Benedict, Nora C. Borges and the literary marketplace: how editorial practices shaped cosmopolitan reading. New Haven; London: Yale University Press, [2021]. 365 p.

Knygoje nagrinėjama, kaip leidybinės praktikos formavo Chorchės Luiso Borcheso (Jorge Luis Borges) kūrybos tarptautinę recepciją. Autorė analizuoja leidybos, redagavimo ir knygų rinkodaros strategijų įtaką rašytojo kūrinių plitimui bei jų suvokimui skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Aptariami Ch. L. Borgeso ryšiai su leidėjais, vertėjais ir literatūros kritikais, atskleidžiant, kaip šie ryšiai prisidėjo prie jo, kaip kosmopolitinio autoriaus, įvaizdžio. Leidinyje pateikiama daug archyvinių šaltinių ir dokumentų, kurie padeda suprasti XX a. vidurio literatūrinės rinkos veikimo principus. Išryškinama leidybinės aplinkos svarba formuojant literatūrinį kanoną ir tarptautinę rašytojų reputaciją. Tai vertingas šaltinis literatūros istorikams, leidybos tyrėjams ir visiems, besidomintiems Lotynų Amerikos literatūra.

Dobrenko, Evgeny. Late Stalinism: the aesthetics of politics. New Haven; London: Yale University Press, [2020]. 574 p.

Šioje reikšmingoje studijoje tiriama vėlyvojo stalinizmo laikotarpio (1945–1953) politinė estetika ir jos vaidmuo Sovietų Sąjungos kultūroje. Autorius analizuoja, kaip oficiali ideologija buvo perteikiama per meną, literatūrą, architektūrą ir kasdienio gyvenimo simboliką, formuojant visuomenės mąstymą bei politinę tapatybę. Aptariamos masinės mobilizacijos, herojiškumo ir kolektyvinės atminties strategijos, kuriomis siekta stiprinti režimo legitimumą po Antrojo pasaulinio karo. Autorius remiasi gausiais archyviniais šaltiniais ir kultūros artefaktais, siekdamas atskleisti glaudų ryšį tarp politikos ir estetikos totalitarinėje sistemoje. Parodoma, kaip stalinistinė kultūra siekė įtvirtinti vieningą ideologinį pasakojimą ir apriboti alternatyvių prasmių sklaidą.

Abel, Emily K. Sick and tired: an intimate history of fatigue. Chapel Hill: The University of North Carolina Press, [2021]. 196 p.

Šioje knygoje analizuojama nuovargio patirtis ir jos suvokimas skirtingoje istorinėje, socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje. Parodoma, kaip fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai formavo nuovargio interpretacijas nuo XIX a. iki šių dienų. Autorė atskleidžia, kaip medicinos, darbo praktikos ir kasdienio gyvenimo pokyčiai veikė žmonių požiūrį į energijos trūkumą ir to pasekmes. Studijoje pristatomi mokslinių tyrimų rezultatai, empiriniai ir klinikiniai duomenys, literatūros kūriniai bei asmeninės patirties liudijimai, atskleidžiantys tiek fiziologines, tiek socialines nuovargio pasekmes. Nuovargio sąvoka aptariama kaip fiziologinė problema, socialinis reiškinys ir kultūrinė metafora. Leidinys padeda geriau suprasti nuovargio istoriją ir jo reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje.

Shockey, Nathan. The typographic imagination: reading and writing in Japanʼs age of modern print media. New York: Columbia University Press, [2020]. 314 p.

Knygoje nagrinėjama Japonijos moderniosios spaudos epocha ir tipografijos vaidmuo skaitymo bei rašymo praktikoje. Analizuojama, kaip spausdinti tekstai formavo skaitytojų patirtis, literatūros suvokimą ir kultūrinę raišką XIX–XX a. sandūroje. Autorius atskleidžia tipografijos inovacijų poveikį kalbos vaizdingumui, literatūros stilistikai ir informacijos sklaidai visuomenėje. Aptariami literatūros kūriniai ir periodinė spauda parodo, kaip technologinės naujovės keitė kultūrinę sąveiką ir skaitymo įpročius. Pateikiama įžvalgų apie medijų, estetikos ir kultūrinės transformacijos ryšius Japonijoje. Tai vertingas šaltinis literatūros, medijų ir Japonijos kultūros tyrėjams.

Cavalcante, Andre. Struggling for ordinary: media and transgender belonging in everyday life. New York: New York University Press, [2018]. 221 p.

Šioje knygoje analizuojama translyčių asmenų kasdienio gyvenimo patirtis ir jų priklausymo jausmo formavimasis medijų aplinkoje. Autorius nagrinėja, kaip žiniasklaida ir kultūriniai diskursai veikia translyčių bendruomenių socialinę integraciją, saviraišką ir kasdienes praktikas. Aptariami tiek viešieji, tiek privatūs erdvės aspektai, kuriais grindžiamas priklausymo jausmas įvairialypėje socialinėje aplinkoje. Autorius remiasi interviu, medijų analizėmis ir empiriniais tyrimais, atskleidžiančiais translyčių asmenų patirčių įvairovę. Leidinyje siūlomos įdomios įžvalgos apie socialinės lyties, tapatybės ir medijų sąveiką šiuolaikinėje visuomenėje.

The Oxford handbook of reasons and normativity. Oxford: Oxford University Press, 2022. 1084 p.

Šiame esė rinkinyje pateikiama išsami priežasčių ir normatyvumo sąvokų analizė, apimanti moralinius, teisės bei praktinio racionalumo klausimus. Aptariama, kaip įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis priežastys lemia veiksmų pagrindimą, normų taikymą ir atsakomybę. Analizuojami sprendimų priėmimo, racionalumo ir normatyvinės etikos principai, atskleidžiantys pagrindinius argumentavimo ir normų taikymo mechanizmus. Knyga naudinga filosofijos, teisės ir socialinių mokslų tyrėjams, taip pat visiems, siekiantiems giliau suprasti, kaip formuojamos normos ir kaip jos veikia sprendimus bei elgesį.

How comics travel: publication, translation, radical literacies. Columbus: The Ohio State University Press, [2022]. 254 p.

Studijoje nagrinėjamas tarptautinės komiksų sklaidos procesas, atskleidžiant leidybos, vertimo ir skaitymo praktikų įtaką kultūrinei ir literatūrinei patirčiai. Analizuojama, kaip komiksai plinta tarp šalių ir kultūrų, formuodami naujas skaitymo strategijas. Aptariami tiek akademiniai, tiek populiariosios kultūros pavyzdžiai, parodantys, kaip komiksai gali keisti tradicines literatūros normas. Leidinyje pabrėžiama vertimo ir adaptacijos svarba komiksų plitimui bei jų poveikiui skirtingoms auditorijoms. Atskleidžiama, kaip komiksai tampa tarpkultūrinio bendravimo ir kūrybinės kaitos įrankiu.

Layús, Rosario Figari. The reparative effects of human rights trials: lessons from Argentina. Milton Park: Routledge, [2018]. 218 p.

1976–1983 m. vyravusios karinės diktatūros metu buvo vykdomos masinės represijos, politinės žmogžudystės ir kiti sistemingi žmogaus teisių pažeidimai. Knygos autorė – žymi žmogaus teisių ir politinio smurto tyrinėtoja – nagrinėja, kaip pasibaigus diktatūrai vykę žmogaus teisių teismai prisidėjo atkuriant teisingumą ir formuojant kolektyvinę atmintį. Knygoje analizuojama, kaip teisiniai procesai padėjo atstatyti visuomenės pasitikėjimą institucijomis, stiprinti socialinę darną, skatinti moralinį atsinaujinimą ir išsaugoti istorinę atmintį. Pateikti teisiniai, sociologiniai ir istoriniai pavyzdžiai iliustruoja teismų sprendimų poveikį atminties kultūrai bei moralinės žalos atlyginimui.

Barber, Alex W. The restraint of the press in England, 1660-1715: the communication of sin. Woodbridge: The Bodydell Press, 2022. 333 p.

Šioje knygoje nagrinėjami spaudos laisvės ribojimo mechanizmai Anglijoje XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Analizuojama, kaip politinės, religinės ir moralinės nuostatos formavo valstybės požiūrį į spaudą ir jos kontrolę – tuometinė Anglijos valdžia suvokė spaudą kaip galimą „nuodėmės“ ir visuomenės demoralizavimo šaltinį. Aptariama cenzūros sistema, leidybos licencijavimas bei teisiniai apribojimai; parodoma, kokių taktikų ėmėsi rašytojai ir leidėjai, siekdami apeiti draudimus. Lietuvos skaitytojams gali būti įdomu palyginti XVII–XVIII a. Anglijoje taikytas spaudos kontrolės priemones su XIX a. Rusijos imperijos vykdyto spaudos draudimo Lietuvoje realijomis bei jų poveikiu tautinei savimonei ir kultūros raidai.

Hankins, James. Virtue politics: soulcraft and statecraft in Renaissance Italy. Cambridge, Mass.; London: The Belknap Press of Harvard University Press, 2019. 736 p.

Šioje studijoje tiriama politinės minties raida Italijos Renesanso laikotarpiu, daugiausia dėmesio skiriama vadinamajai „dorybės politikai“. Renesanso humanistai laikėsi nuostatos, kad geros valstybės pagrindas yra ne institucijų tobulinimas, o valdovų ir piliečių moralinis ugdymas. Remdamasis gausiais istoriniais šaltiniais, autorius analizuoja žymių mąstytojų – tokių kaip Petrarka, Salutatis, Brunis ar Makiavelis – idėjas ir jų įtaką politinei veiklai. Knygoje aptariami konkretūs politiniai pavyzdžiai, parodantys, kaip moralinė filosofija formavo valstybės valdymą bei viešąją erdvę. Pabrėžiamas asmeninės dorybės ir visuomeninės gerovės ryšys.

Volk, Katharina. The Roman republic of letters: scholarship, philosophy and politics in the age of Cicero and Caesar. Princeton; Oxford: Princeton University Press, [2021]. 379 p.

Žymios klasikinės filologijos tyrinėtojos knygoje nagrinėjamas Romos respublikos intelektinis gyvenimas šios valstybės žlugimo laikotarpiu (I a. pr. m. e.). Atskleidžiama, kaip mokslas, filosofija ir politika persipynė garsiausių to laikotarpio veikėjų – Cicerono, Cezario, Varono ir kitų – gyvenimuose ir darbuose. Remiantis literatūriniais, filosofiniais bei istoriniais šaltiniais, parodoma, kad „romėniškoji laiškų respublika“ buvo neformalus, bet įtakingas intelektualų sambūris, formavęs viešąją nuomonę ir politines idėjas. Knygoje aptariama, kaip išsilavinimas ir retoriniai gebėjimai tapo politinės galios įrankiu bei kaip akademinės diskusijos darė įtaką valstybės valdymui. Apžvelgiamas intelektinės bendruomenės vaidmuo visuomenėje.

Communication and conflict in multiple settings. Leiden; Boston: Brill Rodopi, [2018]. 276 p.

Šioje kolektyvinėje monografijoje analizuojama, kaip komunikacijos procesai veikia ir formuoja konfliktų eigą įvairiuose kontekstuose – nuo tarpasmeninių santykių iki tarptautinių derybų. Įvairių autorių tyrimai atskleidžia, kaip kalba, neverbaliniai signalai bei kultūriniai skirtumai gali ir skatinti nesutarimus, ir padėti juos spręsti. Leidinyje nagrinėjamos komunikacijos strategijos, konfliktų prevencijos ir valdymo modeliai, pabrėžiama dialogo, tarpusavio supratimo bei pasitikėjimo svarba. Knygoje aptariamos teorinės įžvalgos bei pateikiama verslo, politikos, švietimo ir tarptautinių santykių sričių realių situacijų analizė.

Ritterorden – Ordensritter: Begleitband zur Ausstellung auf Burg Querfurt. Freiburg im Breisgau: wbg Academic, [2025]. 310 p. 

1118 m. Jeruzalėje įkūrus Tamplierių ordiną, prasidėjo nauja epocha, kai riteris tapo ir kardu, ir malda ginkluotu vienuoliu. Nors riterių ordinų ištakos siekia laikus dar prieš kryžiaus žygius ir rekonkistą, būtent nuo šio įvykio prasidėjo krikščioniškojo kario istorija, pakeitusi Europos veidą. Riterių ordinai šimtmečiais veikė Europos dvasinį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą, o jų palikimas išliko iki šių dienų. Jų istorinę raidą pristato Kverfurto pilyje surengta paroda. Šis išsamus parodą lydintis leidinys ne tik pristato svarbiausias riterių ordinų raidos kryptis, ypatingą dėmesį skirdamas vidurio Vokietijai, bet ir supažindina su iškiliausiais riterių ordinų atstovais bei įspūdingiausiais parodos eksponatais. Be kryžiaus žygių ir rekonkistos dvasinių-karinių ordinų, pristatomi ir Naujaisiais laikais atsiradę dvaro riterių ordinai bei modernieji pasauliečių ordinai. Aptariama jų kilmė, dvasinis, karinis ir socialinis vaidmuo, vertinamos jų vertybės ir poveikis visuomenei. Skaitytojas supažindinamas su ordino riterių kasdienybe, ginkluote, gyvenimo taisyklėmis ir simbolika. Leidinyje gausu iliustracijų – eksponatų nuotraukų, planų ir rekonstrukcijų – leidžiančių atkurti ne tik medžiagiškąjį riterių pasaulį, bet ir jų idėjas bei vertybes. Ypatinga šios parodos ir leidinio savybė – tai, kad dauguma pristatomų ordinų dalyvavo, ją rengiant, ir taip suteikė galimybę pažvelgti į jų pasaulį iš vidaus, kas paprastai lieka visuomenei nematoma.

Kilian, Sven Thorsten. Escrituras andantes: Drama im Druckdispositiv zu Beginn des europäischen Buchmarktes. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2025. VII, 358 p.

Svenas Torstenas Kilianas (Sven Thorsten Kilian) nagrinėja, kaip nuo XV a. vidurio knygų spausdinimas įtvirtino naują rašto ir teksto sampratą ir sukūrė pagrindinius modernaus teksto bruožus – uždarumą ir prieinamumą. Šie bruožai anuomet buvo vertinami ir teigiamai, ir neigiamai: viena vertus, spausdinimas buvo laikomas autoriteto laiduotoju, kita vertus – jo nuvertėjimu. Neribota rašto sklaida atrodė sveikintina, bet kartu pareikalavo naujų informacijos perdavimo ribojimo būdų. Būtent šiame besikeičiančių rašto ir teksto sampratų lauke, ties XVI a. slenksčiu, žinios, moralės filosofijos mokymai ir literatūrinė tradicija buvo iš naujo pertvarkomi spausdinimo terpėje. Kultūriniame tinkle medžiaga ėmė judėti lengviau ir greičiau, taip prisidėdama prie šio tinklo nusistojimo ir tankinimo. Esminis episteminis paradigmos poslinkio nuo rankraščio prie spaudos padarinys – naujas suvokimo būvis, ypatingu būdu sutinkantis su Europos dramos naujovėmis. Svenas Torstenas Kilianas savo darbe tiria, kaip šie pokyčiai atsispindėjo dramos žanre, ypač tokių autorių kaip Fernandas de Ròchasas, Liudovikas Ariòstas, Nikolò Makiavelis ir Teodoras Bezà kūryboje. Autorius nagrinėja ispanų, italų ir prancūzų dramos tekstus, sukurtus tarp 1500 ir 1550 m., nes jie, visada vieši ir skirti platinti, ypač ryškiai atspindi naująjį rašto judrumą bei spausdinimo kultūros poveikį literatūrai. Leidinys aktualus literatūros istorikams, teatro tyrėjams ir visiems, besidomintiems ankstyvąja knygos istorija bei spausdintos kultūros poveikiu Europos mąstymui.

Wissen und Buchgestalt. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. XIV, 401 p.

Ši kolektyvinė studija nagrinėja, kaip knygos medžiagiškoji forma veikia žinių perteikimą, suvokimą ir aiškinimą nuo Viduramžių iki Naujųjų laikų. Leidinyje aptariama, kaip rankraščiai ir spausdinti tekstai buvo kuriami, kaip keitėsi jų dizainas, iliustracijos, sandara ir paratekstai, bei kokį vaidmenį šie pokyčiai turėjo intelektinės istorijos raidai. Autoriai tiria ne tik estetinius, bet ir komunikacinius bei episteminius knygos formos dalykus: kaip maketas, šriftas, puslapio išdėstymas ir paratekstai veikia teksto autoritetą, padeda ar trukdo jo sklaidai, ir kaip šie elementai atspindi skirtingų epochų žinojimo sampratas. Žinių išdėstymą ir pateikimą knygoje galima laikyti kultūrine technika, kaip ir vėlesnį pačios knygos naudojimą. Kultūrinės technikos, leidžiančios perkelti žinias į knygas ir iš vienos knygos į kitą, pačios reikalauja išankstinių žinių apie šias technikas. Svarbus vaidmuo tenka ne tik knygos medžiagiškumui ir komunikacijos būdams, bet ir socialinėms struktūroms bei kultūrinėms praktikoms, kuriose šis objektas buvo sukurtas ir naudojamas. Leidinys skirtas literatūros, knygotyros, istorijos ir kultūros tyrėjams, taip pat visiems, besidomintiems knygos istorija ir žinių kultūros kaita.

Swan, Laura. Die Weisheit der Beginen: Geschichte und Spiritualität einer mittelalterlichen Frauenbewegung. Freiburg; Basel; Wien: Verlag Herder, 2023. 222 p.

Amerikiečių benediktinė sesuo, istorikė ir rašytoja Laura Svon (Swan) tyrinėja Viduramžių Europoje kilusį beginių judėjimą – savanoriškas moterų bendruomenes, kurios gyveno pasaulietiškai, tačiau vadovavosi religiniu dvasingumu, rūpinosi vargšais ir sergančiaisiais bei veikliai dalyvavo socialiniame gyvenime. Autorė aptaria beginių istorines ištakas XII–XIV a., jų savitą dvasingumą, nepriklausomą nuo vienuolynų ir oficialiosios Bažnyčios struktūrų, taip pat jų poveikį vėlesniems moterų dvasinio gyvenimo būdams. Knygoje pabrėžiama, kaip beginės derino mistiką, socialinį įsipareigojimą ir intelektinį gyvenimą, sukurdamos alternatyvų moterų religinio veikimo modelį. Lauros Svon knyga yra vienas iš išsamiausių šiuolaikinių darbų, skirtų beginių – XII–XIV a. Vakarų Europoje kilusio moterų religinės-socialinės judėjimo – tyrinėjimui. Autorė jungia istorinę, teologinę ir feministinę analizę, siekdama parodyti, kaip beginės kūrė alternatyvų moterų dvasingumo modelį už vienuolynų sienų. Knygoje smulkiai aprašomos beginių gyvenimo sąlygos, jų socialinė veikla, mistiniai tekstai ir ryšys su dvasiniais autoritetais. Metodologijos požiūriu, Svon daugiausia remiasi Viduramžių šaltinių nagrinėjimu (laiškais, giesmėmis, hagiografija), papildytu šiuolaikinių religijos istorikų ir feministinės teologijos tyrimais. Knyga svarbi istoriografijai tuo, kad atlieka dekonstrukcijos vaidmenį – griauna stereotipą apie Viduramžius kaip moterims uždarą epochą ir iškelia begines kaip „trečiąjį kelią“ tarp vienuolystės ir pasaulietinio gyvenimo. Svon tekstas yra prieinamas platesnei auditorijai, bet kartu išlaiko akademinį pagrįstumą, todėl naudingas tiek istorikams, tiek teologams, tiek lyčių studijų tyrinėtojams. Kritiškai galima pastebėti, kad autorė kai kur linkusi idealizuoti beginių bendruomenes ir nepakankamai aptaria jų susidūrimus su Bažnyčios hierarchija bei vidinę įvairovę. Nepaisant to, knyga laikytina reikšmingu indėliu į moterų tikėjimo istoriją, atveriančia naujas erdves šiuolaikinėms diskusijoms apie moterų vaidmenį Bažnyčioje ir visuomenėje.

Walker, Mark. Hitlers Atombombe: Geschichte, Legende und das Erbe von Nationalsozialismus und Hiroshima. Göttingen: Wallstein Verlag, 2025. 476 p. 

Markas Volkeris (Mark Walker) savo knygoje pateikia vieną iš svarbiausių akademinių tyrimų apie Trečiojo reicho branduolinės fizikos programą, jos pasiekimus ir ribas. Remdamasis archyviniais dokumentais, mokslininkų užrašais ir sąjungininkų ataskaitomis, autorius sistemingai tiria nacių branduolinės bombos projekto įgyvendinimo galimybes ir jų realumą. Knygoje išsamiai aptariami pagrindiniai projekto veikėjai – Verneris Heizenbergas, Kurtas Dybneris, Karlas Frydrichas fon Veiczekeris – ir nagrinėjamas jų mokslinis bei moralinis pasirinkimas veikti nacių režimo sąlygomis. M. Volkeris taip pat demistifikuoja populiarius pasakojimus apie „Hitlerio atominę bombą“ ir paaiškina, kaip jie atsirado pokario laikotarpiu, ypač Šaltojo karo aplinkoje, kai buvo kuriamas Vokietijos mokslininkų įvaizdis. Autorius pabrėžia, kad Vokietijos branduolinė programa buvo fragmentuota, stokojanti išteklių ir derinimo, todėl tikros grėsmės sukurti branduolinį ginklą iki 1945 m. nebuvo. Ši knyga yra svarbus indėlis į mokslo, karo ir etikos istorijos tyrimus. Ji ne tik atkuria buvusį technologinį progresą, bet ir nagrinėja, kaip mokslo istorija tampa kolektyvinės atminties dalimi, veikiančia mūsų supratimą apie atsakomybę ir moralę karo metu.

Lehner, Ulrich L. Spion für Papst, Kaiser und British Empire: das geheimnisvolle Leben des Rudolf von Gerlach. Freiburg; Basel; Wien: Herder, 2025. 490 p.

Ulrichas L. Lėneris (Ulrich L. Lehner) šioje biografinėje studijoje atkuria paslaptingą Rudolfo fon Gerlacho – XVIII–XIX a. sandūros asmens – gyvenimą, atskleisdamas jo kaip tarpininko ir šnipo, dirbusio popiežiui, Habsburgų imperatoriui ir Britų imperijai, veiklą. Remdamasis archyviniais dokumentais, laiškais ir viešais pranešimais, autorius nagrinėja R. Gerlacho vaidmenį europinės diplomatijos, žvalgybos ir religinių-politinių konfliktų aplinkoje. U. Lėneris atskleidžia, kaip Gerlachas veikė tarp Vatikano, Vienos ir Londono, derindamas religinius įsipareigojimus su politiniais uždaviniais, ir kaip jo veikla atspindėjo platesnę Apšvietos ir Napoleono karų epochos raidos kryptį – slaptosios diplomatijos, religijos ir valstybės santykio pertvarką. Knyga taip pat kelia klausimus dėl lojalumo, moralės ir šnipinėjimo vaidmens, randantis šiuolaikinei Europai. Šis darbas yra svarbus indėlis į Ankstyvųjų naujųjų laikų žvalgybos istorijos ir politinės kultūros tyrimus. Jis suteikia naujų įžvalgų apie tai, kaip vieno žmogaus gyvenimas gali atskleisti sudėtingas Bažnyčios, imperijos ir didžiųjų Europos galių sąveikas, ir yra vertingas šaltinis istorikams, besidomintiems diplomatijos, religijos ir informacijos istorija.

Janek-Israel, Andreas. Woher kommen die Wappen?: der bislang ungeklärte Ursprung der Heraldik. Norderstedt: BoD – Books on Demand, 2024. 63 p.

Ši knyga nagrinėja vieną didžiausių Viduramžių kultūros mįslių – heraldikos pradžią. Herbai – vienas geriausiai atpažįstamų Europos kultūros simbolių, tačiau jų tikroji kilmė iki šiol kelia diskusijų. Ši knyga kviečia leistis į kelionę po Viduramžių pasaulį, ieškant atsakymo: kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado herbai, kas pirmieji juos naudojo, kokią reikšmę jie turėjo riteriams, valdovams ir miestams, ar jie kilo iš riterių ženklų, karinių vėliavų, giminės simbolių ar kitų vaizdinių tradicijų? Pasitelkiant archeologiją, menotyros ir istorijos šaltinius, atskleidžiamos įvairios teorijos ir pateikiama netikėtų atradimų apie šios išskirtinės ženklų sistemos pradžią. Autorius išsamiai aptaria įvairias teorijas, siekdamas atskleisti, kaip ir kodėl Viduramžiais susidarė heraldikos sistema. Leidinys sudomins ne tik istorijos užsidegėlius ar genealogijos mėgėjus, heraldikos tyrėjus, muziejininkus, bet ir visus, kurie domisi Europos kultūros ištakomis bei paslaptingu Viduramžių pasauliu.

Schmitz-Esser, Romedio. Um 1500: Europa zur Zeit Albrecht Dürers. Darmstadt: wbg Theiss, 2023. 520 p.

Romedijas Šmicas-Eseras (Romedio Schmitz-Esser) savo darbe pateikia išsamų XV–XVI a. sandūros Europos vaizdą, pasitelkdamas Albrechto Diurerio epochą kaip prizmę kultūriniams, politiniams ir socialiniams procesams nagrinėti. Autorius aptaria didžiuosius epochinius lūžius – spaudos išradimą, didžiųjų geografinių atradimų pradžią ir jų sukeltą ekonominį pasaulio išsiplėtimą, humanizmo ir reformacijos brendimą, taip pat dinastinius konfliktus ir besikeičiančią miesto kultūrą. Autorius pabrėžia, kad šie pokyčiai buvo ne atskiri, o tarpusavyje susiję – pavyzdžiui, spauda skatino humanizmo ir reformacijos idėjų sklaidą, o miestų augimas sudarė sąlygas naujai pilietinei visuomenei. Knygoje daug dėmesio skiriama menui, mokslo pažangai ir idėjų kaitai – ypač tam, kaip šie reiškiniai atsispindi Diurerio kūryboje ir jo ryšiuose su humanistais, politikais, teologais. Pasirinkdamas Albrechto Diurerio figūrą kaip simbolinį centrą, R. Šmicas-Eseras nagrinėja, kaip šio menininko gyvenimas ir kūryba atspindi to meto idėjų srautą, technologinius ir kultūrinius lūžius. Jis pastebi, kad apie 1500 m. Europa buvo ne tik pereinamojo laikotarpio „krizės“ apimta erdvė, bet ir naujovių bei ryšių tinklų stiprėjimo vieta.  Jungdamas politinę istoriją, kultūros studijas, religijos istoriją ir menotyros įžvalgas, autorius naudojasi tarpdisciplininiu metodu, kad parodytų šio laikotarpio sudėtingumą. Ši studija yra vertingas sintezės darbas, skirtas tiek specialistams, tiek platesnei auditorijai, norinčiai suvokti Ankstyvųjų naujųjų laikų Europą kaip vientisą kultūrinį, politinį ir socialinį lauką. Ji padeda Diurerio kūrybą susieti su aplinka ir kartu leidžia geriau suprasti epochą, lėmusią daugelį šiuolaikinės Europos bruožų.

Nicolosi, Riccardo. Putins Kriegsrhetorik. Göttingen: Konstanz University Press, 2025. 191 p.

Rikardas Nikolosis (Riccardo Nicolosi) šioje studijoje apžvelgia Vladimiro Putino retoriką karo aplinkybėmis, ypač pabrėždamas 2022 m. invaziją į Ukrainą ir ją lydinčius viešuosius pasisakymus. Autorius nagrinėja Putino kalbas, interviu, esė ir oficialius kreipimusis, siekdamas parodyti, kaip kalbinėmis strategijomis kuriamas ideologinis pasakojimas apie Rusijos misiją, istoriją ir priešus. R. Nikolosis atkreipia dėmesį į mitopoetinį Putino kalbų pobūdį: istorinių metaforų, Antrojo pasaulinio karo atminimo ir religinių simbolių vartojimą, siekiant pateisinti agresiją ir sutelkti visuomenę. Jis taip pat nagrinėja, kaip Putino retorika kuria „Rusijos pasaulio“ ir „supuvusių Vakarų“ priešpriešą, taip įtvirtindama gynybinio karo, egzistencinės grėsmės ir civilizacinės kovos naratyvus. Ši knyga reikšminga politinės komunikacijos ir diskurso analizės tyrimams, nes ji parodo, kaip autoritarinė valdžia pasitelkia kalbą ne tik propagandai, bet ir politinės tikrovės kūrimui. Knyga vertinga politikos mokslininkams, istorikams ir medijų studijų tyrėjams, siekiantiems geriau suprasti Kremliaus komunikacijos strategijas ir jų poveikį tarptautinei tvarkai.

Nirenberg, David. Rassendenken und Religion im Mittelalter: über Ideen zur somatischen Reproduktion von Ähnlichkeit und Differenz. Göttingen: Wallstein Verlag, 2023. 64 p.        

Žmonių rasės sąvoka ir iš jos kylantis rasizmas dažnai laikomi modernybės reiškiniais, kuriems esą būtinas biologinių žinių ir biopolitinio mąstymo pagrindas. Tačiau žmonių diskriminacija ir persekiojimas dėl biologinės kilmės yra gerokai senesnis reiškinys, kurio ištakas galima atsekti iki Viduramžių. Kaip reikėtų suprasti šią ilgą kultūrinių ribų brėžimo istoriją ir ką ji gali pasakyti apie šiuolaikines rasizmo apraiškas? Tarptautiniu mastu pripažintas žydų, krikščionių ir islamo kultūrų istorijos ekspertas Davidas Nirenbergas šiame esė sieja biologiniais kriterijais grįstą diskriminaciją bei persekiojimą su religine žmonių diskriminacija ir siūlo platesnį požiūrį į rasizmo šaknis. Nagrinėdamas XIV–XV a. Kastilijos krikščionių ir XI–XII a. Šiaurės Afrikos almochadų pavyzdžius, jis parodo, kaip skirtingos religinės kultūros kūrė pažiūras, stebėtinai panašias į modernias rasistinės diskriminacijos formas. Galiausiai Nirenbergas klausia, kaip istorijos eigoje susidarė ryšys tarp kultūrinių panašumo ir skirtumo sampratų bei biologinės reprodukcijos idėjų, ir kviečia kritiškai apmąstyti, ką ši ilga diskriminacijos istorija gali pasakyti apie dabartines rasizmo apraiškas.

Kuchenbuch, Ludolf. Welches Jahrtausend brauchen wir?: zum Für und Wider des „Mittelalters“ als Epoche. Göttingen: Wallstein Verlag, 2024. 79 p.

Bandymai nusakyti laikotarpio tarp Antikos ir Naujųjų laikų savitumą, ribas bei trukmę šiandien tapo nebeaiškūs ir prieštaringi. Istorinis žvilgsnis į praeitį leidžia suprasti šį neapibrėžtumą, padeda suprasti, kodėl taip nutiko, ir suteikia galimybę susivokti. „Viduramžių“ – kaip Naujųjų laikų priešpriešos – samprata atminties kultūroje prarado tradicinį teisėtumą, šį laikotarpį aiškinant denacionalizacijos, vėliau – europeizacijos ir galiausiai – globalizacijos sąvokomis. Į šiuos laipsniškus prasmės poslinkius, tiek medievistikos disciplinos teoriniame lauke, tiek ir platesniuose istoriografiniuose bei kultūriniuose debatuose, atsiliepė daugelis tyrėjų. Tai savo glaustų, sutelktų maždaug keturiasdešimties svarbiausių studijų, pasirodžiusių tarp XX a. 7-ojo dešimtmečio ir 2020-ųjų metų, turinyje atskleidžia Ludolfas Kuchenbuchas. Tokiu būdu autorius sąmoningai atsiriboja nuo vien tik į dabarties problemas nukreiptų pašnekesių ir nagrinėjamus sumanymus bei nuostatas aiškina kaip savarankiškus pasiekimus, išryškindamas jų tarpusavio ryšius bei vietą platesniame diskurso lauke, besitęsiančiame iki šių dienų nuomonių įvairovės. Galiausiai Ludolfas Kuchenbuchas siekia susidaryti konceptualiai savitas, įvairiais atžvilgiais pagrįstas ir teoriškai nuoseklias savo paties nuostatas.

Rando, Daniela. Infografik als „tool for thinking“ im Mittelalter. Göttingen: Wallstein Verlag, 2025. 66 p.

Infografika yra šiuolaikinis terminas, tačiau panašių kūrybingo vizualizavimo atvejų galima aptikti jau Viduramžių moksle ir ugdyme. Nuo XII a. scheminiai vaizdai, t. y. abstrakčios ir scheminės formos atvaizdai, pagal jų naudojimo antikiniam mokykliniam ugdymui pavyzdį plačiai paplito moksle, teisėje, taip pat istoriografijoje, chronologijoje ir kartografijoje. Daniela Rando tiria, kaip schemos, lentelės, genealoginiai medžiai, žemėlapiai, diagramų tinklai ir kiti vaizdavimo būdai gyvavo kaip konceptualūs įrankiai, padedantys struktūrinti žinias, kurti loginius ryšius ir sisteminti sudėtingą teologinę, filosofinę ar istorinę informaciją. Ji atkreipia dėmesį, kad infografika yra ne tik iliustracinis ar dekoratyvinis elementas, bet ir svarbus pažinimo ir mąstymo įrankis. Autorė aptaria ne tik tam tikrų diagramų tipologiją, bet ir jų epistemologinį vaidmenį. Danielos Rando nagrinėjami atvejai rodo, kad Viduramžių mąstymui vizualumas buvo ne mažiau svarbus nei tekstas, jis skatino asociatyvų, sisteminį ir hierarchinį mąstymą, kūrė ryšius tarp skirtingų žinojimo sričių.