik pastaraisiais metais pasirodė studijų apie moterų bibliotekas. Knygotyrininkės Dagmar Jank žinynas yra pirmasis duomenų šia tema Vokietijoje rinkinys, paremtas ankstesnių tyrimų rezultatais. Juo siekiama paskatinti tolesnius mokslinius tyrimus. Darbe pateikiama žinių apie 770 moterų, gyvenusių Vokietijoje XVI–XX a. arba atvykusių iš kitų šalių ir praleidusių svarbų savo gyvenimo tarpsnį šioje šalyje, bibliotekas, jų pobūdį bei fondų dydį. Šios moterys užėmė visuomenėje ypatingą socialinę, politinę, mokslinę padėtį arba išgarsėjo, užsiimdamos tam tikromis profesijomis bei savo kūriniais. Šiandien jų bibliotekos ar jų kolekcijų dalys saugomos kultūros atminties institucijose: bibliotekose, archyvuose, muziejuose. Tačiau kai kuriais atvejais tai, kad moteris turėjo savo biblioteką, rodo tik nuorodos archyviniuose šaltiniuose, aukcionų kataloguose, dienoraščiuose, autobiografijose ar laiškuose. Naudotos literatūros sąrašas atspindi dabartinę tyrimų būklę, o rodyklė leidžia tikslingai ieškoti konkrečių bibliotekų savininkių grupių (aristokračių, akademinių profesijų moterų, menininkių, pedagogių ar rašytojų).

Macht und Herrschaft im Siegel- und Münzbild. Göttingen: V&R unipress Verlag, 2021. 317 p.

Imperatorių, karalių ir kunigaikščių atvaizdai bei įvairūs įrašai antspauduose ir monetose suteikia svarbių žinių apie bendras valdymo sampratas ir atskirų valdovų politines reprezentacines strategijas. Informacijos šaltiniu daugeliui istorijos faktų tirti gali būti ne tik valdovo kūno atvaizdai, rūbai, bet ir skiriamieji ženklai, ypač herbai. Simboliai monetose ir antspauduose neišnyko, juose atsiradus rašto ženklams, inicialams, monogramoms. Ilgainiui simbolių reikšmių apimtis išsiplėtė. Leidinyje pirmą kartą išsamiai tyrinėjami Viduramžių Vokietijos karališkųjų antspaudų bei monetų atvaizdai. Remdamiesi pavyzdžiais, autoriai atskleidžia šios ikonografinės medžiagos tyrimo galimybes.

Menschen des Mittelalters: von Augustin bis Jeanne d‘Arc. Darmstadt: wbg Theiss, 2020. 448 p.

Kas buvo šventasis Augustinas, Ričardas Liūtaširdis, Dantė Aligjeris ar šventoji Elžbieta? Ką apie juos žinome? Kokie įvykiai nulėmė jų likimus? Kokią įtaką jie darė visuomenei? Žymus prancūzų istorikas Žakas Le Gofas (Jacques Le Goff), naujoviškai kėlęs ir tyrinėjęs Europos Viduramžių istorijos, daugiausia kultūros bei dvasinio gyvenimo, problemas ir visiems laikams pakeitęs mūsų požiūrį į Viduramžius, kartu su žinomų ekspertų grupe pristato individualius svarbiausių Viduramžių asmenybių portretus. Tai valdovai ir popiežiai, teologai ir eretikai, keliautojai, rašytojai ir tyrinėtojai, tarp jų ir didelę įtaką turėjusios moterys. Daugiau nei 100 žymių IV–XV a. asmenybių biografijų sudaro bendrą šio nepaprastai intensyvaus laikotarpio vaizdą. Leidinio pabaigoje pristatomos gerai pažįstamos literatūrinės ir mitinės figūros, tokios kaip karalius Artūras, Robinas Hudas ir Meluzina. Tekstas gausiai iliustruotas amžininkų paveikslų reprodukcijomis. Viduramžių epochos liudininkų gyvenimai atspindi šeimos ir bažnyčios svarbą, visuomenės luominės struktūros susidarymą. Autoriai pabrėžia, kad šis istorinis tarpsnis nebuvo kliūtis žmonijos pažangai. Atvirkščiai, Viduramžiai buvo didelių mokslo, technologijų ir kultūros pasiekimų laikotarpis. Brandieji Viduramžiai ypač išsiskiria augančia miestų, kaip mokslo centrų, svarba, įspūdingų katedrų statyba ir daugelio universitetų įkūrimu. Knyga naujai nušviečia šią epochą ir jos žmones bei parodo Viduramžius kaip kūrybingą ir dinamišką amžių.

Price, Neil S. Die wahre Geschichte der Wikinger. Frankfurt am Main: S. Fischer, 2022. 746 p.

Ar vikingai iš tiesų buvo legendomis apipinti plėšikaujantys jūrininkai ir žiaurūs užkariautojai? Pasaulinio garso Skandinavijos vikingų amžiaus žinovas Neilas Praisas (Neil Price) meta iššūkį paplitusiems išankstiniams įsitikinimams ir atskleidžia juos visiškai naujai. Remdamasis naujausiais archeologiniais radiniais, nesuskaičiuojamais tekstiniais šaltiniais ir, kas ne mažiau svarbu, pačia norvegų mitologija, jis pirmą kartą parodo mums vikingus taip, kaip jie matė patys save. Autorius bando aprašyti vikingų pasaulį iš vidaus. Jis pagrįstai ir stebėtinai gyvai aprašo jų kasdienį gyvenimą ir turtingą kultūrą: kaip jie atlikdavo savo religines apeigas, kaip vykdė politiką, kokį vaidmenį atliko moterys ir kokią svarbią vietą užėmė smurtas. Pateiktas vikingų gyvenimo aprašymas yra išsamus tiek erdvės, tiek laiko atžvilgiu: nuo Eiriko I, vadinamo Kruvinuoju Kirviu, kuris prasiskynė kelią į Norvegijos sostą, iki islandų keliautojos Gudríd, nukeliavusios iki pat Amerikos. Tai daug žinių teikianti, moksliškai pagrįsta vikingų ir jų laikų istorija.

Thumann, Michael. Revanche: wie Putin das bedrohlichste Regime der Welt geschaffen hat. München: C. H. Beck, 2023. 287 p.

Vargu ar kas nors pažįsta Rusiją geriau už savaitraščio „Die Zeit“ užsienio politikos korespondentą Mikaelį Tumaną (Michael Thumann), kuris daugiau nei 25 metus rengia žurnalistinius tyrimus ir rašo analitinius reportažus iš Maskvos. Dabar jis pristato skaitytojui kvapą gniaužiančią knygą, kurioje išsamiai aprašo Rusijos virsmą vis labiau totalitarine diktatūra ir kelią į imperialistinį Putino karą. Knyga paremta daugybe susitikimų ir išskirtinių pokalbių su Rusijos politikos ir visuomenės veikėjais. Remdamasis patikimais faktais, autorius atskleidžia politinio gyvenimo užkulisius, Kremliaus tikslus ir nostalgiją subyrėjusiai sovietų imperijai. Mikaelio Tumano žurnalistiniai tyrimai rodo, kad žiniasklaida Rusijoje vis labiau ribojima, o vyraujanti visose gyvenimo srityse propaganda kaitina neapykantą Vakarams. Autorius įžvelgia, kad informacijos kontrolė, piktnaudžiavimas praeitimi, susidorojimai su neįtikusiais, šalies izoliacija – Putino valdymo radikalėjimo požymiai.

Neuenkirchen, Andreas. Codename: Sempo: wie ein japanischer Diplomat tausenden Juden das Leben rettete. München: Europa Verlag, 2022. 229 p.

1940 m. Čijunė (Sempo) Sugihara oficialiai paskiriamas Japonijos vicekonsulu Lietuvoje, o neoficialiai diplomatiniais ir žvalgybos tikslais jis renka informaciją apie padėtį pasienyje, sovietų kariuomenės dislokaciją, apie vokiečių ir sovietų kariuomenių judėjimą. Praleidęs daug metų Japonijos kolonijose, nuo pat vaikystės buvo griežtas tironijos ir priespaudos priešininkas, todėl rūpinasi jo konsulatą apgulusiais žydų pabėgėliais. Kartu su kūrybingu olandų konsulu jis sukuria beprotišką planą, kaip suteikti jiems nemokamą kelionę į Japoniją su abejotino galiojimo vizomis. Žydams prasideda varginanti odisėja per ledinį Sibirą ir atšiaurią Japonijos jūrą į laisvę. Sugiharos laukia nelaisvė, negarbingas atleidimas iš valstybės tarnybos ir atsitiktiniai darbai Japonijoje bei Rusijoje. Tik po kelių dešimtmečių jis sužinojo, kad jo planas pavyko, ir tik prieš pat mirtį jis buvo pripažintas Holokausto didvyriu – Izraelio Holokausto memorialas Jad Vašem jam suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą. Vokiečių kalba išleistoje knygoje pirmą kartą taip išsamiai ir detaliai pasakojama apie nepaprastą Čijunės Sugiharos gyvenimą. Jaudinanti istorija, kurios veiksmas vyksta esminių pasaulio pokyčių fone.

Schmitz, Wolfgang. Grundriss der Inkunabelkunde: das gedruckte Buch im Zeitalter des Medienwechsels. Stuttgart: Anton Hiersemann Verlag, 2018. X, 420 p.

Johano Gutenbergo spausdintos knygos išradimas XV a. sukėlė tikrą perversmą Europoje, reiškė naujos techninės terpės atsiradimą. Volfgangas Šmicas (Wolfgang Schmitz) šį procesą nagrinėja išsamiai, savo teiginius pagrįsdamas gausia moksline literatūra. Jis detaliai aprašo paratekstus, šriftus, maketavimą, spaudos variantus ir fragmentus, o knygos iliustravimo srityje nagrinėja ne tik medžio, bet ir metalo bei vario raižinius, knygų iliuminaciją, žemėlapių ir natų spausdinimą. Nelieka be dėmesio net spausdinimas ant pergamento. Autorius paaiškina spaudos gamybos procesą, aptaria kainų pokyčius, cenzūros priemonių ir privilegijų atsiradimą, aprašo, koks šriftas buvo ypač paplitęs atskirose Europos šalyse. V. Šmicas nerašo knygos istorijos, todėl tyrime nėra griežtos chronologinės tvarkos, jis pasirenka knygos medžiagiškumo istoriją. Toks požiūris puikiai tinka jo tyrimo objektui, nes autorius sutelkia dėmesį į knygos medžiagiškumą sudarančius aspektus: laikmeną, šriftus, spausdinimo ir rinkimo procesą, knygos struktūrą ar jos iliustravimo galimybes ir kt. V. Šmicas atskleidžia, kokius dalykus ankstyvasis spaudos amžius perėmė iš rankraštinės knygos gamybos, kaip vėliau spausdinta knyga pradėjo atsiskirti nuo rankraščio ir galiausiai, kaip atsirado medijos ypatybių, neturinčių atitikmenų Viduramžių rankraščiuose. Spausdintos knygos istorijos pradžioje rankraštiniai ir spausdinti elementai buvo aiškiai susipynę. Tačiau jau po kelių dešimtmečių spausdinta knyga atsiskyrė nuo rankraščio, o tai turėjo įtakos ne tik pačiai spausdintos knygos laikmenai, bet ir gamybai, knygų gamyboje dalyvaujančioms profesinėms grupėms, platinimo ir pardavimo keliams.

Ziaja, Georg. Lexikon der bedeutendsten Juden in Polen–Litauen 1500–1650. Paderborn: Brill Schöningh, 2024. XVIII, 202 p.

Šiame žinyne pateikiama 80 žymiausių žydų, gyvenusių XVI ir XVII a. Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, biografijų. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys vokiečių kalba. Jame pristatomi garsiausi rabinai, mokslininkai ir ješivų rektoriai, svarbiausi knygų spaustuvininkai ir leidėjai bei įtakingiausi bankininkai, pirkliai bei verslininkai. Taip pat įtraukti labiausiai gerbiami žydų gydytojai. Prie kiekvienos biografijos pateikiama papildomų bibliografinių žinių apie leidinius lenkų, vokiečių ir anglų kalbomis. Knygos pabaigoje skaitytojas ras išsamų literatūros sąrašą, kai kurių specialių žydų terminų bei vardų paaiškinimą. Tai kompaktiškas žinynas apie žmonių grupę, labai svarbią Vidurio ir Rytų Europos ankstyvųjų Naujųjų laikų socialinei ir kultūros istorijai.

Habenicht, Georg. Ablass: Wertpapier der Gnade: wie es zur Reformation kommen musste. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2020. 333 p.

Atnešti pinigus tinkamam smuklininkui, o ne beprasmiškai juos pragerti kitoje bažnyčios mugėje: šį esminį klausimą žmonės iki Reformacijos, be kita ko, išsprendė naudodamiesi visuotiniais atlaidais. Šiais atlaidais popiežius tai, kas savaime buvo visiškai bevertis dalykas, pavertė daiktu, vertingesniu už auksą. Tačiau popierius yra tik pažadas. Kai Martynas Liuteris viešai suabejojo, ar plačiai paplitusią popiežiaus malonę dengia Bažnyčios malonės lobis, kilo abejonių dėl ​​popiežiaus kreditingumo. Socialinis pastoracinis impulsas išplėsti atlaidų palaiminimus mažiau pasiturintiems sluoksniams galiausiai lėmė Bažnyčios griūtį. Buvo sukurtos sudėtingos sistemos, kurių daugiasluoksniškumas neleido numatyti pasekmių. Visa tai virto sprogiu mišiniu. Martynas Liuteris buvo tik detonatorius. Istorikas Georgas Habenichtas (Georg Habenicht) išsamiai pristato vėlyvųjų Viduramžių atlaidų sistemą, knygoje pasitelkiamų šaltinių įvairovė leidžia naujai atskleisti gerai žinomą istoriją.

Aly, Götz. Europa gegen die Juden,1880–1945. Frankfurt am Main: Fischer Taschenbuch, 2017. 430 p.

Išsamioje 1880–1945 m. Europos antisemitizmo apžvalgoje žinomas istorikas Giocas Ali (Götz Aly) parodo, kad Holokausto negalima paaiškinti, remiantis vien Vokietijos istorija. Nuo 1880 m. tiek Vakarų, tiek Rytų Europoje antisemitizmas ir priešiškumas žydams sparčiai augo – tai skatino nacionalizmas ir socialinės krizės. Giocas Ali pirmą kartą pristato šiuolaikinį antisemitizmą kaip tarpvalstybinį reiškinį. Nemenkindamas vokiečių kaltės, jis parodo, kaip nuo XIX a. pabaigos konkurencija ir pavydas, diskriminacija ir pogromai daugelyje vietų padėjo paruošti dirvą deportacijoms ir genocidui. Per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupantai galiausiai nužudė šešis milijonus žydų, daugiausia Rytų Europoje, kartais padedami vietos policijos ir valdžios institucijų. Žvelgdamas iš visos Europos perspektyvos, autorius leidžia naujai ir visapusiškai suprasti Holokaustą.

Zwischen Mittelmeer und Baltikum: Festschrift für Hubert Houben zum 70. Geburtstag. Ilmtal-Weinstraße: Verlag und Datenbank für Geisteswissenschaften VDG, 2023. XII, 451 p.

Įvairių šalių mokslininkų straipsnių rinkinys, skirtas vokiečių ir italų istoriko Huberto Houbeno, daugelį metų tiriančio Riterių ordinų ir Kryžiaus žygių istoriją, 70 metų jubiliejui. Straipsniuose tiriamas XI a. – XVIII a. pabaigos laikotarpis apima Šventąją Žemę, Italiją, Vengriją, Bohemiją, Lenkiją, Prūsiją, Livoniją, Vokietijos imperiją, Angliją, Nyderlandus, Belgiją ir Prancūziją. Autoriai apžvelgia politinę ir ekonominę Vokiečių ordino veiklą, ryšius su aukštuomene, architektūrą bei liturgiją, taip pat pristato Tamplierių, Cistersų, Dobrynės ir Hospitalierų (joanitų) ordinus. Knygoje spausdinamas vengrų istoriko Laslo Pošano (László Pósán), kurio mokslinių tyrimų sritis – Viduramžių Europos karo istorija, ypač Viduramžių Prūsija, kryžiaus žygiai, Teutonų ordinas ir jo vaidmuo Vengrijos karalystėje, straipsnis apie Vengrijos karaliaus Liudviko I Anžu karo žygius į Lietuvą.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė

Zagadnienia bilingwizmu. Ser. 2, Rodzina Miłoszów i rody pogranicza polsko-litewskiego. Białystok; Vilnius: Temida 2, 2022. 545 p.

2019 m. lapkričio 8–9 d. Vilniuje vyko konferencija „Milošų giminė ir kitos lietuvių–lenkų paribio šeimos. Istorija, likimai, literatūriniai liudijimai“ iš ciklo „Bilingvizmas Vidurio ir Rytų Europoje. Literatūra, kalba, kultūra“. Vidurio ir Rytų Europos gyventojų tapatybę formavo įvairios kultūros, skirtingos religijos ir kelios kalbos. Straipsniuose mokslininkai atskleidžia, kokią įtaką giminės istorija, daugiakultūriškumas ir daugiakalbystė darė Oskaro ir Česlovo Milošų bei kitų autorių kūrybai.

Chachaj, Marian. Mikołaj Kopernik: czasy studenckie: Kraków, Bolonia, Rzym, Padwa i Ferrara (1491–1503): miejsca – ludzie – książki. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 310 p.

Mikalojus Kopernikas gimė Torunėje, studijavo astronomiją, matematiką, filosofiją, teisę, mediciną Krokuvoje, Bolonijoje, Romoje, Paduvoje, Feraroje. Knygoje aprašoma šių miestų mokslinė ir kultūrinė aplinka, universitetai ir juose gvildentos problemos, žymūs žmonės, populiarios knygos, kurie ugdė jaunąjį mokslininką.

Poklewski, Józef. Studia z historii sztuki i kultury wileńskiej lat 1900–1945: (wybor tekstów). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019. 468 p.

Mikalojaus Koperniko universiteto meno istorijos profesorius knygoje supažindina skaitytoją su XX a. pirmosios pusės Vilniumi. Vykstančių politinių perversmų fone Vilniuje gyvavo įvairios meno draugijos, kurios rengė parodas, rūpinosi paminklais, architektūra ir jos išsaugojimu. Mieste gyveno įvairių krypčių meno žinovų, kurie ne tik kūrė, bet ir dėstė atkurtame Stepono Batoro universitete.

Pienskoj, Witalij. Szkice z historii wojny inflanckiej z lat 1558–1561: pogląd strony rosyjskiej. Połomia: Wydawnictwo inforteditions, 2019. 207 p.

Knygoje autorius detaliai aprašo 1558–1561 Livonijos karą. Pateikta išsami šio karo priešistorė ir kitų to laikmečio konfliktų aprašymas atskleidžia santykių tarp valstybių įtampas.

Borkowska, Urszula. Dynastia Jagiellonów w Polsce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2011. 630 p.

1386–1572 metais Lenkiją valdė keturios jogailaičių kartos. Knygoje autorė apžvelgia ne tik valstybės politinius reikalus, santvarką ir kultūrinius reiškinius, bet ir dvaro tvarką, dvariškių gyvenimą, karališkosios šeimos kasdienybę, požiūrį į švietimą, religingumą. Pateiktos trumpos visų jogailaičių ir jų sutuoktinių biografijos padeda atsekti plačius giminystės ryšius.

Lauxmin, Sigismundus. De iure et iustitia. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Sub Lupa, 2023. 480 p.

Vilniaus universiteto profesorius Žygimantas Liauksminas SJ (1596–1670) – teologas, filosofas, retorikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas jo Teologinis traktatas apie teisę ir teisingumą. Tai 1647–1648 mokslo metais skaitytų paskaitų rankraštis. Šioje knygoje spausdinamas Traktatas lotynų kalba, keletas skyrių, išverstų į lenkų kalbą, ir Štefeno Huberio (Steffen Huber) įvadinis straipsnis.

Czyż, Anna Sylwia; Jamski, Piotr. Szczęśliwe nieba krajów włoskich!: freskant Michelangelo Palloni w Wielkim Księstwie Litewskim; Karol Guttmejer. Michelangelo Palloni i jego anioł w kościele pokarmelickim w Warszawie. Warszawa: Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa kulturowego za granicą Polonika, 2023. 196 p.

Italų tapytojas Mikelandželas Palonis (Michelangelo Palloni, 1642 – apie 1712) į Lietuvą atvyko 1676 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco kvietimu. M. Palonis ištapė freskomis Pažaislio kamaldulių vienuolyną, Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčią, Kazimiero Jono Sapiegos rūmus Vilniuje, Trinitorių vienuolyną ir daug kitų LDK pastatų, kurių sąrašas pateikiamas gausiai iliustruotoje knygoje. Aprašydami dailininko darbus, autoriai naudojosi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščiais, Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais.

Rosadziński, Leonard. Bibliofile: ich życie, pasja i stare woluminy: spotkania poznańskich bibliofilów, 2017–2020. Poznań: nakład autora, 2021. 177 p.

2017–2020 metais knygos autorius surengė septyniolika Poznanės krašto bibliofilų susitikimų. Susitikimai vyko asmeninėse knygos mylėtojų bibliotekose – nuolatinėse ne tik retų, brangių leidinių, bet ir knygrišystės amato įrenginių saugojimo vietose. Autorius visus susitikimus aprašė, atskleidė kiekvieno bibliofilo gyvenimą ir pomėgio kaupti knygas istoriją, iliustravo jų turimų leidinių nuotraukomis.

Judzińska, Natalia. Po lewej stronie sali: getto ławkowe w międzywojennym Wilnie. Warszawa: Wydawnictwo Krytyki Politycznej, 2023. 430 p.

1937 m. lapkričio 26 d. Vilniaus universitete buvo priimtas įsakymas, nurodantis atskiras vietas auditorijose studentams žydams. Tokie įsakymai 1937 m. spalį buvo priimti Varšuvos universitete ir kitose aukštosiose mokyklose. Remdamasi Vilniaus, Lenkijos, Jeruzalės archyvų dokumentais, autorė ieško atsakymo, kokie veiksniai sąlygojo tokią atskirtį akademinio jaunimo aplinkoje.

Gałęzowski, Marek. „Tam, gdzie największe niebezpieczeństwo, szedł pierwszy“: sylwetki Żydów – uczestników walk o niepodległość i granice Polski w latach 1914–1921. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2024. 296 p.

Knygoje aprašyti gyvenimai 66 žydų, paaukojusių savo jėgas ir gyvybes dėl Lenkijos nepriklausomybės. Dalis jų krito kovoje su bolševikais. Dauguma žuvo Antrojo pasaulinio karo metais nuo vokiečių, kiti – nuo komunistų totalitarizmo. Jie buvo daugiatautės Lenkijos visuomenės, dažniausiai inteligentijos, dalis. Pasiryžę dirbti dėl Lenkijos valstybės atstatymo, buvo pareigingi, tvirti ir pasišventę. Todėl jų biografijas dera saugoti tautos atmintyje.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė