Petrui Biržiui – 125 metai
Petrui Biržiui – 125 metai
Tado Vrublevskio skaitykloje 2021 m. lapkričio 16 d. – 2022 m. sausio 6 d. veikia paroda, skirta Petrui Biržiui (Pupų Dėdei).
Populiarus radijo laidų vedėjas, muzikantas, dainininkas, aktorius ir pasakotojas Petras Biržys, kurio šmaikščius kupletus dainavo ir mintinai mokėjo dažnas tarpukario Lietuvos radijo klausytojas, taip pat buvo Lietuvos karininkas, savanoris, literatas, poetas, žurnalistas, knygų leidėjas, laikraščių redaktorius.
Gimė Anykščių valsčiaus Liudiškių kaime 1896 m. rugsėjo 3 arba gruodžio 22 d. – tikra data nežinoma. Knygoje „Pupų Dėdė : atsiminimai“ (Vilnius, 1999) Petras Biržys rašo gimęs labai šaltą žiemos dieną, nors „Anykštėnų biografijų žodynas“ nurodo jį buvus pakrikštytą Anykščių bažnyčioje 1896 m. rugpjūčio 25 d. (pagal Grigaliaus kalendorių – rugsėjo 6 d.). Po 1905 m. įvykių tėvui emigravus į JAV, augo su motina. 1913–1914 m. lankė Utenos pradžios mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją, mokėsi Voronežo lietuvių gimnazijoje. 1917 m. baigė Maskvos komercinę mokyklą. 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Vėliau baigė Lietuvos karo mokyklą Kaune, tarnavo pėstininkų pulke Ukmergėje. 1921 m. išleistas į atsargą. Mokytojavo Alovės (Alytaus raj.) pradžios mokykloje, Pagėgiuose (Šilutės raj.) vadovavo lietuvių kalbos kursams, Radviliškio gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. 1924–1927 m. studijavo Kaune Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete literatūrą ir teologiją, tačiau studijų nebaigė.
1926 m. keliavo po Pietų Ameriką – Braziliją, Urugvajų, Argentiną. 1927 m. grįžo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Kauno karo komendantūroje. 1929 m. vėl išvyko į JAV, koncertavo su kompozitoriaus Antano Vanagaičio vodevilio trupe „Dzimdzi-drimdzi“, aplankė apie 50 lietuvių kolonijų. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1930 m. Kauno radiofone rengė ypatingo populiarumo sulaukusias tiesiogines radijo laidas „Pupų Dėdės pastogėje“, „Kaimo vestuvininkai“, „Kaimo gegužinės“, „Kaimo vakaruškos“, „Pupų Dėdės karčema“. Daugelį metų Petras Biržys vienas arba su trupe koncertavo Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Dėl satyrinių kupletų neįtiko nė vienai valdžiai, daug kartų buvo baudžiamas ir kalinamas.
Bendradarbiauti spaudoje pradėjo 1917 metais. Kūrybą spausdino „Tėvynės sarge“, „Pavasaryje“, „Kariškių žodyje“ ir kitur. 1919 m. išleido poezijos knygelę „Sielos sparnai“, 1923 m. Kaune – „Karo metu“ (1924 m. išėjo jos antroji laida). 1921 m. redagavo pėstininkų pulko žurnalą „Skydas“, 1926–1927 m. – karininkų žurnalą „Kardas“, parengė vienkartinius leidinius „Gediminietis“, „Lietuvos karo invalidas, 1918–1928“, „Radijo bangos“. Rašė lietuvių teatro istoriją, bet išleido tik pirmąjį jos lanką (1928 m.). 1935 m. savo lėšomis leido mėnesinį humoro ir satyros žurnalą „Pupų Dėdė“ (išėjo 12 numerių). Dalyvavo nepriklausomų žurnalistų ir rašytojų grupės veikloje. Akiro slapyvardžiu išleido apybraižų ir monografijų seriją „Lietuvos miestai ir miesteliai“: „Vyžuonos“ (1927), „Anykščiai“, „Taujėnai“ (1928), „Alytaus apskritis“ (1931), „Biržų apskritis“ (1932), „Kėdainių apskritis“ (1934), „Marijampolės apskritis“ (1937). Buvo parašęs apie Kauno, Panevėžio, Mažeikių apskritis, bet rankraščiai neišliko. Iš viso išleido 19 knygų, paskelbė kelis šimtus straipsnių periodinėje spaudoje. Rinko etnografinę medžiagą, užrašinėjo liaudies melodijas. 1928–1937 m. įgrojo, įdainavo ir įkalbėjo 31 plokštelę (Rygoje, Niujorke, Berlyne, Londone). 1928 m. buvo apdovanotas savanorio kūrėjo medaliu. 1942 m. Kauno senamiestyje įkūrė pramogų teatrą „Pupų Dėdės pastogė“. Pokario metais gyveno Vilniuje, kurį laiką dirbo Lietuvos filharmonijos artistu, ruošė radijo valandėles, koncertavo kartu su dainininku Antanu Šabaniausku bei gitaristu Antanu Zabulioniu. Vaidino kine epizodinius vaidmenis. Tačiau ilgainiui groti ir dainuoti jam niekas nebeleido. Senatvėje skurdo, glaudėsi pažįstamų ir draugų namuose. Mirė 1970 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Saltoniškių kapinėse.
Informaciją ir parodą parengė Aida Grybienė
Paroda „Vilniaus pilių paukščiai“
Paroda „Vilniaus pilių paukščiai“
Nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. sausio 7 d. prie Bendrosios skaityklos veiks paroda „Vilniaus pilių paukščiai“.
Vrublevskių biblioteka įsikūrusi Gedimino kalno papėdėje, nuo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos teskiria Vrublevskių gatvė. Už jos – kultūros paveldo objektai, buvusių pilių kompleksas, rytų kryptimi vis labiau panyrantys į gamtos apsuptį. Čia ir gyvena parodoje eksponuojamų nuotraukų objektai – paukščiai. Rezervato tyrėjas, mokslo sričių koordinatorius Stanislovas Patkauskas, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, ar laisvą minutę nepraleidžia progos savo fotoaparato objektyvą nukreipti sparnuočio pusėn. Taip rezervato teritorijoje buvo užfiksuota daugiau kaip pusšimtis skirtingų paukščių rūšių, gyvenančių greta mūsų, pačiame senamiesčio centre. Dalis susikaupusių nuotraukų kolekcijos tapo parodėlės apie sparnuočius pagrindu. Dvylikoje parodos stendų vietos pakako 37 skirtingų rūšių paukščiams, įdėtas trumpas rūšies aprašas, nuotraukos. Be to, pasinaudojus mobiliąja priemone, galima pasiklausyti norimo paukščio balso. Tam Jūsų paslaugoms – QR kodai. Šioje ekspozicijoje yra šeši stendai.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius
Paroda, skirta Ričardui Baubinui atminti
Paroda, skirta Ričardui Baubinui atminti
2021 m. lapkričio 15 – 2022 m. sausio 31 d. Gamtos tyrimų centro Konferencijų salėje, Akademijos g. 2, eksponuojama paroda „Ričardo Baubino „geografinis kodas“, skirta vienam ryškiausių Lietuvos geografų – Ričardui Baubinui (1960–2009) atminti.
Ričardas Baubinas gimė 1960 m. lapkričio 15 d. Bikėnų kaime (Ignalinos rajone) Vlado Baubino ir Bronislavos Damaškaitės-Baubinienės šeimoje. 1978 m. baigė Dūkšto vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Dar studijų metais Vilniaus universitete buvo padėti tvirti pamatai vėlesniems moksliniams tyrimams, kurie apėmė gamtą, ekologiją ir socialinį gyvenimą. Tolesniuose tyrimuose daug dėmesio skyrė regionų plėtrai, aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant įvairias šalies ir užsienio programas.
Parodoje pristatoma 2020 m. išleista knyga „Geografas. Ričardui Baubinui atminti“. Knygos idėjos autorius – Edis Kriaučiūnas. Joje spausdinami moksliniai bei publicistiniai geografo straipsniai, artimųjų, kolegų ir studentų atsiminimai, pateikiama darbų bibliografinė rodyklė.
Parodos stenduose pateikiami svarbiausi Ričardo Baubino darbai – monografijos, vadovėliai, jo sudaryti, recenzuoti ir redaguoti darbai, straipsniai bendrosios ir regioninės geografijos klausimais, moksliniai tekstai geopolitikos temomis.
Parodos stendai iliustruoti nuotraukomis, asmeniniais mokslininko daiktais.
Tikimasi, kad paroda suteiks galimybę prisiminti ir išreikšti pagarbą vienam ryškiausių XX–XXI amžiaus sandūros Lietuvos geografų Ričardui Baubinui. Apie Kolegą ir jo veiklas garso įraše prisiminimais dalijasi prof. dr. Donatas Burneika, kuris sako, kad apie jį: „lengviau kalbėti kaip apie įspūdį, o ne faktų rinkinį“. Kalbino Inga Berulienė.
Parodą parengė Audrė Trumpienė ir Sigita Dagienė.
Informaciją apie parodą rengė Sigita Dagienė.
Apipavidalino Eglė Stasiukaitytė, Audronė Stasiukaitytė.
Vieša paskaita „Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės?“
Vieša paskaita „Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės?“
2021 m. lapkričio 18 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje įvyks Aivaro Vilučio vieša paskaita „Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės?“.
Buvęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro studentas papasakos apie savo kelią ieškant nežemiškos gyvybės, remiantis astrobiologijos mokslu. Atlikdamas praktiką agentūroje NASA, jaunas tyrėjas pradėjo visiškai naują projektą – kaip padedant dirbtiniam intelektui sukurti statistinį nežemiškų mėginių klasifikatorių, kuris galėtų nustatyti, ar tie mėginiai turi gyvybės ženklų.
Paskaitos metu lektorius taip pat aptars šiuos klausimus: kokiais principais remiamės, ieškodami tokios gyvybės, kokią pažįstame, ir tokios, kokios dar nepažįstame. Kokie dėsniai galėtų galioti universaliai gyvybei?
Paskaitą lektorius baigs pasakojimu apie naujausią mokslinę patirtį, įgytą šią vasarą su Mėlynojo marmuro kosminių mokslų instituto (angl. Blue Marble Space Institute of Science) mokslininkais, vykdant naujų galimų biologinių ir fizinių technologijų gyvybės paieškas.
Į paskaitą registruotis adresu: inga.beruliene@mab.lt
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Kviečiame žiūrėti dr. Olgos Mastianicos (Lietuvos istorijos institutas) paskaitą „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas“.
Kokį vaidmenį šiame sukilime jo vadovybė skyrė moterims? Ar Vilniuje veikė „moterų komitetai“? Kokią funkciją jie atlikdavo? Kodėl lūžinių istorinių įvykių akivaizdoje moterys neliko nuošalyje? Kiek moterų buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn? Kurie Vilniaus vienuolynai tapo moterų kalėjimais? Kada ir kaip moterys pasakojo apie savo patirtis sukilime? Apie ką jos nutylėjo? Ar 1863–1864 m. sukilimas ir jo pasekmės buvo moterų vidinių pokyčių laikotarpis?
Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, O. Mastianica tyrinėjo moterų, gimusių Vilniuje, čia baigusių mokslus arba atvykusių į šį miestą sukilimo metais, likimus. Įdomu tai, kad naujausių informacijos šaltinių mokslininkė aptiko LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose.
Prezidento institucijai – 100. Prezidento V. Adamkaus kalba (iš archyvo)
Prezidento institucijai – 100. Prezidento V. Adamkaus kalba (iš archyvo)
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas
Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Taislius augyminis. T. 1, I–223.
Parengė Ona Kažukauskaitė ir Rita Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009
Vienuolis, pedagogas ir botanikas, vaistažolininkas – štai tokia įvairiapusė buvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, gyvenusio XIX amžiuje, veikla. Dabar jis apibūdinamas ir kaip įžvalgus mokslininkas, jautriasielis gydytojas, didis savo krašto istorijos gerbėjas, minias uždegantis oratorius ir dvasininkas, kuris savo gyvenimą ir talentą buvo paskyręs tarnauti žmonėms. Gal ir nieko keisto, kad jo vardas šiandien geriau prisimenamas Žemaitijoje, o ne visoje Lietuvoje – čia jis buvo laikomas net šventuoju.
Apie Jurgį Ambraziejų Pabrėžą ir jo nuopelnus mokslui pasakoja prof. Giedrius Subačius. Radijo laidą parengė Inga Berulienė.
Aktorės Aldonos Vilutytės mintys
Aktorės Aldonos Vilutytės mintys
Aktorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, filmų įgarsintoja Aldona Vilutytė: „Niekas nepakeis knygos lietimo, vartymo malonumo, taip pat knygos kvapo – ypač senos, ilgai gulėjusios bibliotekos ar antikvariato lentynoje“.
Manau, visa gera literatūra yra vertinga, dėl įvairių, kartais skirtingų priežasčių.
Aš renkuosi klausti jų, kokią knygą jie man rekomenduotų. Kuo daugiau savo bibliotekoje esančių knygų bibliotekos darbuotojai bus perskaitę, tuo bus įdomesni pašnekovai lankytojams ir taip kurs skaitančių žmonių bendruomenę. O visiems žmonėms sunkiais gyvenimo etapais labai rekomenduoju skaityti gerą vaikišką literatūrą – padeda geriau, nei vaistai.
Taip, vaidinau spektaklyje, kuriame iš knygų įvairiai jas dėliodami kūrėme scenografiją ir savo pasaulį.
Tikiu, kad visada bus žmonių, kurie skaitys popierines knygas. Aš iki šiol skaitau tik tokias, nors pati jau daug audioknygų esu įskaičiusi. Niekas nepakeis knygos lietimo, vartymo malonumo. Taip pat knygos kvapo, ypač senos, ilgai gulėjusios bibliotekos ar antikvariato lentynoje. O jei dar randi prieš tai skaičiusio žmogaus pieštuku pažymėtas kai kurias tekstų vietas, komentarus, ar palinkėjimą žmogui, kuriam ji buvo dovanota, atsiveria dar vienas paslaptingas pasaulis, kurį pradedi tyrinėti. Ir visai kitoks bet taip pat džiuginantis jausmas pirmam atversti naujos knygos puslapį. Jei spausdintų knygų nebeliks, žodis „knyga“ irgi gali išnykti. Būtų liūdna.
Gimiau dar tarybiniais laikais. Manau, kad mano karta yra knygų žmonės. Mes iš knygų mokėmės, keliavome ir bėgdavome į iliuzijų ir svajonių pasaulį nuo pilkos, daug ką ribojančios ir draudžiančios kasdienybės.
Nežinau. Šiaip turiu tradiciją – pirkti knygas, perskaityti ir, jei geros, dovanoti draugams.
Psichologinės komedijos.
Knygų neskirstau pagal autorių šalį ir tautybę.
Apie žmones, kurie yra mano gyvenime. Esu apdovanota ypatingais draugais, bičiuliais, šeimos nariais, kolegomis, kurių kiekvieno gyvenimas tikrai vertas atskiros knygos.
Samantos Schweblin „Pilna burna paukščių“ – labai rekomenduoju. Man tai literatūros Davidas Lynchas ir dar daugiau.
Paslaptingas hiacinto žiedas iš Vilniaus
Paslaptingas hiacinto žiedas iš Vilniaus
Studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) ir šaltinio publikacijos Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus „Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580)“ sutiktuvės. Dalyvauja studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas. Panegirika – tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška poema apie dabar mažai mums ką sakantį istorijos įvykį – kaip 1579 m. iš Maskvos buvo atgautas dabartinės Baltarusijos rytuose esantis Polocko miestas ir pilis.
Į Bibliotekos fondus atkeliavo industrijos dizainerio archyvai
Į Bibliotekos fondus atkeliavo industrijos dizainerio archyvai
2021 m. spalio 20 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojams garsusis šiaulietis Vilius Puronas įteikė dalį savo kūrybinio palikimo. Šis rinkinys, sudarysiantis fondą F440, bus ne tik saugomas: su juo galės susipažinti ir juo naudotis ir Bibliotekos skaitytojai. Pagrindinį informacijos rinkinį sudaro kūrinių sąrašas knygos ir kompiuterinės laikmenos pavidalais. Jį papildo 17 segtuvų kūrinių iliustracijų, į knygą įrišti kūrybos originalai, autorinės knygos bei kita.
Dizaineris Vilius Puronas – profesionalus industrijos dizaineris, respublikoje gerai žinomas kaip kūrėjas, kuriantis įvairių žanrų darbus, pasitelkiantis įvairias technologijas.
Kaip sako pats Vilius Puronas: „Lietuvos Dizaino sąjungos iniciatyva ir pavedimu Jūsų Bibliotekai pateikiu savo kūrybinio palikimo medžiagą: knygos pavidalo autorinių kūrinių sąrašą, o jo iliustracijas – kompiuterinėje laikmenoje. Manoji specifinė dizainerio veikla buvo įvairių meninės kūrybos žanrų ir įdirbio, todėl savo kūrybinį palikimą suskirsčiau į keturis biografijos laikmečius – nuo studento iki pensininko amžiaus. Taip pat, šalia kūrybiškai brandžių darbų, pateikiau ir vieną kitą smulkmeną, kaip kūrybinės kasdienybės atlieką…“
Komunikacijos skyriaus informacija
