KNYGA IR VERTĖJAS. Leo Tuoro romanas „Vilkė“
KNYGA IR VERTĖJAS. Leo Tuoro romanas „Vilkė“
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Aštuntuoju pokalbiu pristatome vertėją Marką Rodunerį ir jo iš retoromanų kalbos verstą šveicarų rašytojo Leo Tuoro romaną „Vilkė“.
Leo Tuoras gimė ir gyvena Grižuno (Graubiundeno) kantone Surselvos regione. XIX a., kai dėl ekonominių pokyčių kantone vis labiau plinto vietinė vokiečių tarmė, išstumdama retoromanų kalbą, kaip tik Surselvoje užsimezgė kultūrinis judėjimas, pavadintas Retoromanų renesansu, ir galiausiai retoromanų kalba tapo svarbia Šveicarijos tautinės tapatybės dalimi (1938 m. paskelbta ketvirtąja valstybine Šveicarijos kalba).
Romanas „Vilkė“ yra vidurinioji Leo Tuoro „Surselvos trilogijos“ dalis. Joje berniukas, kurio vardas nėra minimas, pasakoja apie savo didelės šeimos – po vienu stogu gyvena keturios kartos – gyvenimą ir savo brendimą tuose namuose. Knyga pilna stebinančių keistenybių, nes šeimos nariai ne iš nuobodžiųjų. Senelis vienarankis kalba tik citatomis ir žino viską apie Napoleoną, pasak jo, taip pat vienarankį, o mama išvis nebekalba. Per šeimos istoriją skleidžiasi Surselvos regiono istorijos dešimtmečiai ir sykiu pasauliniai įvykiai.
Kviečiame žiūrėti / klausyti:
Parodos apie LDK didikų bibliotekas katalogas
Parodos apie LDK didikų bibliotekas katalogas
Šių metų pirmosiomis sausio dienomis Vrublevskių biblioteką pasiekė parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ katalogas.
2023–2024 metais vykusioje parodoje „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ pirmąkart plačiajai visuomenei buvo pristatyta kruopščiai atrinkta, itin gausi senųjų retų spaudinių panorama iš devynių garsių LDK giminių – Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Kosakovskių, Pliaterių, Oginskių, Huten-Čapskių, Lopacinskių, Tiškevičių – dvarų bibliotekų. Jungtinėje parodoje buvo eksponuojama trijose Vilniaus bibliotekose – LMA Vrublevskių, Vilniaus universiteto ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo – saugomos knygos ir dokumentai. Gausiai lankytą parodą lydėjo paskaitos ir edukaciniai užsiėmimai. Vrublevskių biblioteka inicijavo šios parodos katalogo išleidimą.
Kataloge pateikta susisteminta parodos medžiaga, pristatanti kiekvienos giminės didikų kolekcionavimo ypatumus bei atskirus išskirtinius eksponatus. Leidinys gausiai iliustruotas, pateiktas specialiai šiai parodai parengtas Lietuvos dvarų bibliotekų žemėlapis. Savo moksline verte leidinys aktualus ir įdomus ne tik akademinei, bet ir LDK paveldu, dvarų bibliotekomis bei jų savininkų bibliofiline veikla besidominčiai plačiajai visuomenei. Kaip katalogo pratarmėje rašo viena iš parodos rengėjų ir katalogo sudarytoja dr. A. Braziūnienė, „šis leidinys siekia parodyti, ką jau šiek tiek žinome ir ką naujo sužinojome apie LDK didikų bibliotekas ir išsaugoti tai, ką vienoje vietoje pavyko atskleisti parodoje.“
Katalogo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ leidimą finansavo Lietuvos kultūros taryba, parėmė Lenkijos institutas Vilniuje. Artimiausiu metu parodos katalogą bus galima įsigyti Vrublevskių bibliotekos abonemente.
50 metų Bibliotekoje. Įkvepiančioji vadovė
50 metų Bibliotekoje. Įkvepiančioji vadovė
Leokadija Kairelienė tiksliai prisimena savo profesinį pasirinkimą baigus chemijos studijas Vilniaus universitete: jaunai specialistei rūpėjo ne tik pritaikyti įgytas žinias, bet ir dirbti kultūros nestokojančioje aplinkoje. Ir tokia mėgstamo darbo vieta penkiasdešimčiai metų tapo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka.
Pati Leokadija kaip specialistė ne kartą peržengė jai apibrėžtas pareigas – tapo gera restauratore, viena iš administracijos vadovų. Vedina vidinių nuostatų, ji save užaugino iki visiems darbuotojams pažįstamo, patikimo, gerbiamo ir labai reikalingo žmogaus. Įkvepiančioji vadovė – tokią nominaciją jai balsuodama paskyrė Bibliotekos bendruomenė.
Šiame pokalbyje su Leokadija Kaireliene prisimename jos nueitą darbo kelią, aptariame Bibliotekoje įvykusius pokyčius. Išgirsite, kaip keitėsi dirbančių restauratorių kvalifikacija ir darbo metodai, kuo naudingos buvo stažuotės ir išvykos į kitų šalių institucijas.
Apžvelgsime sovietmečio laikotarpio ypatumus, sužinosite, kaip Bibliotekos administracija balansavo tarp ideologinio valdžios kišimosi ir pastangų praskaidrinti darbuotojų kasdienybę bei kartu kurti šventes.
Leokadijos Kairelienės pavyzdys rodo, kad net 50 metų vienoje įstaigoje trunkantis darbas gali būti itin turiningas, spalvingas ir perspektyvus. Remiantis tradicijomis, toliau kuriama modernios Bibliotekos ateitis, kurios dalis yra ir mūsų Jubiliatė.
Bibliotekos mecenatų vizitas
Bibliotekos mecenatų vizitas
2026 m. sausio 2 d. Biblioteką aplankė UAB Brolis Defence vadovai Augustinas, Dominykas ir Kristijonas Vizbarai. Sužinoję apie Bibliotekos ketinimus skulptūrine kompozicija pagerbti karališkąją porą: Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę, jie praėjusiais metais jos sukūrimui skyrė ženklią finansinę paramą. Svečius sutiko, pasveikino ir jiems padėkojo direktorius dr. Sigitas Narbutas ir informacinių sistemų administratorė Ramutė Grabauskienė. Bibliotekos darbuotojos dr. Justina Sipavičiūtė ir Violeta Radvilienė svečius supažindino su raštijos paveldo šedevrais, saugomais šioje atminties institucijoje. Vėliau turiningo pokalbio metu buvo apibrėžtos bendrų interesų sritys ir aptartos gairės tolesniam bendradarbiavimui.
Vikos Petrikaitės nuotraukos. Vaizdai iš skulptoriaus Gedimino Piekuro dirbtuvių Eglės Stasiukaitytės.
Direkcijos informacija
