Naujos knygos
Naujos knygos
Tomkiewicz, Monika. Więzienie na Lukiszkach w Wilnie 1939–1953. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2018. 437 p.
Lukiškių kalėjimas prie visų valdžių buvo kalėjimas. Autorė ištyrė daug Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos archyvų dokumentų ir spausdintų šaltinių. Knygoje aprašoma, kokie nusikaltėliai ir kokiomis sąlygomis buvo kalinami vokiečių okupacijos laikais, kokia represijų sistema buvo pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metais. Paminėtos ir kitos kalinimo bei kankinimo vietos Vilniaus mieste.
Abramowicz, Zofia. Imiona biblijne w historycznej antroponimii Podlasia (XVI–XVII w.). Białystok: Temida 2, 2019. 465 p.
XVI–XVII amžiuje Palenkės vaivadijoje gyveno įvairių tautų žmonės – lenkai, lietuviai, rusėnai, totoriai, žydai ir kitos etninės grupės. Monografijoje autorė tiria biblinių vardų vartojimą šiame daugiataučiame krašte. Bibliniai vardai sudaro žydiškojo vardyno pagrindą. Jų yra musulmoniškoje totorių kultūroje, jie būdingi ir visų konfesijų krikščionims. Knygoje aptariamos vardų parinkimo kultūrinės motyvacijos problemos, vardų asimiliacija ir funkcionavimas daugiakultūrinėje, daugiakalbėje erdvėje, vardų pritaikymas prie savo kalbos ir kultūros.
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius: kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai = Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz: twórczość, konteksty, przyczynki. Suvalkai: Suvalkų apskrities muziejus, [2021]. 256 p.
2021 m. Suvalkų muziejuje surengta dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) darbų paroda paskatino muziejininkus, meno istorikus ir literatūrologus pasigilinti į šio menininko biografiją ir kūrybą. Gimęs Nemenčinėlės dvare reformatų šeimoje, jis mokėsi meno Sankt Peterburge, Miunchene, Paryžiuje, vėliau grįžo gyventi į Vilnių. Bohušas-Sestšencevičius buvo tapytojas, estetikos esė autorius, vienas iš kabareto Vilniuje įkūrėjų. Knygoje pateikiami straipsniai apie šio įvairiapusio menininko gyvenimą ir kūrybą.
Naukowe i literackie światy Zygmunta Glogera. Białystok: Książnica Podlaska, 2022. 451 p.
Zigmantas Gliogeris (Zygmunt Gloger, 1845–1910) – vienas svarbiausių XIX amžiaus lenkų kultūros veikėjų. Jis buvo žurnalistas, istorikas, archeologas, etnografas, poetas, literatūrologas, kalbininkas. 2019 m. lapkričio 20–21 d. Palenkės vaivadijos Balstogės Luko Gurnickio viešoji biblioteka surengė mokslinę konferenciją Z. Gliogeriui atminti. Knygoje spausdinami konferencijos pranešimai.
Pastore, Emanuelle. Palące pytania na temat Boga. Poznań: Święty Wojciech, 2014. 215 p.
Ši knyga skirta jauniems krikščionims, kuriems įprasti tikėjimo teiginiai būna neaiškūs. Leidinyje skelbiami atsakymai, gilinantys supratimą apie tikėjimą, citatos apmąstymams, širdį gaivinančios maldos.
Częstochowskie kościoły wobec systemów totalitarnych 1939–1989. Katowice; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 302 p.
Knygoje spausdinami straipsniai apie Bažnyčios padėtį Čenstakavos krašte 1939–1989 metais. Tai dviejų totalitarinių sistemų viešpatavimo laikas. Tiek fašistinė, tiek komunistinė valdžia buvo nepalankios Bažnyčiai. Persekiotų ir nukankintų šio krašto dvasininkų (katalikų ir evangeliko) biografijos atskleidžia parapijų dvasinį gyvenimą, krikščionių kasdienybės detales ir valdžios požiūrį į juos.
Strug, Andrzej. Miliardy. Lublin: Episteme, 2022. 416 p.
Andrius Strugas (Andrzej Strug), tikrasis asmenvardis Tadas Galeckis (Tadeusz Gałecki, 1871–1937), buvo socialistinio judėjimo veikėjas, 1905–1907 m. revoliucijos dalyvis, kalinys, tremtinys, vėliau – emigrantas. Jis buvo ne tik politikas, bet ir rašytojas, kino scenarijų autorius, Lenkijos literatų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas. Romane „Milijardai“ rašoma apie įprastą vertybių ir materijos susidūrimą, apie vartotojiškumą ir meno nužmoginimą. Šis nebaigtas autoriaus kūrinys yra jo minčių apie pinigus, kapitalizmą, ekonomiką, politiką ir bendruomeniškumą apibendrinimas.
Transformacja ustrojowa w Polsce: nowe perspektywy. Gdańsk; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 439 p.
Lenkijos santvarkų kaitą reikėtų vertinti ne tik kaip įvykusį dalyką, bet kaip tebesitęsiantį visuomeninį, politinį, ekonominį reiškinį, kuriam pažinti reikia įvairiapusio tyrimo. Kiekvienas šios knygos straipsnis yra bandymas naujai pažvelgti į įvykius ir procesus, vykstančius valdžioje, visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, ir tirti juos prozopografiniu, politologiniu, istoriografiniu, filosofiniu, sociologiniu aspektais. Leidinyje atskleidžiamas iš esmės priešingų reiškinių sambūvis vienu metu – tęstinumas ir esminė pertvarka, subjektyvumas ir objektyvumas, išskirtinumas ir visuotinumas.
O Niepodległą: kierunek północno-wschodni (1920). Białystok; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 205 p.
Šis mokslinių straipsnių rinkinys skirtas 1920 metų įvykiams, kurių metu Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir tęsė kovą su sovietine Rusija dėl rytinės sienos. Straipsniuose aptariamos atgimusios Lenkijos karinės, visuomeninės ir politinės pastangos, priešinantis bolševikų ketinimui eksportuoti komunistinę revoliuciją į Europą.
Klecel, Marek. Pisarze niepodległości: szkice o ludziach i dzielach. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2023. 531 p.
Knyga apie kelių kartų Lenkijos rašytojų dalyvavimą nepriklausomybės kovose ir valstybės atstatyme, jų likimus ir kūrybą, persmelktą to meto tikrovės. Autorius pasakoja apie tarpukario rašytojų literatūrinius kelius, cituoja jautrius prisiminimus. Prisimena tuos, kurie išgyvenę vokiečių ir sovietinę okupacijas, atsidūrė emigracijoje arba skleidė šviesos žodį pro komunistinę uždangą Lenkijoje. Iš užmaršties ištraukia ir tuos, kurie komunistinės valdžios buvo uždrausti. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, padedančiomis nusikelti į aprašytuosius laikus.
Karczewski, Maciej. Muzeum w mieście Lotzen historia i zbiory (1916–1944). Białystok: Ośrodek Badań Europy Środkowo-Wschodniej, 2017. 518 p.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lėciuje (nuo 1946 m. – Gižickas) buvo įkurtas muziejus karo trofėjams saugoti. Vėliau jo fondą papildė archeologiniai radiniai. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, darbuotojai buvo priversti trauktis. Muziejaus kolekcija sunaikinta arba išskirstyta į skirtingas vietas. Muziejaus pastatas nugriautas 1944 metais. Knygoje spausdinami iš įvairių muziejų ir archyvų surinkti duomenys apie darbuotojus, eksponatų nuotraukos.
Dukwicz, Dorota. Na drodze do pierwszego rozbioru: Rosja i Prusy wobec Rzeczypospolitej w latach 1768–1771. Warszawa: Instytyt historii PAN, 2022. 518 p.
Ši knyga yra bandymas suprasti ir aprašyti 1768–1771 m. įvykius Abiejų Tautų Respublikoje ir šalia jos. Pateikiami ne tik jau žinomi dalykai, bet ir naujas požiūris į vieną svarbiausių įvykių – pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Autorė ieško atsakymų, koks buvo Abiejų Tautų Respublikos vaidmuo Rusijos ir Prūsijos santykiuose, kokią įtaką ji galėjo daryti Rusijos ir Turkijos konflikto sprendimui, kada ir kokiomis aplinkybėmis radosi mintis Abiejų Tautų Respublikos kaina „apdovanoti“ kaimynines monarchijas.
Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė
Pokyčiai Bibliotekoje
Pokyčiai Bibliotekoje
Atlikus didesnę statybos darbų dalį, matosi daugiau pokyčių kasdieniame vienos iš didžiausių ir svarbiausių Lietuvos atminties institucijų – LMA Vrublevskių bibliotekos – gyvenime. Pirmą gegužės savaitę lankytojams naujoje vietoje duris atvėrė Tado Vrublevskio skaitykla. Čia iki kapitalinio rūmų remonto pabaigos bus aptarnaujami Rankraščių ir Retų spaudinių skyrių dokumentus užsisakę skaitytojai. Pirmą birželio savaitę šalia jos likusioje rekonstruoto pastato vestibiulio dalyje bus laikinai įkurta dar viena skaitykla, aptarnausianti tuos skaitytojus, kurie domėsis Bendrojo fondo dokumentais: knygomis ir periodiniais leidiniais. Baigus tvarkyti kiemelį, veikiai rekonstruotame pastate duris atvers naujas pagrindinis įėjimas į Biblioteką. Tikėtina, kad tai atsitiks dar birželio mėnesį. Rūmuose likęs senasis pagrindinis įėjimas duris užvers iki kapitalinio remonto pabaigos. Patekus Bibliotekon pro naująjį pagrindinį įėjimą, lankytojus pasitiks naujoje vietoje įsikūręs kontrolės postas ir abonementas. Čia stovinčiame informaciniame terminale skaitytojai suras visą reikalingą informaciją apie Biblioteką, joje saugomus dokumentus ir kitus svarbius dalykus. Dar šiemet Biblioteką papuoš naujas stogas. Statybininkai jau įrengė trečią jo dalį. Pradėta tvarkyti rūmų fasado nuo T. Vrublevskio gatvės išorė. Fasado tvarkybos darbus numatyta baigti dar šiemet. Atėjus laikui, apie svarbiausias permainas Biblioteka darbuotojus, skaitytojus ir lankytojus informuos dar ir atskirai.
Direkcijos informacija
Apie 13-ąją tarptautinę chemijos istorijos konferenciją
Europos chemijos istorikai rinkosi Vilniuje: apie 13-ąją tarptautinę chemijos istorijos konferenciją
2023 m. gegužės 23–26 d. Vilniuje vyko 13-oji tarptautinė chemijos istorijos konferencija, kurios rėmėja buvo ir Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka, Birutė Railienė buvo konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė. Konferencija prasidėjo atminimo lentos profesoriui Andriui Sniadeckiui atidengimo iškilme, kurioje žodį tarė ir Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Konferencijos programoje – dr. Birutės Railienės stendinis pranešimas „Chemijos paveldas Vilniuje: žemėlapis“. Žemėlapio maketą parengė Audronė Stasiukaitytė.
2023 m. gegužės 23–26 d. Vilniuje vyko 13-oji tarptautinė chemijos istorijos konferencija (ICHC). Jos pagrindinis rengėjas – Europos chemijos asociacijos (EuChemS) Chemijos istorijos darbo grupė, taip pat prisidėjo Lietuvos chemikų draugija (LChD), Lietuvos biochemikų draugija (LBD) ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas. Konferencijos pagrindinis rėmėjas – bendrovė „Thermo Fisher Scientific“, rėmėjai (abėcėlės tvarka): Alchemijos ir chemijos istorijos draugija (Jungtinė Karalystė), Chemijos ir molekulių mokslo istorijos komisija (CHCMS), Europos chemijos asociacija (EuChemS), Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Mokslo istorijos institutas (SHI, Filadelfija, JAV), Prancūzų institutas Vilniuje, Rimvydas ir Rūta Baranauskai, Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras. Konferencijos partneriai: „Go Vilnius“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. ICHC konferencija vyko kartu su LBD rengiama Andriaus Sniadeckio atminimo konferencija „Molekulinių gyvybės mokslų pasiekimai“ (JSMC).
Visos konferencijos sklandą užtikrino bendras organizacinio komiteto ir savanorių darbas, dosni rėmėjų parama. Smulkmenų pasirengimo darbe nebuvo – visi darbai ir darbeliai buvo svarbūs, ne kartą vienas telefono skambutis išspręsdavo niekaip nepajudinamus klausimus. Atkreipiu dėmesį, kad visi konferencijos organizatoriai turėjo savo tiesioginius darbus, o chemijos istorija, kaip ir apskritai mokslo istorija Lietuvoje, vis dar laukia institucinio pripažinimo ir savo vietos mokslo ir meno sričių bei krypčių klasifikacijoje.
Šis viso pasaulio chemijos istorijos tyrėjus, dėstytojus ir entuziastus vienijantis renginys turi gražias tradicijas: prasidėjęs kaip Europos chemijos asociacijos (EuChemS) Chemijos istorijos darbo grupės (įkurta 1977 m.) konferencija, iki 1991 m. rengtas prie įvairių chemijos tematikos konferencijų. Vengrijos chemijos istorijos darbo grupės iniciatyva nuo 1991 m. ICHC tapo savarankiška EuChemS kas antrus metus vykstančia chemijos istorijos konferencija. Ją priimančios šalies chemikų draugija tampa pagrindiniu konferencijos organizatoriumi.
Vilniuje įvykusi tarptautinė chemijos istorijos konferencija vainikavo daugelio metų chemijos mokslo paveldo Lietuvoje puoselėjimą. Ji prasidėjo atminimo lentos senojo Vilniaus universiteto profesoriui Andriui Sniadeckiui (Jędrzej Śniadecki, 1768–1838) atidengimo iškilme[1]. Lenta buvo įrengta ant buvusios VU Chemijos kolegijos (dabar – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos) pastato fasado. Iškilmę pradėjo LChD primininkė prof. Almira Ramanavičienė, kalbėjo LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Arūnas Skaudžius, LBD primininkas prof. Daumantas Matulis, atminimo lentos mecenato ir pagrindinio konferencijos rėmėjo bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ intelektinės nuosavybės valdymo direktorė dr. Eglė Radzevičienė ir Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, taikliai nusakęs įvykio reikšmę: „Šios atminimo lentos atidengimas – įvykis, reikšmingas keliomis prasmėmis. Pirmiausia, ja mes pagerbiame vieną iš garsiausių Vilniaus universiteto mokslininkų, puikų pedagogą ir aktyvų visuomenininką. Tuo pačiu mes nulenkiame galvas garbingai Vilniaus Almae Matris istorijai. Nemažai jos šlovingų puslapių buvo parašyta ne kur kitur, o kaip tik šiame pastate, prieš du šimtus metų aidėjusiame nuo studentų ir profesorių balsų. Tai antras dalykas, pabrėžiantis šio įvykio reikšmę. Ne mažiau svarbi trečia priežastis. Ši atminimo lenta nuo šiandien mūsų amžininkams ir ainiams, 700-šimtąjį gimtadienį švenčiančiam Vilniui ir jo svečiams šiandien ir ateity kalbės apie tai, kad mes su Jumis vertiname ir branginame profesoriaus Sniadeckio nuopelnus, o senojo Vilniaus universiteto istoriją laikome viena iš stipriausių mūsų kultūrinės tapatybės pusių.“[2]
Toliau konferencija vyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ovaliojoje salėje – toje pačioje, kurioje garbusis profesorius A. Sniadeckis chemijos paskaitas skaitė 1812–1822 metais. Susirinkusius dalyvius ir svečius pasveikino konferencijos vietos organizacinio komiteto pirmininkė B. Railienė, kuri ne tik pasidžiaugė pranešimų gausa (konferencijoje registruoti 88 dalyviai ir 20-ies pasaulio šalių), bet ir padėkojo konferencijos rėmėjams bei partneriams. Dalijamės ištraukomis iš sveikinimo kalbų:
Prof. Ramūnas Skaudžius, LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras:
„Norime, kad kuo daugiau jaunuolių dar mokykloje susidomėtų gamtos mokslais ir pamatytų, kokia prasminga yra mokslininko karjera. Tikimės, kad šiuolaikiški STEAM centrai įvairiuose Lietuvos regionuose padės mokiniams įsitraukti į šią sritį, nes jie atveria plačias galimybes patirti mokslo grožį ir kūrybos džiaugsmą.“[3]
Prof. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius:
„Kiekviena institucija rūpinasi savo tapatybės, įskaitant istorinę atmintį, puoselėjimu. Mokslas ir studijos atsiranda ne šiaip sau; jie – nuoseklaus darbo ir gilių tradicijų rezultatas. Tai, kad šiandien galime pagrįstai didžiuotis Vilniaus universiteto chemijos, biochemijos ir kitų gamtos mokslų pasiekimais, didžiąja dalimi lėmė mūsų pirmtakų sėkmė.“[4]
Prof. Almira Ramanavičienė, LChD pirmininkė:
„Man, kaip Lietuvos chemikų draugijos pirmininkei, malonu pasveikinti Jus Lietuvos sostinėje Vilniuje ir padėkoti, kad priėmėte kvietimą ir skyrėte laiko iš gausios darbotvarkės bendrai ICHC 2023 konferencijai. Esame be galo dėkingi, pristatydami Lietuvą ir Vilnių tarptautinei mokslo bendruomenei kaip mokslo ir kultūros centrą, kaip vietą, tinkančią moksliniam bendradarbiavimui stiprinti ir naujiems ryšiams megzti. Džiaugiamės galėdami pasveikinti ICHC 2023 kalbėtojus iš Europos, Azijos ir Amerikos. Tikimės, kad ši konferencija pritrauks Lietuvos ir pasaulio jaunimą bei paskatins domėtis chemijos istorija.“[5]
Prof. Annette Lykknes, EuChemS Chemijos istorijos darbo grupės pirmininkė:
„Kai 2021 m. kandidatavau į Darbo grupės pirmininko postą, pabrėžiau, kad mūsų konferencijose tvyranti svetinga ir šeimyniška atmosfera yra tai, ką turėtume stengtis išlaikyti. Kaip ir kitos akademinės konferencijos, siūlome areną, kurioje geri moksliniai tyrimai gali būti plėtojami per kritinę diskusiją, tačiau tuo pat metu gerbiame ir smalsiai domimės skirtingomis disciplinų tradicijomis, atstovaujamomis mūsų susitikimuose. Mes siūlome unikalias susitikimo vietas chemikams, istorikams, filosofams, sociologams, pedagogams ir kitiems, besidomintiems chemijos istorija. Mano nuomone, toks įtraukus ir saugus prieglobstis yra akademinio gyvenimo auksas.“[6]
Dr. Birutė Railienė, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė, ICHC konferencijos vietos organizacinio komiteto pirmininkė:
„Lietuvos dalyvavimas EuChemS Chemijos istorijos darbo grupėje prasidėjo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, kuomet dr. Mudis Šalkauskas, tuomet Chemijos instituto darbuotojas, prisidėjo prie Europos studijų fondo projekto „Chemijos raida Europoje 1789–1939“ (1993–1997 m., projekto vadovas – Christophas Meinelis). M. Šalkauskas Lietuvos chemikams atstovavo daugelyje tarptautinių renginių ir skelbė darbus apie chemijos istoriją Lietuvoje. M. Šalkauskas pakvietė mane prisidėti prie Chemijos istorijos darbo grupės ir tapti antrąja Lietuvos atstove. Jis taip pat paskatino mane surengti ICHC konferenciją Vilniuje.“[7]
Plenariniame pranešime „Apie chemijos istoriją Lietuvoje“ kadenciją baigęs LChD pirmininkas, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto doc. dr. Rimantas Vaitkus išsamiai ir kartu vaizdžiai pristatė svarbiausius istorinius faktus ir asmenybes, lėmusias chemijos Lietuvoje pažangą. Daug dėmesio buvo skirta prof. A. Sniadeckiui, kurio dėka chemija Vilniaus universitete tapo viena populiariausių specialybių. Buvo paminėtas A. Sniadeckio chemijos pradmenų vadovėlis (1800), kuris pelnytai vadinamas vienu pirmųjų chemijos terminijos norminimo leidinių, ir gamtos filosofijos veikalas „Organinių būtybių teorija“ (1804), kuriame rasime organinės chemijos raidos pamatus.
Kitas tris dienas konferencija vyko Fizinių ir technologijos mokslų centre. Plenarinius pranešimus skaitė pasaulyje pagarsėję chemijos istorijos tyrėjai: prof. Marta K. Lourenso (Marta C. Lourenço, Lisabonos universiteto muziejus, Portugalija. Pranešimo rėmėjas – Mokslo istorijos institutas, Filadelfija, JAV) „Europos mokslo paveldo apsaugai – 20 metų: kryptys ir perspektyvos“; prof. Florans Ašė Leruà (Florence Hachez-Leroy, Artois universitetas, Prancūzija. Pranešimo rėmėjas – Prancūzų institutas Vilniuje) „Pramoninis paveldas ir aplinka: išsaugojimo ir perdavimo iššūkiai“ ir prof. Kristofas Meinelis (Christoph Meinel, Regensburgo universitetas, Vokietija. Pranešimo rėmėjas – Alchemijos ir chemijos istorijos draugija, Jungtinė Karalystė) „Istoriografija ir disciplinos formavimasis“.
57 pranešimai buvo perskaityti sekcijose: „Naujas požiūris į chemijos istoriją“; „Chemijos mokymas chemijos istorijos požiūriu“; „Materialioji kultūra, tekstai ir teorijos: tarpdisciplininis požiūris į chemijos istoriją“; „Akis į akį su mokslu: chemijos konferencijos“ ir sesijose: „Natūralios ir dirbtinės medžiagos“; „Ankstyvoji chemijos pramonė ir praktika“; „Politika ir chemija amžių bėgyje“; „Moterys chemikės ir jų istorijos“; „Iš naujo apibrėžti chemiją revoliucijos laikais“; „Chemija Lietuvoje ir Latvijoje“; „Dalyko ir erdvės sankryža: chemijos ribos XIX ir XX a.“; „Erdvės, bendruomenės ir metodai laboratorijoje“; „Žinomos ir nežinomos rizikos ir pavojai“; „Sukonstruoti natūralumą“; „Alchemija: įrankiai, vaizdiniai ir svajonės“. Stendiniame pranešime „Chemijos paveldas Vilniuje: žemėlapis“ buvo pristatytos vietos, susijusios su chemijos paveldu Vilniuje (autorė Birutė Railienė; žemėlapio maketą parengė Audronė Stasiukaitytė).
Prie apvalaus stalo pasidalinti įspūdžiais ir įžvalgomis buvo pakviesti jaunieji konferencijos dalyviai Megan Alen (Meagan Allen), Silvija Perez Krijado (Silvia Perez Criado), Kristoferis Halmas (Christopher Halm), Tomas Mūžis (Thomas Mougey), Alesias Ročis (Alessio Rocci) ir Umbertas Veronezis (Umberto Veronesi). Diskusiją moderavo Chemijos ir molekulių mokslo istorijos komisijos (CHCMS) atstovai. Jaunieji chemijos istorikai turėjo atsakyti į du klausimus: 1) Kokias pamokas gavote šioje konferencijoje? ir 2) Koks jūsų požiūris į būsimas chemijos istorijos kryptis? Po jaunimo pasisakymų vyko diskusija su visais konferencijos dalyviais.
Konferencijos metu vyko Europos chemijos asociacijos (EuChemS) Chemijos istorijos darbo grupės darbinis posėdis, kurio metu buvo sprendžiami organizaciniai klausimai.
Jau tradicine tapusi „Nemokamų knygų“ parodėlė vyko FTMC vestibiulyje. Apie ją dalyviai buvo perspėti iš anksto, kad galėtų vieną kitą gerą, bet jau nebereikalingą knygą atsivežti į konferenciją.
Dalyviams buvo įteiktos konferencijos santraukų knygelės, kuriose taip pat pateikta pranešėjų kontaktinė informacija (kurią jie sutiko skelbti viešai). Santraukų knygelė pareikalavo nemažai konferencijos rengėjų pastangų: santraukų tekstai buvo recenzuojami, savo nuomonę reiškė ne tik programos komiteto, bet ir tarptautinės patariamosios tarybos nariai. Knygelės stilių ir maketą sukūrė dailininkė Miglė Datkūnaitė, išleido Lietuvos chemikų draugija, o atspausdino bendrovė „Utenos Indra“.
Konferencijos dalyvius pakvietėme į kelias ekskursijas: į bendrovę „Thermo Fisher Scientific“, kurioje apžiūrėjome Andriaus Sniadeckio vardu pavadintą naują gamybos korpusą; po Vilniaus universiteto kiemelius ir biblioteką, kurioje parodą „Chemijos istorijos šaltiniai“ parengė Snieguolė Misiūnienė; po Vilniaus senamiestį; į senąsias Lietuvos sostines: Kernavę ir Trakus. Pastaroji ekskursija vyko po konferencijos ir truko visą dieną.
Bendravimas konferencijos metu buvo didžiausia vertybė. Dalyviai turėjo puikią galimybę susipažinti, keistis mintimis ir ateities sumanymais, aptarti būsimus projektus. Kita tarptautinė chemijos istorijos konferencija vyks 2025 metais Valensijoje, Ispanijoje. Ten ir susitiksime!
Nuotraukos Justino Auškelio, Liudo Masio ir Rūtos Markevičės.
Konferencijos svetainė: https://www.ichc2023vilnius.chgf.vu.lt/.
Konferencijos santraukų knygelė: https://www.ichc2023vilnius.chgf.vu.lt/images/Programe/13th_International_Conference_on_the_History_of_Chemistry_Book_of_Abstract.pdf.
[1]Atminimo lentos sumanymą (idėja – Birutės Railienės) palaikė LChD ir LBD, projektą sukūrė Vilma Dmitrijevienė ir skulptorius Antanas Šėmis, gamino bendrovė „Alpera“, mecenatas – bendrovė „Thermo Fisher Scientific“. Projektui buvo panaudotas Kazimiero Jelskio (1782–1867) sukurtas ir Jano Ostrovskio (1811–1872) 1863 m. išlietas Andriaus Sniadeckio skulptūrinis portretas, saugomas asmeninėje Rūtos ir Rimvydo Baranauskų kolekcijoje.
[2] Cit. iš: Narbutas, Sigitas. [Kalba, pasakyta Andriaus Sniadeckio atminimo lentos atidengimo iškilmėje Vilniuje, 2023-05-23]. In: Facebook. 2023-05-24.
[3]Cit. iš: Skaudžius, Ramūnas. Greetings from the Ministry of Education, Science and Sport of Lithuania. In: 13th International Conference on the History of Chemistry: Book of Abstracts. Vilnius: Lithuanian Chemical Society, 2023, p. 11 (vertė B. Railienė).
[4]Cit. iš: Petrauskas, Rimvydas. Greetings from the Rector of Vilnius University. In: 13th International Conference on the History of Chemistry: Book of Abstracts. Vilnius: Lithuanian Chemical Society, 2023, p. 12–13 (vertė B. Railienė).
[5]Cit. iš: Ramanavičienė, Almira. Greetings from the Chair of the Lithuanian Chemical Society. In: 13th International Conference on the History of Chemistry: Book of Abstracts. Vilnius: Lithuanian Chemical Society, 2023, p. 14 (vertė B. Railienė).
[6]Cit. iš: Lykknes, Annette. Greetings from the Chair of the Working Party. In: 13th International Conference on the History of Chemistry: Book of Abstracts. Vilnius: Lithuanian Chemical Society, 2023, p. 15–16 (vertė B. Railienė).
[7]Cit. iš: Railienė, Birutė. Welcome Address on Behalf of the Local Organizing Committee. In: 13th International Conference on the History of Chemistry: Book of Abstracts. Vilnius: Lithuanian Chemical Society, 2023, p. 9–10 (vertė B. Railienė).
Vrublevskių bibliotekos dokumentai Krokuvos nacionaliniame muziejuje
Vrublevskių bibliotekos dokumentai Krokuvos nacionaliniame muziejuje
2023 m. gegužės 24 d. Krokuvos nacionaliniame muziejuje bus atidaryta paroda „Wilno, Vilnius, Vilne 1918–1948. Jedno miasto – wiele opowieści“ (Wilno, Vilnius, Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug pasakojimų). Joje bus eksponuojama ir spaudinių, saugomų Vrublevskių bibliotekoje. Paroda veiks iki šių metų rugsėjo 3 d.
Parodai Biblioteka paskolino 19 dokumentų, daugiausiai pažintinių knygų apie Vilnių. Vienos jų skaitytojus gana išsamiai supažindina su miestu, svarbiausiais jo istorijos faktais, lankytinais objektais, kitose aprašymai yra gerokai trumpesni, sausesni. O štai diplomuoto gido E. Kulwiećio parašytas „Wilno w kilka godzin“ (Vilnius per kelias valandas) yra toks mažas, kad įdėtas į piniginę galėtų pasimesti tarp banknotų. Bet net ir jo pasakojimai yra iliustruoti keliomis Vilniaus nuotraukomis.
Parodos rengėjai pristato Vilnių kaip multietninį ir daugiakultūrį miestą, kurio socialinę struktūrą, gyventojų tautinę sudėtį, o taip pat ir paties miesto architektūrą ir miesto planą XX a. pr. smarkiai keitė karai ir okupacijos. Čia kūrė įvairių tautybių – lenkų, lietuvių, žydų, baltarusių – menininkai. Krokuvos nacionaliniame muziejuje lankytojai pamatys ir gerai žinomų, ir mažiau garsių pristatomo laikotarpio Vilniaus menininkų darbų.
Agnė Zemkajutė
Istorikas Mindaugas Nefas apie knygas
Istorikas Mindaugas Nefas apie knygas
Asmeninio albumo fotografija
Rubrikoje apie knygas dalyvauja istorikas, mokytojas, daugelio pilietinių iniciatyvų autorius, VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas.
- Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Tikrai ne tik viršelyje, nors jis taip pat yra svarbus. Manyčiau, jog knygos vertingumas gali būti dvejopas. Pirma reikšmė – jos teikiama nauda, galbūt informacija, kurios man reikia, galbūt ją perskaitęs, gaunu papildomų idėjų, įkvėpimo ar pan. Galbūt ji mane nukelia į visiškai kitus pasaulius, kuriuose nebuvau, o knygos dėka „nukeliauju“. Šie dalykai yra susiję su turiniu, kiekvienas žmogus tą vertingumą suvokia vis kitaip. Antra reikšmė – sentimentai. Tai gali būti knyga, kurią padovanojo brangus žmogus, ar knyga, kuri saugoma šeimoje/giminėje daug metų. Pavyzdžiui man vertinga 1936 m. leidimo vadinamoji „Šapokos Lietuvos istorija“, ją įsigijo mano močiutės brolis, vėliau naudojo mano močiutė. Informacijos prasme, man ji nėra tokia vertinga kaip sentimentų prasme.
- Kokią knygą siūlytumėte perskaityti Bibliotekos darbuotojams?
Manau, jog didelė dalis bibliotekos darbuotojų yra perskaitę gerokai daugiau knygų nei aš, o ir skonis visų labai skirtingas. Būtent dėl šios priežasties dažnai vengiu siūlyti, nebent prašymas susijęs su mano sritimi – istorija. Iš kitos pusės, turiu kūrinį, kuris tinka beveik visiems, tiek amžiaus, tiek išsilavino prasme – Dž. R. R. Tolkino (Tolkien) trilogiją „Žiedų valdovas“. Ten galima rasti visko! Ir istorijos, ir fantastikos, ir meilės, ir intrigų, žiaurumo ir pan.
- Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Tikrai teko. Sausio 13-osios rytą, kai lange degame žvakutes laisvės gynėjų atminimui, kad geriau švieselė matytųsi, dažniausiai žvakutes atsargiai padedu ant knygų krūvos. Dar ne vieną kartą yra tekę vaizdo projektorių knygomis ramstyti.
- Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?
Nemanau, galbūt ateityje. Šiuo metu tai daugiau papildoma galimybė, nei konkurencija. Man asmeniškai tai nėra patogu, aš esu „popieriaus žmogus“. Patinka liesti, jausti kvapą, lapų čiuženimą ir pan. Prieš keletą metų turėjau elektroninių knygų skaityklę. Neprigijo ji mano rankose. Bet tikrai nesmerkiu žmonių, kuriems jos tinka ir patinka. Juk svarbu pats procesas – skaitymas. Tiesa, tekdavo ir tenka siųsdintis įvairios mokslinės literatūros elektroninių versijų, nes kitaip tiesiog negausi reikalingos informacijos.
- Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.
Manau, jog jis daugiau ar mažiau jau 100 metų nelabai keičiasi. Ir toks mano atsakymas gali būti staigmena. Bet aš manau, jog kai sąlygiškai prieš 100 metų daugelis žmonių visuomenėje jau mokėjo skaityti, susidarė ta knygos reikšmė, kurią turime dabar. T. y. knyga yra informacijos ir žinių šaltinius, knyga yra laisvalaikio leidimo priemonė, knyga yra atsipalaidavimo, psichologinės pusiausvyros atgavimo priemonė.
Mano galva, knyga suteikia mums galimybę lavinti savo mąstymą, kalbą. Ji lavina vaizduotę, rašymo įgūdį. Knygos plečia akiratį. Trumpai rašant – knyga yra svarbi mano gyvenimo dalis.
- Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Jei tik paprašo, skolinu visas knygas. Tiesa, prašančiųjų nėra daug. Dažniausiai keičiamės knygomis su kolegomis istorikais arba mano bičiuliai prašo vienos ar kitos istorinės knygos. Yra tekę ir nusivilti: kažkam paskolinau ir neatgavau. Čia, aišku, ir pats esu kaltas, nes reikia viską žymėtis.
- Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Naiviai sakyčiau, jog nuotykių romano! Nes juk visi (tikriausiai) norėtume būti herojais. Bet realistiškai – nuobodoka apysaka. Nes objektyviai vertinant, nėra tas mano gyvenimas nuotykių pilnas, aš ne Aurimas Valujavičius, per Atlantą neplaukiu. Bet nemanau, jog jis negalėtų tapti knygos siužetu, aprašyti galima viską.
- Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Rinkdamasis knygas, neskirstau pagal autorių kilmės šalis. Šį principą taikau nebent mokslinei literatūrai. Iš lietuvių grožinės literatūros autorių labiausiai mėgstu Kristiną Sabaliauskaitę, o iš užsienio – J. R. R. Tolkiną.
- Jeigu pats(ti) rašytumėte, apie ką būtų knyga?
Esu parašęs jau dvi: vieną oficialią, kitą – ne. 2019 m. pasirodė mano mokslinė monografija „Dvasios aristokratai. Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m.“, o be jokių ISBN esu išleidęs savo senelių iš tėčio pusės Angelės ir Antano Nefų prisiminimus. Abi jos yra brangios ir vertingos. Šiuo metu intensyviai rengiu istorijos vadovėlius įvairioms klasėms.
O savo eilės ir mano dėmesio laukia Vlado Putvinskio raštų perleidimas, Antano Žmuidzinavičiaus biografija, knyga vaikams apie partizanus ir dar vienas kitas leidybinis projektas. Taip kad planų yra, idėjų yra, reikia tik laiko.
- Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Skaitau kelias knygas vienu metu, tad šiuo metu prie mano lovos ir darbo stalo yra: T. Vaisetos ir V. Klumbio „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietinėje Lietuvoje“, mano kraštiečio, anykštėno G. Vaičiūno knyga „Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920–1941 m.“ ir F. Brodelio (Braudel) „Civilizacijų gramatika“. Radęs laisvesnė minutę, pagal to meto emociją ir knygą pasirenku. Bet jau ir ateities skaitytinų knygų eilutę esu susidaręs.
Felicijos Bortkevičienės 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Felicijos Bortkevičienės 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
2023 m. gegužės 11 d. Vrublevskių bibliotekoje vyko vienos pirmųjų moterų, išsikovojusių pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime, vienos žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikės ir leidėjos Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas. ,,Aplankydama tu atvežei čia man dalį širdies, bet ir savo skausmo dalį. Tu čia visus mus, caro tremtinius, Lietuvos ilgesiu apdalinai. Ir paliksi mane mirti be jokios vilties grįžti”, – šiuos žodžius Felicija išgirdo iš senelio, juos ištarusio dukrai, aplankiusiai Lietuvos tremtinius. Jie gali būti Felicijos Bortkevičienės – nuskriaustųjų globėjos, žodžio ir spaudos laisvės gynėjos biografijos pradžia. Visos jos neaprėptume, užtat atsivertę tarpukario Lietuvos – Vilniaus ir Kauno – istorijos puslapius, pažvelgtume į šią trapią, bet kovingą asmenybę, besirūpinusią moterų teisėmis, našlaičių prieglauda, pasiryžusią atstovauti laikraščiui prieš cenzorių, paryškindami įdomiausius jos nuotykius. Apie Felicijos Bortkevičienės visuomeninę ir politinę veiklą jos vardu, t. y. pirmuoju asmeniu, pasakoja į jos gyvenimą labai gerai įsigilinęs prof. dr. Andrius Vaišnys.
Gydytoja Yulija Asovskaja apie knygas
Gydytoja Yulija Asovskaja apie knygas
Olgos Posaškovos nuotrauka
Yulija Asovskaja – šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė, osteopatė, dėstytoja, šiuo metu visu etatu „dirba“ mama. Gimusi gydytojų neurologų šeimoje, Yulija nuo vaikystės žinojo, kad bus medikė. Be šeimos medicinos ji dar studijavo psichologiją, osteopatiją ir endobiogeniką; pastaroji tapo jos gyvenimo dalimi, išmokė sveikai ir draugiškai vertinti pacientų organizmo reakcijas bei trūkumus. „Mano pašaukimas – pažinti žmogų, užmegzti su juo ryšį, rasti psichologinę ligos pusę. Padėti ne tik problemą išspręsti, bet kartais ją ir numatyti, užbėgti už akių, o gal visai jos išvengti“, – sako gydytoja Yulija, savo darbe pirmenybę teikianti ligų prevencijai.
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Knygos, kurias skaitau ir renkuosi, atspindi mano vidinį pasaulį. Namie dauguma knygų sudėtos lentynose, kur galiu jas matyti. Pasižiūrėjusi į jas, matau savo pokyčių liudininkes: kokias knygas skaičiau anksčiau, kokias renkuosi dabar. Tai, ką mes renkamės skaityti, yra kaip maistas: ką pasirenkame įdėti į save, kas taps mūsų dalimi. Knygos perduodama informacija, emocijos, viskas lieka viduje. Manau knygos, kurias skaitome, pasakoja ne tik savo istorijas, bet atspindi mūsų gyvenimą, mąstyseną, vertybes.
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Man atrodo, kad nėra vienos knygos, kuri būtų aktuali visiems. Darbe naudojuosi individualiu priėjimu prie žmogaus, su knygomis – tas pats. Kadangi skaitau daug filosofinės ir/ar specialiosios literatūros, rekomenduočiau Matthew Walker „Why We Sleep“ ir Julian Baggini „The Ego Trick“.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Vaikystėje tarp knygos lapų džiovinau gėles. Dabar turiu kelis medicinos vadovėlius, kurių informacija jau nebeaktuali, jie prilaiko vaiko lovytę.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Aš asmeniškai labai mėgstu spausdintas. Knygų nusiperkų daugiau, nei galiu perskaityti. Bet gimus vaikeliui pasidarė labai patogu turėti skaitmeninių knygų. Galiu jas skaityti tiesiai iš telefono bet kokioje situacijoje.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.
Sunku kalbėti visos kartos vardu. Manau, esame skirtingi. Mano vyras skaitė nuo pat vaikystės, aš pradėjau tik būdama penkiolikos, iki tol buvo visai neįdomu. Vyras skaito vienokias knygas, aš – kitokias. Mano tėvas (kuris yra kitos kartos) skaito skaitmenines knygas, aš mėgstu spausdintas. Tuo tarpu vyro tėvas turi didžiulę biblioteką. Bet vargu, ar mano kartos žmonės dar renka tokias bibliotekas su daugiatomiais leidiniais. Man atrodo, kad mes labiau pastebime ne pačios knygos vertę, nes neprisirišame prie daikto, bet labiau vartojame informaciją. Taip pat, kaip ir „skrolinimas“. Dabar, kai informacija yra tokia prieinama, galbūt knygos gali prarasti savo sakralumą, tokį, kokį turėjo anksčiau. Bet čia tik pasamprotavimai.
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Nemanau, kad tokią turiu. Bet kadangi skaitydama mėgstu knygoje užrašyti savo mintis, tad tikėtina, kad kažkada atsiras tokia knyga, kurioje bus mano įrašų, kuriais dalintis nenorėsiu.
Kokio žanro knygos verta jūsų biografija?
Įvairių periodų būta. Jei kas sugalvotų parašyti mano biografiją, pageidaučiau epo (nes kiekvienas esame savo gyvenimo pagrindinis herojus) arba haiku (trumpai ir metaforiškai).
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Skaitau pakankamai daug prancūzų autorių, nes mėgstu egzistencializmą. Bet taip pat daug ir anglakalbių, nes skaitau daug specialiosios literatūros (sveikatos priežiūros srities) ir mėgstu skaityti originalo kalba.
Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga?
Rašyčiau apie ligų priežastis. Apie tai, kaip energijos apykaita (fiziologinė ir metafizinė) mūsų viduje, su kitais žmonėmis ir visata įtakoja mūsų savijautą.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Kaip visada skaitau kelias. Jean Liedloff „The Continuum Concept“ ir Clarissos Pinkola Estés „Women Who Run with the Wolves“.
Vrublevskių bibliotekos dokumentai Vilniaus paveikslų galerijos parodose
Vrublevskių bibliotekos dokumentai Vilniaus paveikslų galerijos parodose
2023 m. gegužės 16 d. Vilniaus paveikslų galerijoje atidaromose parodose „Florentem“ ir „Kunstkamera“ eksponuojama 15 Vrublevskių bibliotekoje saugomų dokumentų. Paroda veiks iki kitų metų sausio 4 d.
Parodų lankytojai pamatys Boleslovo Mykolo Rusecko 1845–1846 m. mokyklinių piešinių albumėlį, taip pat jam, Bibliotekos įkūrėjo Tado Vrublevskio motinai Emilijai Beniovskytei-Vrublevskienei bei kitiems XVII–XIX a. gyvenusiems žmonėms priklausiusius atminimų albumus, Étienne’o Vauchero monografiją apie asiūklius bei jos vertėjos į lenkų kalbą Aleksandros Volfgangaitės laišką, lietuvių botanikos pradininko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Amerikoje, Shenandoah mieste, 1900 išspausdintą knygą „Botanika, arba taislius auguminis“, kitus dokumentus.
Šie ir kiti Bibliotekos dokumentai bus dalimi parodų pasakojimų apie tai, kaip žmogus nepaliaudamas mėgino pažinti ir įamžinti gyvosios gamtos elementus, kai kuriems iš jų suteikdamas ir simbolines reikšmes, o įvairias meno, gamtos ir kitokias retenybes bei įdomybes kolekcionavo joms skirdamas atskirus kambarius – kunstkameras.
„Sidabrinės rožės“ apdovanojimas
„Sidabrinės rožės“ apdovanojimas
2023 m. gegužės 9 d. Balstogėje, Palenkės Łukaszo Górnickio bibliotekoje, vyko iškilminga „Sidabrinės rožės“ apdovanojimų ceremonija. Taip kolegos Balstogėje paminėjo Pasaulinę knygos ir bibliotekininko dieną. „Sidabrinės rožės“ diplomai buvo įteikti: Palenkės bibliotekos geriausiai komandai, bibliotekos asmenybei, draugams, šventės metu taip pat suteiktas Knygos draugo titulas, apdovanota Metų bibliotekininke išrinkta kolegė.
Pagrindinis „Sidabrinės rožės“ apdovanojimas įteiktas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai už ilgametį bibliotekų bendradarbiavimą. Apdovanojimą į Vilnių parvežė šventėje dalyvavusi komanda: mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė, Katalogavimo skyriaus vedėja Rūta Smažinienė, direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė bei Ūkio skyriaus darbuotojas Aleksandras Bagdonavičius.
Į šventę iš visos vaivadijos susirinkusius kolegas sveikino bibliotekos direktorė Beata Zadykowicz, Palenkės vaivadijos maršalka dr. Arturas Kosickis, Balstogės seniūnas Janas Perkowskis ir Maršalkos kanceliarijos Kultūros ir tautinio paveldo departamento direktorė Agata Puchalska.
Tikimės, kad apdovanojimas sutvirtins jau vykdomas veiklas ir paskatins naujų bendrų veiklų įgyvendinimą: mokslinius tyrimus, pasikeitimą patirtimi, atgaivins darbuotojų stažuotes.
Kviečiame sudalyvauti kultūros skaitmeninimo tyrime
Kviečiame sudalyvauti kultūros skaitmeninimo tyrime
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu Smart Continent LT, UAB atlieka 2021–2027 m. ES fondų investicijų laikotarpio kultūros skaitmeninimo srities prioritetų strateginį vertinimą. Vertinimu siekiama visapusiškai pasirengti 2021–2027 m. ES fondų investicijoms skaitmeninės kultūros srityje.
Vertinimo metu atliekama nacionalinė vartotojų apklausa, kurios tikslas – nustatyti vartotojų poreikius ir lūkesčius taikomus suskaitmenintam ir skaitmeniniam kultūros turiniui, jo prieinamumui ir kategorizavimui.
Labai maloniai kviečiame sudalyvauti kultūros skaitmeninimo tyrime ir užpildyti apklausą paspaudus toliau pateiktą nuorodą: https://survey.alchemer.com/s3/7344408/4755cl?uid=live