Teorinis-praktinis seminaras dokumentų restauratoriams

Teorinis-praktinis seminaras dokumentų restauratoriams

2023-10-03

2023 m. rugsėjo 29 ir spalio 2 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje vyko teorinis-praktinis seminaras „Paraprint OL60 taikymas jautrių vandeniui objektų plovimui“. Aukščiausios kategorijos restauravimo technologė dr. Aušra Čiuladienė dalijosi žiniomis apie naują plovimo metodą.

Seminare dalyvavo dokumentų restauratoriai iš įvairių institucijų: P. Gudyno restauravimo centro, Vilniaus universiteto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Šiaulių Aušros muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos archyvų ir LMA Vrublevskių bibliotekos.

Paraprint OL60 restauravime plačiau pradėtas taikyti nuo 2001 m., tačiau Lietuvos restauravimo dirbtuvėse jis nebuvo plačiai žinomas. Studijuodama dr. A. Čiuladienė nuo 2017 m. domėjosi šia medžiaga ir platesnius tyrimų rezultatus paskelbė savo disertacijoje.

Džiugu, kad LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje šis plovimo metodas jau yra taikomas. Vienas iš sėkmingai pritaikytų pavyzdžių – XVI a. knygos Tetraevangelija. Mažųjų Žuchavičų (dab. Baltarusija, Gardino srities Kareličų r.) evangelija (LMAVB, RS F21-805) miniatiūrų plovimas.

Parengė dr. Aušra Čiuladienė
Fotografavo Vika Petrikaitė


Nauja skiltis tinklalapyje apie bibliotekos mokslinę veiklą

Nauja skiltis tinklalapyje apie bibliotekos mokslinę veiklą

2023-10-02

Maloniai kviečiame bibliografijos, bibliotekininkystės, dokumentotyros, informacijos, knygotyros, mokslotyros sričių specialistus, studentus ir visus, besidominčius šiomis temomis, LMA Vrublevskių bibliotekos tinklalapio viršutiniame svetainės meniu peržiūrėti naują skiltį MOKSLAS (http://www.mab.lt/mokslas).

Skiltyje pateikta išsami informacija apie Vrublevskių bibliotekos mokslinę veiklą, išvardinti čia dirbantys mokslininkai ir tyrėjai, skelbiami Mokslo tarybos narių, išleistų leidinių sąrašai, mokslinės veiklos planai ir ataskaitos, konferencijų medžiaga. Nurodytos mokslininkų ir tyrėjų interesų sritys, publikacijų sąrašai, duomenys apie projektinę, ekspertinę, pedagoginę, mokslo sklaidos veiklas, dalyvavimą konferencijose ir pelnytus apdovanojimus.


Lankytojų dėmesiui: naujas įėjimas į Biblioteką

Lankytojų dėmesiui: naujas įėjimas į Biblioteką

2023-09-29

Lankytojams nuo rugsėjo 29 d. patekti į LMA Vrublevskių biblioteką galima nauju įėjimu iš T. Vrublevskio gatvės per kiemelį. Atėjusiuosius prie informacinio stalo maloniai pasitiks Bibliotekos darbuotojos. Šioje vietoje veikia abonementas, čia išduodami nauji ir pratęsiami seni skaitytojų pažymėjimai, teikiama informacija apie Bibliotekos darbą, čia taip pat galima įsigyti naujų Bibliotekos leidinių. Kairėje erdvaus vestibiulio pusėje lankytojai ras Bibliotekos skaityklas. Ankstesnis – ilgus metus veikęs – įėjimas pro paradines duris nuo Karaliaus Mindaugo tilto uždaromas remontui. Visus maloniai kviečiame į Biblioteką eiti naujuoju įėjimu.

Direkcijos informacija


Svečiuose ukrainiečių restauratorius

Svečiuose ukrainiečių restauratorius

2023-09-29

2023 m. rugsėjo 27 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių aplankė svečias – Andrejaus Šeptytskio nacionalinio muziejaus Lvive restauratorius Vadimas Volkovas.

Lvivo miesto centre esantį didžiausią Ukrainos meno muziejų (https://nml.com.ua) 1905 m. įkūrė žymus kultūros ir visuomenės veikėjas metropolitas Andrejus Šeptytskis, padovanojęs jam turtingą meno kūrinių kolekciją.

Ilgametę profesinę patirtį sukaupęs ukrainiečių restauratorius V. Volkovas domėjosi Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbais, įranga, priemonėmis, tyrimais. Susitikimo metu buvo malonu pasidalinti profesinėmis žiniomis ir darbo subtilybėmis.

Editos Keršulytės nuotraukos


Virtuali paroda „10 punktų apie Vladislavą Sirokomlę“

Virtuali paroda „10 punktų apie Vladislavą Sirokomlę“

2023-09-28

 

Virtuali paroda skiriama poeto, vertėjo, publicisto Vladislavo Sirokomlės (1823–1862) gimimo 200-ų metų sukakčiai paminėti.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas gausus šio literato palikimas: archyviniai dokumentai, vertimų ir originalios kūrybos leidiniai, publikacijos iš tuometės periodikos. Randama ir jo asmeninės bibliotekos knygų.  Šioje mažojoje virtualioje parodoje supažindinama su 10 svarbiausių eksponatų, susiejusių Biblioteką su Vilniaus krašto literatu Vladislavu Sirokomle.


Tarptautinė paroda „Nigra crux, mala crux. Juoda ir balta Kryžiuočių ordino legenda“

Tarptautinė paroda „Nigra crux, mala crux. Juoda ir balta Kryžiuočių ordino legenda“

2023-09-28

2023 m. rugsėjo 27 d. Pilies muziejuje Malborke iškilmingai atidaryta tarptautinė paroda „Nigra crux, mala crux. Juoda ir balta Kryžiuočių ordino legenda“. Turtingose ir įdomiose jos ekspozicijose pasistengta atspindėti Kryžiuočių ordino istoriją, parodyti jos ženklus lenkų, lietuvių ir vokiečių istorinėje savimonėje ir tos savimonės kaitą XIX–XX a. Eksponatus parodai skolino gausios atminties institucijos iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Austrijos, Italijos ir Vokietijos, taip pat privatūs asmenys. LMA Vrublevskių biblioteka yra vienas iš skolintojų.

Parodos atidarymo iškilmėje dalyvavo gausūs šeimininkai ir svečiai iš įvairių Europos valstybių. Apie parodą kalbėjo Muziejaus direktorius habil. dr. Januszas Trupinda, vokiečių istorikas habil. dr. Udo Arnoldas, Kryžiuočių ordino didysis magistras Frankas Bayardas ir kiti asmenys, prisidėję prie koncepcijos kūrimo bei jos realizavimo. Iškilmėje taip pat dalyvavo LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė ir eksponatus skolinusio Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė. Prieš tai svetingi šeimininkai svečiams surengė išsamias ekskursijas į Pilies muziejų. Parodą bus galima apžiūrėti iki 2024 m. vasario 15 d.

Nuotraukos Daivos Narbutienės
Direkcijos informacija


Susitikimas su dailininkais ir architektais

Susitikimas su dailininkais ir architektais

2023-09-26

2023 m. rugsėjo 25 d. LMA Vrublevskių biblioteką aplankė Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė ir keli jos kolegos skulptoriai, taip pat UAB „Archinova“ vadovas Aleksandras Gvildys ir architektė Aušra Gvildienė. Direktorius dr. Sigitas Narbutas svečiams papasakojo apie sumanymą jau sutvarkytą ir atnaujintą kiemelį papuošti nauju mažosios plastikos kūriniu. Vienas toks jau puošia Bibliotekos vestibiulį. Tai Tomašo Oskaro Sosnovskio 1852 m. sukurta Jogailos ir Jadvygos skulptūra. Bibliotekos rūmai iškilo XIX a. prieš tai netoliese stovėjusių Radvilų rūmų teritorijoje. Priešais Biblioteką stūkso Gedimino kalnas, o jo papėdėje stovi Valdovų rūmai. Taigi kiemelį galėtų papuošti kita valdovų pora – Žygimantas ir Barbora. Ji žymėtų jaunystę ir amžiną meilę, įkvėpusią tiek puikiausių literatūros kūrinių, šiandien saugomų Bibliotekoje, taip pat kviestų ir vilniečius, ir gausius Vilniaus svečius į kiemelį pailsėti su knyga rankose ar ir be jos. Svečiai ir Bibliotekos direkcija aptarė įvairias tokio sumanymo realizavimo aplinkybes ir numatė tolesnius žingsnius.

Nuotraukos Vikos Petrikaitės
Direkcijos informacija


Dokumentų restauratorių susitikimas

Dokumentų restauratorių susitikimas

2023-09-19

2023 m. rugsėjo 15 d. vyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotas tradicinis atminties institucijų dokumentų restauratorių seminaras Pakretuonėje.

Šių metų renginyje, kaip ir ankstesniais metais, aktyviai dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos restauratorės. Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja Edita  Keršulytė seminare pristatė kolegoms 2022 – 2023 metais skyriuje vykdytą veiklą.

Šių metų šiltos rudens saulės nuspalvintas seminaras buvo draugiškas ir naujas darbų perspektyvas atveriantis renginys.

Fotografavo Gražina Smaliukienė


Susitikimas su Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininke

Susitikimas su Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininke

2023-09-18

2023 m. rugsėjo 15 d. LMA Vrublevskių biblioteką aplankė garbi viešnia – Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, menininkė ir parodų kuratorė Eglė Ganda Bogdanienė. Direktorius dr. Sigitas Narbutas garbiajai viešniai papasakojo apie Bilioteką, joje vykdomus statybos ir šalia numatytus aplinkotvarkos darbus, taip pat pasidalino sumanymu jau sutvarkytą ir atnaujintą kiemelį papuošti nauju mažosios plastikos kūriniu. Vienas toks jau puošia Bibliotekos vestibiulį. Tai Tomašo Oskaro Sosnovskio 1852 m. sukurta Jogailos ir Jadvygos skulptūra. Bibliotekos rūmai iškilo XIX a. prieš tai netoliese stovėjusių Radvilų rūmų teritorijoje. Priešais Biblioteką stūkso Gedimino kalnas, o jo papėdėje stovi Valdovų rūmai. Taigi kiemelį galėtų papuošti kita valdovų pora – Žygimantas ir Barbora. Ji žymėtų jaunystę ir amžiną meilę, įkvėpusią tiek puikiausių literatūros kūrinių, šiandien saugomų Bibliotekoje, taip pat kviestų ir vilniečius, ir gausius Vilniaus svečius į kiemelį pailsėti su knyga rankose ar ir be jos. Profesorė palaikė tokį sumanymą ir pažadėjo padėti jį įgyvendinti.

Nuotraukos Vikos Petrikaitės
Direkcijos informacija


Žurnalistės Astos Drungilaitės mintys

Žurnalistės Astos Drungilaitės mintys

2023-09-15

Vilijos Arlauskaitės nuotrauka.

 

 

 

Bendravimas su žmonėmis – svarbi žurnalistės, redaktorės Astos Drungilaitės profesijos dalis. Gyvi susitikimai, neskubūs pokalbiai, ilgam išliekantys, gyvenimą praturtinantys įspūdžiai vėliau perteikiami rašiniuose. Žavi autorės smalsumas, pastabumas, gebėjimas per detales pamatyti, pajausti visumą ir mokėjimas tai perteikti žodžiais: gyvai, lengvai, taikliai, jautriai. Vertinančios knygas, mėgstančios skaityti žurnalistės nuomone svarbiausia, kad laikas su pasirinkta knyga būtų prasmingas.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertė, apskritai, tai toks neapčiuopiamas ir kintantis dalykas. Kai buvau vaikas, knygose ieškojau gyvenimo ir savęs pažinimo, vėliau, viskam paspartėjus, atsipalaiduodavau greitai krimsdama detektyvus. Užklupus emocinėms peripetijoms, prireikdavo patarimo, postūmio… Ramiais momentais, turėdama daugiau laiko, norėdavosi gilintis, plėsti žinias… Kiekviena knyga atverčiama savo laiku. Kai nenumeti perskaičius kelias pastraipas, o įkrenti iki pat paskutinio puslapio. Ir nebūtinai ją reikia perskaityti per naktį, galima skaityti ir metus, galima skaityti iš naujo.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Niekada nieko nerekomenduoju. Knygų labai daug. Ir gerų tikrai. O mes visi skirtingi. Galiu, tik jei klausia, pasidalinti savo įspūdžiais. Juk bet kurią knygą savo akimis ir savo širdimi skaito vis kitoks žmogus. Galiu tik palinkėti, kad laikas su kokia nors knyga būtų prasmingas.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

O ir dabar po monitoriumi pakištas kažkoks senas mokyklinis vadovėlis ☺ Gal net esu kažkam mokykloje knyga ir užplojus.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Man – ne. Nors paskaitau ir tokias. Bet puiku, jei kažkam patinka ir skaitmeninės. Juk kažkas tegali knygų tik klausytis… Jei knyga pasiekia savo žmogų, nesvarbus būdas, kaip.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Aš esu bibliotekininkės dukra. Knygos nuolat judėjo. Ateidavo ir išeidavo. Kažkurios užsilikdavo. Taip buvo visada. Bet nemanau, kad skaitymas nulemtas kažkokio kartų ryšio su juo. Tiesiog mėgsti skaityti arba ne.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Koks tai draugas, kuriam kažko neskolintum? ☺ Aš neskolinu knygų, jas perskaičiusi dovanoju tiems, kas man patinka ir kam tai būtų įdomu. Aš manau, kad knygos turi judėti, o ne lentynas prilaikyti. Jos turi turėti kuo daugiau galimybių pasiekti tas akis, kurios suvalgys kiekvieną raidę, kiekvieną mintį ir ilgam pasisotins. Aišku, iki kito karto ☺ Nors gaila kažkada pradingusių seno Bairono eilėraščių leidimo, vienos Leonardo Gutausko poezijos knygelės irgi niekur neberandu. Bet tai paauglystės sentimentai. Visų jų nesugailėsi ☺ Žinoma, čia jūsų bibliotekoje yra tokių knygų, kurių net ne skolinti, o vartyti negalima. Mačiau. Jei tokią turėčiau, neskolinčiau, atiduočiau jums, kad visiems parodytumėt.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Tokio žanro dar neįvardijo. Gal kai dėsiu tašką savo biografijoje, atsisukusi atgal galėsiu pasakyti konkrečiau. Dabar vieną dieną drama, kitą, žiūrėk, jau komedija. O ir fantastikos elementų apstu. Laikas dar atrinks, kas buvo svarbiau.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Man patinkanti knyga neturi tautybės. Kai tokią skaitau, galiu būti ir japonė, ir islandė, ir kalbėti Kento tarme, ir gyventi prie jūros, ir net su trimis draugais kariauti Pirmajame pasauliniame kare ☺

Jei pati rašytumėte, apie ką būtų jūsų knyga?

Kadangi rašau, tai nesakysiu ☺

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Antrą kartą perskaitau Marinos Abramović „Eiti kiaurai sienas“, nes pažadėjau padovanoti vienai nuostabiai aktorei.