Bibliotekos kiemelį papuošė Žygimantas ir Barbora
Bibliotekos kiemelį papuošė Žygimantas ir Barbora
Rugsėjo 10 dieną Bibliotekos bendruomenė kartu su garbiais svečiais pakiliai atidarė skulptūrinę kompoziciją „Žygimantas ir Barbora“. Jos autorius – žinomas lietuvių skulptorius Gediminas Piekuras, architektė – Aušra Gvildienė. Neatsitiktinai atidarymo iškilmę pradėjo islandų dainininkės Björk daina „Pramotė“, sukurta 2024-aisiais – tais pačiais metais, kuriais buvo surengtas kūrybinis konkursas, o Piekuro projektas pelnė nugalėtojo laurus. Kreipdamasi į mirusią motiną ir pramotę, Björk joje apibūdino vietą, kur ji bendrauja su giminės moterimis: „Mano kaukolė yra mano katedra“. Joje amžiams lieka gýva visa, ką branginam, kol gyvename, puoselėdami ir saugodami protėvių atminimą, jų veidus, balsus, žodžius ir darbus. Skulptorius vilniečiams ir miesto svečiams padovanojo dvibokštę katedrą. Joje telpa viskas, ką branginame iki šiol: įstabią dviejų žmonių meilę, virtusią viena iš garsiausių Vilniaus legendų, atsiminimą apie Lietuvos valstybės ir jos sostinės aukso amžių ir kitus dalykus.
Atidarymo iškilmės dalyvius pasveikino Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė, skulptorius Gediminas Piekuras, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, taip pat mecenatas Kristijonas Vizbaras.
Šis paminklas sukurtas ir pastatytas Bibliotekos bendruomenės iniciatyva ir privačių rėmėjų lėšomis. Jų buvo daug. Visiems jiems Biblioteka dėkoja, paminėdama kelis svarbiausius. Tai – pirmoji skulptūros rėmėja, ilgus metus vadovavusi VU bibliotekai, ponia Birutė Butkevičienė, nenuilstantis labdarys Vidmantas Martikonis ir mecenatai Augustinas, Dominykas ir Kristupas Vizbarai. Quod felix faustumque sit!
Nuotraukos Vikos Petrikaitės.
Direkcijos informacija
Oxford Handbooks
Oxford Handbooks
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka pagal knygų mainų programą su JAV Kongreso biblioteka (The Library of Congress) Vašingtone įsigijo leidyklos Oxford University Press išleistų humanitarinių ir socialinių mokslų srities žinynų (Oxford Handbooks).
Skaitytojų žiniai
Skaitytojų žiniai
2026 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, bibliotekoje skaitytojai bus aptarnaujami iki 15 val.
Virtuali paroda „Paukščiai Vrublevskių bibliotekos dokumentuose“
Virtuali paroda
„Paukščiai Vrublevskių bibliotekos dokumentuose“
Virtuali paroda skirta vienai temai – paukščiams. Paukštis čia atsiskleidžia ne tik kaip gamtos ar gyvūnijos dalis, bet ir kaip svarbus liaudies kultūros bei meno simbolis. Su paukščiais nuo seno siejami orų spėjimai, gamtos cikliškumas, jis laikomas vaisingumo simboliu. Tačiau jų vaidmuo žmogaus vaizduotėje ne visuomet teigiamas – tai nepatikimas, kvailas, įkyrus, landus ar net erzinantis padaras. Kita vertus, paukštis laikomas laimės, vilties bei taikos pranašu, naujienų nešėju, išminties simboliu.
Parodoje surinkta ir iškelta daugiau kaip 100 dokumentų iš Retų spaudinių, Rankraščių ir Bendrųjų fondų. Tarp eksponatų – ne tik knygos, bet ir kitų žanrų spaudiniai bei rankraščiai: kvietimai, nuotraukos, katalogai, piešiniai, graviūros. Šie darbai sukurti įvairiomis technikomis: koliažo, akvarelės, grafikos, spaudos, fotografijos ir kt. Dokumentų chronologinės ribos apima laikotarpį nuo XIX a. vidurio iki šių dienų. Išskyrus kelias išimtis – XVII a. pavyzdžius.
Tarp dokumentų – ir daugiau nei 300 metų nuo sukūrimo skaičiuojantis alegorinis gandro piešinys, japoniški medžio raižymo technika sukurti paukščių albumėliai, kiti vertingi ornitologiniai veikalai. Dokumentų geografija plati, apimanti keletą žemynų – ne tik Europą, bet ir Australiją, Aziją, Ameriką.
Parodos turinys įvairiapusis, todėl ji skirta visiems – tiek specialistų bendruomenei (ornitologams, kultūros istorikams, etnologams), tiek gamtininkams mėgėjams.
Kviečiame į kelionę, kurioje atsivers nepažintas paukščių pasaulis!
Nuoroda į virtualią parodą: http://eparodos.mab.lt/s/pauksciai-vrublevskiu-bibliotekos-dokumentuose
Naujos knygos
Naujos knygos
Akta sejmikowe trockie 1733–1795. Warszawa: Instytut Historii PAN, 2026. 639 p.
Tai mokslinis istorinių šaltinių leidinys, kuriame skelbiami Trakų vaivadijos seimelių dokumentai, apimantys 1733–1795 m. laikotarpį. Leidinyje pateikiama medžiaga atskleidžia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos politinę veiklą, vietos savivaldos darbą ir seimelių vaidmenį Abiejų Tautų Respublikos politinėje sistemoje. Dokumentai padeda tirti bajorų atstovavimą, politinių sprendimų priėmimą bei regiono politinio gyvenimo ypatumus. Knyga yra svarbus XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos istorijos, politinės kultūros bei institucijų raidos tyrimų šaltinis.
Wilno: literackie portrety miasta. Białystok: Wydawnictwo PRYMAT, 2025. 609 p.
Kolektyvinėje mokslo studijoje nagrinėjamas Vilniaus įvaizdis literatūroje ir mene. Straipsniuose nagrinėjami įvairūs autoriai ir kūriniai, atskleidžiantys Vilniaus kaip istorinio ir kultūrinio centro daugiasluoksniškumą. Leidinyje aptariami Vilniaus tapatybė, atmintis, daugiakultūriškumas ir literatūrinė vaizduotė, nagrinėjama, kaip skirtingų laikotarpių rašytojai kūrė Vilniaus įvaizdį, kokias istorines, kultūrines ir simbolines reikšmes jam suteikė.
Kanecki, Oskar. Sądy grodzkie Wielkiego Księstwa Litewskiego w latach 1764–1795. Gdańsk: Wydawnictwo Arche, 2025. 400 p.
Monografijoje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilies teismų veikla 1764–1795 metais, aptariami teismų sistemos pokyčiai, susiję su XVIII a. antrosios pusės reformomis, bei jų reikšmė teisės administravimo praktikai. Tyrimas grindžiamas istorinių šaltinių ir istoriografijos nagrinėjimu, siekiant atskleisti teismų vietą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų sistemoje. Taip pat nagrinėjama teisinė ir administracinė teismų veikla bei jos sąsaja su to meto politiniais įvykiais.
Isaacson, Walter. Einstein: jego życie i wszechświat. Kraków: Insignis, 2025. 792 p.
Tai išsami garsiojo fiziko, Nobelio premijos laureato Alberto Einšteino biografija, atskleidžianti jo gyvenimą, mokslinę veiklą ir asmenybę. Remdamasis gausiais archyviniais šaltiniais, laiškais ir dokumentais, autorius nuosekliai pristato mokslininko kelią nuo smalsaus jaunuolio iki vieno svarbiausių XX amžiaus mokslininkų. Knygoje aptariami reikšmingiausi moksliniai atradimai, tarp jų – reliatyvumo teorija, pakeitusi mūsų Visatos sampratą. Taip pat nagrinėjamos mokslininko politinės pažiūros, visuomeninė veikla, sudėtingi asmeninio gyvenimo dalykai.
Chopin (nie)wysłowiony: wokół listów Chopina…: korespondencja kompozytora jako dzieło i zadanie badawcze. Warszawa: Narodowy Instytut Fryderyka Chopina, 2024. 371 p.
Mokslinių straipsnių rinkinys skirtas lenkų pianisto ir kompozitoriaus Frederiko Šopeno korespondencijos tyrimams, leidžiantiems geriau pažinti jo biografiją bei kūrybą. Laiškai nagrinėjami kaip savitas literatūrinis, kultūrinis ir istorinis šaltinis, atskleidžiantis jo asmenybę, menines pažiūras ir ryšius su amžininkais. Gvildenamos korespondencijos suvokimo, skelbimo ir tekstologinio tyrimo problemos, aptariama laiškų vieta platesnės XIX a. kultūros atžvilgiu.
Gombrich, E. H. O sztuce. Poznań: Dom Wydawniczy REBIS, 2025. 688 p.
Tai vienas svarbiausių meno istorijos veikalų. Jame nuosekliai pristatoma Vakarų meno raida nuo priešistorės iki šiuolaikinių meno krypčių. Autorius aptaria skirtingų epochų meną, išryškindamas jo sąsajas su istorine, kultūrine ir socialine aplinka bei atskleisdamas svarbiausių menininkų kūrybos reikšmę. Leidiniui būdingas aiškus ir argumentuotas pasakojimas, padedantis suprasti meno kūrinių stilistinę įvairovę ir jų meninę vertę. Gausiai iliustruotas tekstas leidžia skaitytojui nagrinėti aptariamus kūrinius ir geriau suvokti meno raidą. Šis leidinys laikomas klasikiniu įvadu į meno istoriją. Jis skatina kritiškai bei atidžiai žvelgti į įvairių epochų meno kūrinius.
Oettingen, Gabriele. Pozytywne myślenie na nowo: świeże spojrzenie na teorię motywacji. Warszawa: Wydawnictwo Studio EMKA, 2025. 251 p.
Studijos autorė kritiškai vertina tradicinį požiūrį į pozityvųjį mąstymą, pateikia naują motyvacijos modelį ir remdamasi ilgamečiais psichologiniais tyrimais, paaiškina, kodėl vien optimistinių lūkesčių dažnai nepakanka, siekiant užsibrėžtų tikslų. Knygoje pristatomas metodas, padedantis pasiekti norimų rezultatų, įvertinant kylančias kliūtis. Aptariama, kaip toks požiūris gali sustiprinti motyvaciją, pagerinti sprendimų priėmimą ir padėti veiksmingiau įgyvendinti asmeninius bei profesinius siekius.
Myśląc (z) Olgą Tokarczuk: literatura i wielkie problemy współczesności. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2025. 350 p.
Mokslinių straipsnių rinkinyje nagrinėjama Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarčiuk (Olga Tokarczuk) kūryba šiuolaikinių globalių iššūkių aplinkybėmis. Leidinyje aptariamos tokios temos: ekologija, migracija, tapatybė, atmintis, žmogaus ir gamtos santykis, kultūrinė įvairovė. Autoriai analizuoja, kaip rašytojos tekstai atspindi aštrias socialines, politines, etines problemas, su kuriomis susiduria šiandienos pasaulis, ir atskleidžia rašytojos kūrybos daugiasluoksniškumą. Knyga prisideda prie šiuolaikinės literatūros tyrimų ir skatina platesnę diskusiją apie literatūros vaidmenį, aiškinant sudėtingus dabarties reiškinius.
Cabane, Olivia Fox. Mit charyzmy. Poznań: Dom Wydawniczy REBIS, 2026. 291 p.
Leidinio autorė gilinasi į charizmos prigimtį ir paneigia plačiai paplitusį įsitikinimą, kad tai yra tik įgimta savybė. Siekdama parodyti, kad charizmatiško bendravimo įgūdžius galima ugdyti ir tobulinti, autorė remiasi psichologijos, neuromokslo ir elgsenos tyrimais. Knygoje pateikiami praktiniai būdai, padedantys stiprinti pasitikėjimą savimi, veiksmingiau bendrauti ir daryti didesnę įtaką aplinkiniams. Aptariamos įvairios charizmos formos bei jų taikymas profesinėje ir asmeninėje veikloje.
Kuklo, Cezary. Człowieczy los w Europie wszesnonowożytnej. Białystok: Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku, 2026. 871 p.
Šis veikalas nagrinėja Ankstyvųjų naujųjų laikų Europos gyventojų kasdienybę, gyvenimo sąlygas ir patirtis. Autorius analizuoja gimstamumo, mirtingumo, šeimos struktūros, migracijos bei kasdienio gyvenimo kaitą įvairiuose Europos regionuose. Knygoje remiamasi gausiais istoriniais šaltiniais ir naujausiais moksliniais tyrimais, leidžiančiais visapusiškai pažvelgti į to laiko visuomenę. Daug dėmesio skiriama žmogaus gyvenimo ciklui ir jo sąsajoms su ekonominėmis, religinėmis bei politinėmis permainomis.
Supady, Jerzy. Medycina w Europe w XIX wieku. Łódź: Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego, 2025. 156 p.
Šioje monografijoje autorius apžvelgia XIX a. Europos medicinos raidą, jos pagrindines kryptis ir reikšmingiausius pokyčius. Autorius aprašo medicinos mokslo ir praktikos modernėjimą, naujų gydymo bei diagnostikos metodų atsiradimą, atskleidžiamos medicinos sąsajos su visuomenės ir mokslo raida. Knygoje atskleidžiama, kaip XIX amžiuje susidarė šiuolaikinės medicinos pagrindai. Leidinys svarbus medicinos istorijos, Europos kultūros ir mokslo raidos tyrinėtojams bei visiems, besidomintiems medicinos istorija.
Informaciją parengė Sigita Malūkienė