Vieša paskaita „Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės?“
Vieša paskaita „Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės?“
2021 m. lapkričio 18 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje įvyks Aivaro Vilučio vieša paskaita „Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės?“.
Buvęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro studentas papasakos apie savo kelią ieškant nežemiškos gyvybės, remiantis astrobiologijos mokslu. Atlikdamas praktiką agentūroje NASA, jaunas tyrėjas pradėjo visiškai naują projektą – kaip padedant dirbtiniam intelektui sukurti statistinį nežemiškų mėginių klasifikatorių, kuris galėtų nustatyti, ar tie mėginiai turi gyvybės ženklų.
Paskaitos metu lektorius taip pat aptars šiuos klausimus: kokiais principais remiamės, ieškodami tokios gyvybės, kokią pažįstame, ir tokios, kokios dar nepažįstame. Kokie dėsniai galėtų galioti universaliai gyvybei?
Paskaitą lektorius baigs pasakojimu apie naujausią mokslinę patirtį, įgytą šią vasarą su Mėlynojo marmuro kosminių mokslų instituto (angl. Blue Marble Space Institute of Science) mokslininkais, vykdant naujų galimų biologinių ir fizinių technologijų gyvybės paieškas.
Į paskaitą registruotis adresu: inga.beruliene@mab.lt
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Kviečiame žiūrėti dr. Olgos Mastianicos (Lietuvos istorijos institutas) paskaitą „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas“.
Kokį vaidmenį šiame sukilime jo vadovybė skyrė moterims? Ar Vilniuje veikė „moterų komitetai“? Kokią funkciją jie atlikdavo? Kodėl lūžinių istorinių įvykių akivaizdoje moterys neliko nuošalyje? Kiek moterų buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn? Kurie Vilniaus vienuolynai tapo moterų kalėjimais? Kada ir kaip moterys pasakojo apie savo patirtis sukilime? Apie ką jos nutylėjo? Ar 1863–1864 m. sukilimas ir jo pasekmės buvo moterų vidinių pokyčių laikotarpis?
Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, O. Mastianica tyrinėjo moterų, gimusių Vilniuje, čia baigusių mokslus arba atvykusių į šį miestą sukilimo metais, likimus. Įdomu tai, kad naujausių informacijos šaltinių mokslininkė aptiko LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose.
Prezidento institucijai – 100. Prezidento V. Adamkaus kalba (iš archyvo)
Prezidento institucijai – 100. Prezidento V. Adamkaus kalba (iš archyvo)
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas
Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Taislius augyminis. T. 1, I–223.
Parengė Ona Kažukauskaitė ir Rita Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009
Vienuolis, pedagogas ir botanikas, vaistažolininkas – štai tokia įvairiapusė buvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, gyvenusio XIX amžiuje, veikla. Dabar jis apibūdinamas ir kaip įžvalgus mokslininkas, jautriasielis gydytojas, didis savo krašto istorijos gerbėjas, minias uždegantis oratorius ir dvasininkas, kuris savo gyvenimą ir talentą buvo paskyręs tarnauti žmonėms. Gal ir nieko keisto, kad jo vardas šiandien geriau prisimenamas Žemaitijoje, o ne visoje Lietuvoje – čia jis buvo laikomas net šventuoju.
Apie Jurgį Ambraziejų Pabrėžą ir jo nuopelnus mokslui pasakoja prof. Giedrius Subačius. Radijo laidą parengė Inga Berulienė.
Aktorės Aldonos Vilutytės mintys
Aktorės Aldonos Vilutytės mintys
Aktorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, filmų įgarsintoja Aldona Vilutytė: „Niekas nepakeis knygos lietimo, vartymo malonumo, taip pat knygos kvapo – ypač senos, ilgai gulėjusios bibliotekos ar antikvariato lentynoje“.
Manau, visa gera literatūra yra vertinga, dėl įvairių, kartais skirtingų priežasčių.
Aš renkuosi klausti jų, kokią knygą jie man rekomenduotų. Kuo daugiau savo bibliotekoje esančių knygų bibliotekos darbuotojai bus perskaitę, tuo bus įdomesni pašnekovai lankytojams ir taip kurs skaitančių žmonių bendruomenę. O visiems žmonėms sunkiais gyvenimo etapais labai rekomenduoju skaityti gerą vaikišką literatūrą – padeda geriau, nei vaistai.
Taip, vaidinau spektaklyje, kuriame iš knygų įvairiai jas dėliodami kūrėme scenografiją ir savo pasaulį.
Tikiu, kad visada bus žmonių, kurie skaitys popierines knygas. Aš iki šiol skaitau tik tokias, nors pati jau daug audioknygų esu įskaičiusi. Niekas nepakeis knygos lietimo, vartymo malonumo. Taip pat knygos kvapo, ypač senos, ilgai gulėjusios bibliotekos ar antikvariato lentynoje. O jei dar randi prieš tai skaičiusio žmogaus pieštuku pažymėtas kai kurias tekstų vietas, komentarus, ar palinkėjimą žmogui, kuriam ji buvo dovanota, atsiveria dar vienas paslaptingas pasaulis, kurį pradedi tyrinėti. Ir visai kitoks bet taip pat džiuginantis jausmas pirmam atversti naujos knygos puslapį. Jei spausdintų knygų nebeliks, žodis „knyga“ irgi gali išnykti. Būtų liūdna.
Gimiau dar tarybiniais laikais. Manau, kad mano karta yra knygų žmonės. Mes iš knygų mokėmės, keliavome ir bėgdavome į iliuzijų ir svajonių pasaulį nuo pilkos, daug ką ribojančios ir draudžiančios kasdienybės.
Nežinau. Šiaip turiu tradiciją – pirkti knygas, perskaityti ir, jei geros, dovanoti draugams.
Psichologinės komedijos.
Knygų neskirstau pagal autorių šalį ir tautybę.
Apie žmones, kurie yra mano gyvenime. Esu apdovanota ypatingais draugais, bičiuliais, šeimos nariais, kolegomis, kurių kiekvieno gyvenimas tikrai vertas atskiros knygos.
Samantos Schweblin „Pilna burna paukščių“ – labai rekomenduoju. Man tai literatūros Davidas Lynchas ir dar daugiau.
Paslaptingas hiacinto žiedas iš Vilniaus
Paslaptingas hiacinto žiedas iš Vilniaus
Studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) ir šaltinio publikacijos Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus „Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580)“ sutiktuvės. Dalyvauja studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas. Panegirika – tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška poema apie dabar mažai mums ką sakantį istorijos įvykį – kaip 1579 m. iš Maskvos buvo atgautas dabartinės Baltarusijos rytuose esantis Polocko miestas ir pilis.
Į Bibliotekos fondus atkeliavo industrijos dizainerio archyvai
Į Bibliotekos fondus atkeliavo industrijos dizainerio archyvai
2021 m. spalio 20 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojams garsusis šiaulietis Vilius Puronas įteikė dalį savo kūrybinio palikimo. Šis rinkinys, sudarysiantis fondą F440, bus ne tik saugomas: su juo galės susipažinti ir juo naudotis ir Bibliotekos skaitytojai. Pagrindinį informacijos rinkinį sudaro kūrinių sąrašas knygos ir kompiuterinės laikmenos pavidalais. Jį papildo 17 segtuvų kūrinių iliustracijų, į knygą įrišti kūrybos originalai, autorinės knygos bei kita.
Dizaineris Vilius Puronas – profesionalus industrijos dizaineris, respublikoje gerai žinomas kaip kūrėjas, kuriantis įvairių žanrų darbus, pasitelkiantis įvairias technologijas.
Kaip sako pats Vilius Puronas: „Lietuvos Dizaino sąjungos iniciatyva ir pavedimu Jūsų Bibliotekai pateikiu savo kūrybinio palikimo medžiagą: knygos pavidalo autorinių kūrinių sąrašą, o jo iliustracijas – kompiuterinėje laikmenoje. Manoji specifinė dizainerio veikla buvo įvairių meninės kūrybos žanrų ir įdirbio, todėl savo kūrybinį palikimą suskirsčiau į keturis biografijos laikmečius – nuo studento iki pensininko amžiaus. Taip pat, šalia kūrybiškai brandžių darbų, pateikiau ir vieną kitą smulkmeną, kaip kūrybinės kasdienybės atlieką…“
Komunikacijos skyriaus informacija
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
2021 m. spalio 28 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša paskaita „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas“, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Olga Mastianica (Lietuvos istorijos institutas).
Šįkart į 1863–1864 m. sukilimą tyrėja pažvelgs nauju aspektu. Kokį vaidmenį šiame sukilime jo vadovybė skyrė moterims? Ar Vilniuje veikė „moterų komitetai“? Kokią funkciją jie atlikdavo? Kodėl lūžinių istorinių įvykių akivaizdoje moterys neliko nuošalyje? Kiek moterų buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn? Kurie Vilniaus vienuolynai tapo moterų kalėjimais? Kada ir kaip moterys pasakojo apie savo patirtis sukilime? Apie ką jos nutylėjo? Ar 1863–1864 m. sukilimas ir jo pasekmės buvo moterų vidinių pokyčių laikotarpis?
Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, O. Mastianica tyrinėjo moterų, gimusių Vilniuje, čia baigusių mokslus arba atvykusių į šį miestą sukilimo metais, likimus. Įdomu tai, kad naujausių informacijos šaltinių mokslininkė aptiko LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose.
Į renginį būtina registruotis adresu inga.beruliene@mab.lt.
„Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
„Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
Ant akademiko Algirdo Gaižučio darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.
Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80
Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80
Virginijos Valuckienės nuotrauka
2021 metų spalio 17 d. minime iškilaus Lietuvos estetiko, menotyrininko, kultūrologo, akademiko, profesoriaus, politikos bei visuomenės veikėjo Algirdo Gaižučio 80-ies metų jubiliejų. Šiam jubiliejui paminėti skiriama virtuali paroda „Svajokime ir veikime, kaip neprarasti pamatinių žmogiškųjų vertybių“ (Algirdas Gaižutis). Parodą rengė Eglė Šegždienė, Rūta Kazlauskienė.
Virtualioje parodoje pristatoma menų ir mokslų sandūroje dirbančio akademiko darbų bei veiklos paletė. Nepaprastai įvairiapusiška akademiko veikla, apimanti daug kultūros, švietimo ir mokslo sričių, plati jo interesų ir pomėgių aprėptis – teatras, opera, baletas, dailė, fotografija.
Ieškantis, randantis ir nenurimstantis Algirdas Gaižutis ir šiandien. Mokslininkas jaučia ir išgyvena nuolatinį nerimą dėl lietuvių kalbos, mokslo, švietimo, kultūros ir Lietuvos valstybės ateities. Ant akademiko darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.