Viešnia iš Kolumbijos
Viešnia iš Kolumbijos
Bibliotekoje apsilankė Kaune gimusi, beveik prieš 80 metų į Kolumbiją su šeima emigravusi Barbora Rimgailaitė (dab. Barbara de Durana). Barbora – nepaprastai nuoširdi, žingeidi, trykštanti neišsenkama energija, per savo darbingą amžių dėsčiusi humanitarinius mokslus Bogotoje, ne tik puikiai mokanti lietuvių, ispanų, prancūzų kalbas, bet ir savo laiką paskyrusi neatlygintiniems darbams – prieš keletą metų savo iniciatyva į ispanų kalbą išvertė Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) knygą „Amžino įšalo žemėje“. Šis vertimas išskirtinis – ne tik su vertėjos komentarais, bet ir buvusio Bogotos mero lietuvio Antano Mockaus įvadiniais žodžiais. Pasak Barboros, „norėjau, kad mano vertimas būtų lengvai skaitomas, lyg liuksusinė mašina važiuotų per lygų plentą, o ne vežimas per duobėtą kelią“.
Ne tik Barbora, bet ir jos šeima įsitraukusi į lietuvybės puoselėjimą – jos vyras inžinierius Enrikė Durana (Enrique Durana) ne vienerius metus nė nemokėdamas lietuvių kalbos buvo Lietuvos garbės konsulu Kolumbijoje, šiuo metu šias pareigas yra perėmusi dukra Klaudija Durana (Claudia Durana).
Prieš kurį laiką Bibliotekos darbuotoja Lina Anušauskienė, vartydama 1937–1939 m. Kaune leistus Moterų tarybos žurnalus „Moteris ir pasaulis“ (1937 m., 8 nr., p. 20; 1938 m., nr. 4, p. 19; 1939 m., nr. 9–10, p. 28), aptiko Elenos Trejienės pavardę. Trejienė juose vadinama viena žymiausių mados specialisčių, autoritetu Kauno madų srityje, žinove, siuvusia sukneles aukščiausio sluoksnio ponioms, viena jų – Sofija Smetonienė.
Susidomėjusi šios modistės veikla, bet apie ją radusi itin mažai žinių, Lina nusprendė pasidomėti plačiau. Paieškos nuvedė ne tik į Kauno Regioninį valstybės archyvą, bet ir į Kolumbiją – paaiškėjo, kad Barbora yra E. Trejienės anūkė. Su B. Rimgailaite užmezgusi pažintį, ne vieną mėnesį susirašinėjusi, kaupusi su E. Trejiene susijusią medžiagą, bei, remdamasi gausiais Barboros atsiminimais, 2024 m. žurnale „Tarp knygų“ paskelbė straipsnį „Kauno Coco Chanel“. Tais pačiais metais kasmetinėje mokslinėje tarpdalykinėje Kauno istorijos konferencijoje „Istoriniai pasakojimai apie Kauną ir kauniečius“ skaitė pranešimą „Elena Trejienė: tarpukario Kauno modistė“.
Po metų su B. Rimgailaite Lina netikėtai susitiko kavinėje Vilniuje. Abi to nežinodamos, neplanuodamos atsidūrė tuo pat metu toje pačioje vietoje. B. Rimgailaitė su malonumu priėmė kvietimą apsilankyti Vrublevskių bibliotekoje. Viešnia buvo supažindinta su Bibliotekos istorija bei joje saugomais turtais, pakviesta pavartyti senąją periodiką, kurioje įamžinta ir jos močiutės E. Trejienės pavardė.
Paskaita „Kosmetika, maisto papildai, vaistai – kas naudinga, o kas pavojinga?“
Paskaita „Kosmetika, maisto papildai, vaistai – kas naudinga, o kas pavojinga?“
Esame kosmetikos, maisto papildų, vaistų vartotojai. Tačiau kaip atsakingai renkamės šiuos produktus, ar žinome, kaip atsirinkti teisingą informaciją, patarimus, kad vartojant pasirinktą produktą, jo poveikis atitiktų lūkesčius?
Mokslo darbuotoja dr. Joana Smirnovienė iš Gyvybės mokslų centro paskaitoje pateiks daug praktiškų patarimų, kaip skaityti reklamines etiketes ir išsiaiškinti tuos dalykus, kurie lemia produkto kokybę ir efektyvumą. Produktas, pagamintas ne virtuvėje, bet profesionalioje laboratorijoje bei registruotas ES duomenų bazėje, tikrai turės pranašumų. Lektorė aptars įvairius kosmetikos gaminių, papildų ir vaistų gamybos procesų dalykus, atkreips dėmesį į skirtingus produktų ženklinimus, jų sudėtį. Lygindami gerus ir blogus pavyzdžius, sužinosite, kaip vyksta moksliniai tyrimai, kiek užtrunka gamybos procesai, kuriant kokybiškus produktus, kokie tam reikalingi finansiniai ir kiti ištekliai. Išgirsite ir pikantiškų detalių, kodėl, pavyzdžiui, kuriant vaistą pasitaiko atvejų, kai svarbu net tiriamos pelės lytis. Kiekviena medžiaga gali būti tiek vaistas, tiek nuodas, priklausomai nuo jo koncentracijos. Tik klinikinių tyrimų rezultatai gali patvirtinti vaistų patikimumą: ten, kur nėra mokslo, dažniausiai lieka tik graži reklama.
Kviečiame žiūrėti / klausyti:
Apie bibliotekų plėtros viziją
Apie bibliotekų plėtros viziją
Vakar, birželio 11 dieną, Kultūros ministerijoje susitikime su valstybinės reikšmės bibliotekų vadovais: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėniene, Vilniaus universiteto bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaline direktore Aušrine Žilinskiene, aptartos strategiškai svarbios temos.
„Bibliotekų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai kinta, plečiasi ir auga. Su technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra, bibliotekos tampa informacijos apdorojimo, dalijimosi, aptarimo centrais, bendruomenių būrimosi, mokymosi visą gyvenimą vietomis. Labai svarbu užtikrinti vieningą bibliotekų plėtros viziją, kurti integruotą, paprastam žmogui lengvai prieinamą informacinę erdvę“, – sakė kultūros ministras Š. Birutis, pabrėždamas, kad bibliotekos yra ne tik žinių saugyklos, bet ir valstybės atminties tvirtovės.
Susitikime aptarta bibliotekų informacinių sistemų problematika. Kalbėta, kaip strategiškai spręsti iššūkius, kylančius dėl šiuo metu veikiančių kelių skirtingų sistemų, kas apsunkina prieigą prie informacijos vartotojams ir neracionaliai naudoja išteklius. Aptarti galimi sprendimai, kaip sukurti vartotojui patogesnę skaitmeninių paslaugų ir duomenų ekosistemą, užtikrinant skaitmeninio turinio ilgalaikį išsaugojimą ir prieinamumą visoms visuomenės grupėms. Pokalbio metu atkreiptas dėmesys į bibliotekose saugomų kultūros vertybių apsaugą galimų krizių ir ekstremaliųjų situacijų atveju. Susitikime sutarta dėl būtinybės tęsti glaudų dialogą ir formuoti bendras darbo grupes.
Virtuali paroda „Japonistika Vrublevskių bibliotekoje“
Virtuali paroda „Japonistika Vrublevskių bibliotekoje“
Jau kuris laikas jaučiamas susidomėjimas japonų kultūra, estetika, gyvenimo būdu. Vien per pastaruosius metus surengta pastebimai daug parodų, išleistas nemenkas skaičius mokomojo, informacinio, pažintinio pobūdžio knygų.
Vrublevskių biblioteka pabandė į vieną vietą surinkti su Japonija susijusius leidinius. Spaudinių chronologija apima XIX amžiaus pradžią – XXI amžių. Į šią laiko atkarpą sutilpo per 90 pavadinimų įvairaus žanro dokumentų: knygos, albumėliai, kalendoriai, atvirukai, nuotraukos, periodiniai leidiniai.
Dalis šių leidinių biblioteką pasiekė mainų partnerių dėka (Japonijos fondas, „Nippon“ fondas), dalis padovanota privačių asmenų (Leono Petravičiaus, Bilo Lemėjaus (Bill Lemay) asmeninės bibliotekos), kitos – įsigytos paties Tado Vrublevskio. Galiausiai, parodą papildo šiuolaikinių autorių knygos, neretai išverstos į daugelį kalbų.
Šios virtualios parodos perlai – Retų spaudinių skyriuje saugomi ir tik neseniai identifikuoti senosios japonų graviūros albumėliai – vieno jų autorystė priklauso garsiam „ukijo-ė“ žanro atstovui – Kacušikai Hokusajui (Katsushika Hokusai).
Kviečiame į kelionę po įkvepiančius Edo ir Meidži laikotarpius, pažintį su tradiciniais japonų menais – medžio raižinių graviūromis, susitikimus su šiuolaikiniais Lietuvos ir užsienio rašytojais.
Nauji leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekoje
Nauji leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekoje
Kviečiame susipažinti su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje gautais naujais leidiniais! Nuo šiol informaciją apie naujas knygas patogiai rasti ir jas užsisakyti galite Virtualioje bibliotekoje.
Taip pat kviečiame apžiūrėti naujų leidinių ekspoziciją Bibliotekoje – pirmame aukšte esančioje Jungtinės skaityklos erdvėje.
Istorikės Kristinos Petrauskės mintys
Istorikės Kristinos Petrauskės mintys
Tati Frank nuotrauka
Kristina Petrauskė – istorikė, studijuodama pradėjusi dirbti ir tebedirbanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Dabar ji – direktorės pavaduotoja, rūpinasi istorijos mokslo reprezentavimu ir pateikimu visuomenei. Aktyviai dalyvauja projektinėse veiklose, „Žinių radijuje“ veda laidą „Iliustruotoji istorija gyvai“. 2025 m. pradžioje išleista pirmoji jos knyga – istorinis romanas „Slanimo raganos. Sapiegos byla“.
Pagrindinis Kristinos Petrauskės tyrimų objektas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karyba, kultūra ir kasdienybė. Istorikė sako, kad muziejuje dirbti labai įdomu: „Karo muziejui gerai sekasi rasti temų, įdomių artefaktų, įsigilinti ir pristatyti lankytojams. Galiu prisiliesti (su pirštine, žinoma) prie Lietuvos istorijos. Pavyzdžiui, turėjau progą panešti būgną, kurį Mykolas Kazimieras Pacas kaip trofėjų pasiėmė iš Chotino mūšio, palaikyti kardo geležtę – Bizantijos patriarcho dovaną Jonui Sobieskiui.“
Karantino metu ieškojusi kelių, kaip išsaugoti ir pasiekti auditoriją, atrado ir prisijaukino socialinius tinklus. Iki šiol laisvu laiku, be įsipareigojimų, savo malonumui, ji kuria įrašus, populiarinančius LDK istoriją ir kultūrą. „TikTok“, „Instagram“ paskyrose Chistorikės (@chistorike) pseudonimu pasirašinėjančios Kristinos Petrauskės sekėjų auditorija užaugo iki dešimčių tūkstančių. Autorės kuriamas turinys nemokamas, svarbiausias siekis – skleisti LDK vertybes, dalintis žiniomis.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Vertinga man atrodo ta knyga, kuri ne tik teikia malonumą, bet ir patenkina smalsumą, suteikia naujų prasmių, išjudina mąstymą ar leidžia kitaip pažvelgti į pasaulį. Knygos vertė taip pat slypi ne vien jos turinyje, bet ir skaitymo akimirkoje – kai ji susitinka su skaitytojo gyvenimo kontekstu. Tada net ir paprasta mintis gali tapti atradimu. Kartais vertinga tampa net ta knyga, kuros gal net visos nepameni, bet kurios klausimas tau išliko svarbus metų metus.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Noros Ikstenos „Motinos pienas“ – labai trumpa, tačiau daugiasluoksnė, pilna metaforų ir galimų interpretacijų knyga apie moteris, atmintį, motinystę ir istoriją totalitarinėje valstybėje. Šiuo metu stengiuosi kuo daugiau skaityti mūsų regiono autorių knygų, kuo plačiau susipažinti su Latvijos ir Estijos literatūra.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Taip. Buvo ir padėklas, ir kompiuterio pelės padas, po stalo koja dar nekišau, bet nesu tas žmogus, kuris knygą vertina kaip fizinį objektą, jei knyga nėra bukinistikos vertybė. Turiu labai daug knygų, tačiau tų, kurios nėra reikalingos mano darbui arba kurios nepaliko didesnio įspūdžio, mielai perleidžiu kitiems.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Manau, kad ne. Nors skaitmeninė knyga ilgainiui tampa ir pigesne, ir ergonomiškesne alternatyva, ji nesugeba konkuruoti su emocija, kurią dovanoja fizinė popierinė knyga.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Tikrai taip. Man, kaip milenialei, knyga yra ne tik žinių šaltinis, bet ir saugi erdvė nuo nuolatinių informacijos srautų. Ritualas – lėtas, apgalvotas būdas atsijungti ir susijungti su praeitimi, idėjomis ar savimi.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Skolinu visas. Nebent labai pribraukyta (pieštuku) ir daug lipukų priklijuota, tuomet kiek gėdijuosi, nes taip, esu tas žmogus, kuris nuosavas knygas išmargina visokiausiom nota bene.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Gal kada bus ir kokios panegirikos verta, bet dabar – eseistinis romanas, retkarčiais pereinantis į tragikomediją.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Italai: Dante, Boccaccio, Petrarca, Primo Levi, Umberto Ecco, Elena Ferrante.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Šiuo metu esu pasirašiusi sutartį su leidykla dėl savo antrosios knygos, kurios tikslas – populiariai ir patraukliai papasakoti Lietuvos istoriją. Tai labai atsakingas uždavinys, kuriuo siekiu, kad knyga išliktų aktuali ir gebėtų edukuoti, tačiau istorijos pasakojimas nebūtų pernelyg banalus ar besivaikantis siekio papasakoti kuo daugiau skandalingų įdomybių. Ir nors sutartis jau pasirašyta, dar nedrįstu sakyti, kad rašau, nes esu daugiau įsitraukus į apmąstymus ir jų užrašymą, o ne teksto kūrimą.
Taip pat yra noras parašyti ir „Slanimo raganų“ tęsinį. Tą taip pat mielai padaryčiau, kadangi gaunu tokių prašymų iš skaitytojų. Jei vis tik bus valios – pasakosiu apie paskutiniuosius trejus Jono Stanislovo Sapiegos gyvenimo metus.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Šiuo metu skaitau Lenkijos disidento, istoriko ir intelektualo Adamo Michniko tekstų rinkinį lietuvių kalba „Chamai ir angelai“. Tai esė rinkinys apie demokratijos raidą, istorijos pamokas, piliečių moralines dilemas ir Europos vertybinių pamatų išbandymus.
Knygą skaitau lėtai ir apmąstydama, nes kiekviena esė reikalauja įsigilinimo. Rinkinį sudarė Rimvydas Valatka, atrinkdamas tekstus, kurie yra aktualūs Lietuvai – jie ne tik leidžia pažvelgti į mūsų regiono istorines paraleles, bet ir praturtina skaitytoją gilesniu lenkiško konteksto pažinimu.
Po kiekvienos esė stengiuosi pasidomėti papildoma medžiaga: nuo to meto spaudos iki istorikų, filosofų ar sociologų tyrimų. Tokia skaitymo patirtis man – kaip pokalbis su autoriumi ir jo epocha, kuri atsiveria visai kitom spalvom.
Paskaita „Lietuvos mokslo periodika: valstybės ir verslo interesai“
Paskaita „Lietuvos mokslo periodika: valstybės ir verslo interesai“
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros docentas dr. Tomas Petreikis paskaitoje aptaria naujausioje kolektyvinėje monografijoje „Lietuvos mokslo periodikos leidyba“ pateiktus mokslinio tyrimo pagrindinius rezultatus ir aštriausius probleminius klausimus.
Monografijoje nuo XIX a. pr. iki šių dienų sistemiškai išanalizuota Lietuvos mokslo periodikos leidyba kaip nuolat besikeičianti ir prie mokslo politikos, valstybės bei verslo lūkesčių prisitaikanti formalios dokumentinės komunikacijos priemonė, užtikrinanti ilgalaikę ir sisteminę mokslo žinių sklaidą. Lektorius atskleidžia mažai tyrinėtą Lietuvos mokslo periodikos raidą mokslo komunikacijos kontekste, apimant ir tradicinę spausdintą, ir šiuolaikinę skaitmeninę leidybą, analizuoja svarbiausius transformacijos etapus, jų įtaką mokslo bendruomenei ir žinių mainams. Mokslo komunikacijos grandinės (autorius–leidėjas–skaitytojas) tyrimai padeda suprasti, kaip technologiniai pokyčiai veikė (ir tebeveikia) mokslo periodiką, jos prieinamumą bei sklaidą, parodo, kaip technologinė pažanga nuosekliai formuoja naujas mokslo periodikos leidybos galimybes, kokios šių pokyčių pasekmės mokslo komunikacijai, ir suteikia progą naujai pažvelgti į ateities galimybes.
Baroko ir Sarbievijaus minėjimas Prienuose
Baroko ir Sarbievijaus minėjimas Prienuose
Lietuvoje tolyn garsyn minimi Baroko literatūros ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus metai. Birželio 3 d. jiems skirtų renginių aruodą LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai papildė poezija gyvenančiuose ir menus gražiai puoselėjančiuose Prienuose. Pakviestas direktorės Daivos Čepeliauskienės, dr. Sigitas Narbutas viešėjo Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje. Čia jis gausiai susirinkusiems lankytojams perskaitė paskaitą „Baroko literatūros horizontai“. Jos klausėsi Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos ir Pakuonio pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Po paskaitos svečiai turėjo galimybę susipažinti su išvakarėse lankytojams atvertu Justino Marcinkevičiaus kūrybos įkvėptų skulptūrų parku. Daugiau apie renginį ir parką žr.: https://www.prienubiblioteka.lt/naujienos/2548-diena-kupina-literaturos-ir-meno.
Daivos Narbutienės nuotraukos.
Direkcijos informacija
