Naujos knygos

Naujos knygos

2024-05-08

De Hamel, Christopher. The Posthumous papers of the manuscript club. London: Allen Lane, 2022. 616 p.

Šios knygos antraštėje perfrazuojamas Čarlzo Dikenso (Charles Dickens) romano apie spalvingų veikėjų grupę pavadinimas. Joje pristatoma dvylika labai skirtingų žmonių, kuriuos vienijo aistra iliuminuotiems rankraščiams. Tarp jų – šventasis, mecenatas, iliuminatorius, antikvaras, kolekcininkas, bibliotekininkas, rabinas, muziejininkė ir netgi rankraščių klastotojas. Žymus rankraščių tyrinėtojas kviečia skaitytoją į tūkstantį metų aprėpiančią kelionę po Normandijos ir Moravijos vienuolynus bei sinagogas, Vokietijos universitetus ir JAV muziejus. Suteikdamas galimybę pažvelgti į rankraščių kolekcininkų pasaulio džiaugsmus ir tragedijas, autorius tuo pačiu atskleidžia kertinį iliuminuotų rankraščių vaidmenį civilizacijos raidoje.

Voelkle, William M. Holy hoaxes: a beautiful deception: celebrating William M. Voelkleʼs collecting. Paris; New York: Les Enluminures, [2023]. 231 p.

Viljamas M. Fulklas (William M. Voelkle) sukaupė išsamiausią privačiose rankose esančią rankraščių iliuminacijų klastočių ir padirbinių kolekciją. Šiame iliustruotame kolekcijos kataloge pats kolekcininkas atskleidžia, kaip ji buvo kuriama. Autorius pristato beveik septyniasdešimt įvairiausių klastočių ir padirbinių iš Vakarų Europos, krikščioniškųjų Rytų, Etiopijos, Meksikos, Persijos ir Indijos. Gausiai iliustruota knyga prasideda įdomiu Kristoferio de Hemelio (Christopher de Hamel) įvadu, kuriame keliami klausimai apie autentiškumo vertę, visuomenės susižavėjimą klastotėmis, samprotaujama apie klastočių pobūdį ir jų aptikimą.

Hansbury, Paul. Belarus in crisis: from domestic unrest to the Russia-Ukraine war. London: Hurst & company, [2023]. 326 p.

Kai 2020 m. visoje Baltarusijoje prasidėjo gausūs antivyriausybiniai protestai, diktatoriaus Lukašenkos valdžia ėmėsi žiaurių represijų: suėmė dešimtis tūkstančių piliečių, uždraudė nepriklausomą žiniasklaidą ir sukėlė migrantų krizę Europos Sąjungos pasienyje. 2022 m. vasarį Baltarusija tapo Rusijos invazijos į Ukrainą placdarmu ir leido savo teritorijoje dislokuoti karius ir raketų sistemas, padariusi žalą savo nacionaliniams interesams. Šioje knygoje aptariamos šios dvi tarpusavyje susijusios krizės. Nagrinėjamos Baltarusijos politinio chaoso ištakos bei tarptautinės pasekmės, vertinamas Vakarų sankcijų veiksmingumas, svarstomos Baltarusijos valstybingumo perspektyvos, bandoma atsakyti į klausimą, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveikė baltarusių požiūrį į diktatūrą savo valstybėje.

Martin, Janet. Medieval Russia 980–1584. Cambridge: Cambridge University Press, 2007. 507 p.

Knygoje glaustai, bet išsamiai pateikiama Rusijos istorija nuo Vladimiro I iki Ivano IV Rūsčiojo valdymo. Šis pataisytas leidimas papildytas neseniai paskelbtais autorės ir kitų mokslininkų tyrimais. Parodoma Viduramžių Rusijos politinės raidos dinamika nuo Kijevo Rusios iki mongolų dominavimo epochos ir Maskvos valstybės iškilimo. Aptariamos šalies valdančiosios dinastijos, ekonomikos poveikis politinei raidai, santykiai su užsienio valstybėmis, socialinė, religinė bei kultūrinė raida. Informatyvus žymios istorikės pasakojimas, aiškūs argumentai ir provokuojančios interpretacijos patrauks tiek specialistus, tiek ir visus besidominančius feodalinės Rusijos istorija.

DʼAnieri, Paul J. Ukraine and Russia: from civilized divorce to uncivil war. Cambridge: Cambridge University Press, [2023]. 372 p.

Knygoje pateikiama išsami Rusijos karo Ukrainoje analizė. Nagrinėjamas Ukrainos socialinis bei politinis gyvenimas, Ukrainos ir Rusijos santykiai, taip pat Rusijos ir Vakarų interesų sąveika po Sovietų Sąjungos žlugimo. Parodomas kelias nuo 1991 m. įvykusio Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos, kuris tuo metu vadintas „civilizuotomis skyrybomis“, iki žiauriausio konflikto Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Anot autoriaus, konfliktas kilo dėl trijų esminių veiksnių – saugumo dilemos, demokratizacijos poveikio geopolitikai ir tarpusavyje nesuderinamų įvairių valstybių tikslų. Teigdamas, kad karo priežastimi tapo gilūs išankstiniai nesutarimai, kurių nepavyko įveikti, autorius reiškia susirūpinimą dėl konflikto sprendimo perspektyvų.

The Oxford handbook of digital media sociology. New York: Oxford University Press, [2022].  718 p.

Skaitmeninė žiniasklaida – įprasta šiandienos gyvenimo dalis. Skaitmeninės informacinės ir ryšių technologijos yra įsiterpusios į sveikatos, darbo, rinkimų, kapitalo srautų, intymių santykių, socialinių judėjimų, asmeninės tapatybės ir dar daugelį sričių. Siekiant paaiškinti mūsų greitai besikeičiantį pasaulį platesnei visuomenei, šiame žinyne apžvelgiami naujausi sociologiniai skaitmeninės žiniasklaidos tyrimai. Jis sugalvotas kaip esminis išteklius, jungiantis įvairias sociologinių tyrimų kryptis, susijusias su skaitmenine žiniasklaida. 34 skyriai sugrupuoti į šešias dalis, kuriose nagrinėjama skaitmeninių medijų teorija, jų vaidmuo kasdieniame gyvenime, taip pat ryšys su socialinėmis institucijomis, bendruomene, asmens tapatybe, socialine nelygybe, politika ir galia. Kiekviename skyriuje apžvelgiami iki šiol atlikti sociologiniai tyrimai ir nurodomi neatsakyti klausimai.

The Oxford handbook of medieval Central Europe. New York: Oxford University Press, [2022]. 601 p.

Šiame žinyne apibendrinama Viduramžių Vidurio Europos regiono politinė, socialinė ir kultūrinė istorija, apimant laikotarpį apytiksliai nuo 800 iki 1600 metų ir teritoriją nuo Baltijos iki Adrijos jūros. Daugiausia dėmesio skiriama Vengrijos, Lenkijos ir Bohemijos karalystėms ir jų sąveikai su kaimyninėmis teritorijomis. Teminiu principu sudarytuose 25 skyriuose nagrinėjami įvairūs šio regiono Viduramžių istorijos aspektai: valstybė ir valdymas, teisė ir teisingumas, karyba, diplomatija, elitų formavimasis ir kaita, etninių grupių migracija, lytis ir šeima, miestų plėtra, finansai ir prekyba, literatūra, menas ir architektūra, religija ir bažnyčia, vienuolynai, kasdienis gyvenimas, žydų padėtis ir kt.

The Routledge history of antisemitism. London; New York: Routledge Taylor & Francis Group, 2024. 437 p.

Didėjant susirūpinimui dėl antisemitizmo, daugėja ir diskusijų, kaip jį suprasti ir su juo kovoti. Šiame žinyne nagrinėjama antisemitizmo istorija ir apraiškos nuo pat jo ištakų iki šiandienos. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis Šiaurės Amerikoje ir Europoje pradėjo į antisemitizmą žiūrėti kaip vien tik į istorinę problemą. Tačiau pastarojo meto įvykiai rodo, kad antisemitizmas nėra tik istorinis ar tik žydams svarbus klausimas. Šiame esė rinkinyje gvildenamos įvairios antisemitizmo formos įvairiais laikotarpiais, o vėliau aptariama antisemitizmo apraiškų gausa įvairiose šalyse ir regionuose. Nagrinėjamos įvairios kultūrinės ir socialinės antisemitizmo formos.

Mikanowski, Jacob. Goodbye Eastern Europe: an intimate history of a divided land. London: Oneworld, [2023]. 375 p.

Ši knyga ypač aktuali Rusijos agresyvios 2022 m. invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Joje apžvelgiama audringa Rytų Europos istorija nuo ikikrikščioniškų laikų iki komunizmo žlugimo. Anot autoriaus, šiandien sąvoka „Rytų Europa“ egzistuoja daugiausia kultūrinėje atmintyje, tačiau daugybei žmonių Rytų Europa tebėra tapatybės ženklas, o jos istorija reiškia šimtmečius trukusius sunkumus ir kančias. Knygoje kalbama apie įvairias šio regiono gyventojų grupes, įskaitant romus, žydus ir musulmonus; didžiąsias Viduramžių karalystes; Osmanų, Habsburgų ir Rusijos imperijų iškilimą ir žlugimą; moderniosios eros aušrą; fašizmo ir komunizmo išbandymus; šiuolaikinių nacionalinių valstybių iškilimą. Aptariama, kaip savitos ir gyvybingos Rytų Europos kultūros sugebėjo išlikti ir klestėti šalia dominuojančios ir agresyvios Rusijos.

Paradowski, Michał. Against the deluge: Polish and Lithuanian armies during the war against Sweden 1655–1660. Warwick: Helion & Company, 2022. 372 p.

1655 m. vasarą į Abiejų Tautų Respubliką, jau įsitraukusią į konfliktą su Maskva ir Zaporožės kazokais, įsiveržė švedai. Taip prasidėjo Antrasis Šiaurės karas, Abiejų Tautų Respublikoje žinomas kaip Švedų tvanas. Nors iš pradžių šalis atsidūrė ties visiško pralaimėjimo riba, palaipsniui pasipriešinimas švedų kariams ėmė augti, į konfliktą įsitraukė daugiau šalių. Šioje knygoje išsamiai aptariamos Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės, kovojusios tvano metu, jų verbavimo sistema, valdymo struktūra, svarbiausi vadai, logistiniai karybos aspektai. Pagrindiniai karo mūšiai aprašyti atskirame skyriuje.

Baxter, Ian. The Soviet Baltic offensive, 1944–45: German defense of Estonia, Latvia, and Lithuania. Havertown: Casemate Publishers, [2022]. 128 p.

Knygoje dramatiškai aprašoma, kaip okupacinė vokiečių kariuomenė stengėsi sulaikyti Raudonosios armijos puolimą Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo metu. Atskleidžiama, kaip buvo vykdomas Hitlerio draudimas kariuomenei trauktis ir jo įsakymas kovoti iki mirties. Galingų sovietų pajėgų varoma nuo Leningrado per Baltijos šalis, armijų grupė „Šiaurė“ beviltiškai kovėsi daugybėje pavienių mūšių. Nuolatinio sovietų armijos puolimo išsekintos ir izoliuotos vokiečių pajėgos fanatiškai kovojo už Baltijos šalių sostinių ir uostų išlaikymą. Kuršo kišenėje vokiečių divizijos atsidūrė apsuptyje ir buvo priverstos gintis iki pat 1945 m. gegužės. Pasakojimą iliustruoja gausybė retų ir iki šiol neskelbtų nuotraukų, kurias lydi išsamūs aprašymai.

The Oxford handbook of the Latin Bible. Oxford: Oxford University Press, [2023]. 522 p.

Lotyniškoji Biblija yra Vakarų kultūros šerdis. Daugelį šimtmečių mokslininkai, filosofai ir teologai būtent iš Biblijos sėmėsi idėjų, kurios veikė visuomenę Europoje ir už jos ribų, o Biblijos studijos buvo svarbi švietimo dalis. Lotyniškoji Biblija padarė svarbų poveikį tiek lotynų, tiek nacionalinėms Europos kalboms ir literatūrai. Lotyniškosios Biblijos rankraščiai atspindi Vėlyvosios Antikos ir Viduramžių meno ir technikos pasiekimus. Šį žinyną sudaro 31 skyrius, kuriuose pristatoma lotyniškosios Biblijos istorija nuo jos pirmųjų vertimų (Vetus Latina), Šv. Jeronimo ir kitų autorių taisymų iki XX a. naujai į lotynų kalbą išverstos Neovulgatos, aptariami pagrindiniai Biblijos aiškintojai ir rankraščiai. Kiekviename skyriuje pateikiama gausybė nuorodų į literatūrą ir elektroninius šaltinius.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė


Virtuali paroda skirta Mykolui Kazimierui Pacui (1624–1682 m.)

Virtuali paroda „Žydinti lelija ir spindintis perlas:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m.)“

2024-05-06

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, LNDM T-4462

 

2024 m. sukanka 400 m., kai gimė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624-1682 m.). Ta proga Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai dr. Justina Sipavičiūtė ir dr. Andrius Jurkevičius parengė virtualią parodą „Žydinti lelija ir spindintis perlas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m.)“.
Šioje parodoje daugiau sužinosite apie Pacų giminę ir Lietuvos didįjį etmoną Mykolą Kazimierą Pacą, pamatysite originalias Pacų  juodraštines genealogines schemas ir genealoginį medį bei atrasite, kaip juose jis įvardijamas. Turėsite išskirtinę galimybę iš arčiau pažvelgti į M. K. Paco antspaudus, suprasite, kokią giminės istoriją juose galima perskaityti bei išvysite originalius jo autografus. Pamatysite unikalius Mykolo Kazimiero Paco dokumentus bei kokiuose XVII a. leidiniuose jis minimas. Sužinosite, kodėl jį vaizdavo kaip mūsų valstybės herbą. Išvysite kaip Mykolas Kazimieras Pacas buvo vaizduojamas to laikmečio paveiksluose bei kokius du nuostabaus grožio ir reikšmės jį menančius pastatus turime išlikusius iki šių dienų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas gausus M. K. Paco dokumentinis palikimas, tad Jums atversime joje saugomus turtus.


Kasmetinė Kauno istorijos konferencija

Kasmetinė Kauno istorijos konferencija

2024-05-02

2024 m. balandžio 26 d. Kaune vyko 28-oji kasmetinė mokslinė tarpdalykinė Kauno istorijos konferencija „Istoriniai pasakojimai apie Kauną ir kauniečius“, kurią rengė Vytauto Didžiojo universitetas.

Konferencijoje pranešimą skaitė Vrublevskių bibliotekos darbuotoja Lina Anušauskienė  „Elena Trejienė – tarpukario Kauno modistė“, pristačiusi Pirmosios Respublikos metais Kauno ponias puošusią elitinę siuvėją, vadintą modiste ir lygintą su pačia Koko Šanel.

Pranešimo autorė pasidalino nuo 1948 m. Kolumbijoje gyvenanančios garsiosios siuvėjos anūkės Barboros Rimgailaitės (dab. Barbara Rimgaila de Durana) prisiminimais ir nuotraukomis, Kauno regioniniame valstybės archyve saugoma su E. Trejienės veikla susijusia medžiaga.

Konferencijoje buvo perskaityta 19 pranešimų, kurių pagrindu vėliau bus išleistas Kauno istorijos metraštis (nr. 22).

Konferencijos programa


Apie karjerą kitu kampu

Apie karjerą kitu kampu

2024-04-22

Šiuolaikinėje visuomenėje ilgą laiką vyravęs įsivaizdavimas ir nuostata, kad gerą gyvenimą garantuoja išsilavinimas ir profesija, nebegalioja: išsilavinimas negarantuoja tinkamo darbo, profesija neapsaugo nuo skurdo ir net gerai apmokamas darbas nebūtinai padės išvengti nepasitenkinimo ir depresijos. Tai svarbu žinoti ne tik jauniems, besirenkantiems savo kelią.
Pasirinkimo gairės svarbu ir tiems, kuriuos ištiko tapatumo sumaištis, nebėra vidinės motyvacijos, aktyvumo ir lankstumo. Gal vis dėlto įmanoma keistis, nepaisant amžiaus?
Apie visa tai remdamasis moksliniais tyrimais, bet neakademiškai, nuoširdžiai pataria prof. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, Bibliotekos bičiulis.


Dr. Austėjos Landsbergienės mintys apie knygas

Dr. Austėjos Landsbergienės mintys apie knygas

2024-04-19

Monikos Požerskytės nuotrauka

Dr. Austėja Landsbergienė – socialinių mokslų daktarė, edukologė, kontekstinio ugdymo pradininkė, darželio „Vaikystės sodas“, mokymo įstaigos „Karalienės Mortos mokykla“, ikimokyklinio ugdymo padalinio Rygoje „Six Senses International Preschool“ steigėja. Konsultuoja švietimo klausimais, yra tarptautinių mokyklų švietimo vertinimo tarybų narė, moterų universiteto „WoW“ dėstytoja, knygų, straipsnių vaikų lavinimo ir auginimo temomis autorė. Dr. Austėja Landsbergienė dalyvauja LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ES projektuose, yra nuolatinė konferencijų The International Academic Forum (IAFOR), National Association for the Education of Young Children (NAEYC) pranešėja, dalyvauja daugelyje konferencijų Lietuvoje.

Remdamasi savo ir žymių užsienio mokslininkų, tokių kaip Dr. Scott Barry Kaufman, Sir Ken Robinson empiriniais tyrimais, dr. Austėja Landsbergienė pradėjo kurti ugdymo sistemą, kuri atitiktų XXI a. vaikų poreikius: aiškios struktūros, suteikiančios kūrybinę laisvę, sudarančios sąlygas sąmoningai mokytis, kurti nenuspėjamame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Kontekstinio ugdymo sistema atsirado ieškant teorijos ir praktikos dermės, taikant ir tobulinant aktyvaus ugdymo metodus, prisitaikant prie XXI a. poreikių bei iššūkių.

Dr. Austėja Landsbergienė 2016 m. išrinkta Lietuvos metų moterimi, 2022 m. – Metų moterimi verslo nominacijoje, už verslo pasiekimus pelniusi savo šalies ir užsienio apdovanojimų.

„Tikiu, kad gražiam pasauliui kurti nėra nieko labiau tinkamesnio už švietimą. Esu mama, žmona, dukra, sesuo ir verslininkė, bet didžiausią pasididžiavimą jaučiu prisistatydama mokytoja. Manau, kad nėra nuostabesnio ir prasmingesnio darbo, negu tas, kurį kiekvieną dieną, kiekvieną savo gyvenimo minutę dirba tikri pašaukimo pedagogai.“

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Mano nuomone, vertinga yra ta knyga, kuri priverčia tave augti. Žinoma, yra daugybė knygų, kurios pelno įvairiausius apdovanojimus ir yra vertinamos literatūros specialistų, mokslininkų, tačiau turbūt ne vienas pažįstame žmogų, kuris perskaitė Nobelio literatūros premijos laureato knygą ir ji nepaliko didžiulio įspūdžio, o perskaityta, pavyzdžiui, kokia nors P. Coelho knyga ėmė ir apvertė gyvenimą aukštyn kojom. Tad sakyčiau, kad vertinga knyga yra ta, kuri mums palieka įspūdį ir priverčia mus augti. O kokia tiksliai ta knyga, jau priklauso ir nuo mūsų išsilavinimo, pomėgių, draugų rato ir t. t.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Dabar rekomenduočiau perskaityti Manto Adomėno knygą „Moneta & labirintas“. Manau, kad bibliotekos darbuotojai Lietuvoje turi domėtis lietuviška literatūra, lietuvių autoriais ir skatinti lietuvius skaityti lietuvišką literatūrą. Ši knyga tikrai labai įdomi, nepaprastai turtinga savo kalba ir turiniu. Tad kai kalbame apie vertingą knygą, šią knygą matau kaip tokią.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Taip, per pandemiją – nuolat (juokiasi). Vis reikėdavo pakelti kompiuterį ir, kadangi knygų savo aplinkoje turiu daug ir visur, labai greitai susirinkdavau knygas ir naudodavau jas kaip kompiuterio stovą.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Duomenys, kuriuos renka leidėjai, rodo, kad atsiradus elektroninių knygų skaityklėms, buvo kilęs išgąstis. Tačiau dabar visi jau yra nusiraminę, nes popierinių knygų pardavimai netgi auga. Aš manau, kad teisingiau būtų sakyti, kad visos knygos yra partnerės, ne konkurentės. Juk mūsų interesas turėtų būti, kad žmonės kuo daugiau skaitytų ir tai darytų jiems tinkamiausiu būdu. Pavyzdžiui, aš labai panašiai ir klausau knygų, ir skaitau skaityklėje, ir skaitau popierines. Tačiau jei elektroninė ar audioknyga man labai patinka, visada nusiperku ir popierinę (juokiasi).

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Aš manau, kad tai labiau susiję ne su karta, o su žmogumi. Žinoma, tą žmonių kartą, kai J. Gutenbergas išrado spausdinimo mašiną, su knyga sieja ypatingas ryšys, nes tuomet atsirado skirtis tarp raštingo ir neraštingo, gebančio ir negebančio skaityti. Tačiau šiandien, kai visi žmonės turėtų skaityti ir suprasti tai, ką skaito, šis ryšys yra labiau asmeninis.

Kiekviena karta susiduria su naujomis technologijomis, kurios vis kelia grėsmę knygai. Pavyzdžiui, mano karta sakydavo, kad vaikai nebeskaito, nes žiūri televizorių. Dabar teigiama, kad vaikai nebeskaito, nes yra įnikę į telefonus. Tačiau vieni vaikai vis dėlto skaito ir skaito daug, o kiti – ne. Tarkime, aš net neprisimenu savęs žiūrinčios televizorių, ir mano vaikai skaito labai daug. Bet juk būna šeimų, kur abu tėvai labai mėgsta skaityti, tačiau vaikai tuo „neužsikrečia“. Tad, sakyčiau, kad tai labiau priklauso nuo šeimos, nei nuo kartos, ir nuo paties žmogaus – jo individualaus požiūrio, pomėgio ar net poreikio skaityti.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Aš apskritai nemėgstu skolinti knygų, nes po to reikia jas „žvejoti“. Esu paskolinusi jau labai daug knygų, ir jų man negrąžino. Tad dabar esu linkusi pasiūlyti nusifotografuoti patikusią knygą, kad vėliau žmogus pats galėtų ją įsigyti.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Turbūt nuotykių (juokiasi).

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Labai sunku į šį klausimą atsakyti. Britai ir amerikiečiai užima ganėtinai didelę mano skaitomų knygų dalį. Turbūt taip yra todėl, kad aš skaitau labai daug profesinės literatūros, o jos, pačios naujausios, daugiausiai išleidžia Jungtinė Karalystė arba JAV. Visose kitose šalyse tokios literatūros yra išleidžiama palyginti mažai, nes tiesiog auditorija yra per maža. Pavyzdžiui, Lietuvoje modernių švietimo knygų beveik nėra, tėvystės knygų taip pat labai mažai. Tuo tarpu kalbant apie JAV, tik spėk sekti naujienas ir gebėk atsirinkti gerą literatūrą nuo prastos. Tad sakyčiau, kad šių šalių autoriai yra ne tiek mėgstamiausi, kiek daugiausiai skaitomi. O kalbant apie mėgstamiausius – vėlgi, tai labai priklauso nuo knygos. Mano sąraše yra ir skandinavų, ir japonų, ir lietuvių, ir amerikiečių autorių, tačiau vienos šalies įvardinti negalėčiau.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?

Tegul tai būna paslaptis.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu skaitau nepaprastai įdomią knygą apie bendruomenes, parašytą žydų rabino. Joje pasakojama, kaip yra buriamos bendruomenės ir kodėl svarbu tai daryti. Man atrodo, kad mokykla yra labai panaši institucija bažnyčia. Seniau mokyklos su bažnyčiomis tarsi dalijosi atsakomybe. Pavyzdžiui, jeigu mokytojai nepastebėdavo, kad kažkam mokykloje yra sunku, tai turbūt pastebėdavo bažnyčioje patys bendruomenės nariai arba kunigai, pastoriai, rabinai – žmogus turėjo saugumo tinklą aplink save.

Šiuo metu yra labai daug rašoma apie bendruomenių nykimą ir susiskaldymą. Mes nebepažįstame kaimynų – nekalbu apie tai, kad sveikinamės ar nesisveikiname – mes nežinome, kuo jie gyvena, neiname skolintis vieni iš kitų daiktų, tapome individualistai. O moksliniai tyrimai rodo, kad individualistinėse kultūrose yra daug daugiau nerimo, daugiau vienišumo, daugiau vienatvės. Juk žmogus yra sutvertas būti su kitais.

Pradėjau labai domėtis šia tema, nes jaučiu, kad ir mokyklose yra daugiau susvetimėjimo: ne visi tėvai vieni kitus pažįsta, ne visada palaikome vieni kitus, nebūtinai suprantame mokytojus ar mokytojai supranta mus ir pan.

Beieškodama radau, kad tai yra viena iš itin rekomenduojamų knygų 2024 metais, tad iškart ją įsigijau ir pradėjau skaityti.


Pokalbis apie knygą

Pokalbis apie knygą Autizmas – dalis manęs

2024-04-17

Kartą viena mokytoja atvedė moksleivių klasę į Vrublevskių bibliotekoje vykusią ekskursiją. Dar prieš ekskursijos pradžią ji perspėjo bibliotekos gidę, kad vienas jos vaikų patenka į autizmo spektrą. Minėtas berniukas prasidėjus ekskursijai reiškė nepasitenkinimą: ką jie čia veikia, juk tuo metu turėtų mokytis klasėje… Vis dėlto įsibėgėjus ekskursijai jis iš salės galo, kur iš pradžių sėdėjo, persėdo į priekį, taip parodydamas akivaizdų susidomėjimą tuo, kas buvo pasakojama. Panašu, kad pavyko įrodyti, kad mokytis galima ne tik klasėje. Šis jo poelgis, anot gidės, buvo pats didžiausias jos ekskursijų metu sulauktas komplimentas.

Ši tiesiogiai su biblioteka susijusi istorija privertė susimąstyti ir paskatino pasidomėti, kuo gyvena į autizmo spektrą pakliūnantys žmonės, kokie kasdieniai iššūkiai juos lydi, kaip šiuos žmones priima visuomenė, kokie stereotipai vis dar gajūs ir kaip galime juos griauti.

Mūsų didžiam džiaugsmui šiemet Knygų mugėje buvo pristatyta Barboros Suisse ir Jurgitos Žalgirytės-Skurdienės knyga „Autizmas – dalis manęs“, kurioje surinktos 15 autistiškų suaugusiųjų, savais žodžiais pasidalinusių savo patirtimi, istorijų. Apie šią knygą ir pakvietėm pasikalbėti vieną iš jos bendraautorių  Barbora Suisse, kuri yra bendruomenių „Draugiški autizmui“ ir „Mes spektre“ įkūrėja ir autistiško vaiko mama.


Bibliotekos skaitytojų ir lankytojų dėmesiui!

Bibliotekos skaitytojų ir lankytojų dėmesiui!

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kiemelis prie įėjimo iš T. Vrublevskio gatvės pusės nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki rugsėjo 30 d. bus užrakinamas 18 val.

Šiuo metu (iki rugsėjo 30 d.) knygas grąžinti į knygomatą galima darbo dienomis 06.00–18.00 val. 

Direkcijos informacija


Prezidento padėka

Prezidento padėka

2024-04-12

2024 m. balandžio 11 d. Biblioteka sulaukė malonios staigmenos: ją pasiekė šilta J. E. Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Gitano Nausėdos padėka už parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“. Jos atidarymo iškilmė surengta 2023 m. lapkričio 22 d., o paskutinius lankytojus ji priėmė 2024 m. kovo 31 d. Parodoje buvo eksponuoti dokumentai, saugomi trijose didžiausiose Lietuvos bibliotekose: Mokslų akademijos Vrublevskių, Nacionalinėje Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto. Ją rengiant prisidėjo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus specialistai. Parodoje parodyti 107 knyginiai eksponatai, tarp jų – keli unikalūs dokumentai iš asmeninio dr. Gitano Nausėdos rinkinio, taip pat dr. Jauniaus Gumbio ir Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ kolekcijų. Gausūs lankytojai pamatė dokumentus, kitados priklausiusius Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Kosakovskių, Platerių, Oginskių, Huten-Čapskių, Lopacinskių ir Tiškevičių giminėms. Parodą praturtino 5 video pasakojimai ir Dvarų bibliotekų žemėlapis. Visuomenei buvo surengta nemažai paskaitų ir edukacinių renginių. Iš viso parodą aplankė, paskaitose ir edukaciniuose renginiuose dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. lankytojų.

Direkcijos informacija


Kasmetinė mokslinė konferencija Scientia et historia

Kasmetinė mokslinė konferencija Scientia et historia

2024-04-09

2024 m. balandžio 4–5 dienomis Vilniuje ir Kaune vyko kasmetinė mokslinė konferencija Scientia et historia, kurią rengė Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejumi ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Šiais metais konferencija buvo skirta iš Karaliaučiaus kilusio žymaus filosofo Imanuelio Kanto (1724–1804) 300 gimimo metų jubiliejui. Kanto veikalai turėjo didelę įtaką ne tik filosofijai (iki šių dienų), bet ir gamtos mokslų raidai XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje. Konferencija vyko dvi dienas: pirmoji diena buvo skirta filosofiniams ir sociologiniams, antroji – mokslo ir medicinos istorijos tyrinėjimams. Pirmąją dieną konferencija vyko Lietuvos kultūros tyrimų institute (Vilniuje), antrąją – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje (Kaune). Buvo perskaityta 40 pranešimų, parengta jų santraukų knygelė. Konferencijoje pirmą dieną dalyvavo 22, antrą dieną – 34 dalyviai ir pranešėjai.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir LMAVB darbuotojos: Giedrė Miknienė „Prieš 100 metų parašyta: nacionalinė retrospektyvioji analizinė bibliografija, 1924 metai“ (perskaitė B. Railienė), Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė „Jono Basanavičiaus bibliografija – ir mokslo istorikams“ ir Birutė Railienė „Lietuvos medicinos istorija… ženkleliuose“.

Konferencijos programa ir santraukų knygelė paskelbta Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos internetinėje svetainėje: http://www.moksloistorija.lt/scientia-et-historia-2024/.

Pirmosios konferencijos dienos įrašas: https://www.youtube.com/playlist?list=PLzHbcEV9ptytmXHz0oz2-CGk0e2G8cXb2

Parengė dr. Birutė Railienė

Konferencijos dalyviai Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.
Edvino Kričkovo nuotrauka.


Išminties tyrėjas. Imanueliui Kantui – 300

Išminties tyrėjas. Imanueliui Kantui – 300

2024-04-08

Imanuelio Kanto portretas. Dailininkas Friedrich Heinrich Bils (1801–1853)
Prieiga

 

2024 metais minime vieno iš žymiausių Apšvietos epochos filosofų – Imanuelio Kanto (Immanuel Kant, 1724–1804) 300-ąsias gimimo ir 220-ąsias mirties metines. Ši proga paskatino atsigręžti ir prisiminti šią ne tik Europai, bet ir Lietuvai reikšmingą asmenybę, apžvelgti svarbesnius jo parengtus ir filosofijos raidai įtakos turėjusius darbus, pristatyti I. Kanto sąsajas su lituanistika.

Kviečiame pasižiūrėti Kantui dedikuotą parodą ir pasiklausyti filosofui skirtų arba su juo susijusių žinomo lietuviškų raštų rengėjo Martyno Liudviko Rėzos (Martin Ludwig Rhesa, 1776–1840) eilių.

Parodos ir tekstų autoriai: dr. Kotryna Rekašiūtė, dr. Timofej Murašov

M. L.  Rėzos eiles skaito dr. Sigitas Narbutas