Atradimo džiaugsmas: apie ką pasakoja ankstyviausias bajoro dienoraštis?
Atradimo džiaugsmas: apie ką pasakoja ankstyviausias bajoro dienoraštis?
Šįkart savo atradimu dalijasi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Kęstutis Gudmantas, tyrinėjantis metraščius, kronikas, dienoraščius ir kitus senosios raštijos pavyzdžius. Tyrėjas, Vrublevskių bibliotekoje vartydamas Gžegožo iš Žarnovco knygą „Obrona postille ewanyelickiey“ (Vilnius, 1591), aptiko Pauliaus Daumanto-Siesickio dienoraštį. Įdomu tai, kad dienoraštis rašytas knygos teksto pabaigoje, papildomai įrištuose lapuose.
Dienoraščio autorius Paulius Daumantas-Siesickis gimė XVI a. IV dešimtmetyje turtingoje Ukmergės pavieto bajorų šeimoje, užėmė aukštas vietos valdžios pareigas – buvo Ukmergės pilies teismo teisėjas, vėliau – Ukmergės žemės teismo teisėjas.
Daumantas-Siesickis nebuvo itin išsilavinęs, tačiau nebuvo ir provincialas – jaunystėje, kaip Žygimanto Augusto aplinkos žmogus, 1559 m. vyko į Karaliaučių pas Prūsijos kunigaikštį Albrechtą, o 1581 m. dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos seime Varšuvoje. Kaip rašoma P. Daumanto-Siesickio dienoraštyje, kartais jis apsilankydavo ir Vilniuje, palaikė artimus ryšius su Žemaitijos elito atstovais.
Dienoraštis rašytas lenkų kalba su rusėniškais elementais, o skaitytas veikalas, matyt, paties Siesickio pamargintas pastabomis, viena jų net lietuviška…
Daumanto-Siesickio dienoraštis, rašytas 1591–1603 metais, svarbus kaip religinės, konfesinės ir pilietinės savivokos dokumentas. Tai – ankstyviausi šiuo metu žinomi bajoro (ne didiko) tokio tipo užrašai, atsiradę etninėje Lietuvoje. Nežinia, kas P. Daumantą-Siesickį paskatino gyvenimo saulėlydyje tapti „istoriku“: gal Renesanso epochoje sustiprėjęs individualizmas ar kitų dienoraštininkų pavyzdžiai?
Apie tai žiūrėkite / klausykite:
Akademikui Zenonui Rokui Rudzikui – 85
Akademikui Zenonui Rokui Rudzikui – 85
Zenonas Rokus Rudzikas (1940 08 16 – 2011 06 08) – fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, žinomas pasaulyje savo ir išugdytų mokinių darbais iš daugiaelektronių atomų teorijos ir jos taikymų astrofizikoje ir plazmos fizikoje.
Zenono Rudziko kelias į teorinę fiziką nebuvo paprastas, daug ką lėmė atsitiktinumai. Tačiau vaikystėje įveikus sunkumus, tekusius kaip lietuviui tremtiniui, tolimesnius žingsnius jau tėvynėje lėmė ne tik kliūtys iš praeities, bet ir sėkmė. Atomo teorija, kurios pradininkas fizikas A. Jucys pradėjo tyrimus Lietuvoje, sulaukė pripažinimo pasaulyje. Ir tuos svarbiausius šiuolaikinės fizikos fundamentalius darbus tęsė jo mokinys Z. R. Rudzikas. Vilniaus teorinės fizikos mokslinės mokyklos pripažinimas tarptautiniu lygiu siejamas ir su akademiko Z. R. Rudziko vardu.
1994 m. Z. R. Rudzikas buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, o 2003 m. – jos prezidentu. Šešerius metus eidamas šias pareigas jis rūpinosi naujo Akademijos vaidmens formavimu, ypač tarptautinių ryšių stiprinimu. Jo iniciatyva Baltijos šalių mokslininkai ėmė dalyvauti europiniuose paskirstytųjų skaičiavimų plėtros projektuose, Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Europos branduolinių tyrimų centru CERN. Z. R. Rudzikas atstovavo Lietuvos mokslui ir gynė jo interesus įvairiuose Europos Sąjungos komitetuose ir komisijose.
Virtuali paroda „Pirmajam Pasaulio lietuvių kongresui bei Pasaulio lietuvių sąjungos įkūrimui – 90“
Virtuali paroda „Pirmajam Pasaulio lietuvių kongresui bei Pasaulio lietuvių sąjungos įkūrimui – 90“
LMA Vrublevskių biblioteka, minėdama pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso bei Pasaulio lietuvių sąjungos įkūrimo 90-ies metų sukaktis, parengė virtualią parodą „Pirmajam Pasaulio lietuvių kongresui bei Pasaulio lietuvių sąjungos įkūrimui – 90“.
Paroda surengta, pasitelkus daugybę dokumentų iš Vrublevskių bibliotekoje saugomo Draugijos užsienio lietuviams remti (DULR), veikusios Nepriklausomoje Lietuvoje 1932–1940 metais bei jos 1935 m. rugpjūčio 11–17 d. Kaune surengto pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso archyvo. Parodos dokumentai taip pat atspindi kongreso įkurtos Pasaulio lietuvių sąjungos (PLS), Kaune veikusios 1935–1940 metais ir išsikėlusios tikslą tautinės ideologijos pagrindu vienyti lietuvių išeivijos kultūrines ir ekonomines organizacijas, įkūrimą bei veiklą; pristatomas šios sąjungos 1937–1940 Kaune leistas iliustruotas žurnalas „Pasaulio lietuvis“, jo darbuotojai bei turinys.
Vaizdinis parodos pasakojimas rodo, jog minimu laikotarpiu, 1932–1940 metais, Lietuvos valdžia, o ypač patys emigravę lietuviai dėjo dideles pastangas išlaikyti lietuvybę.
Šia paroda norima atkreipti dėmesį į emigracijos temą – daug lietuvių pasklidę po pasaulį, todėl labai svarbu, kad jie nenutaustų, išsaugotų savo lietuviškas šaknis, telktųsi bendriems darbams Lietuvos labui.
Naujos knygos
Naujos knygos
Zduniak, Agnieszka; ks. Wysocki, Artur. Powszechne braterstwo a lokalna przyjaźń: wokół encykliki Fratelli tutti. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 272 p.
Visuotinė brolybė – tai idealas, kuriant darnų socialinį gyvenimą. Žvelgiant į žmonijos išgyvenamus įvykius, pagrįstai kyla klausimas, ar galima ją pasiekti. Popiežius Pranciškus enciklikoje „Fratelli tutti“ pateikia dvi jos siekimo kryptis: mylint visą žmoniją, vis labiau mylėti konkretų žmogų ir mylint brolį, draugą, mylėti kiekvieną asmenį, nepriklausomai nuo pasaulio vietos, kurioje jis gimė ir gyvena. Skirtingų socialinių mokslų tyrėjai straipsniuose pateikia savo įžvalgas apie brolybės idėjos įgyvendinimą įvairiose socialinio gyvenimo srityse, įskaitant politiką, ekonomiką ir kultūrą.
Spór o człowieka w mediach. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 221 p.
Žmogus, būdamas santykio būtybė, patenka į konfliktą su kitu įvairiose srityse. Šioje knygoje aptariamos konfliktinės situacijos bendravimo priemonių srityje. Esame priklausomi nuo medijų. Kontaktai, bibliotekų skaitmeniniai turtai, internetiniai bankai, įvairios įstaigos, programėlės – įgalina žmogų ar nuasmenina? Reikia nepasiduoti praktiškumo pagundai tik paviešinti informaciją. Svarbu žinoti, kas, kam, ką ir kodėl informuoja. Žmogus, tiesa apie jį ir jo gerovė turi būti visų svarbiausia.
Piskorz-Ryń, Agnieszka. In articulo mortis: cmentarze i chowanie zmarłych: zagadnienia administracyjnoprawne. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2023. 216 p.
Knygoje aiškinami administraciniai kapinių ir laidojimo dalykai. Autorė apibrėžia kapinių sąvoką, tikslus ir rūšis, supažindina su kapinių steigimo, priežiūros ir uždarymo taisyklėmis, aptaria teisę į palaidojimą, laidojimą valsčiaus lėšomis, laidojimo būdus. Pasitelkdama kitų šalių pavyzdžius, autorė pateikia siūlymų, ką reikia keisti galiojančiuose nuostatuose, kad jie labiau atlieptų ne tik dabarties, bet ir ateities poreikius.
Wojna, społeczeństwo i kultura: cywilizacyjne konteksty wojen na przestrzeni dziejów. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 256 p.
Besivaržančių šalių kariniai veiksmai siejami su kultūros reiškiniais, kuriais siekiama siūlomas idėjas atminti, pateisinti, skleisti ar atmesti. Pasiruošimą karui lydi įvairūs propagandiniai renginiai, pagerbimo ritualai. Nors karas visuomet yra blogis, nešantis mirtį ir materialinius nuostolius, tačiau jis suteikia stiprų akstiną atkurti prarastas vertybes, kartais pranokstant lūkesčius. Straipsnių autoriai aptaria įvairius karinius konfliktus nuo Senovės Graikijos iki XX amžiaus vidurio, pabrėždami jų ryšį su įvairiomis kultūros sritimis.
Gierowski, Piotr. Sztuka outsiderów: znak – proces – zdarzenie. Kraków: Wydawnictwo LIBRON, 2023. 397 p.
Neprofesionaliojo meno kūrėjai visada yra užribyje: juos ne visuomet priima visuomenė, jie nepriskiriami profesionaliems menininkams, kuria paraštėse, kultūros nuošalėje. Knygoje pristatomi čekų ir lenkų menininkai. Autorius atskleidžia intuityviojo meno savitumą, originalumą, savaimingumą, jam būdinga ir ornamento darna, ir beformis chaosas.
Taylor-Terlecka, Nina. Wielkie Księstwo Litewskie i inne terytoria. Seria 2, Z dalekich krain. Białystok: PRYZMAT, 2024. 479 p.
Autorė – britė, lenkų literatūros tyrėja, Oksfordo universiteto ir Lenkų išeivijos universiteto profesorė, knygoje pristato lenkų literatų kūrybą. 1830–1831 metų sukilimas, Sibiro tremtys, Kaukazas – ne tik sunkūs istoriniai įvykiai, bet ir didžių kūrėjų, šviesios kultūros pasaulis. Biografijų vingrybėse ir lenkų–žydų, lenkų–lietuvių santykiuose autorė randa dar neskelbtų naujienų ir jas tikroviškai perteikia skaitytojui.
Dzwonkowska, Dominika. Wprowadzenie do etyki środowiskowej. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 200 p.
Knygoje aptariami aplinkosaugos etikos istoriniai pradmenys, įvairių filosofinių srovių požiūris į gamtą, svarbiausi gamtos apsaugos dalykai. Autorė gvildena klausimus, ar natūrali aplinka yra prigimtinė vertybė, kokie sprendimai išreiškia rūpestį dėl natūralios aplinkos, ar žmogus atsako už ekologinę krizę, iškelia gyvūnų apsaugos problemą, svarsto, kiek aplinkosauga yra moralinė vertybė.
Gałkowski, Tomasz CP. Prawo Boże w kanonistyce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2023. 174 p.
Dieviškoji teisė – pagrindinis monoteistinių religijų matas. Tai Dievo Apreiškimas, nurodantis, kokie turi būti žmonių santykiai su Dievu, kitais bendruomenės nariais ir nepriklausančiaisiais bendruomenei. Dieviškoji teisė yra visų normatyvių Bažnyčios sprendimų pagrindas, drauge su žmogiškąja teise kuriantis Bažnyčios teisinę tvarką. Šiame filosofijos ir teisės istorijos veikale autorius aprašo Dieviškosios teisės sąvokos atsiradimą ir raidą, atskleidžia, kaip Dieviškoji teisė persmelkia Kanonų teisę.
Strzępek, Kamil. Status prawny i interpretacja Konwencji o Ochronie Praw Człowieka i Podstawowych Wolności. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2023. 234 p.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra svarbus dokumentas, priimant valstybės įstatymus. Remdamasis Lenkijos teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis tarptautinių sutarčių klausimus, ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, autorius tiria Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lenkijos teisės aktų ryšį. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir tarptautinės teisės dokumentai atskleidžia, kaip Žmogaus teisių konvenciją supranta Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Ikonoklazm bizantyński w latach 754–787: źródła. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2021. 266 p.
Šventųjų paveikslų gerbimas Bizantijoje buvo uždraustas 754 metais Jerijos sinode, draudimas atšauktas II Nikėjos susirinkime 787 metais. Įvairūs to laikotarpio dokumentai – šventųjų biogramos, Bizantijos kronikos, metraščiai, popiežių laiškai, sinodų aktai – atspindi šio draudimo plitimą ir jo smarkumą. Knygoje spausdinami graikiškų ir lotyniškų dokumentų vertimai į lenkų kalbą ir istorines tų dokumentų atsiradimo aplinkybes atskleidžiantys jų įvadai.
Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė
Prof. dr. Arūno Gudinavičiaus mintys
Prof. dr. Arūno Gudinavičiaus mintys
Asmeninio archyvo nuotrauka
Prof. dr. Arūnas Gudinavičius – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslo prodekanas, Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius, VU leidyklos vadovas, knygų ir publikacijų autorius. Mokslinių tyrimų sritys: skaitmeninės knygos, skaitmeninė leidyba, skaitymas ekrane ir popieriuje. Naujausias profesoriaus darbas – kolektyvinė monografija „Lietuvos mokslo periodikos leidyba“. Tęstinių mokslinių tyrimų rezultatus dr. Arūnas Gudinavičius apibendrina skaitydamas paskaitas ir pranešimus konferencijose, Lietuvos bei užsienio universitetuose.
Vadovaudamas Vilniaus universiteto leidyklai profesorius subūrė stiprią komandą. Šiuo metu VUL yra akademinių leidyklų lyderė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, jos autorių knygos pristatomos Vilniaus, Frankfurto ir Londono knygų mugėse.
Dr. Arūnas Gudinavičius sako, kad mokslo ir veiklos aukštumų jam padėjo pasiekti smalsumas, mėgavimasis tuo, ką daro, gebėjimas dirbti nuosekliai ir kryptingai. Aktyvus poilsis gamtoje, žygiai geriausiai „išvalo galvą“, o kelionės darbo reikalais kartu yra ir galimybė pažinti naujas šalis, miestus. Dovanai profesorius dažniausiai renkasi knygas – jo manymu, tai geriausiai tinka bet kokia proga.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Kai atitinka momentinę būseną, emociją ar vietą. Mėgstu keliaujant įsigyti kokią knygą, kuri susijusi su ta vietove, kultūra. Kalbu ne apie kelionių vadovus. Pavyzdžiui, lankantis Vitbyje (Šiaurės Jorkšyras, Anglija) įsigyju kapitono Jameso Cooko biografiją, Ugandoje – vietinio filosofo Jimmy’o Spire Ssentongo satyrą apie ugandiečių kasdienybę, Svalbarde – Christianės Ritter atsiminimus apie saloje praleistus metus, Patagonijoje – tų laikų feministės Florence Dixie kelionės XIX a. įspūdžius, o kai nusileidi Singapūre, kaip nepaskaitysi Kevino Kwano „Crazy Rich Asians“.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Pavyzdžiui, „Lost Japan“, kurią parašė japonologas Alexas Kerras – tai autobiografiniai tekstai apie potyrius gyvenant Japonijoje per 30 metų. Apie japonų kultūrą, istoriją, dabartį ir praeitį.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Be dekoratyvinės paskirties, man sunku sugalvoti dar kokią paskirtį knygoms. O neperskaitytos knygos ir stovi lentynoje ne pagal paskirtį.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Ne. Konkurencija vyksta dėl skaitymo laiko, o ne tarp formatų. Ir ne tarp knygų, o su antraščių skaitymu, tiktokų žiūrėjimu ar podkastų klausymu.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Ko gero, taip. Mano karta tokia pereinamoji – mes matėm ir sovietinio laikmečio knygų trūkumą, ir nepriklausomybės perteklių, dabar jau imam skęsti dirbtiniu intelektu sugeneruotuose tekstuose. Man atrodo, mano kartos žmonės knygas gerbia (gal net per daug) ir jomis tiki. Netgi jei jų nebeskaito.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Visas skolinčiau. Knygos turi būti skaitomos. Nebent neįdomios, nevertos dėmesio neskolinčiau, o pasiūlyčiau kitą.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Neįsivaizduoju. Gal tiktų kelionių aprašymų ir akademinės monografijos hibrido žanras.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Skandinavų (ypač islandų) detektyvų autoriai: Henning Mankell, Arnaldur Indriðason, Ragnar Jónasson, Yrsa Sigurðardóttir.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Su kolegomis ką tik baigėme ir Vilniaus universiteto leidykla išleido mūsų bendrą monografiją apie Lietuvos mokslo periodikos leidybą Lietuvoje. Artimiausiu metu knygų neplanuoju, bet, manau, dar kada grįšiu prie monografijų rašymo.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Šiuo metu Tanos French detektyvą „The Trespasser“.