Naujos knygos
Naujos knygos
Człowiek twórcą historii. Białystok: Uniwersytet w Białymstoku, 2024. 8 t.
2024 m. rugsėjo 17–20 d. Balstogėje vyko XXI visuotinis Lenkijos istorikų suvažiavimas, kuriame paskelbti naujausi istorikų pasiekimai, papildantys arba prieštaraujantys ligšiolinėms žinioms, iškeltos paskutiniojo 25-mečio pasaulio istoriografijos problemos. Suvažiavime dalyvavo ne tik istorikai, bet ir meno, medicinos, mokslo istorijos žinovai, visuomeninių mokslų, politologijos ir tarptautinių santykių tyrėjai. Suvažiavimo darbas suskirstytas į 6 sekcijas, išleisti 8 straipsnių rinkinio tomai.
T. 1. Człowiek i praca w procesie modernizacji społecznej i gospodarczej. 735 p.
Pirmajame tome svarstomi kariuomenės ir visuomenės santykių klausimai, mokslo ir technikos pažangos įtaka žmonių gyvenimo trukmei, pagyvenusių žmonių problemų sprendimo būdai nuo X amžiaus iki dabar.
T. 2. Rzeczpospolita polsko-litewska w Europie wczesno nowożytnej. 577 p.
Antrasis tomas skirtas XIV a. pabaigos – XVIII a. antros pusės Lenkijos ir Lietuvos valstybės istorinių įvykių tyrimui. Autoriai atskleidžia Jogailaičių dinastijos politinį, visuomeninį ir ekonominį indėlį, tobulinant valstybės ir visos Europos valdymo struktūras, aprašo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Ukrainos visuomeninius, konfesinius ir kultūrinius procesus, dvarų veiklos ypatybes.
T. 3. Społeczeństwo wobec wyzwań nowoczesności. 681 p.
Trečiasis tomas skirtas žmonių reakcijos į laikmečio iššūkius tyrimams. Skelbiami straipsniai apie Senovės Graikiją, XVIII–XXI amžių ligas, gyventojų požiūrį į skiepus. Daug straipsnių skirta pasienio gyventojų kultūros, kurią veikė kaimyninės šalys, ypatybėms.
T. 4. Społeczeństwo Europy Środkowo-Wschodniej w XX w. 780 p.
Ketvirtajame tome rašoma apie XX a. Vidurio ir Rytų Europos šalis. Pasauliniai karai perbraižė Europos politinį žemėlapį. Straipsnių autoriai tiria ekonominius, politinius, demografinius, religinius, kultūrinius privalumus ir trūkumus, prijungus prie Lenkijos Vakarų ir Šiaurės kraštus ir praradus rytinę dalį. Taip pat aptariami santykių su žydais klausimai Antrojo pasaulinio karo metu, Lenkijos liaudies kariuomenės paskirtis, svarstoma, kokią įtaką tautų savimonei turėjo komunizmo era ir jos žlugimas.
T. 5–6. Warsztat nowoczesnego humanisty historyka na progu XXI w. Cz. 1–2. 426 p., 303 p.
Penktasis ir šeštasis tomai skirti XXI amžiaus istorikams kylantiems iššūkiams. Šiuolaikinės technologijos leidžia giliau, greičiau ištirti analizuojamus objektus. Skaitmenintos senosios knygos ir kita informacija skelbiama internete. Svarbu, kad reikšmingų įvykių dokumentavimas nedingtų interneto laikinume. Archyvų darbuotojams reikia suderinti vartotojų teises į informaciją ir archyvarų pareigą ją saugoti.
T. 7–8. Miejsce historii w edukacji humanistycznej w XXI w. Cz. 1–2. 354 p., 287 p.
Septintajame ir aštuntajame tomuose aptariama istorijos vieta šiandieniniame humanistiniame ugdyme. Autoriai atskleidžia lenkų istoriografijos indėlį tarptautiniu mastu. Svarbi istorijos tyrimų dalis – judaikos studijos, pagausėjo biografijų tyrimų. Atskirą skyrių sudaro straipsniai apie muziejininkystės reikšmę. Paskutinioji straipsnių dalis skirta istorijos mokymo mokyklose klausimams.
Truściński, Łukasz. Wołania: praktyki komunikacyjne w życiu codziennym mieszkańców Grodziska Wielkopolskiego w XVIII wieku. Warszawa: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej Akademii Nauk, 2024. 334 p.
XVIII amžiuje dauguma gyventojų buvo neraštingi, todėl bendraujant didelę reikšmę turėjo žodžiai ir gestai. Kai kurie bendravimo būdai šiandien gali atrodyti keistai. Tik detalus kultūrinio, visuomeninio ir istorinio konteksto pažinimas leidžia suprasti to meto žmonių mąstymo būdą ir pasaulio suvokimą. Šiame tyrime autorius naudojosi Didžiosios Lenkijos Grodzisko teismų knygomis ir kitais miesto tarybos dokumentais. Tikėtina, kad panaši padėtis buvo visoje šalyje.
Dwa diariusze duchownych ewangelicko-reformowanych z przełomu XVII i XVIII wieku: „Memoriale“ Gabriela Dyjakiewicza i „Diariuszׅ“ Jana Krzysztofa Kraińskiego. Warszawa: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej Akademii Nauk, 2024. 293 p.
Lenkijoje tarp išlikusių XVII–XVIII amžiaus egodokumentų nedaug tėra dvasininkų prisiminimų. Katalikiškame krašte rasti evangelikų reformatų užrašų juolab reta. Šioje knygoje spausdinami dviejų pastorių dienoraščiai. Juose atskleidžiamas autorių požiūris į žmones ir įvykius padeda suprasti, kokios priežastys ir aplinkybės lėmė protestantų mažumos išlikimą.
Wojnowski, Michał. Narzędzia rosyjskiego imperializmu: studia nad genezą, ewolucją i rolą działań (środków) aktywnych w polityce zagranicznej Kremla w XX i XXI wieku. Warszawa: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej Akademii Nauk, 2024. 503 p.
Tai 2013–2022 metų straipsnių rinkinys apie imperinės Kremliaus politikos veiksmus nuo dvidešimtųjų XX amžiaus metų iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Autorius rėmėsi Sovietų Sąjungos / Rusijos Federacijos ir NATO šalių strateginio planavimo dokumentais, sovietinio saugumo medžiaga, saugumo ir gynybos darbuotojų straipsniais spaudoje, Vakarų gynybos institucijų medžiaga. Knygoje autorius siekia atskleisti XX–XXI amžiuje Kremliaus naudotų metodų ir priemonių kilmę, vystymąsi ir tikslus.
Heather, Peter. Upadek cesarstwa rzymskiego. Poznań: Dom wydawniczy REBIS, 2024. 639 p.
Romos imperijos žlugimas visiems laikams pakeitė pasaulio veidą. Daugelis istorikų ieškojo atsakymo, kodėl subyrėjo Romos imperija. Kaip kaimyninės šalys nugalėjo politiškai, visuomeniškai, ekonomiškai, kultūriškai stipresnę valstybę? Roma turėjo teisinę sistemą, administravimą, rinko mokesčius, sutelkė kariuomenę. Kodėl V amžiuje ji nustojo egzistuoti, nepaisant visų valdymo struktūrų ir procedūrų, gyvavusių šimtmečius? Remdamasis istoriniais šaltiniais, autorius kuria įtraukų pasakojimą, kviečiantį skaitytoją tapti istorijos tyrėju.
Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė
Knygos meno paroda Aukštaitijos sostinėje
Knygos meno paroda Aukštaitijos sostinėje
2025 m. gegužės 21 d. Panevėžio miesto dailės galerijoje visuomenei pristatyta turininga paroda „Lietuvos mokslo knygų menas, 1955–2025“. Joje eksponuojami humanitarinių, socialinių, tiksliųjų, gamtos, technikos, menotyros ir architektūros mokslų leidiniai iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos bei Kauno technologijos universitetų rinkinių. Lietuvos mokslinės knygos dizainas seniai yra pelnęs tarptautinį pripažinimą, tačiau Lietuvos skaitytojai apie tai žino nedaug. Šioje parodoje jie turės puikią progą susipažinti su naujausiais Lietuvoje ir užsienyje žinomų knygos meno kūrėjų darbais. Čia eksponuojamos prof. Juozo Galkaus, Rimanto Dichavičiaus, Izaoko Zibuco, prof. Alfonso Žviliaus, Elonos Marijos Ložytės, Miglės Datkūnaitės, Silvos Jankauskaitės, Roko Gelažiaus ir daugybės kitų talentingų kūrėjų apipavidalinti leidiniai. Apie tai susirinkusiesiems papasakojo LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Panevėžio miesto dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Petras Luomanas ir parodos sumanytoja bei jos tekstų autorė Eglė Stasiukaitytė. Be jos, prie parodos kūrimo prisidėjo Saulė Mažeikaitė-Teiberė, Vilma Bilinskaitė, Audronė Stasiukaitytė, Saulė Prušinskaitė ir Rūta Juodzevičienė.
Paroda veiks iki liepos 5 d.
Daivos Narbutienės nuotraukos.
Direkcijos informacija
Bus atnaujinama LMAVB interneto svetainė
Bus atnaujinama LMAVB interneto svetainė
Informuojame, kad kelias artimiausias savaites bus atnaujinama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos interneto svetainė. Interneto svetainėje skelbiama informacija didžiąją laiko dalį bus pasiekiama naudotojams, tačiau kartais svetainė neveiks.
Nepaisant vykdomų Bibliotekos interneto svetainės atnaujinimo darbų, visą šį laikotarpį LMAVB virtualioji biblioteka https://vb.mab.lt/ veiks be trikdžių, todėl joje bet kuriuo metu galėsite ieškoti ar užsisakyti reikalingus dokumentus, pratęsti jų skaitymo terminą.
Primename, kad skaitmenintus Bibliotekos fonduose saugomus dokumentus galite peržiūrėti, prisijungę prie Bibliotekos skaitmeninio archyvo https://elibrary.mab.lt/.
Dėkojame už supratimą ir kantrybę!
Kėdainiai, Benetas ir „Viešpaties dešinės galybė“
Kėdainiai, Benetas ir „Viešpaties dešinės galybė“
Pakviestas Biržų-Dubingių šakos Radvilų mieste pristatyti Jokūbo Beneto ir Andriejaus Grinkevičiaus knygą „Viešpaties dešinės galybė“, gegužės 15 d. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje apsilankė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, „Galybės“ vertėjas Sigitas Narbutas su grupe bendradarbių. Svečius maloniai priėmė bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė, renginio organizatorė Irmina Pryvalova, taip pat Kėdainių krašto muziejaus gidė Irena Vaitkevičienė, svečiams parodžiusi Radvilų ir Beneto miestą ir papasakojusi apie Kėdainius nuostabių dalykų. Svečiai iš Vilniaus su pasigėrėjimu žvelgė į puikias neseniai po kapitalinio remonto duris atvėrusios bibliotekos erdves, džiaugėsi čia verdančiu kultūriniu gyvenimu ir į knygos pristatymą susirinkusiais gausiais kėdainiškiais.
Alekso Bagdonavičiaus ir Daivos Narbutienės nuotraukos.
Virtuali paroda apie XIX a. antros pusės lietuvių kilmės Rytų Sibiro tyrinėtoją Joną Čerskį
Virtuali paroda apie XIX a. antros pusės lietuvių kilmės Rytų Sibiro tyrinėtoją Joną Čerskį
Jonas Stanislovas Pranciškus Čerskis gimė 1845 m. gegužės 3 (15) d. Svolnos dvare, Drisos apskrityje, Vitebsko gubernijoje (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje). Minint mokslininko 180-ąsias gimimo metines, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Sibiro tyrinėtojas Jonas Čerskis: minint 180-ąsias gimimo metines“.
Paroda supažindins su vieno ryškiausių XIX a. antros pusės lietuvių kilmės Rytų Sibiro tyrinėtojo, pasaulinio garso mokslininko svarbiausiais gyvenimo įvykiais. Ji iliustruota nuotraukomis iš Čerskiui skirtų leidinių, kurie saugomi bibliotekos fonduose. Pristatomos Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose saugomos nuotraukos ir 1969 m. sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas „Pėdos veda šiaurėn“ I dalis; II dalis. Tai pasakojimas apie 1968 m. Stanislovo Gedimino Ilgūno vadovaujamos 11 žmonių grupės 74 dienų kelionę, kurios metu eita lietuvių tyrinėtojo Jono Stanislovo Pranciškaus Čerskio ekspedicijos takais. Filmo režisierius Liudgardas Maculevičius.
Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025
Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025
Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone 2025 m. gegužės 21 – liepos 5 d. veiks LMA Vrublevskių bibliotekos parengta paroda Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025, skirta pastarųjų septynių dešimtmečių dalykinės ir mokslo literatūros knygų viršelių grafikos menui.
Knygos viršelis – ypatinga knygos dalis, pirminės informacijos šaltinis, vartai į turinį. Jis atspindi knygos esmę ir nusako žanrą. Dalykinių ir mokslinių leidinių apipavidalintojui reikia ypatingo kūrybiškumo, vaizduotės, intuicijos, gebėjimo mąstyti formomis ir spalvomis. Būtina žinoti spaudos procesus, naudotis programine įranga, gebėti analizuoti turimą medžiagą ir sukurti efektyvų dizainą prisitaikant prie specifinių žanro reikalavimų.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka – viena seniausių Lietuvos valstybinės reikšmės mokslo, kultūros ir švietimo institucijų, todėl ši paroda skirta akademinių, mokslo ir mokymosi knygų apipavidalinimo menui ir vienai svarbiausių knygos dalių – viršeliui. Dailininkų, apipavidalintojų, maketuotojų darbus pristato parodoje eksponuojami leidiniai iš Vrublevskių bibliotekos fondų, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto. Siekėme parodyti, kaip keitėsi Lietuvos mokslo knygų viršelių apipavidalinimas, grafinio dizaino raiškos formos ir spaudinių kokybė.
Atsižvelgiant į skirtingas politines, ekonomines ir kultūrines sąlygas ekspozicija suskirstyta į tris laikotarpius. Ankstyviausias – 1955–1990 metai – sovietų valdžios kišimosi į leidybos ir spaudos reikalus laikotarpis, kai knygų leidybai ir poligrafijai vadovavo valdžios institucijos, veikė keliapakopė cenzūros sistema. 1990–2010-ieji, pirmieji Nepriklausomybės dešimtmečiai, žymi knygų leidybos ir gamybos laisvėjimą nuo suvaržymų: plečiasi temų įvairovė, drąsėja meniniai sprendimai, tobulėja spaudos technika, atsiranda naujų spaudos tipų ir technologijų. 2010–2025 metų laikotarpio knygų viršeliai, jų vizualinio turinio ir spaudos kokybė atspindi spartų gamybos, skaitmeninių technologijų ir programinės įrangos vystymosi tempą.
Ši paroda – tai žvilgsnis į humanitarinių, socialinių, tiksliųjų, gamtos, technikos, menotyros ir architektūros mokslų knygas kaip į grafikos meno objektus, darnią meninių ir poligrafinių priemonių visumą. Kadangi knygos kūrimas sujungia daugelį profesijų, meną ir amatą, ekspoziciją papildo nuotraukos iš šiuolaikinės spaustuvės gamybos cechų, spaudos procesų pavyzdžiai: viršelių laminavimas, klijavimas, leidinio bloko apipjovimas.
Lietuvos knygų leidėjų bei dailininkų darbai ir sovietmečiu buvo aptariami, gerai vertinami ir premijuojami šalies bei tarptautinėse parodose. Mokslo knygų viršelius kūrė žymūs grafikos meno meistrai: profesorius Juozas Galkus (Žemės ūkio pastatai, 1963), Ona Kirnaitė (Žuvintas, 1961), Danutė Karaškaitė-Brusokienė (Eismo taisyklių vadovėlis, 1967), Antanas Kučas (Druskininkų dainos, 1972), Rimantas Dichavičius (Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai, 1972), Izaokas Zibucas (Lietuvių kino menas šiandien, 1981).
Sovietmečiu mokslinę ir dalykinę literatūrą leido specializuotos leidyklos: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla (vėliau „Mintis“), „Mokslas“, Mokslų akademija, Vilniaus universitetas. Atgavus Nepriklausomybę leidybos teises gavo ir šioje srityje sėkmingai dirba mokslo institutai (Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos), aukštosios mokyklos (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas). Vilniaus knygų mugėje akademinei literatūrai skirtoje salėje galima pamatyti daug žinomų šiuolaikinių knygų grafikos profesionalų – Roko Gelažiaus, Elonos Marijos Ložytės, Alfonso Žviliaus, Silvos Jankauskaitės, Alfonso Čepausko, Evelinos Garliauskienės, Jurgos Tėvelienės, Miglės Datkūnaitės – darbų.
Nuo 1993-ųjų Lietuvoje kasmet vyksta Gražiausios metų knygos konkursas, kurio metu išrenkamos profesionaliausiai apipavidalintos knygos, vertinamos pagal leidybinę-poligrafinę techniką ir meninius kriterijus. Viena iš teminių leidinių grupių – mokslinės, dalykinės knygos ir vadovėliai. Parodoje pristatome dvi 2024 metų konkurse premijuotas knygas: Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė (dailininkės Silva Jankauskaitė ir Miglė Vasiliauskaitė) ir Architektūra kaip galvosūkis (apipavidalino Audrius Ambrasas ir Aurelija Slapšytė).
Parodos rengėja LMA Vrublevskių biblioteka
Turinio kūrėja ir tekstų autorė Eglė Stasiukaitytė
Parodos konsultantė Saulė Mažeikaitė-Teiberė
Eksponatus komplektavo Vilma Bilinskaitė
Apipavidalino Audronė Stasiukaitytė, Eglė Stasiukaitytė
Fotografės Saulė Prušinskaitė, Rūta Juodzevičienė
Parodos partneriai:
Panevėžio miesto dailės galerija
Lietuvių kalbos institutas
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos istorijos institutas
Vilniaus universiteto leidykla
Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla
Kauno technologijos universiteto leidykla
Spaustuvė „Petro ofsetas“
Spaustuvė „Vitae litera“
Paskaita „Neotropinių skruzdėlių ir augalų mutualizmo pėdsakais: evoliucija, diversifikacija ir tyrimų užkulisiai“
Paskaita „Neotropinių skruzdėlių ir augalų mutualizmo pėdsakais: evoliucija, diversifikacija ir tyrimų užkulisiai“
Dr. Maria Fernanda Torres Jimenez yra kolumbietė evoliucijos biologė, tirianti sudėtingus ryšius tarp skruzdėlių ir augalų – mutualizmą. Savo tyrimų ir eksperimentų, kuriuos atliko neotropikų regione, metu mokslininkė išsiaiškino, kaip skruzdėlės ir augalai sąveikauja, kaip vieni kitus atpažįsta ir kaip tas santykis diversifikuojasi besikeičiant kraštovaizdžiui.
Be mokslinių atradimų, dr. Torres Jimenez pabrėžia atsakingo ir etiško tyrimų vykdymo svarbą, ypač dirbant pažeidžiamose ekosistemose ir su vietinėmis bendruomenėmis. Ji pasisako už bendradarbiavimu grįstus metodus, kurie įtraukia vietinius mokslininkus ir gyventojus, gerbia kultūrines tradicijas, laikosi teisinių protokolų ir teikia pirmenybę visų dalyvių saugumui bei gerovei. Šis holistinis požiūris pabrėžia socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę, kurią turi lydėti moksliniai tyrinėjimai.
Paskaitos turinys
- Įžanga. Prisistatymas
- Pirmieji žingsniai moksle. Pirmas projektas apie skruzdėlių ir augalų bendravimą
- Darbas bioįvairovės kolekcijoje. Kas yra DNR parkodavimas ir kaip jis taikomas praktikoje
- Doktorantūra Škotijoje. Gilinimasis į skruzdėlių ir augalų sąveikas
- Podoktorantūra Švedijoje. Palmių morfologinės įvairovės tyrimai
- Darbas Lietuvoje. Projektas apie vabzdžių bendruomenes pūvančiuose medžiuose
- Skruzdėlių ir augalų sąveikos, jų tipai
- Mirmekofitizmas. Skruzdėlių ir augalų simbiozė
- Cheminė komunikacija. Kas labiau traukia skruzdėles, jauni ar brandūs augalai?
- Augalų ir skruzdėlių sąveikų formavimasis žvelgiant per evoliucijos prizmę
- Tyrimai Andų Kordiljerose. Kraštovaizdžio įtaka augalų ir skruzdėlių mutualizmui
- Geopolitinės situacijos įtaka tyrimams Kolumbijoje (istorija ir dabartis)
- Etiniai ir praktiniai tyrimų iššūkiai ir patarimai kaip jų išvengti
Paskaita anglų kalba (titruota lietuviškai)
Tarptautinis restauratorių seminaras Portugalijoje
Tarptautinis restauratorių seminaras Portugalijoje
2025 m. gegužės 7–9 dienomis Portugalijoje įvyko tarptautinis seminaras „The International Iron Gall Ink Meeting 2025: Towards Sustainable Preservation“ (IGI2025), skirtas geležies galo rašalo pagrindu sukurtų dokumentų išsaugojimui.
Gegužės 7 d. dalyviai turėjo išskirtinę galimybę dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, o 8–9 dienomis vyko žodinių ir stendinių pranešimų pristatymai. Renginį organizavo Requimte tyrimų institutas, Nova Mokslo ir technologijų mokyklos Konservavimo ir restauravimo departamentas, Porto universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Nova Socialinių mokslų ir humanitarinių mokslų mokyklos Viduramžių studijų institutas bei José de Figueiredo laboratorija.
Konferencijoje buvo pristatyta daugiau kaip 30 pranešimų, nagrinėti inovatyvūs metodai geležies galo rašalu sukurtų dokumentų išsaugojimui, degradacijos mechanizmai, restauravimo metodų kūrimas ir įvairių atvejų analizė.
Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus restauravimo technologė dr. Aušra Čiuladienė, kuri pristatė pranešimą „Washing of fragile manuscripts written with iron gall ink on Paraprint OL 60“ („Trapių geležies galo rašalu rašytų rankraščių plovimas naudojant Paraprint OL 60“).
Biblioteką aplankė karališkosios giminės atstovas
Biblioteką aplankė karališkosios giminės atstovas
Gegužės 8 d. LMA Vrublevskių biblioteką aplankė grafas Džordžas Vindzoras (George Philip Nicholas Windsor, Earl of St Andrews). Svečius priėmė direktorius dr. Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė ir Komplektavimo skyriaus darbuotoja Ana Venclovienė. Jie aukštajam svečiui pristatė Biblioteką, jos istoriją bei rinkinius, papasakojo apie kuriamą Lietuvos knygos muziejų ir kitas veiklas, tarp jų – siekį kiemelį papuošti Žygimanto ir Barboros meilę įamžinsiančia skulptūra. Britų filantropas ir bibliofilas susipažino su unikaliais dokumentais, liudijančiais apie kelių šimtmečių kultūrinius ir kitokius Lietuvos ir Britanijos ryšius, taip pat su keliomis rankraštinėmis įvairenybių (silva rerum) knygomis, saugomomis šioje atminties institucijoje. Stiprų įspūdį visiems padarė svečio gražia lietuvių kalba ištarti pasisveikinimo žodžiai, šiltas ir paprastas jo bendravimo būdas, dėmesys Abiejų Tautų Respublikos istorijai, taip pat žinia, kad grafas mokosi lietuvių kalbos. Aukštąjį svečią lydėjo Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas.
Direkcijos informacija
Vikos Petrikaitės nuotraukos
Laikina prieiga prie Mathematics Source duomenų bazės
Laikina prieiga prie Library of Latin Texts duomenų bazės
Iki 2025 m. birželio 30 d. suteikta laikina prieiga prie matematikos ir susijusių mokslo sričių duomenų bazės Mathematics Source.