Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“
Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“
2021-ieji paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Rugsėjo 24 d. minėsime 400 metų nuo žymiausio Lietuvos valstybės veikėjo, garsaus Lietuvos-Lenkijos karo vado žūties.
Kokį Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslą mums nutapė lotyniškai rašę senosios Lietuvos poetai? Vienalaikių kūrinių turinį sudaro svarbiausi Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktai, jo bei jo šeimos narių pagerbimas ir jo fundacijos. Juose apdainuojami ne visi, o tik svarbiausi įvykiai bei nuopelnai.
Visi šie poezijos kūriniai yra proginiai. Pagal įvykio turinį juos galima apžvelgti tokiomis teminėmis grupėmis: herojinė, laidotuvių, sveikinimų (gimimo ir pareigų pradžios progomis) ir dėkojimo už suteiktis poezija. Kiekvienos iš šių teminių poezijos grupių kūriniai didįjį karvedį, valstybės veikėją, mecenatą ir šeimos tėvą atskleidžia iš įvairių pusių, papildo savitomis detalėmis.
Jono Karolio Chodkevičiaus įvaizdis poezijoje gerai atliepia Baroko žmogaus idealą, kuris paaiškina paskaitos pavadinimą: Jonas Karolis Chodkevičius yra Lietuvai duotas taleris.
Vaizdo ir garso įrašuose apie Joną Karolį Chodkevičių pasakoja dr. Sigitas Narbutas.
Garso įrašas. Pirmoji dalis:
J. K. Chodkevičiaus pagrindiniai biografijos faktai, Heroinė poezija
Garso įrašas. Antroji dalis:
Laidotuvių poezija, Sveikinimų poezija, Dėkojimo už suteiktis poezija
Paroda „Jonas Karolis ‒ Dievo Lietuvai duotas taleris“
Paroda „Jonas Karolis ‒ Dievo Lietuvai duotas taleris“
Jonas Karolis Chodkevičius (1571–1621)
Raižinys iš: Krasicki, Ignacy. Woyna chocimska. W Warszawie: nakładem i drukiem Michała Grölla, 1780.
LMAVB RSS L-18/1352
2021 m. spalio 6 – lapkričio 24 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, eksponuojama paroda „Jonas Karolis ‒ Dievo Lietuvai duotas taleris“, skirta Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus gimimo 450-osioms ir mirties 400-osioms metinėms.
Parodos pavadinime užkoduotas šios istorinės asmenybės išskirtinumas ir nuopelnai savo Tėvynei. Taleris yra tai, kas brangaus iškasta, surasta ir į dienos šviesą iškelta Vokietijoje. Metaforiškai kalbant, mūsų taleris – Jonas Karolis, Jono Jeronimaičio sūnus, dienos šviesą išvydęs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. Kokį Jono Karolio atminimą mums išsaugojo vienalaikiai artefaktai? Ar jais pasirėmę, galime šį karvedį laikyti Dievo dovana Lietuvai?
Iš penkiasdešimt gyvenimo metų Jonas Karolis Chodkevičius trisdešimt praleido karo laukuose ir ant balno. Joną Karolį išgarsino pergalės, pasiektos 1600‒1610 m. kare su švedais dėl Livonijos. Svarbiausią, pasaulyje jį išgarsinusią pergalę Jonas Karolis pasiekė 1605-09-27 prie Kirchholmo (Salaspilio). Be karo pasiekimų, Jonas Karolis turi didžiulių nuopelnų Katalikų Bažnyčiai, valstybės urbanizacijai, švietimui ir mokslui. Jo vardas ir darbai itin reikšmingi Žemaitijoje: Chodkevičius įkūrė Kretingos miestą ir suteikė jam Magdeburgo teises. Čia iškilo ir jo funduota mūrinė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčia ir bernardinų vienuolynas. Bažnyčioje buvo įrengtas mauzoliejus šeimai. Parodoje, pristatant svarbiausius Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktus ir su šia asmenybe iki šiol išlikusius paveldo ženklus Lietuvoje, panaudoti Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai ir iš įvairių Lietuvos ir užsienio atminties institucijų gauti vaizdai. Vienas iš retesnių eksponatų – Bibliotekoje saugomas 1606 m. Vilniaus Jėzuitų Draugijos akademijos spaustuvėje išspausdintos L. Bojerio herojinės poemos „Karolomachija“ egzempliorius. Seniausias dokumentas – Rankraščių skyriuje saugomas pergamentas – 1568 metų gruodžio 9 dienos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto raštas, kuriuo Jonui Jeronimaičiui Chodkevičiui dovanojamas didelis Grūstės valsčius Žemaitijoje.
Parodos koncepcijos autorius dr. Sigitas Narbutas, rengėjai: dr. Daiva Narbutienė, dr. Neringa Markauskaitė, Violeta Radvilienė, dr. Sigitas Narbutas. Parodą lydės penktadienio ekskursijos: spalio 15, 22 ir 29 dienomis 12 val. Bibliotekos fojė. Būtina registracija: inga.beruliene@mab.lt
Mokslo studijos ir poemos vertimo sutiktuvės
Mokslo studijos ir poemos vertimo sutiktuvės
2021 m. spalio 7 d., 16 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks mokslo studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) ir šaltinio publikacijos Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus „Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580)“ sutiktuvės. Dalyvauja studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas. Panegirika – tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška poema apie dabar mažai mums ką sakantį istorijos įvykį – kaip 1579 m. iš Maskvos buvo atgautas dabartinės Baltarusijos rytuose esantis Polocko miestas ir pilis.
Nuo XIII a. vidurio su nedidelėmis pertraukomis Polocko kunigaikštystę valdė Lietuvos kunigaikščiai. Kunigaikštystę panaikinus, Polocko žemė, vėliau – vaivadija iki pat Respublikos sunaikinimo 1793 m. su nedidelėmis pertraukomis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Taigi Polocko praeitis glaudžiai susijusi su visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. Bazilijus Hiacintijus yra pirmasis lietuvis – Vilniaus miestietis – dabartinės Italijos teritorijoje išspausdinęs savo parašytą knygą. Iki jo anapus Alpių gyveno, mokėsi ir dirbo ne vienas lietuvis (pirmasis istoriškai paliudytas – Parbus, 1251 m. kaip Mindaugo pasiuntinys atvykęs pas popiežių Inocentą III į Milaną), bet iki Hiacintijaus nė vienas Vergilijaus krašte nepaliko jokio spausdinto savo veiklos vaisiaus.
Pats Hiacintijus – mįslinga figūra. Vaizdžiai tariant, jis prisidengė hiacinto žiedu, kad, prabėgus amžiams, negalėtume nustatyti tikrosios jo tapatybės. Nors turime net jo rašto pavyzdį, t. y. paliktą autografą, mažai ką galime pasakyti apie jį patį. Simboliška ir tai, kad Hiacintijus, pasiryžęs tapti profesionaliu mediku, tolimojoje Italijoje parašė ir pirmas išspausdino knygelę, skirtą atgavimui Polocko, iš kurio kilo kitas garsus medikas – humanistas ir spaudos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininkas Pranciškus Skorina (Skaryna).
Neįprasta ši knyga tuo, kad skaitytojas joje ras net du Bazilijaus Hiacintijaus poemos vertimus: prozinį ir poetinį. Tokio precedento mūsų vertimų istorijoje, regis, dar nebuvo. Atsitiko taip, kad nieko nenutuokdami apie vienas kito darbą, iš pradžių šią poemą savarankiškai vertė šių eilučių autorius ir LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, senosios raštijos tyrėjas dr. Sigitas Narbutas. Kiekvienas darė tai, ką moka geriausiai: pirmasis rengė prozinį, antrasis – poetinį vertimą. Tam dalykui paaiškėjus, nutarta skelbti abu vertimus, nes jie gerai papildo vienas kitą.
Renginio metu tikimasi atskleisti ne tik istorinį įvykį, kuriam skirta panegirika, bet ir mįslingą Hiacintijaus eilių grožį.
Eilės mano meluos, nuo pradžios jeigu imsi skaityti,
tiesą gryną sakys, dėsi jei nuo pabaigos.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius
Vietų skaičius ribotas, į renginį registruotis adresu: inga.beruliene@mab.lt
Išlydėkime paukščius, keliaudami Vilniaus miesto gamtiniais takais!
Išlydėkime paukščius, keliaudami Vilniaus miesto gamtiniais takais!
2021 m. spalio 4 d., 15 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkas, programos „Pažinkime paukščius drauge“ edukatorius Gediminas Petkus skaitys paskaitą „Migruojantys paukščiai“. Ornitologas papasakos apie Vilniaus miesto paukščius, patars, kur juos geriausia stebėti, taip pat pakalbės apie paukščių migraciją. Dalyviai diskutuos, žiūrės vaizdo reportažus, nuotraukas.
Po paskaitos bus keliaujama pasivaikščioti po Vilniaus pilių parką ir Bernardinų sodą kartu su Vilniaus valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos tvarkymo skyriaus vedėju Stanislovu Patkausku. Bus galima pamatyti inkilus, kuriuose peri didieji dančiasnapiai ir klykuolės. Vyks genių, varnėnų, karklažvirblių, alksninukų, bukučių, lipučių, įvairių rūšių zylių ir varninių paukščių stebėjimas. Be paukščių, taip pat bus supažindinama su kultūrinėmis ir gamtinėmis saugotinomis vertybėmis.
Tai bus puiki proga kartu su specialistais šauniai praleisti pirmadienio popietę. Paskaitą ir iškylą rengia Lietuvos ornitologų draugija kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka.
Šis renginys yra viena iš projekto „Gamtiniai takai Vilniaus mieste“, kurį iš ekologinio švietimo programos lėšų finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, veiklų. Renginys dalyviams nemokamas, bet būtina registruotis adresu: inga.beruliene@mab.lt
Dr. Ingės Lukšaitės pranešimas apie dėstytoją Kazimierą Lukšą
Dr. Ingės Lukšaitės pranešimas apie dėstytoją Kazimierą Lukšą
Valentinos Marmienės nuotrauka
Kviečiame pasiklausyti dr. Ingės Lukšaitės pranešimo apie jos tėvą, ekonomikos profesorių Kazimierą Lukšą, kuris dirbo Rytų Europos mokslinių tyrimų institute Vilniuje, veikusiame dabartiniuose LMA Vrublevskių bibliotekos rūmuose 1930 – 1939 m.
Pranešimas skaitytas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vykusioje, Varšuvos universiteto Rytų Europos centro ir Lenkijos instituto Vilniuje inicijuotoje diskusijoje: „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“
Liaudis nepamiršo savo Katkaus
Liaudis nepamiršo savo Katkaus
„Liaudis nepamiršo savo Katkaus, nepamirškime ir mes“. Taip lygiai prieš šimtą metų karo ir mokslo istorijos žurnale „Mūsų žinynas“ apie Joną Karolį Chodkevičių rašė signataras Mykolas Biržiška.
Signataras savo straipsnyje, rašytame prieš šimtmetį, pabrėžė, kad skirtingai nei istorijos turtingoje Lenkijoje, Lietuvoje šis didikas yra prisimenamas net ir iki mūsų dienų žinomose liaudies dainose, kuriose J. K. Chodkevičius vadintas tiesiog „Katkumi“.
Prabėgus dar vienam šimtmečiui, žymiojo LDK karvedžio, nugalėjusio švedus Salaspilio mūšyje, mes taip pat nepamirštame. Nuo spalio 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“, skirta Jonui Karoliui Chodkevičiui atminti.
Iliustr: Biržiška, Mykolas. Didysis Lietuvos etmonas Jonas Karolis Katkevičius (Chodkevičius). Iš: Mūsų žinynas, 1921, nr. 3, p. 80–86.
LMAVB RSS P-051776
Diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“
Diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyko Varšuvos universiteto Rytų Europos centro ir Lenkijos instituto Vilniuje inicijuota diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“
Renginio metu buvo pristatyta mokslinė monografija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas Vilniuje 1930–1939 m. (90-mečio įkūrimo proga). Idėjos – žmonės – palikimas“(sudarytojai J. Malickis ir A. Pukšto).
Apie Rytų Europos studijų raidą tarpukariu ir jų dabartinę būklę renginyje kalbėjo Varšuvos universiteto Rytų Europos centro direktorius Janas Malickis ir šio centro profesorius habil. dr. Leszekas Zasztowtas. Diskusiją vedė doc. Andžejus Pukšto (Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra).
Knygos pristatymo metu atsiminimais apie tėvą, ekonomikos profesorių Kazimierą Lukšą, kuris dirbo minėto instituto mokslo darbuotoju pasidalino žinoma kultūros istorikė dr. Ingė Lukšaitė.
Filmavo ir montavo Vika Petrikaitė
Biblioteka visiems. Konferencija+
Biblioteka visiems. Konferencija+
Tarp Lietuvos kultūros įstaigų pats tankiausias yra bibliotekų tinklas, tačiau apie 600 tūkst. žmonių vis dar nesilanko jose. Dažniausiai šie žmonės turi negalią ar kitų individualių reikmių, ir tai tik viena iš daugelio priežasčių, kodėl jie atsiduria informacinio ir kultūrinio lauko užribyje, patiria atskirtį. Svetinga ir atvira biblioteka gali paskatinti atskirtį patiriančių žmonių įsitraukimą į visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Rugsėjo 21 d. į didžiausią šiais metais bibliotekų renginį „Biblioteka visiems. Konferencija+“ pakviesti Lietuvos bibliotekininkai ne tik klausėsi pranešimų ir asmeninių patirčių / istorijų, bet ir dirbdami grupėmis parengė Lietuvos bibliotekų prieinamumo manifestą, kuriuo deklaruojama Lietuvos bibliotekų siekiamybė tapti bibliotekomis visiems, neišskiriant jokių žmonių ypatumų ir negalių. Lanksti, prisitaikanti prie individualių vartotojų reikmių, sklandžiai reaguojanti į pokyčius, visada tobulinanti veiklą ir ieškanti savo išskirtinumo – tokia yra biblioteka visiems.
Renginys vyko Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Jame dalyvavo ir prisidėjo rengiant Manifestą LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojos: R. Smažinienė, R. Marcinkevičienė ir J. Šliaužytė.
Bibliotekų prieinamumo manifestas „Biblioteka visiems“: https://www.bibliotekavisiems.lt/manifestas/
Konferencijos transliacijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=KEsIZCWv0kA&ab_channel=BibliotekaVisiems
Parengė R. Smažinienė
Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)
Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)
Kviečiame klausytis prof. Liberto Klimkos pranešimo „Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas“, skaityto tarptautinėje konferencijoje „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a. Naujausi tyrimai“.
Mokslo istorijoje Antono Šahino pavardė žinoma kaip gerų taikomųjų mokslų srities vadovėlių autoriaus. 1829 m. lenkų kalba parašyti „Aukštoji geodezija“ ir „Matininkystė ir niveliacija“ atliepė tuometiniam inžinerinių darbų ir instrumentų pasaulinės raidos lygmeniui, buvo be konkurencijos geriausi Rytų Europoje.
A. Šahino plunksnai priklauso ir visa eilė straipsnių apie mokslo naujoves, publikuotų leidinyje „Dziennik Wileński“. Jis rašė apie laiką ir astronominius laikrodžius, Žemės formos nustatymo metodus, numatomus Saulės užtemimus, pasirodžiusias naujas kometas, gyvybės galimybę kituose dangaus kūnuose. A. Šahinas gimė Vilniuje, mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Tikėtina, kad giminystės ryšiai jį tiesiogiai sieja su Vilniaus totorių poetu Francišeku Šahinu Sokolu.
Laikina prieiga prie keturių EBSCO duomenų bazių
Laikina prieiga prie keturių EBSCO duomenų bazių
Iki 2021 m. lapkričio 11 d. suteikta laikina prieiga prie EBSCO Applied Science & Technology Source, Humanities International Complete, Central & Eastern European Academic Source ir SocIndex with Full Text duomenų bazių.