Kijive išleista „Turovo Evangelija“ (XI a.)

Kijive išleista „Turovo Evangelija“ (XI a.)

2026-09-29

Rugsėjo 24 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje apsilankė viešnios iš Ukrainos leidyklos „Horobets Publishing House“: leidyklos direktorė Hanna Horobec ir viešųjų ryšių vadybininkė Olena Baškatova. Bibliotekai jos įteikė vertingą dovaną – šiais metais Kijive išleistą XI a. „Turovo Evangeliją“, atskirai ukrainiečių ir anglų kalbomis. Knygoje spausdinama ne tik rankraščio faksimilė, bet ir žymių Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos mokslininkų tyrimai, išsamiai nagrinėjantys šį rašto paminklą kodikologiniu, lingvistiniu ir kitais aspektais. „Turovo Evangelija“ – tai dvyliktasis faksimilinio tipo leidinys, kuriuos nuo 2011 m. rengia mokslinis leidybinis projektas „Grąžiname į Ukrainą kultūros paveldą“ („Returning the cultural heritage to Ukraine“). Išsamiau su šiuo projektu galima susipažinti interneto svetainėje.

Vadinamoji „Turovo Evangelija“, parašyta XI amžiuje, yra trumpas šventadieniams skirtų evangelijų skaitinių rinkinys. Evangelijos originalo fragmentas (10 pergamentinių lapų) saugomas LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tai pats ankstyviausias rašto paminklas Lietuvoje. 2007 m. gegužės 2 d. Turovo evangelija pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Bibliotekoje viešnios džiaugėsi unikalia galimybe pamatyti tūkstantmẽtį „Turovo Evangelijos“ originalą, susipažino su kitais ukrainietiškais dokumentais, kuriuos pristatė Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė.

Gita Drungilienė

Nuotraukos: Olena Baškatova, Gita Drungilienė


Videniškiuose skambėjo „Palemono šalies giesmės“

Videniškiuose skambėjo „Palemono šalies giesmės“

2026-09-25

Rugsėjo 24 d. Videniškių vienuolyno muziejuje pristatyta Lietuvos XVI‒XVII amžių lotyniškosios poezijos vertimų antologija „Palemono šalies giesmės“. Kalbinamas kraštotyrininko, buvusio Videniškių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo, dabar einančio aukštas pareigas Molėtų rajono savivaldybėje, Valentino Stundžio, nedidelėje jaukioje muziejaus salėje gausiai susirinkusiems lankytojams antologijos sudarytojas ir vertimų autorius dr. Sigitas Narbutas papasakojo apie knygos kelią nuo jos sumanymo iki išleidimo. Knygą sudaro daugybės poezijos žanrų: elegijos, lyrikos, eiliuotų laiškų, satyros, pastoralės, taip pat didaktinės ir herojinės poemos, kūriniai. Jie antologijoje pristatyti atsižvelgiant į tematiką. Tad joje esama religinės, laidotuvių, sveikinimo vestuvių bei pareigų pradžios progomis, satyrinės, filologinės, genealoginės, patriotinės ir herojinės poezijos pavyzdžių. Didesnė jų dalis į lietuvių kalbą išversta pirmą kartą. Pristatymo metu vertimų iš šios knygos paskaitė jos sudarytojas, taip pat jį kalbinęs renginio vedėjas. Apie antologiją Videniškiuose papasakoti sumanyta neatsitiktinai. Jos išleidimą 2025-aisiais parėmė kunigaikščių Giedraičių (Giedroyc) šeima, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos laikais Videniškiai priklausė šiai garsiai iš Palemono palikuonių save kildinusiai giminei. Vienuolyną šiame miestelyje XVII a. pradžioje irgi fundavo Giedraičių šeima. Svarbu ir tai, kad Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios mauzoliejuje ilsisi Vrublevskių bibliotekos geradariai Mykolas ir Rosemary Giedraičiai. Renginio metu buvo prisiminti ir jie, ir kiti iškilūs šios giminės atstovai, kalbėta apie Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio 270-ųjų gimimo metinių minėjimą ateinančiais 2027 metais.

Daivos Narbutienės nuotraukos.
Direkcijos informacija


Naujos knygos

Naujos knygos

2026-09-22

Zygar, Mikhail. The dark side of the earth:  how the Soviet Union collapsed but remained. London: Weidenfeld & Nicolson, 2025. 541 p.

Šioje knygoje garsus Kremliaus kritikas Michailas Zygaras pristato sukrečiančio Sovietų Sąjungos žlugimo istoriją. Remdamasis gausiais paprastų žmonių, politikų, diplomatų ir net paties Michailo Gorbačiovo liudijimais, jis atskleidžia persipynusias Michailo Gorbačiovo reformų nesėkmės, Sovietų Sąjungos ekonomikos griūties ir paprastų žmonių likimų istorijas. Autorius parodo, kaip vos per tris dešimtmečius subyrėjo pasaulinės reikšmės supervalstybė, užleidusi vietą chaotiškam posovietiniam pasauliui. Knygoje nagrinėjama, kaip Sovietų Sąjungos žlugimas padėjo pamatus šiandieninei Rusijai ir jos atgimusioms imperinėms ambicijoms.

Grusiecki, Tomasz. Transcultural things and the spectre of orientalism in early modern Poland-Lithuania. Manchester: Manchester University Press, 2026. 242 p.

Šioje studijoje nagrinėjama, kaip Abiejų Tautų Respublikos materialioji kultūra veikė kultūrinės tapatybės ir nacionalinio paveldo sampratas. Analizuodamas įvairų materialiosios kultūros paveldą  – žemėlapius, aprangos madas, diplomatinius kostiumus ir vadinamuosius lenkiškus kilimus, – autorius atskleidžia, kad tradicijos, šiandien laikomos savitomis ir vietinėmis, dažnai buvo perimtos iš kitų kultūrų. Šie pavyzdžiai rodo, kad Ankstyvųjų naujųjų laikų žmonės nematė jokio prieštaravimo tarp svetimos kilmės daiktų ir jų suvokimo kaip savos kultūros dalies. Knyga skatina iš naujo pažvelgti į nacionalinio paveldo sampratą, parodydama, kad kultūrinė tapatybė kuriama per kultūrinius mainus, perėmimą ir kūrybišką pritaikymą.

Rzegocka, Jolanta. Watching the virtues: playbills, drama and the teaching of civic virtue in the Jesuit theatre of Poland-Lithuania. Leiden; Boston: Brill, [2026]. 554 p.

Remiantis gausia jėzuitų teatrų afišų, kolegijų vaidinimų knygų, dienoraščių ir pjesių medžiaga, knygoje atskleidžiama Abiejų Tautų Respublikos jėzuitų teatro reikšmė, ugdant jaunimą ir visuomenės moralines bei politines vertybes. Parodoma, kad 1564–1773 m. veikęs jėzuitų teatras buvo svarbi mokomoji priemonė, skirta dorai ugdyti ir Respublikos politinei bei visuomeninei kultūrai kurti. Aptariama, kaip jėzuitų teatras atliepė savo meto politinius, religinius ir moralinius pokyčius, prisidėjo prie politinių idėjų bei etinių nuostatų sklaidos ir tapo svarbia viešojo gyvenimo dalimi. Taip pat nagrinėjama, kaip per jėzuitų teatrą Abiejų Tautų Respublikoje paplito anglų ir škotų kilmės siužetai bei pasakojimai.

Schulze Wessel, Martin. The curse of empire: Ukraine, Poland, and the fatal paths in Russian history. Cambridge: Polity, [2026]. 336 p.

Rusijos karas prieš Ukrainą žymi lūžį Europos ir pasaulio istorijoje. Žymaus vokiečių istoriko, Rytų Europos tyrinėtojo knygoje teigiama, kad šio konflikto negalima paaiškinti vien Vladimiro Putino sprendimais – jį būtina suvokti, turint omenyje platesnę Rusijos imperializmo istoriją. Autorius parodo, kad Rusijos imperializmą iš esmės lėmė jos santykiai su Lenkija bei Ukraina, kurių istoriją ženklino priešinimasis Rusijos viešpatavimui. Knygoje atskleidžiama, kaip nacionalinė rusų tapatybė ilgainiui susiliejo su imperinėmis pretenzijomis – šį reiškinį autorius vadina imperijos prakeiksmu.

Religious and identity-based roots of the war in Ukraine. London; New York: Routledge / Taylor & Francis Group, 2026. 220 p.

Šioje knygoje, atsižvelgiant į platesnę istorinę aplinką, nagrinėjamos religinės, kultūrinės ir tapatybės nulemtos Rusijos ir Ukrainos karo priežastys. Parodoma, kad šis konfliktas yra ne tik geopolitinis, bet ir grindžiamas besivaržančiomis religinėmis nuostatomis, imperiniu paveldu bei skirtingomis nacionalinės tapatybės sampratomis. Analizuojant Bažnyčios ir valstybės santykį, „Rusų pasaulio“ ideologiją ir stačiatikybės vaidmenį posovietinėje Rusijoje bei Ukrainoje, atskleidžiama, kaip tikyba pasitelkiama politinei valdžiai ir tapatybei formuoti. Knygoje taip pat aptariamas viešosios istorijos, paminklų, kolektyvinės atminties ir meno vaidmuo, kuriant tapatybes bei interpretuojant praeitį karo metu. Remiantis svarbiausių religinių lyderių ir institucijų – Maskvos ir Konstantinopolio patriarchatų, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios bei Vatikano – požiūriais, nagrinėjama sudėtinga religijos, politikos ir karo sąveika.

Tradigo, Alfredo. Icons and saints of the Eastern Orthodox Church. Los Angeles: The J. Paul Getty Museum, [2006]. 383 p.

Ikona (gr. eikon – „atvaizdas“) – tai ant medinės lentos tapytas šventojo ar švento siužeto atvaizdas, priklausantis krikščioniškajai stačiatikių tradicijai, susidariusiai Bizantijos imperijoje ir iki šiol puoselėjamai Graikijoje, Rusijoje bei kitose Rytų krikščionybės šalyse. Ikonos suvokiamos kaip tarpininkės tarp tikinčiųjų ir jose vaizduojamų šventųjų, o jų griežtai stilizuota simbolinė kalba perteikia tikslias teologines prasmes. Šioje gausiai iliustruotoje knygoje pristatoma stačiatikių ikonų istorija ir raida – nuo seniausių išlikusių pavyzdžių Šv. Kotrynos vienuolyne Sinajuje iki Graikijoje bei Rusijoje sukurtų ikonų. Knygoje aptariamas ikonų vaidmuo stačiatikių liturgijoje ir svarbiausios ikonografinės temos – Kristaus, Švč. Mergelės Marijos, Rytų Bažnyčios šventųjų bei Bažnyčios tėvų atvaizdai ir svarbiausi Jėzaus gyvenimo įvykiai.

Florea, Cristina. Bukovina: the life and death of an East European borderland. Princeton; Oxford: Princeton University Press, [2025]. 409 p.

Bukovina – vienas margiausių ir daugiausia sukrėtimų patyrusių Rytų Europos pasienio regionų.  Šioje studijoje pateikiama jo dviejų šimtmečių istorija. Šiandien tarp Rumunijos ir Ukrainos padalyta Bukovinos teritorija ilgą laiką buvo valdoma įvairių imperijų ir valstybių, iš kurių kiekviena siekė įtvirtinti šiame regione savąją politinę ir kultūrinę siekiamybę. Remiantis gausiais archyviniais ir publikuotais šaltiniais įvairiomis kalbomis, monografijoje atkuriami Bukovinos ukrainiečių, rumunų, vokiečių, žydų ir lenkų bendruomenių likimai. Atskleidžiama, kaip šis pasienio kraštas tapo modernios valstybės kūrimo laboratorija, kurioje nuolat susidurdavo imperinis paveldas ir nacionaliniai siekiai.

Boardley, John. Remarkable Renaissance books. Oxford: Bodleian Library Publishing, [2025]. 287 p.

Gausiai iliustruotoje, puošnioje knygoje pristatoma aštuoniolikos išskirtinių leidinių istorija. Nors pavadinime minimas Renesansas, autorius aprėpia platesnį ankstyvosios spaudos laikotarpį – nuo XV amžiaus inkunabulų iki Apšvietos epochos mokslo veikalų. Aptariama Johaneso Gutenbergo (Johannes Gutenberg) Biblija, Leonardo da Vincio (Leonardo da Vinci) iliustruota matematikos knyga, Galilėjo Galilėjaus (Galileo Galilei) Mėnulio stebėjimai, Johaneso Keplerio (Johannes Kepler) astronomijos traktatas, Roberto Huko (Robert Hooke) mikroskopijos veikalas ir Marijos Sibilos Merian (Maria Sibylla Merian) vabzdžių metamorfozės tyrimai. Per šių leidinių atsiradimo, sklaidos ir reikšmės prizmę nagrinėjamas skaitytojų, autorių, spaustuvininkų, mokslininkų, filosofų ir menininkų vaidmuo, kuriant šiuolaikinį pasaulį.

Pomerantsev, Peter. How to win an information war: the propagandist who outwitted Hitler. New York: Public Affairs,  [2024]. 277 p.

1941 m. vasarą Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės sunkiai priešinosi galingai Hitlerio propagandai, skelbusiai neišvengiamą Trečiojo reicho pergalę ir vaizdavusiai jo priešininkus melagiais. Britų pastangos paneigti šiuos teiginius nebuvo veiksmingos, išskyrus vieną išimtį – paslaptingojo Vado (vok. Der Chef) radijo laidas, kuriose tariamas vokietis kritikavo nacių režimą. Vadas buvo išgalvotas personažas, sukurtas britų propagandisto Seftono Delmerio (Sefton Delmer). Skleisdamos kompromituojančią informaciją apie aukštus nacių pareigūnus ir gandus apie vidinį pasipriešinimą, jo laidos sėjo abejones net tarp nacių šalininkų. Antrąjį pasaulinį karą lygindamas su dabartiniu Rusijos karu Ukrainoje, šios knygos autorius Vado istorijoje ieško atsakymų, kaip kovoti su dezinformacija, paveikti tiek šalininkų, tiek priešininkų emocijas ir pakeisti informacinio karo eigą.

Byl, Vital. Witch trials in the Grand Duchy of Lithuania in the sixteenth to eighteenth centuries: enchanted borderlands. Cham: Palgrave Macmillan, [2025]. 295 p.

Šioje studijoje raganų medžioklė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nagrinėjama kaip daugiakultūrės visuomenės baimių, įtampų ir vaizduotės atspindys. Atskleidžiama, kaip pagoniški tikėjimai, stačiatikių ir katalikų religinės tradicijos, politiniai pokyčiai ir literatūrinė vaizduotė nulėmė savitą raganų medžioklės pobūdį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Knygoje nagrinėjama teisė, teismų praktika, bendruomenių gyvenimas bei įvairių socialinių ir religinių grupių vaidmuo, palaikant arba slopinant kaltinimų kultūrą. Parodoma, kaip valdžios veiksmai, baimė ir kultūrinė įvairovė lėmė raganų medžioklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Routledge handbook of contemporary Belarus. London; New York: Routledge / Taylor & Francis Group, 2026. 325 p.

Žinyne pateikiama išsami šiuolaikinės Baltarusijos istorijos, politikos ir tarptautinių santykių apžvalga. Po 2020 m. plataus masto protestų prieš autoritarinį režimą bei Baltarusijos teritorijos panaudojimo 2022 m. Rusijos invazijai į Ukrainą ši šalis sulaukė anksčiau nematyto tarptautinio dėmesio. Įvairių sričių ekspertų parengtuose skyriuose nagrinėjami tarptautiniai ir regioniniai Baltarusijos ryšiai, politinio režimo raida ir demokratiniai protestai, valstybės valdymas, visuomenės ir valdžios santykiai, taip pat istorijos, tapatybės ir kalbos klausimai. Leidinys apibendrina naujausius Baltarusijos tyrimus ir yra vertingas šaltinis visiems, besidomintiems Vidurio ir Rytų Europa, tarptautiniais santykiais, autoritarizmu, visuomeniniais judėjimais bei tapatybės studijomis.

The Russian invasion of Ukraine: victims, perpetrators, justice, and the question of genocide. London; New York: Routledge / Taylor & Francis Group,  2025. 271 p.

Šioje knygoje nagrinėjami svarbiausi Rusijos invazijos į Ukrainą dalykai: Rusijos kariuomenės seksualinis smurtas okupuotose teritorijose, Ukrainos vaikų grobimas ir vežimas į Rusiją, kolaboravimas ir filtracija, Bučos žudynių vaizdavimas Rusijos socialiniuose tinkluose, pirmųjų karo savaičių Ukrainos pabėgėlių krizė Lenkijoje, galimybės siekti teisingumo Tarptautiniame Teisingumo Teisme ir kt. Knygoje ne tik iškeliamos tiesioginės Rusijos invazijos pasekmės, bet ir siūlomas platesnis teorinis pagrindas įvairiais atžvilgiais aptarti šį geopolitinį sukrėtimą.

 Anotacijas parengė Ana Venclovienė


Virtuali fotografijų paroda, skirta restauratorių skyriaus jubiliejui

Virtuali fotografijų paroda, skirta restauratorių skyriaus jubiliejui

2026-09-18

2026 metais LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrius, minėdamas 50-ies metų sukaktį, kartu su menininke Ona Julija Lukas Steponaityte pristato virtualią fotografijų parodą „Ruduo, 2026“.

Parodą sudaro dvi dalys. Pirmojoje – restauratorių aplinkos fragmentai, kurie atsiskleidžia per šviesos blyksnius, faktūras, medžiagas ir plokštumas. Antrojoje – užfiksuoti darbuotojų portretai. Menininkės žvilgsnis netikėtas ir subtilus –  jis lėtai slysta aplinka, paliesdamas jos faktūras ir žmones, išryškindamas kasdienybės akimirkas.

Paroda įtraukta į 2026 metų Europos paveldo dienų renginių programą.


Atveriamas Bibliotekos kiemelis

Atveriamas Bibliotekos kiemelis

2026-09-17

Pastarosiomis dienomis LMA Vrublevskių biblioteka sulaukė gausių prašymų atverti visuomenei kiemelį išeiginėmis ir švenčių dienomis. Atsižvelgdama į šiuos prašymus, Biblioteka kiemelį lankytojams atvers darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., poilsio ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 17 val.

Nuotraukos Vikos Petrikaitės.
Direkcijos informacija


Virtuali paroda „Vilniaus pijorų švietimui – 300“

Virtuali paroda
„Vilniaus pijorų švietimui – 300“

2026-09-14

1722 m. pijorai vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio (Konstanty Kazimierz Brzostowski,  1644–1722) kvietimu atvyko į Vilnių, o 1726 m. čia įkūrė pirmąją mokyklą, kurioje mokė nepasiturinčiųjų vaikus. Tačiau ordino ambicijos augo, o jų siūlomas modernus ugdymas greitai patraukė ir bajorijos dėmesį. Sekdami Varšuvoje Stanislovo Konarskio (Stanisław Konarski, 1700–1773) įkurtos kolegijos pavyzdžiu, pijorai 1756 m. Vilniuje įsteigė Collegium Nobilium Vilnense. Tai buvo uždara internatinio tipo (su konviktu) mokykla, skirta aukštuomenės ir turtingųjų bajorų sūnums. Jos tikslas buvo išauklėti naują valstybės politinį bei intelektualinį elitą, gebantį vykdyti reformas ir tarnauti savo valstybei.

Naujai ir moderniai tuo metu pijorų mokymo programai reikėjo ją atliepiančių vadovėlių, tad 1754 m. kolegijos rektorius, istorikas ir pedagogas Motiejus Dominykas Dogelis (Maciej Dominik Dogiel, 1715–1760) Vilniuje įkūrė pijorų spaustuvę, turėjusią patenkinti moderniausios pedagoginės literatūros poreikius.

Virtualioje parodoje kviečiame susipažinti su Vrublevskių bibliotekoje saugomais Vilniaus pijorų spaustuvėje išspausdintais vadovėliais, iš kurių mokėsi ir naujausių žinių bei idėjų sėmėsi kilmingiausioms ir įtakingiausioms šeimoms priklausę LDK jaunuoliai.

Parodą parengė Simona Jaskelevičiūtė


Bibliotekos kiemelį papuošė Žygimantas ir Barbora

Bibliotekos kiemelį papuošė Žygimantas ir Barbora

2026-09-11

 

Rugsėjo 10 dieną Bibliotekos bendruomenė kartu su garbiais svečiais pakiliai atidarė skulptūrinę kompoziciją „Žygimantas ir Barbora“. Jos autorius – žinomas lietuvių skulptorius Gediminas Piekuras, architektė – Aušra Gvildienė. Neatsitiktinai atidarymo iškilmę pradėjo islandų dainininkės Björk daina „Pramotė“, sukurta 2024-aisiais – tais pačiais metais, kuriais buvo surengtas kūrybinis konkursas, o Piekuro projektas pelnė nugalėtojo laurus. Kreipdamasi į mirusią motiną ir pramotę, Björk joje apibūdino vietą, kur ji bendrauja su giminės moterimis: „Mano kaukolė yra mano katedra“. Joje amžiams lieka gýva visa, ką branginam, kol gyvename, puoselėdami ir saugodami protėvių atminimą, jų veidus, balsus, žodžius ir darbus. Skulptorius vilniečiams ir miesto svečiams padovanojo dvibokštę katedrą. Joje telpa viskas, ką branginame iki šiol: įstabią dviejų žmonių meilę, virtusią viena iš garsiausių Vilniaus legendų, atsiminimą apie Lietuvos valstybės ir jos sostinės aukso amžių ir kitus dalykus.

Atidarymo iškilmės dalyvius pasveikino Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė, skulptorius Gediminas Piekuras, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, taip pat mecenatas Kristijonas Vizbaras.

Šis paminklas sukurtas ir pastatytas Bibliotekos bendruomenės iniciatyva ir privačių rėmėjų lėšomis. Jų buvo daug. Visiems jiems Biblioteka dėkoja, paminėdama kelis svarbiausius. Tai – pirmoji skulptūros rėmėja, ilgus metus vadovavusi VU bibliotekai, ponia Birutė Butkevičienė, nenuilstantis labdarys Vidmantas Martikonis ir mecenatai Augustinas, Dominykas ir Kristupas Vizbarai. Quod felix faustumque sit!

Nuotraukos Vikos Petrikaitės.

Direkcijos informacija


Oxford Handbooks

Oxford Handbooks

2026-09-10

 

 

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka pagal knygų mainų programą su JAV Kongreso biblioteka (The Library of Congress) Vašingtone įsigijo 37 leidyklos Oxford University Press išleistus humanitarinių ir socialinių mokslų srities žinynus (Oxford Handbooks).


Skaitytojų žiniai

Skaitytojų žiniai

2026-09-09

2026 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, bibliotekoje skaitytojai bus aptarnaujami iki 15 val.


Virtuali paroda „Paukščiai Vrublevskių bibliotekos dokumentuose“

Virtuali paroda
„Paukščiai Vrublevskių bibliotekos dokumentuose“

2026-09-07

Virtuali paroda skirta vienai temai – paukščiams. Paukštis čia atsiskleidžia ne tik kaip gamtos ar gyvūnijos dalis, bet ir kaip svarbus liaudies kultūros bei meno simbolis. Su paukščiais nuo seno siejami orų spėjimai, gamtos cikliškumas, jis laikomas vaisingumo simboliu. Tačiau jų vaidmuo žmogaus vaizduotėje ne visuomet teigiamas – tai nepatikimas, kvailas, įkyrus, landus ar net erzinantis padaras. Kita vertus, paukštis laikomas laimės, vilties bei taikos pranašu, naujienų nešėju, išminties simboliu.

Parodoje surinkta ir iškelta daugiau kaip 100 dokumentų iš Retų spaudinių, Rankraščių ir Bendrųjų fondų. Tarp eksponatų – ne tik knygos, bet ir kitų žanrų spaudiniai bei rankraščiai: kvietimai, nuotraukos, katalogai, piešiniai, graviūros. Šie darbai sukurti įvairiomis technikomis: koliažo, akvarelės, grafikos, spaudos, fotografijos ir kt. Dokumentų chronologinės ribos apima laikotarpį nuo XIX a. vidurio iki šių dienų. Išskyrus kelias išimtis – XVII a. pavyzdžius.

Tarp dokumentų – ir daugiau nei 300 metų nuo sukūrimo skaičiuojantis alegorinis gandro piešinys, japoniški medžio raižymo technika sukurti paukščių albumėliai, kiti vertingi ornitologiniai veikalai. Dokumentų geografija plati, apimanti keletą žemynų – ne tik Europą, bet ir Australiją, Aziją, Ameriką.

Parodos turinys įvairiapusis, todėl ji skirta visiems – tiek specialistų bendruomenei (ornitologams, kultūros istorikams, etnologams), tiek gamtininkams mėgėjams.

Kviečiame į kelionę, kurioje atsivers nepažintas paukščių pasaulis!

Nuoroda į virtualią parodą: http://eparodos.mab.lt/s/pauksciai-vrublevskiu-bibliotekos-dokumentuose


Privacy Preference Center