Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys
Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys
Dr. (HP) Onos Aleknavičienės paskaita „Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys“ tęsiame paskaitų ciklą Bibliopolio žvaigždynas. Šioje paskaitoje daugiau sužinosite apie Mažosios Lietuvos dvikalbio žodyno – vokiečių – lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų – rengėjo Jokūbo Brodovskio gyvenimą, veiklą ir jo paliktus rankraščius, kurių, deja, dalis neišliko.
Paskaita „Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”
Paskaita „Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”:
operacinis nervų ligų gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”
2023 m. sausio 19 d. 17 val. vyks vieša dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės paskaita „Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”: operacinis nervų ligų gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”. Lektorė paskaitos metu aptars neurochirurgijos mokslo ištakas, atskleis, kokios nervų sistemos chirurgijos operacijos buvo atliekamos XIX a. pr. Vilniaus universiteto Chirurgijos klinikoje. Šis pranešimas parengtas analizuojant lotynų kalba parengtas Vilniaus universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijas nervų ligų chirurgijos tema. Dalis disertacijų saugoma Vrublevskių bibliotekos fonduose, keletą jų bus galima apžiūrėti specialiai šiam susitikimui parengtoje ekspozicijoje. Pasitelkusi platų šaltinių spektrą, lektorė supažindins su anuomet progresyviomis, bet šiandien nuostabą keliančiomis medicinos sistemomis, mokslinėmis ir filosofinėmis jų prielaidomis bei kartais šokiruojančiais gydymo metodais, kuriuos teko patirti to meto vilniečiams.
Renginio metu bus galima įsigyti Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės medicinos istorijos monografiją „Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai. Nervų ligos Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”.
Komunikacijos skyrius, tel. 8 686 35763
Žmogaus kaukolės veidinė dalis ir kaukolės skliauto dalis be apatinio žandikaulio. Matomas kaukolės skliauto kirstinis sužalojimas kairiajame kaktikaulyje ir momenkaulyje. VU Terapijos klinikos piešiniai, F26 (Vilniaus medicinos draugijos fondas), VUB Rankraščių skyrius
Dešiniosios akiduobės srities tumoras. VU Terapijos klinikos piešiniai, F26 (Vilniaus medicinos draugijos) fondas, VUB Rankraščių skyrius
Andrejaus Iljinskio keramikos ir grafikos darbų paroda „Pabėgėlės“
Andrejaus Iljinskio keramikos ir grafikos darbų paroda „Pabėgėlės“
Kviečiame į parodos „Pabėgėlės“ atidarymą 2023 m. sausio 16 d. (pirmadienį) 16 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius).
Dalyvaus: parodos autorius Andrejus Iljinskis, menotyrininkė doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė, kultūros ir gyvenimo būdo žurnalistas Valdas Puteikis.
Parodos tema – Ukrainos moterys, kurios, kaip ir daugelis kitų, paliko savo namus, kad išvengtų Rusijos karo prakeiksmo. Parodai skirti darbai sukurti Vilniuje, kur autorius su žmona, knygų restauratore ir dailininke Olena Sagaida apsigyveno prasidėjus karui.
Be galo kūrybinga, šilta, nuoširdi ukrainiečių menininkų pora Lietuvoje aktyviai tęsia savo veiklą. Vrublevskių bibliotekos Dokumentų restauravimo ir konservavimo skyriaus darbuotoja tapusi Olena 2022 m. rugpjūčio 3–15 dienomis literatūriniame A. Puškino muziejuje eksponavo savo personalinę parodą „Roberas“.
Andrejus Iljinskis (Андрiй Iльïньский) – Ukrainos pilietis, profesionalus menininkas iš Kijevo, kuriantis keramines skulptūras ir grafikos darbus, Ukrainos dailininkų sąjungos narys, baigęs Maskvos poligrafijos meno universitetą. Jo kūryba laisva, drąsi, nesitaikstanti, todėl sovietmečiu nebuvo viešinama, darbų neleido eksponuoti. Ukrainai atgavus nepriklausomybę, Andrejus Iljinskis vienas pirmųjų Kyjive pristatė savo darbus užsienio svečiams. Šiame mieste jis įkūrė ir vadovavo meninės keramikos studijai, dalyvavo tarptautinėse parodose ir simpoziumuose, kūrybinėse grupėse, tarptautiniame projekte „Talentų dirbtuvės“, kurio tikslas – lavinti internatinių mokyklų moksleivius.
Menininkas kuria keramines skulptūras, eksperimentuoja su dvimačiais ir trimačiais erdviniais efektais, yra sukūręs savitą grafikos atspaudų techniką. Išleido eilėraščių rinkinį „Atspaudai ant molio“ (1984), parašė meninių esė, straipsnių apie vaikų internatus, kuriuose dirbo.
Andrejaus Iljinskio darbų įsigijo Kyjivo nacionalinis taikomosios dailės muziejus, Ukrainos keramikos muziejus, privatūs kolekcininkai.
Parodos atidarymo metu galėsite įsigyti grafikos ir keramikos darbų.
Paroda veiks iki 2023 m. vasario 28 d.
Komunikacijos skyrius, tel. 8 686 35763
Knyga ir vertėjas. Ksavero Andrašiūno „Gyvybės gambitas“
Knyga ir vertėjas. Ksavero Andrašiūno „Gyvybės gambitas“
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas”. Antruoju pokalbiu pristatome Šv. Jeronimo premijos laureatę, anglų ir amerikiečių klasikos vertėją Ireną Balčiūnienę.
Šiame įraše kolegė atsiskleidžia kiek kitu amplua, būtent kaip savo tėvo Ksavero Andrašiūno knygos „Gyvybės gambitas“ sudarytoja ir parengėja. Autorius, lydėjęs Lietuvos komandą į 8-ąją šachmatų olimpiadą bekraujei kovai, aprašė kelionę į Argentiną, skubotą grįžimą iš jos prasidėjus karui ir kruvinąjį vienos nakties „gambitą“ su NKVD tardytojais Velsko lageryje. I. Balčiūnienė išsamiai papasakoja apie tėvo gyvenimo aplinkybes, rankraščio ir knygos atsiradimą, apie kitus jo rankraščius, probėgšmais ir apie savo kaip vertėjos darbus.
Paskaita „Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais: pergalės ir šešėliai“
Paskaita „Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais: pergalės ir šešėliai“
2023 m. sausio 17 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais : pergalės ir šešėliai“.
Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923–1924 m. yra bene sėkmingiausias lietuvių geopolitinis žygis Pirmosios Respublikos metais. Tačiau kad jis įvyktų, lietuviai turėjo parodyti politinę valią ir išmintį, žalčio vertą diplomatinį lankstumą, išleisti nemažai pinigų propagandai ir, užsitikrinę Maskvos–Berlyno geopolitinės ašies užnugarį, ryžtis netgi tam tikram kariniam avantiūrizmui prieš didžiąsias Vakarų demokratijas. Lektorius atskleis, kokią kainą turėjo Klaipėdos prijungimas ir su kokiomis iliuzijomis teko atsisveikinti, siekiant įgyvendinti bendrus Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos kultūrinius bei politinius tikslus.
Akivaizdu, kad istorinėje perspektyvoje grėsė keisti pačią Didžiosios Lietuvos sąvoką ir lietuvių kultūrinę-etnopolitinę tapatybę. Nors po Klaipėdos prijungimo valdžia tikėjosi, kad autonominio krašto problemas pirmiausia spręs Vidaus reikalų, Švietimo, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, tačiau tikrovė buvo kitokia. Daugybė dokumentų liudija, kad per visus šešiolika metų, kai Klaipėda tarpukariu priklausė Lietuvai, lietuvių diplomatiją ir Lietuvos užsienio reikalų ministeriją slėgė didžiulis geopolitinis išbandymas. Lektorius aptars tuo metu vykusius diplomatinius viražus ir primins, kodėl jau vykstant Antrajam pasauliniam karui – 1939–1940 m. sandūroje Vasario 16-osios Deklaracijos signataras, pasiuntinys Paryžiuje, istorikas Petras Klimas, apibūdindamas nacionalinio valstybingumo raidą, lietuvių iliuzijas dėl Klaipėdos ir apskritai Klaipėdos susigrąžinimo bei išlaikymo lietuviško suvereniteto lauke sagą pavadino klaida…
Paskaitos metu patirsime ne tik pergalės skonį, bet ir pažinsime šešėlius, likusius istorijos paraštėse.
Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685
Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190
Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190
2022-aisiais sukako 190 metų nuo Prūsijos Lietuvos tautosakininko, Tilžės aukštesniosios mergaičių mokyklos mokytojo ir direktoriaus Kristijono Barčo (Christian Bartsch, 1832–1890) gimimo. Šia proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda, kuria norima priminti mažai žinomą, tačiau lietuvių tautosakos mokslui itin nusipelniusį šviesuolį – Kristijoną Barčą ir lietuvių tautosakos skelbimo aplinkybes XIX a. Prūsijos Lietuvoje. Barčo pavardė lietuvių tautosakos istorijoje nėra taip gerai žinoma kaip Martyno Liudviko Rėzos (Martin Ludwig Rhesa, 1776–1840), Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno (1811–1881), Simono Stanevičiaus (1799–1848) ar kitų tautosakos rinkėjų. Skaitytojams ir parodos žiūrovams mažai žinomas ir K. Barčo parengtas rinkinys „Dainų balsai. Melodieen litauischer Volkslieder“ (I–1886, II–1889). Šį Vokietijoje išleistą rinkinį lietuvių folkloro tyrėjai laiko ne tik stambiausiu, bet ir vienu reikšmingiausių melodijų rinkiniu lietuvių muzikos istorijoje. Tai buvo pirmas ir paskutinis Mažosios Lietuvos dainų rinkinys – su juo baigėsi XIX amžiaus Prūsijos lietuvių liaudies dainų su melodijomis rinkimas.
Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190
Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190
Kristijono Barčo sudarytas rinkinys vokiškas – visi jame esantys dainų tekstai išversti į vokiečių kalbą ir tik pirmas posmas po natomis parašytas lietuvių kalba. Abiejuose Dainų balsų tomuose, kartu su variantais, užregistruotos 453 melodijos. Medžiaga rinkiniui buvo rinkta 1820–1882 metais. Savo parengtu lietuvių liaudies dainų rinkiniu K. Barčas ne tik populiarino lietuvių folklorą vokiečiakalbėje aplinkoje, bet ir atskleidė lietuvių liaudies poezijos turtingumą. K. Barčo veikalą pripažino tarptautinė mokslinė ir kultūrinė visuomenė. Jo rinkinys prisidėjo prie lietuvių tautosakos sklaidos. Tai buvo pirmas ir paskutinis Mažosios Lietuvos dainų rinkinys – su juo baigėsi XIX amžiaus Prūsijos lietuvių liaudies dainų su melodijomis rinkimas. Dr. Kotrynos Rekašiūtės parengtas garso įrašas primins mažai žinomą, tačiau lietuvių tautosakos mokslui itin nusipelniusį šviesuolį – Kristijoną Barčą.
Knygos sutiktuvės
Knygos sutiktuvės
2023 m. sausio 10 d., 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks Mariaus Kundroto knygos „Putinizmas: ideologinė charakteristika“ pristatymas. Dalyvauja knygos autorius, prof. Lauras Bielinis, prof. Ona Voverienė ir Gintaras Songaila, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Renginio moderatoriai – Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius ir žurnalistas Vitalijus Balkus.
Tai – trečia politologo Mariaus Kundroto knyga, po monografijų „Tauta amžių kelyje“ ir „Tautinis idealas politikoje“. Knygoje analizuojama, ar Putino režimas turi konkrečią politinę programą, su kokia politine ideologija ta programa labiausiai sietina. Išsamiai aptariami istoriniai precedentai, komunikacija masėms, struktūriniai režimo bruožai politiniu, socialiniu, ekonominiu ir geopolitiniu aspektu.
Renginio metu bus galima įsigyti šią knygą.
Komunikacijos skyrius 8 687 88 685
Naujos knygos
Naujos knygos
The Oxford textbook of decadence. New York: Oxford University Press, 2022. 723 p.
Žodis „dekadansas“ dažniausiai turi neigiamą reikšmę ir siejamas su kultūros bei visuomenės vertybių nuosmukiu, tačiau šis neigiamas reiškinys rado ir teigiamą kultūrinę išraišką, daugiausia žymių XIX a. dekadentų kūryboje. Šioje knygoje dekadansas tiriamas plačiame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekste, apimant laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Ypatingas dėmesys skiriamas dekadentizmui literatūroje, tačiau taip pat nagrinėjamos tapybos, knygų meno, mados, interjero puošybos, architektūros, virtuvės ir kt. sričių dekadanso apraiškos. Atskleidžiama dekadanso įtaka teologijai, ekologijai, filosofijai, psichologijai ir politikai. Aptariamas dekadanso paradoksas: kultūra, kuri semiasi kūrybinės energijos iš nuosmukio idėjos.
The Oxford textbook of Jewish diaspora. New York: Oxford University Press, 2021. 706 p.
Terminas „diaspora“ vartojamas ne savo istorinėje tėvynėje gyvenančiai tautos daliai apibūdinti. Per visą savo istoriją persekiojami ir tremiami žydai palikdavo pažįstamas vietas, kad rastų geresnių galimybių naujose. Šioje knygoje teigiama, kad diasporos idėja glaudžiai susijusi su žydų tautos istorija, kurioje atsispindi egzilio trauma ir priklausymo stoka. Nagrinėjamas tiek destruktyvus, tiek ir konstruktyvus diasporos gyvenimo aspektai. Tarp aptariamų temų – biblinis ir Viduramžių diasporos vaizdavimas, įvairios bendruomenės visame pasaulyje, prieštaringi diasporos santykiai su Izraeliu, šiuolaikinis žydų mąstytojų požiūris į diasporą, diasporos palikimas žydų kasdieniame gyvenime ir kultūroje ir kt.
Zubok, Vladislav M. Collapse: the fall of the Soviet Union. New Haven; London: Yale, 2022. 535 p.
Garsus istorikas pateikia naują paskutiniųjų SSRS metų istorijos interpretaciją, paneigdamas nuomonę, kad sovietinės santvarkos žlugimas buvo neišvengiamas. Autorius teigia, kad nesėkmingos Gorbačiovo reformos, užuot modernizavusios ir demokratizavusios Sovietų Sąjungą, susilpnino jos vyriausybę ir įgalino separatizmą. Knygoje aptariami to meto politinio, socialinio bei ekonominio gyvenimo reiškiniai: Rusijos demokratinis populizmas, Baltijos šalių kova už nepriklausomybę, Sovietų Sąjungos finansų krizė, autoritarinės valstybės valdžios trapumas ir kt. Atsižvelgiant į 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą, knyga ypač savalaikė, nes joje išsamiai nagrinėjami istoriniai procesai, kurie lėmė šį karą.
Platonova, Daria. The Donbas conflict in Ukraine: elites, protest, and partition. London; New York: Routledge, 2022. 272 p.
Aštuonerius metus trukęs konfliktas Donbase tapo vienu iš svarbiausiu veiksnių, kurie nulėmė 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą. Šioje knygoje nagrinėjamos konflikto priežastys. Atskirai bandoma atsakyti į klausimą, kodėl 2014 m. prasidėjus neramumams Rytų Ukrainoje, Donecko mieste prasidėjo karo veiksmai, o Charkivo – ne, nepaisant abiejų miestų geografinio artumo su Rusija, taip pat panašios etninės ir kalbinės sudėties. Teigiama, kad pagrindine priežastimi tapo vietos elitų pobūdis ir elgesys, skirtingi ryšiai su Ukrainos centrine valdžia ir gebėjimas susidoroti su pokyčiais. Parodoma, kokie svarbūs Ukrainoje buvo neformalūs centro ir regiono santykiai, daroma išvada, kad konfliktą sukėlė vietinės politinės aplinkybės, o ne Rusija.
Weiss-Wendt, Anton. Putinʼs Russia and the falsification of history: reasserting control over the past. London; New York; Oxford; New Delhi; Sydney: Bloomsbury Academic, 2022. 326 p.
Šioje knygoje drąsiai nagrinėjama, kaip šiandienos Rusijoje istorijos mokslas naudojamas politiniams tikslams. Parodoma, kaip po 2011–2012 m. protestų Rusijos vyriausybė naudojo administracines kontrolės priemones, siekdama sužlugdyti nepriklausomus istorijos tyrimus bei sukurti karingu patriotizmu paremtą istorinį pasakojimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją. Šiandienos Rusijoje leidžiama vienintelė šalies istorijos interpretacija, kuri skleidžia stiprios valstybės ir autoritarinio valdymo sampratą. Valstybės mastu vykdomas istorijos falsifikavimas kelia abejonių dėl istorijos mokslo ateities Rusijoje.
McFaul, Michael. From Cold War to hot peace: the inside story of Russia and America. London: Penguin Books, 2019. 519 p.
Šios knygos autorius – amerikiečių mokslininkas ir diplomatas, vienas iš Rusijos ir Amerikos santykių vadinamosios „perkrovimo“ (angl. reset) politikos kūrėjų. 2012 –2014 m. prof. McFaulas buvo JAV ambasadorius Rusijoje, nuo to pat laiko Kremlius jį kaltino priešiškų Putinui nuotaikų kurstymu. Jo knygoje atskleidžiama šių šalių santykių istorija nuo M. Gorbačiovo valdymo laikų iki 2018 metų, istorinį bei politinį tyrimą jungiant su liudininko pasakojimu apie valdžios koridorius. Aptariama, kaip Rusija iš tikrųjų veikia ir kodėl pasaulis įžengė į naują pavojingą konfrontacijos epochą.
Short, Philip. Putin: his life and times. London: The Bodley Head, 2022. 854 p.
Ši naujausia, labai detali Vladimiro Putino biografija remiasi daugybe spausdintų šaltinių bei Putiną pažinojusių žmonių liudijimais. Ji aprėpia laikotarpį nuo Putino gimimo Leningrade iki pirmų 2022 m. invazijos į Ukrainą mėnesių. Knygoje keliamas klausimas, kodėl jos pagrindinis personažas ir jo vadovaujama valstybė nuėjo būtent autoritarizmo keliu ir kas jų laukia ateityje. Autorius stengiasi nešališkai aprašyti Putino gyvenimą bei veiklą, vengdamas sensacingumo, emocijomis grįstų vertinimų, nepatvirtintų gandų perpasakojimo ir pan.
Wellesley, Mary. Hidden hands: the lives of manuscripts and their makers. London: Riverrun, 2021. 367 p.
Įdomioje, puikiai parašytoje knygoje pasakojama apie Anglijos Viduramžių rankraštinių knygų gamybą ir likimus Europos knygos kultūros kontekste. Aptariama, ką išlikę rankraščiai gali atskleisti apie juos sukūrusias ir išsaugojusias per amžius „nematomas rankas“: medžiagų gamintojus, rašovus, menininkus, knygrišius, skaitytojus, mecenatus bei kolekcininkus. Parodoma, kaip išlikę rankraščiai atveria mums langą į spalvingą ir įvairų kasdienį Viduramžių gyvenimą ir kultūrą. Aptariamas to meto moterų kaip knygos veikėjų vaidmuo.
Hamel, Christopher de. Making medieval manuscripts. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2021. 153 p.
Žymus Oksfordo bibliotekininkas ir retų rankraščių ekspertas populiariai pristato rankraštinių knygų pasaulį, aprėpdamas laikotarpį nuo Ankstyvųjų viduramžių iki Renesanso. Daugiausia kalbama apie rankraščių gamybai naudotas medžiagas ir knygų kūrėjų darbo metodus. Kiekviena rankraštinės knygos gamybos pakopa kruopščiai aprašyta – nuo pergamento, plunksnų, dažų bei rašalo paruošimo iki tekstų rašymo, rankraščio iliuminavimo ir įrišimo. Pateikiamas trumpas rankraščių terminų žodynėlis. Knyga gausiai iliustruota Oksfordo Bodlėjaus bibliotekos (Bodleian Library) fonduose saugomų rankraščių nuotraukomis.
Boardley, John. Typographic firsts: adventures in early printing. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2019. 192 p.
Nemažai dabartinių spausdintos knygos dalykų sukūrė jau pirmieji spaustuvininkai antroje XV a. pusėje. Tuomet įvairios Europos leidyklos ir spaustuvės ieškojo naujoviškų sprendimų, kaip leidžiant spausdintas knygas, atkartoti ir net patobulinti rankraštinių knygų apipavidalinimą. Šioje knygoje pristatytos Renesanso knygų spausdinimo naujovės, kurios sudarė spausdintos knygos įvaizdį ir sukūrė Europos tipografinį standartą. Aptariama daugybė temų: poligrafijos iššūkiai, natų ir žemėlapių spausdinimas, knygų iliustravimas medžio raižiniais, antraštinių lapų atsiradimas, vaikams skirtų knygų ypatybės, pirmųjų tipografinių šriftų sukūrimas, knygų puošyba auksu ir kt.
Sutzkever, Abraham. From the Vilna ghetto to Nuremberg: memoir and testimony. Montreal; Kingston; London; Chicago: McGill-Queenʼs University Press, 2021. 475 p.
Žydų poeto ir rašytojo Abraomo Sutzkeverio prisiminimuose apie Vilniaus getą atskleidžiamas žydų gyvenimo nacių okupacijoje siaubas ir jų atsparumas likimo išbandymams. Šis vertimas į anglų kalbą grindžiamas dviejų prisiminimų tekstų versijomis: Sutzkeverio dienoraščio užrašais ir liudijimo Niurnbergo procese tekstu. Memuarai apima dvejus gyvenimo Vilniaus gete metus, pabėgimą iš geto ir dalyvavimą partizanų būryje, Maskvoje praleistus dvejus metus ir Niurnbergo procesą. Poetas rašė prisiminimus apie getą, remdamasis savo paties išgyvenimais, kitų liudininkų pasakojimais, taip pat gete paslėpta medžiaga, kuri buvo atgauta, išlaisvinus Vilnių iš vokiečių okupacijos.
Klibansky, Ben-Tsiyon. The golden age of the Lithuanian yeshivas. Bloomington: Indiana University Press, 2022. 391 p.
Tai pirmas didelės apimties kūrinys anglų kalba apie XX a. Lietuvos ješivų istoriją. Knygoje nušviečiamas paskutinis Lietuvos žydų rabinų mokyklų gyvavimo laikotarpis – nuo I pasaulinio karo išvakarių iki II pasaulinio karo pradžios. Parodoma, kad Lietuvos ješivose buvo nustatytas griežtas religinio ugdymo standartas, jos buvo laikomos geriausiomis pasaulyje rabinus rengiančiomis institucijomis. Aprašoma, kad ješivos išgyveno sunkų laikotarpį I pasaulinio karo metu, bet jam pasibaigus, greitai grįžo prie įprastos veiklos ir ėmė plėstis į kitas Rytų Europos žemes. Nepaisant nuolatinių finansinių sunkumų, ješivos nestokojo mokinių, į jas stodavo jaunuoliai iš viso pasaulio. Prasidėjus II pasauliniam karui, ješivos pradėjo nykti ir buvo galutinai sunaikintos Holokausto metu.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
Kalėdinis sveikinimas
Kalėdinis sveikinimas
Brangieji, tarsi nepastebimai, nes be gaišaties ir greitai baigia praeiti neužmirštami 2022-ieji. Ką jie paliko Bibliotekos bendruomenei, Vilniaus miestui, Lietuvai ir pasauliui? Pirmiausia, tik nelinksmiausia, nes baisiausia – šiuos metus iki pat laikų pabaigos žymės negailestingas, žiaurus, visa naikinantis Kremliaus karas prieš taikius Ukrainos žmones, neįtikima ištverme, heroizmu ir pasiaukojimu įrodžiusius ištikimybę demokratinėms pasaulio vertybėms, kultūrai, teisingumui ir šviesai. Todėl tad iki pat laikų pabaigos tegu garsiai skamba iš Vilniaus ir Varšuvos, Rygos ir Talino, Vašingtono ir Londono, Paryžiaus ir Berlyno: Слава Украïнi!
Lietuva ir Vilnius šiuos metus įamžino Pranciškaus Skorinos ir Mažosios kelionių knygelės vardais. Spaudos pradininkas, nepralenktas leidėjas ir vertėjas, puikus poetas ir rašytojas, kelių valdovų gydytojas ir botanikas ir visi reikšmingi jo vardu žymėti 500 metų senumo įvykiai leido mums pasidžiaugti ta vieta kultūringų Europos tautų istorijoje, kurią Skorinos valia ir pastangomis prieš 500 metų pelnė jo tėvynė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštija. Šituo džiaugsmu su visais dalinomės ištisus metus. 2022 m. sausio 20 d. didžiojo Lietuvos humanisto atminimą pagerbėme Šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, gegužės 10 d. – jautriu renginiu Vilniaus rotušėje, rugsėjo 22–23 d. – tarptautine konferencija LMA salėse ir didele dokumentų paroda Bibliotekos rūmuose, o nuo lapkričio 30 d. – visam pasauliui neribotam laikui prieinama virtualia paroda „Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500“.
2022-ieji paženklinti gražia sukaktimi: Biblioteka gyvuoja jau 110 metų! Ar šiemet atsitiko kas nors, ką minėsime ilgainiui? Tikrai taip, atsitiko! Statybos darbai kitąmet peržengs lemtingą slenkstį – prasidės rūmų kapitalinis remontas, o su juo kada nors greit ir neišvengiamai ateis visų statybos darbų pabaiga. Ją artindami, spalio pradžioje į naujas saugyklas pradėjome kelti visą didžiulį savo dokumentų fondą. Iki šiol tai darome, netausodami jėgų ir laiko, sutelkdami pajėgas, kai to reikia, ir jokiomis aplinkybėmis – netgi kai, regis, nebematyti dangaus – nenuleisdami skrydžiui pakilusių sparnų. Tegul tokia pati dvasia mus ir visą gausią Bibliotekos bendruomenę lydi per visus ateinančius metus!
Ramių, šviesių ir šiltų Šv. Kalėdų ir energingų, smagių, puikių sumanymų bei nuveiktų darbų gausingų, sveikų, našių ir kūrybingų visiems 2023-ųjų!
Direkcija
Vikos Petrikaitės nuotrauka
