Paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“
Paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“
Dr. S. Narbuto paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“
2022 m. kovo 21 d. sukako 475 metai nuo istoriko, poeto, rašytojo, kartografo Motiejaus Strijkovskio gimimo. Be to, šiemet sukako ir 440 metų nuo jo parašytos Kronikos – pirmos išspausdintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ‒ pasirodymo. Norėdamas suprantamai pristatyti gausią įvairiažanrę M. Strijkovskio kūrybą, lektorius pažintį su autoriumi pradeda nuo pasakojimo apie jo mokslą ir studijas, apie išskirtinių asmenų, kurie ir suformavo produktyvų kūrėją, įtaką bei poveikį jam. Lektorius aptaria ryškiausius M. Strijkovskio kūrinius, pradedant nuo poemos, išaukštinusios lietuvių pergalę Ulos kautynėse 1564 m. ir baigiant eiliuota Lietuvos istorija bei Kronika. Pastaroji plačiai išgarsino ne tik lietuvių kilminguosius, Livonijos karo nugalėtojus (jiems dedikuoti paskiri šio veikalo skyriai ar knygos), bet ir patį autorių.
Kronikos pirmąją dalį į lietuvių kalbą yra išvertusi talentinga vertėja, gabi pedagogė ir literatūros istorikė Eglė Patiejūnienė (1964–2017). Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas numato tą vertimą išleisti. Paskaitoje cituojami dr. E. Patiejūnienės ir dr. S. Narbuto vertimai.
Dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos sutiktuvės
Dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos sutiktuvės
2022 m. balandžio 7 d. 16 val. Bibliotekoje įvyks dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939 (1940) (Vilnius, LII leidykla, 2021) sutiktuvės. Knygos pristatyme dalyvaus autorius, renginį ves Virginijus Savukynas, kalbės prof. Šarūnas Liekis ir dr. Vilma Bukaitė.
Kas, kodėl ir kaip sugriovė tarpukario Europos saugumo architektūrą ir kaip senasis kontinentas nusirito į Antrąjį pasaulinį karą? Kokius svarbiausius tikslus tuomet puoselėjo lietuvių diplomatija ir kokią nišą šiuose procesuose užėmė Lietuva? Kodėl 1933 m. pavasarį Vakarų demokratijos santūriai ar netgi viltingai priėmė naujojo Vokietijos kanclerio Adolfo Hitlerio politinę programą ir kodėl prezidentas Antanas Smetona Hitlerio asmenybėje politinį pamišėlį („madmen“) pamatė anksčiau nei britų premjerai Nevilis Čemberlenas (Neville Chamberlainas) ar Vinstonas Čerčilis (Winstonas Churchillis)? Kas ir kodėl 1934 m. iš tiesų leido susikurti Baltijos Antantei ir kaip šis įvykis Lietuvą, Latviją, Estiją izoliavo ne tik nuo Lenkijos ir Vokietijos, bet ir kartu nuo Europos saugumo sistemos?
Atsakymų į šiuos bei daugybę kitų politinės istorijos ir diplomatijos klausimų dr Algimantas Kasparavičius ieškojo naujausioje savo monografijoje. Ji paremta gausiais Lietuvos ir užsienio archyviniais šaltiniais. Joje keliamos naujos istorinės hipotezės, diskutuojama su lietuvių ir užsienio istoriografijoje jau išsakytomis nuomonėmis, konceptais. Dar kartą bandoma kritiškai apmąstyti bei įvertinti Antrojo pasaulinio karo priežastis, jo išvakares ir pradžią, Europos didžiųjų galių interesus ir politinį egoizmą, diplomatinio žaidimo užkulisius, pasiekimus ir klaidas. Nagrinėjami Lietuvos bandymai laviruoti Europos politinėje arenoje ir kartu spręsti savo geopolitines problemas.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius
„M. Römerio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“
Vieša paskaita „M. Römerio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“
2022 m. kovo 31 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Ievos Deviatnikovaitės vieša paskaita „M. Römerio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“.
Paskaitos metu lektorė pristatys administracinio teismo klausimą tarpukario Lietuvoje. Bus įvardytos institucijos, kurios atliko administracinio teismo funkciją, asmenybės ir jų darbai, siekiant įsteigti Lietuvoje administracinį teismą, analizuojamas išskirtinis M. Römerio vaidmuo. Paskaitoje bus remiamasi Vyriausiojo Tribunolo, kitų institucijų, nagrinėjusių administracines bylas, praktikos pavyzdžiais, ištraukomis iš M. Römerio dienoraščių, Seimo stenogramų, tuometinės spaudos. Paskaitos pagrindas – profesorės parengta ir leidybai parengta monografija „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.“.
Į renginį registruotis adresu: inga.beruliene@mab.lt
Bibliotekoje – vertingo lituanistinio leidinio kopija
Bibliotekoje – vertingo lituanistinio leidinio kopija
Viešėdama pernai Romoje, mūsų kolegė Agnė Zemkajutė Bibliotekai parūpino elektroninę vieno unikalaus lituanistinio leidinio kopiją. Tai didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (valdė 1492‒1506) pasiuntinio, Vilniaus prepozito Erazmo Cioleko kalba, pasakyta popiežiui Aleksandrui VI 1501 m. kovo 31 d. ir tais pačiais metais išleista Romoje. Šventajam Tėvui pasiuntinys pristatė Lietuvą, jos gamtos turtus, geopolitines galimybes, taip pat apibūdino jos valdovus, daugiau dėmesio skirdamas Vytautui ir Aleksandrui Jogailaičiui. Kūrinyje minimi katalikiškajai Europai grasinantys priešai: turkai, dvi totorių ordos ir klastingas Maskvos kunigaikštis, prieš kiek laiko sulaužęs galiojusią paliaubų sutartį ir užpuolęs Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją. O ji – kaip šiandien Ukraina – narsiai ginanti nuo priešų ir save, ir savo kaimynus Vakaruose… Iki šiol apie leidinį sprendėme iš vėlesnių perspaudų ir defektuoto egzemplioriaus, saugomo Krokuvoje, Jogailos universiteto bibliotekoje. Pernai gavome žinią, kad dviejose Romos bibliotekose: Kazanatės ir Vatikano, esama dviejų sveikų egzempliorių. Mūsų gautasis – iš Kazanatės bibliotekos. Išskirtinumo, unikalumo jam suteikia ne tik turinys, bet ir du herbai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir jo pasiuntinio Erazmo Cioleko. Šią kalbą jau galima perskaityti ir lietuviškai: http://www.xn--altiniai-4wb.info/…/Erazmo_Vitelijaus… Ją išvertė literatūros istorikas ir vertėjas doc. dr. Mintautas Čiurinskas. Vaizdai skelbiami su concessione della Biblioteca Casanatense-MiC, https://casanatense.beniculturali.it/
Direkcijos informacija
Vertinga dovana iš Vengrijos
Vertinga dovana iš Vengrijos
Šią savaitę LMA Vrublevskių biblioteką pasiekė vertinga dovana iš Vengrijos – gausiai iliustruota vengrų istoriko dr. Endrės Tótho monografija anglų kalba „Šventoji Vengrijos Karūna“. Knyga gausiai iliustruota ir dailiai išleista. Jos autorius šv. Stepono karūną ir kitas karališkąsias regalijas tyrė daug metų, o savo išsamaus visapusiško tyrimo rezultatus pateikė, tam pasitelkęs itin plačius istorinius, kultūrinius, konfesinius, politinius ir kitokius kontekstus nuo Vengrijos valstybingumui pagrindus padėjusios Arpadų dinastijos (valdė 889‒1301) iki pat šių dienų. Be jo tekstų, knygoje dar publikuotas istoriko prof. Attilos Zsoldoso darbas „Vengrijos karalystė ir Europa Arpadų laikais“ ir teisės istoriko prof. Attilos Horvátho tyrimas „Šventosios karūnos doktrinos istorija“. Visi šie darbai patraukliai nušviečia Vengrijos istoriją nuo valstybę apkrikštijusio šv. Stepono (997‒1038) iki XX a.
Knygą vengrų kalba išleido 2018 m. Budapešte leidykla Országház Publisher. 2021 m. ta pati leidykla ją publikavo anglų kalba. Knygą LMA Vrublevskių bibliotekai perdavė JE Vengrijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Gáboras Diczházis JE Vengrijos Parlamento pirmininko László Kövério prašymu. Dovaną palydėjo malonus donacinis Vengrijos MA bibliotekos generalinio direktoriaus dr. Istváno Monoko raštas. Nuoširdžiai dėkojame garbiesiems dovanotojams už šią Knygą! Valentinos Marmienės nuotraukos
Direkcijos informacija
Skaitome kartu. Ukrainos autoriai
Skaitome kartu. Ukrainos autoriai
Rinkinys „Po živomu“ („Per širdį“) išleistas 2016 m. rudenį. Kūriniai alsuoja autorių, likimo valia atsidūrusių tragiškų 2014-2016 m. Ukrainos įvykių epicentre, skausmu. Rinkinį sudaro eilėraščiai, esė, laiškai, dienoraščių ištraukos, nuotraukos ir grafikos darbai – iš esmės tai meniniai reportažai iš įvykio vietos. Rinkinio autoriai – Ukrainos poetai, žurnalistai, tinklaraštininkai ir dailininkai – vietos gyventojai: kovotojai savanoriai, pabėgėliai iš pafrontės ir okupuotų rajonų.
Skaitome ištraukas iš Nadeždos Sevastopolskajos (slapyvardis) – tinklaraštininkės, prozininkės dienoraščio.
Paroda „Слава Україні“
Paroda „Слава Україні“
Laikina prieiga prie elektroninių knygų apie Ukrainos istoriją ir kultūrą
Laikina prieiga prie elektroninių knygų apie Ukrainos istoriją ir kultūrą
Iki 2022 m. balandžio 15 d. Exact Editions platformoje suteikta atvira prieiga prie elektroninių knygų apie Ukrainos istoriją ir kultūrą. Šioje specialioje kolekcijoje pateikiama aštuoniolika Yale University Press, Edinburgh University Press, Reaktion, Hurst, Central European University Press, Cambridge Scholars Publishing ir Open Book Publishers leidyklose išleistų knygų.
Monografija „Pranciškaus Skorinos portretas“
Monografija „Pranciškaus Skorinos portretas“
Apie naujausią dr. Iljos Lemeškino monografiją „Pranciškos Skorinos portretas“, kuri buvo pristatyta šių metų Knygų mugėje, pasakoja dr. Alma Braziūnienė, Knygos muziejaus vedėja.
Monografiją išleido Lietuvių kalbos institutas ir Prahos lingvistų būrelis.
Ši tarpdisciplininio pobūdžio monografija vertinga lingvistiniu, tekstologiniu, knygotyriniu, kultūros istorijos aspektu, į jos tyrimo lauką patenka lyginamieji knygų grafikos bei tapybos objektai. Monografijoje pristatomas svarbiausias atradimas – išaiškinti tikslūs Pranciškaus Skorinos gimimo metai. Dr. A. Braziūnienė aptaria ir visų keturių šios monografijos laidų, pasirodžiusių 2020–2022 metais, ypatumus, pabrėždama, kad šis leidinys pasižymi knygos meno ir turinio vienove. Kodėl šios knygos puslapiuose pavaizduotos skraidančios musės ir kas jas sieja su Skorinos portretu, klausomės garso įraše.
Naujos knygos
Naujos knygos
Wagner, Wulf Dietrich. Die Altertumsgesellschaft Prussia: Einblicke in ein Jahrhundert Geschichtsverein, Archäologie und Museumswesen in Ostpreußen (1844–1945). Husum: Husum Verlag, 2019. 368 p.
Knygoje vokiečių architektūros istorikas Vulfas Dytrichas Vagneris (Wulf Dietrich Wagner), tiriantis Rytų Prūsijos kultūrą ir daug rašantis apie ją, apžvelgia Prūsijos senovės mėgėjų draugijos, veikusios Karaliaučiuje iki 1945 metų, istoriją. Tyrimas remiasi gausia dokumentine ir naujausia vaizdine medžiaga. Autorius žavisi Draugijos narių nuveiktais darbais, aukštai juos vertina. Tai buvo visuomenei atsidavę žmonės, ieškoję savo kilmės, vykdę archeologinius kasinėjimus, rengę įvairias parodas, steigę muziejus, leidę laikraščius bei rašę knygas. Jų nepaliaujamo žinių troškimo bei savanoriškos veiklos dėka buvo išsaugotos senosios sodybos bei bažnyčių turtas, archeologiniai radiniai, atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kūrėsi naujos mokslo šakos. Knygos priede spausdinami Prūsijos senovės mėgėjų draugijos statutai, sutrumpinimų, dokumentų, iliustracijų bei literatūros sąrašai, asmenvardžių, vietovardžių bei dalykinė rodyklės.
Tricoire, Damien. Mit Gott rechnen: katholische Reform und politisches Kalkül in Frankreich, Bayern und Polen-Litauen. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 2013. 462 p.
Kokią įtaką religiniai įsitikinimai turėjo XVII amžiaus politikai? Apie religinį politinės valdžios įteisinimą parašyta daug darbų, tačiau sprendimų priėmimo istorija iš esmės liko nepaliesta. Naudodamas kruopščiai atrinktus terminus, autorius paaiškina savo tyrimo tikslą ir apibrėžia tyrimo sritį. Knygoje nagrinėjami politiniai katalikų reformos padariniai Abiejų Tautų Respublikoje, Prancūzijoje ir Bavarijoje maždaug nuo 1600 metų iki XVII amžiaus antrosios pusės. Studijoje kalbama apie pasipriešinimą antiispaniškai karo politikai Prancūzijoje, Bavarijos politiką Trisdešimties metų kare, karaliaus valdžios susilpnėjimą ir autoriteto smukimą Abiejų Tautų Respublikoje. Autorius pateikia originalias ir iki šiol nenagrinėtas paraleles tarp visuomenės socialinio politinio judėjimo frondos bei pilietinio karo padėties Prancūzijoje ir aristokratų sukilimų Abiejų Tautų Respublikoje. Jis įvairiapusiškai vertina religinių idėjų vaidmenį XVII amžiaus pradžios politiniuose procesuose, atskleidžia to meto politikos ir religijos sąveiką. Knygos pabaigoje pateikiamos tyrimo išvados, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, iliustracijų nuorodos, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
Palatium sacrum – Sakralität am Hof des Mittelalters: Orte, Dinge, Rituale. Regensburg: Schnell + Steiner Verlag, 2021. 392 p.
Leidinyje spausdinama 2015 m. Getingeno universitete vykusios tarptautinės konferencijos medžiaga. 17 įvairių šalių autorių pateikia naujausius Viduramžių valdovų rezidencijų religinės kultūros tyrimus. Iki šiol daugiau tyrinėta politinė ir istorinė nei praktinė kultūrinė valdovų sakralumo tradicija. Savo darbuose autoriai nagrinėja įvairias ikimoderniųjų valdovų rezidencijų sakralumo apraiškas ir praktikas, nesvarbu, ar tai būtų pastatai, objektai ar ritualai, apžvelgia relikvijų kulto raidą, piligrimystę. Didžiausias dėmesys sutelkiamas į procesijas, nes nežiūrint kultūrinių skirtumų lemtos įvairovės, procesijos kaip ritualo tikslas yra bendras visoms kultūroms – tai erdvės sakralizavimas, laikinas ribos tarp sakralumo ir profaniškumo pašalinimas, atsiribojimas nuo kasdienio laiko ir kasdienės erdvės. Darbus ženklina platus tiriamų kultūrų spektras.
Vermeer, die Malkunst: Spurensicherung an einem Meisterwerk. St. Pölten: Residenz Verlag, 2010. 335 p.
Vienos meno istorijos muziejaus surengtos parodos, skirtos vieno didžiausių kada nors kūrusių Europos dailės meistrų Johaneso Vermejerio paveikslui „Tapybos alegorija“, katalogas. Iš pirmo žvilgsnio paveiksle vaizduojama įprasta menininko dirbtuvių aplinka. Tačiau pažvelgus atidžiau matyti daugybė įvairių alegorijų ir slaptų prasmių, daiktuose ir interpretacijos vertose detalėse galima įžvelgti antrą ar net trečią reikšmę. Ši didelio formato drobė buvo sukurta paties J. Vermejerio iniciatyva, o ne kažkieno užsakymu ir net sunkiais laikais liko tapytojo studijoje. Leidinyje vokiečių ir anglų kalbomis aptariamas paveikslo daugiasluoksniškumas, stilius ir kompozicija, diskutuojama, ar menininkas naudojo tokius įrankius kaip perspektyviniai konstrukcijų brėžiniai arba optiniai įrenginiai (pvz., camera obscura). Straipsnių autoriai nagrinėja J. Vermejerio darbo metodiką, tam tikrų spalvinių pigmentų ir rišamųjų medžiagų naudojimą, dažymo būdą bei sudėtingą dažų sluoksnių struktūrą, pristato naujausias konservavimo priemones, skirtas šiam itin jautriam šedevrui išsaugoti, bei su paveikslo kilme susijusius archyvinius dokumentus, supažindina su mokslininkų teiginiais apie paveikslo pobūdį ir reikšmę šimtmečių eigoje bei su šios drobės įkvėptų šiuolaikinių menininkų paveikslais, skulptūromis ir filmų ištraukomis.
Kohrs, Michael. Die Litauische Nationale Union – Porträt einer (Staats-) Partei: die Litauische Nationale Union (LTS) und ihre Bedeutung für das autoritäre Regime der Zwischenkriegszeit in Litauen 1924 bis 1940. Frankfurt am Main: Peter Lang, 2012. 374 p.
Vokiečių istorikas Mikaelis Korsas (Michael Kohrs) išsamiai aprašo Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, po Pirmojo pasaulinio karo susidariusį autoritarinį režimą. Autorius apžvelgia politines ir visuomenines sąlygas tuometinėje Lietuvoje, tiria Lietuvių tautininkų sąjungos susikūrimo prielaidas, partijos struktūrą, tikslus ir jos reikšmę, sąjungos lyderio Antano Smetonos veiklą, nagrinėja Lietuvos valstybingumo atkūrimo aplinkybes, politinių partijų kūrimąsi ir raidą iki 1924 metų, 1926 metų perversmą bei jo motyvus, dalyvius ir pasekmes. Studijoje aptariami tuometinės Lietuvos vyriausybės ir Lietuvių tautininkų sąjungos santykiai, partijos poveikis kasdienei politikai, apžvelgiami svarbūs tarpukario Lietuvos užsienio, vidaus ir ekonominės politikos įvykiai bei pokyčiai.
Leiserowitz, Ruth. Sabbatleuchter und Kriegerverein: Juden in der ostpreußisch–litauischen Grenzregion 1812–1942. Osnabrück: Fibre, 2010. 459 p.
Monografijoje pasakojama Rytprūsių ir Lietuvos pasienio regione gyvenusių žydų istorija nuo 1812 iki 1942 metų. Savo tyrime autorė remiasi gausia archyvine ir muziejine medžiaga iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, JAV, Izraelio bei interviu su senaisiais tyrinėjamo pasienio regiono žydais ir jų palikuonimis. Monografijoje atskleidžiama žydų bendruomenės istorija chronologiniu principu nuo XIX a. pradžios iki XX a. pirmosios pusės, parodomas žydų sociumo kolektyvinės tapatybės dvilypumas bei kitų tautybių gyventojų poveikis žydų bendruomenės mentaliteto kaitai. Darbe pabrėžiama, kad veikiant tarpnacionalinei pasienio regiono erdvei, ši žydų bendruomenė patyrė bene ryškiausias kolektyvinės tapatybės, gyvenimo būdo ir socialinės sanklodos pokyčius. Pabaigoje pateikiama nemažai statistinių duomenų, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, asmenvardžių ir geografinė rodyklės.
Tümmler, Holger. Memelland: Heimat und Geschichte. Wolfenbüttel: Melchior Verlag, 2012. 159 p.
Holgeris Tiumleris iš istorinės perspektyvos pristato šiaurinę Rytų Prūsijos provincijos pasienio sritį ir jos ypatumus. Šis kraštas turėjo šimtmečiais įvairių etnokultūrų formuotą savitumą, unikalų vystymąsi ir istoriją. Knyga gausiai iliustruota XX a. pradžios nuotraukomis. Autorius aprašo Klaipėdos krašto gamtą, pasakoja apie slenkančias smėlio kopas ir jų apželdinimo bei sutvirtinimo darbus, apžvelgia krašto didžiųjų miestų – Klaipėdos, Tilžės, Ragainės – bei Kuršių Nerijos kaimelių istoriją, supažindina su vargana ten gyvenusių žmonių buitimi, originalia būstų architektūra, savitais papročiais bei aprangos stiliumi.
Mit dem Schwert oder festem Glauben: Luther und die Hexen. Darmstadt: Theiss, 2017. 224 p.
Gausiai iliustruotame 2016–2018 metais Viduramžių nusikaltimų muziejuje Rotenburge prie Tauberio veikusios parodos „Liuteris ir raganos“ kataloge spausdinami 7 moksliniai straipsniai, skirti raganavimo nusikaltimams bei Martyno Liuterio pozicijai šiuo klausimu aptarti. Straipsnių autoriai apžvelgia tikėjimą raganų galiomis, raganų teisminį persekiojimą, tariamus raganavimo nusikaltimus, Reformacijos pradininkų požiūrį į raganų medžioklę. Ypač daug dėmesio skiriama Martyno Liuterio vaidmeniui ir jo pasisakymams už ir prieš tikėjimą raganomis. Ar į tariamą raganavimą nereikėtų kreipti dėmesio, ar su juo kovoti visu teismų griežtumu? Dėl dviprasmiško Martyno Liuterio požiūrio į raganas ir tikėjimą raganomis į jį galėjo kreiptis ir persekiojimo priešininkai, ir šalininkai.
Hackmann, Jörg. Geselligkeit in Nordosteuropa: Studien zur Vereinskultur, Zivilgesellschaft und Nationalisierungsprozessen in einer polykulturellen Region (1770–1950). Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2020. 520 p.
Savanoriškas susivienijimų bendrai politinei, kultūrinei ar ūkinei veiklai steigimas vaidina pagrindinį vaidmenį, plėtojant demokratines visuomenes. Jie ypač svarbūs Rytų Europos pilietinių visuomenių raidai. Studijoje autorius tiria XVIII–XX a. Šiaurės Rytų Europos susivienijimus, apžvelgia įvairias mokslo, teatro, švietimo, muzikų draugijas, sporto bei studentų sąjungas, nagrinėja jų raidos kryptis, tikslus, veiklos sritis, pateikia naujas tyrimo įžvalgas. Daug dėmesio Jorgas Hakmanas skiria Baltijos šalims, ypač sprendžiant esminį klausimą, kaip XIX a. susivienijimų bendruomeniškumas formavo socialinę erdvę carinės imperijos politiniuose rėmuose. Leidinio pabaigoje pateikiamas išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, monografiją papildo iliustracijos, lentelės, grafikai.
Papendick, Christian. Der Norden Ostpreußens: Land zwischen Zerfall und Hoffnung. Husum: Husum Verlag, 2009. 488 p.
Karaliaučiuje gimęs, didžiausią savo kūrybinės veiklos dalį skyręs gimtajam kraštui, apdovanotas Rytų Prūsijos tėvynainių bendruomenės kultūros premija už publicistiką vokiečių architektas ir fotografas Kristijonas Papendikas (Christian Papendick) pristato skaitytojui įspūdingų nuotraukų albumą. Autorius daugelį metų keliavo po Rytų Prūsijos šiaurę ir fotoaparatu fiksavo šio unikalaus krašto kultūros paveldo būklę, nykimą ir atstatymą. Šioje išsamioje, didelės apimties knygoje autorius pateikia daugiau nei tūkstantį 1992–2008 m. darytų nuotraukų, kuriose su didele meile savo gimtinei įamžino dar išlikusius vertingus senojo kultūrinio kraštovaizdžio liudininkus. Fotoalbumas turi ne tik meninę reikšmę, bet ir daug prisideda prie šio regiono kultūros paveldo vertybių apskaitos ir išsaugojimo.
Schleicher, August. Litauische Märchen, Sprichworte, Rätsel und Lieder. Dresden: Fachbuchverlag Dresden, 2014. IX, 244 p.
Garsaus vokiečių kalbininko, vieno žymiausių indoeuropiečių prokalbės tyrėjo, baltisto Augusto Šleicherio (1821–1868) darbai nenuėjo užmarštin. Susidomėjimas jo surinkta tautosaka neblėsta ir dabar. 2014 metais perleista A. Šleicherio surinktų, išverstų į vokiečių kalbą ir 1857 m. išleistų lietuviškų pasakų, patarlių, mįslių ir dainų knyga. A. Šleicherio surinktoje lietuvių tautosakoje atsispindi pasakotojų supančio pasaulio samprata, archajiškos pasaulėžiūros detalės, gyvenimo būdas, tarpusavio santykiai, buitiniai ar net istoriniai dalykai.
Bose, Günter Karl. Elementum: über Typografie, Bücher und Buchstaben. Göttingen: Wallstein, 2020. 247 p.
Ilgamečio Leipcigo vizualiųjų menų akademijos tipografijos profesoriaus ir Knygos meno instituto vadovo, vieno iš kūrybiškiausių ir produktyviausių mūsų laikų spaustuvininkų ir knygų dizainerių esė rinkinys, atveriantis skaitytojui įvairių laikų knygų pasaulį. Be anksčiau įvairiose vietose publikuotų esė, rinkinyje gausu naujų tekstų. Autorius pateikia keletą pamatinių tyrimų apie komunikacijos materialumą, apie šrifto kultūrą ir politiką, apie spausdinimo praktiką bei avangardą ir jo atstovus, apie skaitymo fiziologiją, knygos ir rašto istoriją nuo senovės iki dabartinių laikų.
Jamme, Christoph; Matuschek, Stefan. Handbuch der Mythologie. Darmstadt: Philipp von Zabern, 2014. 368 p.
Mitai yra pasaulinis ir ilgalaikis kultūros reiškinys. Jie formuoja mūsų kultūrinę atmintį, įvairių pasaulio šalių visuomenės gyvensenos, pasaulėžiūros ir papročių suvokimą. Šiandien gyvename laikais, kai bandoma kritiškai vertinti mitų buvimą ir funkcijas. Šis žinynas supažindina su mitų įvairove, patvarumu bei paplitimu visame pasaulyje. Be graikų–romėnų ir germanų mitologijos, pirmą kartą atsižvelgiama ir į Mesopotamijoje, Egipte, Azijoje, Amerikoje ir Okeanijoje paplitusius mitus. Autoriams pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp medžiagos pateikimo ir konceptualaus paaiškinimo. Pirmoje dalyje pateikiama mokslinės diskusijos apžvalga. Antroje dalyje pristatomi skirtingų kultūrų svarbiausi mitai. Gerai pagrįsti straipsniai paaiškina pasirinktų mitų reikšmę ir poveikį, išryškina jų skirtumus ir panašumus. Daugybė žinyne pateiktų meno kūrinių ir kulto objektų iliustracijų dokumentuoja jų meninį vaizdavimą nuo Antikos iki šių dienų. Leidinį baigia informacija apie mitus mokslo ir meno srityse, mitinių vardų ir asmenvardžių rodyklės.
Anotacijas parengė Rita Novikovienė