2022 m. gegužės 5 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks istorikės Vidos Girininkienės vieša paskaita „Profesorius Eduardas Volteris ir sudūviai“. Pastebėjimais apie prof. Volterį pasidalins doc. dr. Aurelijus Gieda.

Paskaita skiriama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai ir Sudūvos metams paminėti.

Istorikė Vida Girininkienė rengia knygą „Profesorius Eduardas Volteris ir lietuviai“, kurioje bus publikuoti neskelbti dokumentai iš Lietuvos, Estijos ir Rusijos archyvų. Vienas jų – Rusijos MA archyvo Sankt Peterburgo filiale saugomas unikalus šaltinis: E. Volterio 1893–1897 metų „Svečių ir lankytojų sąrašas“. Šiame „Sąraše“ užrašytos pavardės, pastabos, knygos, išvardyti konkretūs darbai teikia daugybę detalių apie kasdienę to meto lietuvių, latvių, estų tautų kovą dėl savo kalbų įtvirtinimo ir tapatybės. Šis „Sąrašas“ mūsų kultūros tyrėjams žinomas, ne kartą cituotas, tačiau išsamiau tirtas nebuvo.

E. Volterio bute Sankt Peterburgo Vasilijaus saloje rinkdavosi žmonės aptarti ir dirbti konkrečių darbų: organizuoti renginius, perrašyti rankraščius, recenzuoti knygas, platinti spaudą ir t. t.. Ir tai neturi nieko bendra su vadinamaisiais „profesorių šeštadieniais“, nes Volterio „šeštadieniai“ būdavo vos ne kasdien. Ateidavo garsiausi kalbininkai: Aleksandras Aleksandrovas, Aleksiejus Šachmatovas, Josepis Julis Mikkola, Johanesas Šmitas, Oskaras Kolasas ir kt. Dažnai lankėsi Silvestras Baltramaitis, Antanas Smilga, užsukdavo Jonas Mačiulis-Maironis, Antanas Baranauskas, Povilas Višinskis, Jonas Vileišis, tačiau pagrindiniai dalyviai buvo Sudūvos lietuviai: Motiejus Lozoraitis, Antanas Kronkaitis, Adolfas Gavėnas, Antanas Daniliauskas, Pranas Vaičaitis, Petras Kriaučiūnas, Andrius Bulota, Antanas Lingis (slap. Veliuoniškis), Antanas Vilkutaitis, Justinas Bonaventūra Pranaitis, Jonas Jablonskis ir kt. Bendras tikslas ir konkreti veikla juos siejo su Varnoje gyvenusiu Jonu Basanavičiumi, Naumiesčio dviklasės mokyklos mokytoju Pranu Užupiu ir kitais. Giliau pažinti laikmetį padeda ir kituose archyvuose bei bibliotekose saugomi nepublikuoti A. Daniliausko laiškai, įvairių asmenų užrašyti tautosakos ar etnografijos tekstai, Petro Markūzo satyrinės (apie Šakių regioną), Vinco Vaičaičio ar Justino Zubricko (slap. Turčiniškis) patriotinės eilės.

Nuotraukoje: Eduardas Volteris savo bute Sankt Peterburge apie 1907 metus. Nuotraukos reverse: 1907 m. balandžio 1 d. laiškelis Jonui Basanavičiui. LLTI BF A296-25471

Nacionalinės bibliotekų savaitės metu, balandžio 29 dieną, penktadienį, nuo 10 iki 14 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks Knygų dovanų mugė, skirta Ukrainai paremti.

Net 18 įstaigų – atminties institucijos, didelės ir mažos leidyklos – dedasi prie šios akcijos ir dovanoja daugiau nei penkis šimtus įvairaus žanro ir turinio knygų.

Kviečiame aktyviai dalyvauti: ateiti į Vrublevskių biblioteką, išsirinkti sau patinkančius leidinius ir ta proga paaukoti Ukrainą remiančiam fondui „Stiprūs kartu“.

Institucijos, kurios dovanoja knygas: Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, Lietuvos istorijos instituto leidykla, Rašytojų sąjunga, Rašytojų sąjungos leidykla, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, leidykla „Alma Littera“, leidykla „Aktėja“, leidykla „Hubris“, leidykla „Aukso žuvys“, leidykla DOMINICUS LITUANUS, Bažnytinio paveldo muziejus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų informacijos ir leidybos centras, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Gamtos tyrimų centras, Vrublevskių biblioteka, Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas.

Knygos dovanų mugės dalyvius ir lankytojus nuo 12 val. kviečiame į koncertą, kurį mums visiems dovanos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblis (vadovas Artūras Šilalė, koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras).

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685

2022 metais Lietuvos nacionalinės  bibliotekų savaitės, vyksiančios balandžio 23 – 29 dienomis, metu Vrublevskių bibliotekoje vyks renginiai, kuriuose kviečiame dalyvauti bibliotekos lankytojus ir darbuotojus.

Balandžio 27 d. kviečiame į ekskursija po naujausią bibliotekos parodą „Nuo akmens iki kodekso. Įvairenybės iš knygos istorijų“ su parodos autore Agne Zemkajute, registracija el. paštu: agne.zemkajute@mab.lt

Socialiniuose tinkluose vyks kryžiažodžio „Iš Vrublevskių bibliotekos gyvenimo“ konkursas prizui laimėti.

Balandžio 29 d. penktadienį nuo 10 iki 14 val. vyks Knygų dovanų mugė „Paimk knygą – paremk Ukrainą“. Net 18 įstaigų – atminties institucijos, didelės ir mažos leidyklos – jungiasi prie šios akcijos ir dovanoja daugiau nei penkis šimtus įvairaus žanro ir turinio knygų.

Kviečiame aktyviai dalyvauti: ateiti į Vrublevskių biblioteką, išsirinkti sau patinkančius leidinius ir ta proga paaukoti Ukrainą remiančiam fondui „Stiprūs kartu“.

Kviečiame apžiūrėti Bibliotekoje eksponuojamas parodas:

• T. Vrublevskio skaitykloje eksponuojamą parodą „Sarbievijaus epigramų knygai – 400“,
• renginių salėje Vitalio Vošterio fotografijų parodą „Po Dangum“,
• prie Bendros skaityklos eksponuojamą Vilijos Arlauskaitės fotografijų parodą „Šiuolaikinis vyro portretas“,
• Bibliografijos leidinių skaitykloje nuolat atnaujinamą knygų ekspoziciją „Слава Україні: knygos iš Ukrainos ir apie ją“, kviečiančią susipažinti su Ukraina per jos rašytojus ir knygas,
• renginių salėje eksponuojamą nedidelę parodą „Слава Україні“ iš asmeninės Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kolekcijos, skirtą pagerbti ukrainiečių kovą už laisvę bei teritorinį vientisumą.

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius

2022 m. balandžio 21 – gegužės 24 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama paroda „Nuo akmens iki kodekso. Įvairenybės iš knygos istorijų“.

Kiekviena knyga gali papasakoti daugybę istorijų tiek apie save, tiek apie daugybę kitų knygų. Prireikė kelių tūkstančių metų, kol akmenį, medį ir molio lenteles pakeitė patogesnės ir paprasčiau gaunamos medžiagos, iš kurių pagamintos knygos buvo tvirtesnės, lengvesnės, užėmė mažiau vietos. Papirusas, pergamentas ir popierius – šios trys medžiagos padarė didžiausią įtaką Europos knygai. Pirmiausia keitėsi jos fizinė forma, vėliau ir teksto užrašymo būdas. Spaudos renkamais rašmenimis atsiradimas, leidęs pagreitinti knygų gamybą, paskatino ir teksto išdėstymo pasikeitimą, antraštinio lapo atsiradimą. Visgi knygos raidoje visuomet inovacijos pynėsi su tradicija. Papirusui, nors jau ne vieną amžių beveik išstumtam pergamento, pritrūko vos poros šimtų metų, kad jis būtų sulaukęs to meto, kai Vakarų Europoje popierius imtas ne tik naudoti, bet ir gaminti. O ant pergamento užrašytų dokumentų galime rasti ir iki šių dienų. Tas pats ir su forma: dar ne taip seniai vaikai mokėsi rašyti ant lentelių, o ritinio formos knygos egzistuoja iki mūsų dienų, kodeksas jų iki galo neįveikė.

Šioje parodoje siekiama parodyti ir prakalbinti įvairiausius tekstus: nuo 4000–5000 metų senumo dantiraščio fragmentų iki šiuolaikinių knygų, nuo unikalių rankraštinių knygų, prie kurių vien perrašinėtojai dirbo kelis mėnesius, išskirtinių ar gana paprastų spausdintų veikalų, kurių beveik kiekvienas egzempliorius skyrėsi net nuo tos pačios laidos kito egzemplioriaus, iki suvienodintų XVIII–XIX a. knygų. Negalima pamiršti ir atskirų knygų istorijų, kurias jos gali papasakoti apie savo skaitytojus. Ne viena šiandien Vrublevskių bibliotekoje saugoma knyga nukentėjo dėl karų, okupacijų, buvo priversta keisti savo šeimininką, saugojimo vietą. Turbūt įspūdingiausia iš tokių – II pasaulinio karo metais sovietų kareivių Karaliaučiuje sušaudytas XVIII a. knygų konvoliutas. Bet ir kitų istorijos ne mažiau įdomios ir vertos prisiminti.

Išgirsti šias ir daugybę kitų istorijų kviečiame apsilankius parodoje bei dalyvaujant ekskursijose. Artimiausios jų vyks balandžio 27 ir gegužės 5 dienomis 12 valandą, o gegužės 3 dieną – 15 valandą. Registracija į ekskursijas adresu: agne.zemkajute@mab.lt. Grupes nuo 5 žmonių kviečiame ne tik rinktis paskelbtais laikais, bet ir kreiptis bei tartis dėl atskiro apsilankymo su parodos rengėja.

Parodą parengė Agnė Zemkajutė