Audronė Steponaitienė

2023 metų vasario 27 dieną Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje apsilankė įmonės „MFB MusterFabrik Berlin“ vykdomasis direktorius dr. Markas von der Lindenas ir dr. Bertramas Nickolajus, Fraunhoferio gamybos sistemų ir projektavimo technologijų instituto atstovas. Svečiai Lietuvos atminties institucijų darbuotojams puikiai pažįstami, nes lankosi Lietuvoje ne pirmą kartą. Dar 2021 m. rugsėjį Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje jie pristatė sukurtus ir įdiegtus technologinius sprendimus, leidžiančius skaitmeniniais įrankiais atkurti prarandamus kultūros paveldo objektus. Jų sukurta programinė įranga buvo panaudota, atkuriant Gotfrydo Vilhelmo Leibnico archyvą jo vardo bibliotekoje Hanoveryje, Kelno miesto istorinio archyvo dokumentus, istorinę Vokietijos federalinio banko banknotų kolekciją ir kt. Kartu bibliotekoje lankėsi Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė ir Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis.

Susitikimo metu buvo svarstoma galimybė skaitmeniniu būdu atkurti Vrublevskių bibliotekoje saugomos Mažosios Lietuvos aktų kolekcijos (F228) dokumentų dalį. Pokario metais iš Karaliaučiaus parvežti dokumentai Bibliotekoje buvo tvarkomi, restauruojami ir aprašomi, atveriami Bibliotekos skaitytojams. Tačiau itin pažeista dokumentų dalis buvo atidėta ir saugoma, ieškant naujų restauravimo technikų ir galimybės likusius dokumentus padaryti prieinamus vartotojams.

Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas supažindino svečius su Bibliotekos istorija ir veiklomis, ypatingą dėmesį skirdamas saugomų raštijos paveldo objektų kaupimo istorijai ir saugojimui. Ta proga svečiai susipažino ir su rekonstruotomis specialiųjų kolekcijų saugyklomis, su saugomų objektų įvairove ir apimtimis. Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja Edita Keršulytė ir restauratorė dr. Aušra Čiuladienė svečiams parodė atrinktus pažeistų dokumentų pavyzdžius. Buvo sutarta kartu rengti bandomąjį projektą, kuris leistų įvertinti Mažosios Lietuvos aktų kolekcijos (F228) dokumentų dalies skaitmeninio atkūrimo projekto poreikius ir veiklos galimybes.

Informaciją parengė dr. Rima Cicėnienė

Antrą Vilniaus knygų mugės dieną Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos stendą pasiekė naujas 2004 metais pradėto leisti tęstinio mokslo darbų leidinio tomas. Anksčiau vadintas „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“, nuo 2022 metų leidinys Bibliotekos mokslo tarybos sprendimu gavo naują pavadinimą – „LMA Vrublevskių bibliotekos darbai“. Jis geriau atitinka leidinio pobūdį bei paskirtį: skelbti knygotyros, bibliotekininkystės, bibliografijos, kultūros, literatūros ir meno istorijos, dokumentų restauravimo tyrimus, mokslo sklaidos, raštijos paminklų ir mokslo šaltinių publikacijas.

Tomą į viešumą lydėjo atnaujintos sudėties redaktorių kolegija. Ją papildė žinomi mokslininkai, Lietuvos raštijos paveldo tyrėjai, kultūros istorikai ir senųjų kalbų specialistai: dr. Gita Drungilienė, prof. habil. dr. Aleksandras Gruša ir doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas.

Kaip žinia, prieš penkis šimtmečius Vilniuje buvo įkurta pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvė. Joje 1522-aisiais P. Skorina išleido Mažąją kelionių knygelę.  Ta proga Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Jais pirmojo Lietuvos leidėjo vardas buvo pagerbtas Vilniuje ir Prahoje. Šis „Darbų“ tomas skirtas Pranciškaus Skorinos metams paminėti.

Leidinys pradedamas įžanginiu Bibliotekos direktoriaus Sigito Narbuto pranešimu „Pranciškus Skorina, Mažoji kelionių knygelė ir mes“, skaitytu 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus rotušėje vykusiame minėjime.

Su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedra Biblioteka 2022 m. rugsėjo 22–23 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengė tarptautinę mokslo konferenciją „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“. Apie tai pasakoja Rima Cicėnienė šio leidinio skiltyje „2022-ieji – Pranciškaus Skorinos metai“. Čia taip pat skelbiama ir Almos Braziūnienės recenzija „Ką sako Pranciškaus Skorinos portretas“, pateikianti originalių įžvalgų apie šiais jubiliejiniais metais lietuvių kalba pasirodžiusią Iljos Lemeškino monografiją Pranciškaus Skorinos portretas. Kotryna Rekašiūtė aptaria 2022 m. rugsėjo 12–19 d. Prahoje vykusią pirmąją tarptautinę mokyklą ,,Gydytojas, leidėjas ir sodininkas. 500 metų nuo P. Skorinos veiklos perkėlimo iš Prahos į Vilnių“. Ją surengė Karolio universitetas (Univerzita Karlova) su partneriais: Lietuvių kalbos institutu, Čekijos nacionaline biblioteka, Prahos lingvistų būreliu, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Šiame „Darbų“ tome spausdinami septyni moksliniai straipsniai: „Tėve mūsų“ Rytų Prūsijos lietuviškuose raštuose nuo Mažvydo iki Vilento“ (Artūras Judžentis),  „Henriko Valua išrinkimo Abiejų Tautų Respublikos valdovu vaizdavimas lotyniškoje prancūzų poezijoje: „J. de La Gessée“ Henriada ir jos autorius“ (Rasa Marija Šileikienė), „Senojo Vilniaus universiteto tezės: pagrindiniai bruožai ir sklaidos ypatumai (Ina Kažuro), „Akmenynės bažnyčia: šaltinių ir ikonografijos tyrimai“ (Neringa Markauskaitė), „Hugo Šojaus asmeninės bibliotekos knygos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“ (Kotryna Rekašiūtė), „Totoristika Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė) ir „Moderniojo lietuvių parlamentarizmo istorija Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dokumentuose“ (Rasa Sperskienė).

Skyrelyje „Iš Bibliotekos rinkinių“ Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė aptaria šiame skyriuje saugomas Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos XVII a. knygas.

Skiltyje „Bibliopolio lobynas“ Knygos muziejaus darbuotojos dr. Alma Braziūnienė ir dr. Kotryna Rekašiūtė pristato ypatingą rankraštinį egodokumentinį paveldą – Vrublevskių bibliotekos įkūrėjo Tado Stanislovo Vrublevskio (1858–1925) motinos Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (1830–1886) dienoraščius, rašytus vaikams ir sau pačiai (ad se ipsam).

Skyriuje „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2021 metais“ pateikiama mokslinės sekretorės Leokadijos Kairelienės parengta Bibliotekos veiklos ataskaita. Atskirai skelbiamas Bibliotekos darbuotojų 2021 metų publikacijų sąrašas, sudarytas bibliografės Vaidos Juodėnienės, taip pat Loretos Glebavičiūtės parengta Bibliotekos veiklos kronika ir Vaidos Juodėnienės surinkti bibliografijos duomenys apie Biblioteką 2021 metų žiniasklaidoje.

Skyrelyje „In memoriam“ prisimenama šviesaus atminimo Danutė Labanauskienė-Petkevičiūtė (1933–2022), visą gyvenimą dirbusi vienintelėje darbovietėje – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Naująjį leidinį netrukus bus galima įsigyti Bibliotekos abonemente, jis pasiekiamas ir internete.

Retų spaudinių skyriaus informacija

Šiemet Biblioteka Vilniaus knygų mugėje dalyvavo kur kas smagesne nuotaika. Nors Rusijos agresija prieš Ukrainą tebesitęsia, vis tiktai ukrainiečių laimėjimai mūšių laukuose stiprina pergalės nuojautą. Neliko pandemijos suvaržymų, o besibaigianti žiema vis dažniau dovanoja saulėtų dienų. Šiemet mugės lankytojams Biblioteka pasiūlė net tris naujus leidinius: Sigito Narbuto studiją „Ankstyviausieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos leidiniai“, Inesos Pleskačevskajos knygą „Istoriniai pasivaikščiojimai su Pranciškumi Skorina“ ir mokslo periodinį leidinį „LMA Vrublevskių bibliotekos darbai“. Pagrindinę šios knygų mugės temą nusakė šūkis „700 eilučių laisvei“. Juo buvo įprasmintas ir Vilniaus jubiliejus, ir ukrainiečių kova prieš agresorę Rusiją. Prie šios temos įprasminimo prisidėjo ir Bibliotekos žmonės. Mugėje buvo galima įsigyti S. Narbuto išverstus ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistus „Gedimino laiškus“, o Bibliotekos stende lankytojų laukė pluoštas naujai atspaustų senųjų Vilniaus atvirukų. Mugei Bibliotekos stendą paruošė ir darbą jame organizavo Eglė Stasiukaitytė. Už tai nuoširdžiai dėkojame jai ir stende triūsusiems Audronei Stasiukaitytei, Ingai Berulienei, Gražinai Smaliukienei, Monikai Eidėjūtei, Egidijui Gotalskiui ir Vidui Alvikui.

Nuotraukos Vikos Petrikaitės
Direkcijos informacija

Jau penktas mėnuo, kai Vrublevskių bibliotekoje intensyviai vyksta talkos, kurių metu knygos keliauja į naujai įrengtas saugyklas. Gyvoje Bibliotekos darbuotojų  grandinėje iš rankų į rankas perduodami dokumentai ir knygos. Bet darbai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, o statybininkai skubina pradėti rūmų remonto darbus.

Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas kreipėsi pagalbos į Lietuvos  Jono Žemaičio karo akademijos viršininką. Ir štai vasario 22 dieną 47 savanoriai iš šios aukštosios mokyklos  jau darbavosi gyvoje eilėje. Joje dirbo Akademijos dėstytojai, personalo darbuotojai, kariūnai ir kariai.

Kartu su visais eilėje – ir Akademijos viršininkas brigados generolas Almantas Leika. Kaip jis paatviravo, jo asmeninėje bibliotekoje namuose esama apie 5000 popierinių knygų, kurias jis mėgstąs tvarkyti, tad pasiūlymas perkraustyti knygas pasirodė labai priimtinas. Pasitaręs su kolegomis, nusprendė organizuoti savanorių būrį, kurie po savo pagrindinių darbų galėtų jungtis į talkas Bibliotekoje. Kaip sakė generolas A. Leika, ši  užduotis yra tokia pat kaip Tėvynės gynimas, tad jie pasirengę padėti tiek, kiek reikės.

Komunikacijos skyriaus informacija

Kultūros ministerija kartu su partneriais vasario 23–26 d. vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje kviečia prisidėti prie paramos akcijos #PadovanokŠilumąBibliotekai.

Rusijos raketų atakų metu buvo apgadinta 70 proc. Černihivo miesto M. M. Kociubinskio viešosios bibliotekos pastato. Iš erdvių išvalius nuolaužas, įstačius langus, nuo vasaros biblioteka vėl tapo aktyviu kultūros židiniu miesto bendruomenei. Tačiau ukrainiečiai prašo padėti atkurti bibliotekos šildymo sistemą, taip išsaugant pastatą, o kartu ir gausų knygų, periodinių leidinių ir dokumentų archyvą. Prisidėdami prie šios akcijos ne tik paremsime Ukrainos kultūrą, bet ir suteiksime Černihivo miesto gyventojams šiltą prieglobstį karo metu.

„Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenko prašo Europos šalių padėti išsaugoti ne tik esamus, bet ir apgriautus Ukrainos kultūros objektus, kad karui pasibaigus būtų galima juos visiškai atstatyti. Šio brutalaus karo metu, kurio vienas pagrindinių tikslų yra sąmoningas kultūros naikinimas, buvo sugriauta ar apgadinta daugiau nei 800 kultūros objektų. Atstatant Ukrainą, kultūrai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys, nes ją gindami ukrainiečiai kartu gina ir visą Vakarų civilizaciją, ir būtent kultūra padės šaliai grįžti į visavertį gyvenimą, skatins tolesnį darnų vystymąsi“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

„Karas prieš Ukrainą daugelyje gyvenimo sričių perdėliojo mintis ir akcentus. Ši šalis tapo kaip niekad artima. Žinias apie kolegas gaudau socialiniuose tinkluose, lengviau atsidūstu, kai prie jų šviečia žalias taškelis – prisijungęs. Pergalė bus, ir mes tuo neabejojame. Šalį reiks atstatyti ir mes prie to galime prisidėti. Kai pirmą kartą nuotoliniu būdu dar vasarą susisiekiau su černihiviečiais, jie paprašė padėti parengti bibliotekos renovacijos planą – europietiškos bibliotekos viziją. Smagu, kad jie tuo tiki. Šiandien pradėkime nuo šilumos Černihivo miesto M. M. Kociubinskio viešajai bibliotekai, kad neišblėstų jų tikėjimas, jog jie ne vieni kovoje, kad biblioteka gali būti rami vieta, kurioje miestiečiai laukiami, ir kad geri žmonės jais rūpinasi“, – kilniam tikslui prie akcijos prisijungti skatina Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė.

Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė tiki, kad prisidėdami prie akcijos ne tik sušildysime Černihivo bibliotekos erdves, bet ir leisime skaitytojams atrasti skaitymo malonumą saugiame ir šiltame prieglobstyje. „Pagrindinė viso pasaulio bibliotekų misija yra dovanoti skaitymo džiaugsmą. Tai džiaugsmas ateiti į biblioteką, pabendrauti su bendraminčiais, padiskutuoti apie skaitomas knygas ir pačiam jas skaityti. Tai bibliotekos dovanojama šiluma savo skaitytojams. Padovanokime ir mes šilumą Ukrainos bibliotekai. Padovanokime skaitymo ir bendravimo džiaugsmą ukrainiečiams. Padėkime Černihivo bibliotekai šiltai ir jaukiai pasitikti savo skaitytojus“, – kviečia E. Urbonavičienė.

Prie akcijos #PadovanokŠilumąBibliotekai prisidėti galima pervedant pinigus į VšĮ Vienas K paramos fondo specialią sąskaitą LT547300010175970761, arba Vilniaus knygų mugės metu kavinėje „Buffet by Chef the Viking“ perkant kavą. Jūsų pinigai bus skirti bibliotekos šildymo sistemai atkurti.

Akciją organizuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, akcijos draugai – „Litexpo“, kavinė „Buffet by Chef the Viking“, paramą rinkti padeda 1K paramos fondas.

Grafo E.Tiškevičiaus dokumentai Vrublevskių bibliotekoje pradėti komplektuoti nuo pat jos įkūrimo 1912-taisiais. Bibliotekos steigėjas Tadas Vrublevskis jos rinkinius papildė E. Tiškevičiaus laiškais, vizitinėmis kortelėmis, J. Zavadskio spaustuvės archyve saugotais jo mokslų darbų ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos leidinių rankraščiais.

Vėliau buvo perimtas ir E. Tiškevičiaus archyvas, 1946 m. į biblioteką pateko ir kelios E. Tiškevičiaus biografijos bei Vilniaus senienų muziejaus istorijos tyrimams itin vertingos viešosios bibliotekos Rankraščių skyriaus kolekcijos bei I. Luckevičiaus gudų muziejaus rankraščių masyvas, kurio žymią dalį sudaro E. Tiškevičiaus tėvams, o vėliau broliui Konstantinui priklausiusio Lahoisko dvaro dokumentai.

2022 metais restauratorė Rima Maigienė restauravo dokumentą iš rinkinio „Įvairūs grafo E. Tiškevičiaus asmens diplomai“. Rinkinį sudaro 23 lakštiniai dokumentai. Dauguma jų didelių formatų, atlikti įvairia technika, įrašai – skirtingomis kalbomis ir skirtingu raštu. Pasirenkant restauravimo metodiką, reikėjo atsižvelgti į didelę antspaudų įvairovę,  medžiagų sudėtį iš skirtingų rūšių popieriaus, pergamentų subtilybes. Kadangi dokumentų pažeidimai skiriasi, todėl jie buvo restauruoti skirtingomis technikomis ir medžiagomis.

Vaizdai: restauruotas dokumentas RS F31 1469 [1843–1872].