Paskaita „XX a. meno stiliai ir knygos menas“

Paskaita „XX a. meno stiliai ir knygos menas“

Knygos estetiką lemia specifiniai šios srities kūrybos principai ir technologiniai aspektai, tačiau visais laikais knygos meną veikė vyraujančios laikmečio meno tendencijos. Kartu su dailėtyrininke, knygotyrininke dr. Danute Zoviene kviečiame pažinti XX a. Vakarų Europos spausdintinės knygos ir svarbiausių šio amžiaus meno stilių sąveiką bei palyginsime, kaip šie procesai veikė Lietuvos knygos meno raidą. Nuo „Art Nouveau“ bei „art deco“ stilių iki futurizmo ir postmodernizmo. Kokią įtaką knygos menui turėjo XX a. meniniai judėjimai ir stiliai. Kurie meno stiliai knygos mene paliko ženklesnių pėdsakų, o kurie buvo tik trumpi eksperimentai.


Jadvyga Juškytė ir jos rankraštinis palikimas

Jadvyga Juškytė ir jos rankraštinis palikimas

Jadvyga Juškytė – savamokslė pedagogė, visuomenininkė, spaudos bendradarbė ir platintoja, artimai bendravusi su pagrindiniais tautinio atgimimo veikėjais, dirbusi tuos pačius tautos išlikimo darbus, šiandien nepelnytai užmiršta. Kas buvo toji Juškytė, koks jos vaidmuo tautiniame atgimime, kokie veiklos ir darbų atspindžiai saugomi Vrublevskių bibliotekoje? Vyresnioji bibliografė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė garso įraše atskleidžia neįprastą atvejį: moters bajorės apsisprendimą dalyvauti tautiniame atgimime, tautos ir valstybės gyvenime, kartu parodyti jos nuveiktų darbų reikšmę.

Daugiau straipsnyje: Paškevičiūtė-Kundrotienė, Eglė. Jadvygos Juškytės rankraštinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekojeLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2020, t. 9, p. 83–106.

Klausyti įrašo

Naujos knygos

Naujos knygos

2021 m. balandžio mėnesį gautos naujos užsienyje išleistos knygos.

Walker-Meikle, Kathleen. Dogs in medieval manuscripts. London: The British Library, 2020. 89 p.

Šunys dažnai minimi Viduramžių šaltiniuose. Šunims skirtose rankraštinėse knygose aprašomos skirtingos veislės, aptariamos jų funkcijos, reikšmė žmogui, elgsena, pateikiama pamokymų, kaip jas auginti ir dresuoti. Viduramžiais manyta, kad šunys turi gydomųjų ir magiškų savybių. Yra buvę net atvejų, kai šuo neviešai garbintas kaip šventasis. Viduramžių rankraščių paveikslėliai atspindi įvairius šunų vaidmenis kasdieniame gyvenime bei kultūroje. Šunys vaizduojami kaip ištikimi draugai, išlepę numylėtiniai, budrūs sargai, medžiokliniai skalikai, legendų bei pasakų veikėjai. Šioje knygelėje gausybė įdomių paveikslėlių iš Londono Britų bibliotekos (The British Library) fonduose saugomų rankraščių.

Horror: a literary history. London: The British Library, 2020. 232 p.

Šioje knygoje pirmą kartą pateikiama siaubo literatūros istorija nuo XVIII–XIX a. gotikinių romanų iki šių dienų zombių istorijų. Pristatomi tiek klasikiniai, tiek ir mažiau žinomi šio žanro kūriniai. Aptariamos Viktorijos laikų Anglijos pigios šiurpios istorijos („penny dreadful“), kosminio siaubo romanai, istorijos apie velniškus vaikus ir žudikus maniakus, kasdieniame gyvenime slypintis siaubas ir daugelis kitų tokios literatūros rūšių. Aptariamas siaubo kūrinių psichologinis poveikis žmogui, jų didžiulio populiarumo priežastys, rašytojų kultas ir siaubo filmų poveikis šio žanro literatūrai.

Ashley, Mike. Yesterday‘s tomorrows: the story of classic British science fiction in 100 books. London: The British Library, 2020. 335 p.

Vieno žymiausių populiariosios literatūros istorikų knygoje atskleista mokslinės fantastikos žanro raida nuo XIX a. pabaigos iki XX a. septintojo dešimtmečio. Šį mokslinės fantastikos istorijos laikotarpį autorius vadina klasikiniu. Siekiant atskleisti mokslinės fantastikos įvairovę, supažindinama su šimtu svarbesnių klasikinio laikotarpio kūrinių nuo žanro pradininko Herberto D. Velso (Herbert G. Wells) romanų iki Džordžo Orvelo (George Orwell) distopijos ir Džeimso G. Balardo (James G. Ballard) poapokaliptinės ateities vizijų. Knygoje greta tokių pripažintų žanro klasikų kaip Aizekas Azimovas (Isaac Asimov) ar Arturas Č. Klarkas (Arthur C. Clark) minimi ir su moksline fantastika rečiau siejami autoriai, pavyzdžiui, Klaivas S. Lujis (Clive S. Lewis) ar Džonas B. Pristlis (John B. Priestley). Knyga iliustruota mokslinės fantastikos leidinių paveikslų bei viršelių nuotraukomis.

Whitfield, Peter. Mapping the Heavens. London: The British Library, 2018. 192 p.

Nuo seno žmonės ieškojo būdų, kaip pavaizduoti dangaus erdvę. Šioje knygoje atskleidžiama, kaip skirtingos kultūros, pradedant nuo Akmens amžiaus, suvokė ir vaizdavo visatos struktūrą.  Tarp aptariamų temų – senovės observatorijos, angeliškas Dantės dangus, Koperniko astronomijos revoliucija, Niutono teorija, Flemstido atlasas, šiuolaikinė kosmologija ir kt. Gausiais paveikslais perteikiami įvairių istorijos laikotarpių dangaus vaizdiniai: nuo Babilono lentelių ir Viduramžių rankraščių iki NASA‘os kosmoso nuotraukų.

Ellis, Sonya Patel. The heritage herbal: recipes and remedies for modern living. London: The British Library, 2020. 176 p.

Šiame žinyne įdomiai atskleidžiamas Europos žolininkystės paveldas. Aptariami įvairiausi žolių naudojimo kasdieniame gyvenime klausimai: kurios žolelės gerai auga mažose erdvėse, kurios geriausiai tinka, kuriant aromatines stalo dekoracijas, kurias geriausia džiovinti kabinant, kurios augalų dalys valgomos. Sudarytas 35 senovėje plačiai naudotų žolių katalogas, pateikiant išsamią informaciją apie jų atpažinimą, rinkimą, laikymą, auginimą, svarbiausias savybes ir naudojimą medicinoje. Duodama istorinių gydomųjų užpilų, nuovirų, arbatų, vynų, sriubų, džemų (ir netgi meilės gėrimo) receptų. Knyga iliustruota piešiniais iš žinomo XVIII a. žolių žinyno A Curious Herbal (Išsamusis žolynas).

Unfinished business: the fight for women’s rights. London: The British Library, 2020. 238 p.

Ši gausiai iliustruota knyga papildo Britų bibliotekoje 2020 m. rudenį – 2021 m. vasarą vykstančią kovai už moterų teises skirtą parodą, kurioje eksponuojama gausybė dokumentų, dirbinių ir meno kūrinių iš Britų bibliotekos fondų. Šešiolikos esė rinkinys padalytas į tris dalis pagal pagrindines parodos temas: kūnas, protas ir balsas. Jose atskleidžiama feminizmo ir kovos už lyčių lygybę Jungtinėje Karalystėje istorija nuo XVIII a. pabaigoje parašytų Marijos Volstonkraft (Mary Wollstonecraft) maištingų kūrinių ir kovos dėl moterų balsavimo teisės iki šių dienų. Knygos antraštė perteikia parodos mintį, kad kova už moterų teises šiuolaikiniame pasaulyje toli gražu nėra baigta.

Black, Jeremy. A history of the Second World War in 100 maps. London: The British Library, 2020. 256 p.

Antrojo pasaulinio karo metu sisteminis geografinių ir topografinių duomenų rinkimas ir apdorojimas, karinės kartografijos plėtra vyko labai dideliu mastu. Vieno iš žymiausių pasaulio kartografijos istorikų knygoje atskleidžiama, kad Antrojo pasaulinio karo įvykių ir jų rezultatų negalima suvokti be išsamaus žemėlapių studijavimo. Remiantis šimtu žemėlapių, kurių dalis skelbiama pirmą kartą, parodoma, kaip žemėlapiai patys tapo karo priemone ir lemiamai paveikė istorijos raidą.

Bryars, Tim; Harper, Tom. A history of the 20th century in 100 maps. London: The British Library, 2014. 240 p.

Šioje knygoje XX amžius vadinamas kartografijos aukso amžiumi, kai žemėlapiai paveikė kone kiekvieną kasdienio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo aspektą. Siekdami tai atskleisti, šios knygos autoriai aprašo šimtą XX amžiuje spausdintų, ranka braižytų ar kitais būdais sukurtų žemėlapių iš viso pasaulio. Tai ne tik įprasti geografiniai, politiniai, ekonominiai ir istoriniai žemėlapiai, bet ir žemėlapiai-karikatūros, roko muzikos bei literatūros, turizmo, futbolo ir medžioklės, išgalvotų pasaulių, interneto srautų ir dar kitokie žemėlapiai, kuriuose atsispindi XX amžiaus istorijos įvykių ir procesų įvairovė.

Royal and elite households in medieval and early modern Europe: more than just a castle. Leiden; Boston: Brill, 2018. 416 p.

Šiame esė rinkinyje Viduramžių ir Naujųjų laikų Europos karališkųjų rūmų ir kilmingųjų dvarų ūkiai naujai nagrinėjami, pasitelkiant šiuolaikines politikos, sociologijos ir antropologijos teorijas. Remiantis įvairiais rašytiniais šaltiniais, apžvelgiama, kaip gyveno aukščiausio socialinio luomo atstovai: valdovo šeima ir jos artimieji, dvariškiai, tarnai, gydytojai. Iš aptariamų temų – finansų ir ūkio vadyba, keliaujantys dvarai, įkalinti valdovai, moterų vaidmuo valdant dvarus, skirtingų kultūrų sąveika dvaro viduje ir kt.

White, John. European art cinema. London; New York: Routledge, 2017. 287 p.

Skirtingai nei pramogų verslo dalimi laikomas populiarusis kinas, meninis kinas vertinamas kaip meno forma. Europos meno kinui priklauso vieni iš žymiausių visų laikų filmų. Šiame žinyne aprašomi Europos meno kino raida nuo pirmų Šekspyro kūrinių ekranizacijų, ekspresionizmo ir siurrealizmo srovių iki septintojo dešimtmečio naujosios bangos ir naujesnio judėjimo „Dogma 95“. Remiantis įvairių meninių filmų pavyzdžiais, aptariami kino teorijos klausimai (semiotika, autorystė) bei meniniame kine besikartojančios temos (egzistencializmas, krikščionių tikėjimas, socialinė kritika ir kt.).

Writing Britain’s ruins. London: The British Library, 2017. 304 p.

Neabejingus nykstančiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldui gali sudominti Didžiosios Britanijos patirtis, įprasminant savo Viduramžių statinių paveldo liekanas. XVIII–XIX a. Britanijoje senų abatijų, pilių ir bokštų griuvėsiai tapo didelio kultūrinio susidomėjimo objektais. Šiame gausiai iliustruotame esė rinkinyje pasakojama, kaip Didžiosios Britanijos architektūros paminklų griuvėsiai buvo tyrinėjami ir konservuojami, kaip jie tapo traukos objektais turistams ir antikvarams, kaip buvo pasitelkiami politiniams tikslams ir kaip įkvėpė kūrybai kelias menininkų, rašytojų ir poetų kartas. Kalbama ir apie istorijos audras, per kurias buvo sugriauta nemažai Britanijos architektūros paminklų.

The vernaculars of communism: language, ideology and power in the Soviet Union and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2015. 229 p.

Studijoje nagrinėjama kalbos raida Sovietų Sąjungoje ir socialistinėje Rytų Europoje stalinistiniu ir postalinistiniu laikotarpiu. Samprotaujama kalbos filosofijos klausimais, aptariama kalbos ideologinė ir politinė reikšmė, pabrėžiant, kad komunistų ideologijos uždavinys buvo ne tik pertvarkyti pasaulį, bet ir jį pervadinti. Įsigalėjus socialistinei santvarkai,  pasikeitė valstybių kalbos praktika, radosi priemonių slėpti kitamintiškumą (pvz., ezopo kalba), buvo sukurta gausybė naujadarų naujiems reiškiniams ir procesams įvardyti. Knygoje taip pat lyginamas skirtingų Rytų Europos šalių viešosios kalbos vaidmuo, atskleidžiant tarpusavio prieštaravimus, skilimus ir tiesiog variacijas socialistinio bloko viduje.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė


Senosios žoliaknygės

Senosios žoliaknygės

Nuo 2021 m. gegužės 3 dienos visą mėnesį Bibliotekos fojė veikia nauja mažoji paroda apie senąsias vaistažolių knygas (iš serijos Bibliopolio žvaigždynas). Jos centre – rankraštinė, vadinamoji Vilniaus, žoliaknygė (LMAVB RS F22-25) – Maskvos kunigaikštystėje rengto Lečebniko pagal Liubeke 1492 metais išspausdintą Sveikatos sodą (sveikatos žinyną, enciklopediją) XVII a. pabaigos–XVIII a. pradžios nuorašas. Šios knygos skaitytojai čia galėjo rasti žinių, kaip gydyti kūno skausmus, opas, sulaužytus kaulus, įvairias žaizdas ir pan., sužinoti daug kitų naudingų dalykų, pavyzdžiui, kodėl žmogus miršta, būna nekenčiamas arba, atvirkščiai, mylimas. Knyga sukurta ne Lietuvoje, bet yra tinkamas rankraštinės mokslinės knygos funkcionavimo spausdintinės knygos epochoje pavyzdys, kai abu rašytinės informacijos sklaidos būdai (rankraštinis ir spausdintinis) glaudžiai susipina. Parodoje taip pat rodomos kitos senosios žoliaknygės su ranka spalvintomis augalų iliustracijomis: XV–XVIII a. herbariumai, Hortus sanitatis ir pan.

Parodą parengė dr. Rima Cicėnienė, dr. Alma Braziūnienė, Kotryna Rekašiūtė, apipavidalino Eglė Stasiukaitytė ir Audronė Stasiukaitytė.


Baigėsi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – 2021

Baigėsi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – 2021

Pasibaigus Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei džiaugiamės galėję jus pasiekti naujomis formomis.

Primename, jog vis dar galite apžiūrėti mūsų bibliotekos parodas:

  • T. Vrublevskio skaitykloje „Įveik blogį gerumu: palaimintajam J. Matulaičiui ‒ 150“ iki gegužės 7 d., virtuali paroda;
  • Bibliotekos fojė „XXVII knygos mėgėjai (1930–1940): „Dirbti lietuviškai knygai“ iki gegužės 20 d., virtuali paroda.

Klausyti garso įrašų:

Žiūrėti vaizdo įrašą: „Per knygą į knygas: žvelgiant į XVI a. gradualą“.

Taip pat pranešame, jog šią savaitę vykusi viktorina „Asmenybės Vrublevskių bibliotekos fonduose” jau baigėsi. Kadangi net keletas dalyvių surinko maksimalų įvertinimą, pirmadienį nugalėtoją išsiaiškinsime burtų keliu. Laimėtojo lauks knyga „Atminimų sodai”. Sekite mūsų naujienas ir toliau!


Per knygą į knygas: žvelgiant į XIV a. gradualą

Per knygą į knygas: žvelgiant į XIV a. gradualą

Pristatydama XIV a. rankraštinį gradualą – Katalikų Bažnyčios Mišių giesmyną, kadaise priklausiusį Lietuvos bernardinams, Agnė Zemkajutė pasakoja apie Viduramžių rankraštines knygas: kas, kaip ir ant ko jas rašė ir kaip naudojo. Sužinosite, kokių gudrybių ėmėsi knygą rašę vienuoliai, kad sutaupytų vietos, kaip kūrybingai įrašydavo naujas, gerokai vėliau atsiradusias giesmes, kaip redagavo tekstus ir melodijas. Visos šios mažos gudrybės leido knyga naudotis kelis šimtus metų. Iš vaizdo įrašo paaiškės, už ką šių dienų mokslininkai gali būti dėkingi nelabai stropiems nežinomiems šios knygos taisytojams.

Įrašo idėjos autorė bibliografė Agnė Zemkajutė,
filmavo ir montavo Vika Petrikaitė


Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus

Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus

Visi žino lietuvių tautos patriarchą Joną Basanavičių, tačiau ne visi žino, jog tarpukariu Lietuva turėjo dvi asmenybes, vadintas patriarchais. Šiuo titulu buvo vadinamas ir Klaipėdos krašto lyderis arba Mažosios Lietuvos „Basanavičius“ Martynas Jankus.

LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose galima rasti nuotraukų ir dokumentų, susijusių su šia iškilia asmenybe ir lietuvininkų draugijomis, kurios nulėmė XX a. pradžioje įvykusią dviejų: Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimą. Kviečiame žiūrėti video ir susipažinti su pagrindiniais lietuvininkų patriarcho veiklos pasiekimais.


Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys

Bibliopolio žvaigždynas. Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys

1900 m. vasarį, lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metu, Peterburge, išspausdintas Antano Macijausko parengtas „Žemlapis lietuviškai latviško krašto“, pasak Vaclovo Biržiškos, pramušęs „juridinę sieną, kuria buvo aptverta lietuvių spauda“, ir paruošęs „dirvą spaudai grąžinti“. Unikalus šio litografinio žemėlapio, kurio vietovardžiai ir legenda išspausdinti lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, egzempliorius su leidėjo dedikaciniu įrašu Jonui Basanavičiui saugomas LMA Vrublevskių bibliotekoje. Dr. Daivos Narbutienės parengta paskaita „Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys“ (iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“, kuriame pristatomi įdomiausi būsimo Knygų muziejaus eksponatai). Kaip amžininkai įvertino XX a. pradžioje pasirodžiusį žemėlapį ir kuo įdomus šis raštijos paminklas šiandien?


Rašytojo, keliautojo Gerimanto Statinio mintys

Rašytojo, keliautojo Gerimanto Statinio mintys

Muzikantas, keliautojas, rašytojas Gerimantas Statinis:
Knyga – tai savitas atskiro žmogaus pasaulis, rašytojo ar jo vaizduojamo personažo gyvenimas ar istorija. Ar galėtume pasakyti, kad viena istorija yra vertingesnė už kitą?

Knyga – tai savitas atskiro žmogaus pasaulis, rašytojo ar jo vaizduojamo personažo gyvenimas ar istorija. Ar galėtume pasakyti, kad viena istorija yra vertingesnė už kitą? Knygoje svarbus pasakotojas, jis gali papasakoti ir labai paprastą istoriją įdomiai. Vadinasi, pasakotojo arba rašytojo stilius ir pasakojimo maniera lemia knygos vertę. Tai gal informatyvu, gal atraktyvu, o gali būti sudėti nuoširdžiausi jausmai ir jie skaitytoją jaudins. Svarbu, ką norima toje knygoje pasakyti, ar tik papasakoti kokią nors istoriją, kurių yra milijardai, ar išskirtinį pamokantį atveją, kuriuo ir žavėsis skaitytojas. Jeigu skaitytojas užvertęs paskutinį knygos puslapį pasako – gera knyga, ji man patiko, tai ir yra knygos vertė, tačiau tai labai subjektyvu. Tiesa, yra dar ir knygos vertė finansine prasme – kiek išleista pinigų ją leidžiant…

Paskutiniu metu renkuosi ne aš, o knyga mane pasirenka ir padiktuoja tai labai paprastos gyvenimo situacijos. Pvz.: keliauju po Naugarduką, aplankau Liubčios pilį, kuri priklausė Nabokovo dėdei, ten lankėsi ir kurį laiką gyveno garsusis „Lolitos“ autorius. Tai signalas, kad ši knyga nori, kad ją perskaityčiau. Vasarojant aplankau Nidoje Tomo Mano namelį – ir po savaitės aš jau su „Budenbrokais“ įsuktas į biurgerių verslo šeimos istoriją. Einu Vilniuje Basanavičiaus gatve pro Romualdo Kvinto skulptūrą „Berniukas su kaliošu“ ir man ji pakužda – „Ar skaitei Romeno Gari knygą Aušros pažadas“? Siūlau mieliems bibliotekininkams išbandyti šį principą, todėl sekite ženklus, knygos jums pakuždės, kuri nori patekti į jūsų rankas.

Taip teko, projektoriui visada tinka pakišti po kojelėmis, kad vaizdas pataikytų į ekraną.

Ne, tai ne kartų problema, tai progresas ir technologijos uzurpuoja žmoniją – tai „išmaniosios eros“ pasekmė. Mano kartos žmonės yra dviejų rūšių (kaip ir XIX a.): skaitantys ir neskaitantys.

Mėgstamiausia šalis – Lietuva, todėl ir jos autoriai…

Dar kartą istorinis romanas…

Iš Čikagos parsivežtą, „Draugo“ 1997 m. išleistą Stasio Daliaus knygą „Kalnų perėjose“.


Psichologės-psichoterapeutės Agnės Matulaitės mintys

Psichologės-psichoterapeutės Agnės Matulaitės mintys

Psichologė-psichoterapeutė, Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė, Vilniaus universiteto lektorė, Londono Birkbecko universiteto tyrimų garbės narė, knygos „Žali sausainiai: knyga sveikiems neurotikams“ autorė dr. Agnė Matulaitė:
Rekomenduočiau leisti sau ieškoti, neversti savęs skaityti jei „nelimpa“. Baigėsi mokykliniai metai, sovietiniai metai, kai visi kažką privalomai turėjome būti perskaitę. Dabar jau galime sau leisti ieškoti.

Man asmeniškai neatrodo, kad kažkokia knyga gali būti universaliai vertinga. Gal ir klystu, tačiau knyga, kuri tuo metu labiausiai atliepia kažkokį – dvasinį, tarpasmeninį, emocinį, pažintinį, o gal net buitinį – poreikį, tuo metu ir gali būti vertingiausia.

Rekomenduočiau leisti sau ieškoti, neversti savęs skaityti jei „nelimpa“. Baigėsi mokykliniai metai, sovietiniai metai, kai visi kažką privalomai turėjome būti perskaitę. Dabar jau galime sau leisti ieškoti. Pažįstu vieną žmogų, kuris visą gyvenimą skaitė tik pasakas. Beje, labai brandus ramus žmogus. Ir ką? Kas galėtų pasakyti, kad jis elgėsi ir elgiasi neteisingai? Skaitykite, ką tik tai norite. Ir dėl to nei kiek nesikrimskite.

Teko. Ir ne vieną kartą. Pirmas dalykas, kuris dabar atėjo į galvą – knygą vis panaudoju kaip paaukštinimą, reguliuodama savo projektoriaus vaizdą paskaitose studentams.

Ir taip, ir ne. Visai gali būti, kad vieni pamėgę spausdintas, prie jų visą gyvenimą ir liks. Visiškai ignoruodami skaitmenines. Bus tokių, kurie prie spausdintų pereis, nes… pamils knygas, skaitytas skaitmeninėje erdvėje. Kiti gal visgi iškeis savo popierines į skaitmenines… Sunku pasakyti. Bet kuriuo atveju, svarbu, kad neišnyktų pagrindinis poreikis. Poreikis skaityti. O atsiradus skaitmeninėms knygoms, šis poreikis nei kiek nesumažėja.

Negaliu kalbėti už savo kartą. Galiu kalbėti tik už save. Man knyga – nuolatinis gyvenimo palydovas. Užuovėjos kūrėjas. Draugas.

Nežinau, tai gal tokios nėra. Noriai skolinu ir skolinsiu.

Sunku į savo gyvenimą pažiūrėti iš šono… Juolab, kad mano gyvenimas dar nesibaigė. Kol kas gal visai romantiškai ir romaniškai skambėtų…

Britanijos. Ilgą laiką – beveik 10 metų – pragyvenusi Anglijoje, iki šiol norėdama pailsėti, griebiuosi tos šalies autorių knygos.

Vieną jau parašiau. „Žali sausainiai: Knyga sveikiems neurotikams“ (2018, Tyto Alba)… Kasdienių pastebėjimų, fenomenologinių esė knyga. Ką dabar rašau, kol kas – paslaptis.

Dažniausiai skaitau po kelias knygas iš karto. Prie lovos šiuo metu stovi keli romanai. O ant darbo stalo – profesinė literatūra. Dabar skaitinėju įdomias disertacijas, magistro darbus ir savo praktikos supervizoriaus Nick Totton parašytą „Embodied Relating: The Ground of Psychotherapy“ (2018, Routledge). O jei kalbėti apie savo laisvalaikį, ką tik pabaigiau Sonia Purnell knygą „Clementine Churchill: Pirmosios ledi gyvenimas ir karai“ (2017, Tyto Alba).