Audronė Steponaitienė

Miniature books: the format and function of tiny religious texts. Sheffield; Bristol: Equinox, 2019. 237 p.

Rankraštinės ar spausdintos miniatiūrinės knygos nuo seno žavi kolekcininkus ir tiesiog knygų mėgėjus savo unikaliais fiziniais bruožais. Šioje studijoje nagrinėjamos religinio pobūdžio miniatiūrinės knygos, aprėpiant krikščionybės, islamo, judaizmo, budizmo bei induizmo religines tradicijas. Pasakojama, kaip paties mažiausio formato knygos buvo gaminamos, platinamos ir naudojamos skirtingose kultūrose, aptariamas knygos formato ir funkcijos ryšys.

Åslund, Anders. Russia’s crony capitalism: the path from market economy to kleptocracy. New Haven; London: Yale University Press, 2019. 324 p.

Studijoje nagrinėjama, kaip veikia Vladimiro Putino Rusijoje sukurta ekonominė sistema, siekiant sustiprinti autoritarinę šalies kontrolę. Paskyręs savo artimus bendražygius valstybės įmonių vadovais ir perdavęs jiems FST bei teismų valdymą, Putinas praturtino savo verslo partnerius iš Sankt Peterburgo, aprūpindamas juos pelningiausiais vyriausybės užsakymais. Tokiu būdu jis sukūrė itin turtingą ir jam asmeniškai ištikimą plutokratų sluoksnį. Didžioji šio turto dalis paslėpta JAV ir Jungtinės Karalystės lengvatinio apmokestinimo zonose, kur klesti anoniminius savininkus turinčios įmonės ir nešvarių pinigų plovimas. Nors tokia sistema labai naudinga keliems išrinktiesiems, ji nulėmė tragišką Rusijos ekonomikos sąstingį, kurį Putinas stengiasi paslėpti prisidengdamas tariama Rusijos karine galia.

 Communities of print: books and their leaders in Early Modern Europe. Leiden; Boston: Brill, 2022. 254 p.

Šiame esė rinkinyje siūlomas naujas požiūris į knygų istoriją, skiriant ypatingą dėmesį spaudos kūrėjų ir vartotojų bendruomenėms. Žymūs knygos istorijos tyrėjai gvildena ryšius tarp Europos rašytojų, spaustuvininkų, knygų prekeivių ir skaitytojų XVI–XVIII a. Aptariami to meto knygų gamybos ir platinimo tinklai, atskleidžiami knygų naudojimo ir dalijimosi būdai.

Unions and divisions: new forms of rule in Medieval and Renaissance Europe. London; New York: Routledge, 2023. 365 p.

Knygoje pateikiama išsami informacija apie asmenines unijas, sudėtines monarchijas ir daugvaldystę Viduramžių ir Renesanso epochos Europoje, nagrinėjant jas lyginamuoju aspektu bendrame Europos kontekste. Dvidešimt keturiose esė aptariamos asmeninės unijos įvairiose Europos šalyse nuo Anglijos iki Rytų Europos. Kiekviena unija gvildenama atskleidžiant atitinkamų šalių politines ir socialines jėgas, parodant, kaip asmeninės unijos atspindėtos to meto literatūroje, politiniuose bei istoriniuose diskursuose.

Unpacking the personal library: the public and private life of books. Waterloo: Wilfrid Laurier University Press, 2022. 273 p.

Knygoje apmąstoma asmeninių knygų kolekcijų istorinė bei kultūrinė reikšmė ir jų daugialypis santykis su platesnei visuomenei prieinamomis bibliotekomis. Pristatomas didžiųjų viešųjų ir akademinių bibliotekų formavimasis iš privačių kolekcijų, parodoma, kaip asmeninė biblioteka veikia savininko gyvenimą ir veiklą. Aptariamos pačios įvairiausios temos: Aleksandrijos bibliotekos istorinis vaidmuo, knygų kolekcionavimas Viduramžiais, žymių rašytojų ir politikų bibliotekos, bibliotekų fondų ateitis ir kt.

Extraordinary women in science and medicine: four centuries of achievement. New York: The Grolier Club, 2013. 182 p.

Šis katalogas lydi Grolier bibliofilų klube Niujorke 2013 m. rugsėjo 18 – lapkričio 11 d. vykusią to paties pavadinimo parodą. Joje pristatytos 32 garsios moterys, kurių pasiekimai fizikos, chemijos, astronomijos, matematikos, kompiuterinių technologijų ir medicinos srityse daug prisidėjo prie mokslo pažangos. Pavaizduota ir aprašyta daugiau nei 150 su jomis susijusių objektų iš Grolier klubo kolekcijų, tarp kurių – knygos, periodiniai leidiniai, rankraščiai, disertacijos, laboratoriniai įrenginiai. Knyga aprėpia laikotarpį nuo XVI iki XXI a.

The book of symbols. Köln: Taschen, 2022. 807 p.

Žinyną sudaro apie 350 esė, kurių kiekviena skirta vienam simboliui. Jį puošia 800 spalvotų iliustracijų. Aprašomi simboliai iš viso pasaulio ir įvairių istorijos laikotarpių. Aptariama, kokios simbolinės reikšmės suteikiamos kosminiams bei gamtos reiškiniams, įvairiems gyvūnams, augalams, mitologinėms būtybėms, magiškiems objektams, spalvoms, garsams, instrumentams, architektūros kūriniams ir kt. Remiantis C. G. Jungo archetipų teorija, knygoje svarstoma, kaip simboliai veikia žmogaus pasąmonę.

Galeotti, Mark. We need to talk about Putin: how the West gets him wrong. London: Ebury Press, 2019. 143 p.

Žymus politologas ir Rusijos saugumo reikalų ekspertas Vakarų skaitytojui skirtoje populiarioje knygoje išdėsto savo požiūrį į Putino asmenybę bei veiklą. Anot autoriaus, Putinas turi savitą vadovavimo stilių, kuris pasižymi improvizacija, jis nevykdo jokio grandiozinio plano (pavyzdžiui, Rusijos imperijos atstatymo), o tiesiog reaguoja į aplinkybes. Knyga parašyta dar prieš globalinę pandemiją. Skaitytojui lieka įvertinti, ar toks požiūris į Putiną teisingas Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.

Jackson, Eleanor; Gallop, Annabel Teh; Doyle, Kathleen. Gold: spectacular manuscripts from around the world. London: The British Library, 2022. 32 p.

Auksas – tai ne tik visų laikų prestižo ir galios simbolis. Jo blizgesys taip pat asocijuojasi su dieviškumo ir išminties švytėjimu, todėl svarbiausi sakraliniai bei pasaulietiniai rankraštiniai dokumentai dažnai būdavo dekoruoti auksu: auksinis rašalas, auksu puoštos iliuminacijos, auksiniai puslapiai ir viršeliai. Šioje knygoje apžvelgiama Britų bibliotekoje Londone (The British Library) 2022 m. vykusi paroda „Auksas“, kurioje eksponuoti prabangūs šioje bibliotekoje saugomi auksu puošti rankraščiai iš per 20 pasaulio šalių. Parodos kuratorių parengtame leidinyje pristatomi svarbiausi eksponatai, kuriuose atsispindi įvairios kultūros, kalbos, religijos ir viso pasaulio knygų meno tradicijos.

Breaking the news: 500 years of news in Britain. London: The British Library, 2022. 240 p.

Ši knyga lydi Britų bibliotekoje Londone (The British Library) 2022 m. vykusią parodą „Karščiausios naujienos“ (Breaking the News), kurioje apžvelgiama žiniasklaidos raida Didžiojoje Britanijoje nuo Williamo Caxtono spaustuvės įkūrimo 1476 m. iki JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyros užblokavimo 2021 m. Svarstomi kultūriniai, politiniai, teisiniai ir etiniai žiniasklaidos aspektai, samprotaujama apie jos ateitį pereinant iš spausdintinės į elektroninę formą. Atskirai aptariamas žiniasklaidos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę COVID pandemijos metu.

Purvis, Alston W.; Jong, Cees W. de. The enduring legacy of Weimar graphic design and new typography 1919–1933. Munich; London; New York: Prestel, 2019. 399 p.

Žymus meno istorikas ir grafikas Alstonas Purvisas įspūdingai iliustruotoje knygoje glaustai pasakoja apie Europoje 1919–1933 m. vykusią grafinio dizaino revoliuciją. Jis supažindina, kaip Veimare buvo įkurta Bauhauzo mokykla, Europos avangardistai, dadaistai ir kiti meniniai judėjimai prisidėjo prie inovacijų grafiniame dizaine bei tipografijoje. Pristatomi 50 menininkų (tarp jų – Valterio Gropijaus, Paulo Klė, Elo Lisickio) darbai, atskleidžiama, kaip jie laužė to meto konvencijas ir nustatė naujus standartus spalvų naudojime, kompozicijoje ir tipografikoje.

Pearson, David. Provenance research in book history: a handbook. Oxford: Bodleian Library, 2019. 436 p.

Šis klasika tapęs proveniencijų tyrimų vadovas pirmą kartą išleistas 1994 m. Nuo to laiko susidomėjimas knyga kaip materialiniu objektu, taip pat knygų nuosavybės klausimais, skaitymo ir naudojimo būdais ženkliai išaugo. Naujas papildytas leidimas turi daugiau nei 200 spalvotų iliustracijų, atnaujintas bibliografines rodykles, šaltinių bei naudotos literatūros sąrašus, taip pat nuorodas į daugybę elektroninių išteklių. Išsamiai aprašomos įvairių nuosavybės ženklų rūšys ir istorinė raida; parodoma, kokią informaciją šie ženklai suteikia apie knygų kolekcijas.

Sandler, Lucy Freeman. Penned & painted: the art and meaning of books in medieval and Renaissance manuscripts. London: The British Library, 2022. 176 p.

Šioje įspūdingai išleistoje, gausiai iliustruotoje knygoje žymi viduramžių meno tyrėja nagrinėja klausimą, kokia reikšmė Viduramžiais buvo suteikiama knygai.  Knygos svarba Viduramžių pasaulėžiūroje materialiai atsispindi daugybėje to laikmečio rankraščiuose esančių knygų vaizdų. Remiantis 60 unikalių iliuminuotų rankraščių iš Britų bibliotekos fondų pavyzdžių, nagrinėjama knygos kaip sakralaus simbolio vaidmuo, jos naudojimas dėstyme, studijose ir religinėse apeigose. Aptariant daugybę knygų vaizdų iliuminuotuose rankraščiuose, atskleidžiama jų detalių kalba ir simbolika.

The Oxford handbook of economic imperialism. New York: Oxford University Press, 2022. 678 p.

Pastaruoju metu imperializmas vėl tapo svarbia mokslinių tyrimų tema, ypač politinės ekonomikos ir tarptautinių santykių srityse. Ši trisdešimt keturių skyrių knyga suskirstyta į tris dalis: imperializmo teorijos ir sąvokos, tarptautinė politinė ekonomija ir imperializmas įvairiose pasaulio šalyse. Tarp aptariamų temų – ekonominio imperializmo išlikimas šiuolaikiniame pokolonijiniame pasaulyje, ilgalaikė didžiųjų valstybių kontrolė buvusių imperijų teritorijose, ekonominio imperializmo vaidmuo palaikant skurdą ir konfliktus visame pasaulyje ir kt.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

Tomkiewicz, Monika. Więzienie na Lukiszkach w Wilnie 1939–1953. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2018. 437 p.

Lukiškių kalėjimas prie visų valdžių buvo kalėjimas. Autorė ištyrė daug Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos archyvų dokumentų ir spausdintų šaltinių. Knygoje aprašoma, kokie nusikaltėliai ir kokiomis sąlygomis buvo kalinami vokiečių okupacijos laikais, kokia represijų sistema buvo pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metais. Paminėtos ir kitos kalinimo bei kankinimo vietos Vilniaus mieste.

Abramowicz, Zofia. Imiona biblijne w historycznej antroponimii Podlasia (XVI–XVII w.). Białystok: Temida 2, 2019. 465 p.

XVI–XVII amžiuje Palenkės vaivadijoje gyveno įvairių tautų žmonės – lenkai, lietuviai, rusėnai, totoriai, žydai ir kitos etninės grupės. Monografijoje autorė tiria biblinių vardų vartojimą šiame daugiataučiame krašte. Bibliniai vardai sudaro žydiškojo vardyno pagrindą. Jų yra musulmoniškoje totorių kultūroje, jie būdingi ir visų konfesijų krikščionims. Knygoje aptariamos vardų parinkimo kultūrinės motyvacijos problemos, vardų asimiliacija ir funkcionavimas daugiakultūrinėje, daugiakalbėje erdvėje, vardų pritaikymas prie savo kalbos ir kultūros.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius: kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai = Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz: twórczość, konteksty, przyczynki. Suvalkai: Suvalkų apskrities muziejus, [2021]. 256 p.

2021 m. Suvalkų muziejuje surengta dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) darbų paroda paskatino muziejininkus, meno istorikus ir literatūrologus pasigilinti į šio menininko biografiją ir kūrybą. Gimęs Nemenčinėlės dvare reformatų šeimoje, jis mokėsi meno Sankt Peterburge, Miunchene, Paryžiuje, vėliau grįžo gyventi į Vilnių. Bohušas-Sestšencevičius buvo tapytojas, estetikos esė autorius, vienas iš kabareto Vilniuje įkūrėjų. Knygoje pateikiami straipsniai apie šio įvairiapusio menininko gyvenimą ir kūrybą.

Naukowe i literackie światy Zygmunta Glogera. Białystok: Książnica Podlaska, 2022. 451 p.

Zigmantas Gliogeris (Zygmunt Gloger, 1845–1910) – vienas svarbiausių XIX amžiaus lenkų kultūros veikėjų. Jis buvo žurnalistas, istorikas, archeologas, etnografas, poetas, literatūrologas, kalbininkas. 2019 m. lapkričio 20–21 d. Palenkės vaivadijos Balstogės Luko Gurnickio viešoji biblioteka surengė mokslinę konferenciją Z. Gliogeriui atminti. Knygoje spausdinami konferencijos pranešimai.

Pastore, Emanuelle. Palące pytania na temat Boga. Poznań: Święty Wojciech, 2014. 215 p.

Ši knyga skirta jauniems krikščionims, kuriems įprasti tikėjimo teiginiai būna neaiškūs. Leidinyje skelbiami atsakymai, gilinantys supratimą apie tikėjimą, citatos apmąstymams, širdį gaivinančios maldos.

Częstochowskie kościoły wobec systemów totalitarnych 1939–1989. Katowice; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 302 p.

Knygoje spausdinami straipsniai apie Bažnyčios padėtį Čenstakavos krašte 1939–1989 metais. Tai dviejų totalitarinių sistemų viešpatavimo laikas. Tiek fašistinė, tiek komunistinė valdžia buvo nepalankios Bažnyčiai. Persekiotų ir nukankintų šio krašto dvasininkų (katalikų ir evangeliko) biografijos atskleidžia parapijų dvasinį gyvenimą, krikščionių kasdienybės detales ir valdžios požiūrį į juos.

Strug, Andrzej. Miliardy. Lublin: Episteme, 2022. 416 p.

Andrius Strugas (Andrzej Strug), tikrasis asmenvardis Tadas Galeckis (Tadeusz Gałecki, 1871–1937), buvo socialistinio judėjimo veikėjas, 1905–1907 m. revoliucijos dalyvis, kalinys, tremtinys, vėliau – emigrantas. Jis buvo ne tik politikas, bet ir rašytojas, kino scenarijų autorius, Lenkijos literatų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas. Romane „Milijardai“ rašoma apie įprastą vertybių ir materijos susidūrimą, apie vartotojiškumą ir meno nužmoginimą. Šis nebaigtas autoriaus kūrinys yra jo minčių apie pinigus, kapitalizmą, ekonomiką, politiką ir bendruomeniškumą apibendrinimas.

Transformacja ustrojowa w Polsce: nowe perspektywy. Gdańsk; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 439 p.

Lenkijos santvarkų kaitą reikėtų vertinti ne tik kaip įvykusį dalyką, bet kaip tebesitęsiantį visuomeninį, politinį, ekonominį reiškinį, kuriam pažinti reikia įvairiapusio tyrimo. Kiekvienas šios knygos straipsnis yra bandymas naujai pažvelgti į įvykius ir procesus, vykstančius valdžioje, visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, ir tirti juos prozopografiniu, politologiniu, istoriografiniu, filosofiniu, sociologiniu aspektais. Leidinyje atskleidžiamas iš esmės priešingų reiškinių sambūvis vienu metu – tęstinumas ir esminė pertvarka, subjektyvumas ir objektyvumas, išskirtinumas ir visuotinumas.

O Niepodległą: kierunek północno-wschodni (1920). Białystok; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 205 p.

Šis mokslinių straipsnių rinkinys skirtas 1920 metų įvykiams, kurių metu Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir tęsė kovą su sovietine Rusija dėl rytinės sienos. Straipsniuose aptariamos atgimusios Lenkijos karinės, visuomeninės ir politinės pastangos, priešinantis bolševikų ketinimui eksportuoti komunistinę revoliuciją į Europą.

Klecel, Marek. Pisarze niepodległości: szkice o ludziach i dzielach. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2023. 531 p.

Knyga apie kelių kartų Lenkijos rašytojų dalyvavimą nepriklausomybės kovose ir valstybės atstatyme, jų likimus ir kūrybą, persmelktą to meto tikrovės. Autorius pasakoja apie tarpukario rašytojų literatūrinius kelius, cituoja jautrius prisiminimus. Prisimena tuos, kurie išgyvenę vokiečių ir sovietinę okupacijas, atsidūrė emigracijoje arba skleidė šviesos žodį pro komunistinę uždangą Lenkijoje. Iš užmaršties ištraukia ir tuos, kurie komunistinės valdžios buvo uždrausti. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, padedančiomis nusikelti į aprašytuosius laikus.

Karczewski, Maciej. Muzeum w mieście Lotzen  historia i zbiory (1916–1944). Białystok: Ośrodek Badań Europy Środkowo-Wschodniej, 2017. 518 p.

Po Pirmojo pasaulinio karo Lėciuje (nuo 1946 m. – Gižickas) buvo įkurtas muziejus karo trofėjams saugoti. Vėliau jo fondą papildė archeologiniai radiniai. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, darbuotojai buvo priversti trauktis. Muziejaus kolekcija sunaikinta arba išskirstyta į skirtingas vietas. Muziejaus pastatas nugriautas 1944 metais. Knygoje spausdinami iš įvairių muziejų ir archyvų surinkti duomenys apie darbuotojus, eksponatų nuotraukos.

Dukwicz, Dorota. Na drodze do pierwszego rozbioru: Rosja i Prusy wobec Rzeczypospolitej w latach 1768–1771. Warszawa: Instytyt historii PAN, 2022. 518 p.

Ši knyga yra bandymas suprasti ir aprašyti 1768–1771 m. įvykius Abiejų Tautų Respublikoje ir šalia jos. Pateikiami ne tik jau žinomi dalykai, bet ir naujas požiūris į vieną svarbiausių įvykių – pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Autorė ieško atsakymų, koks buvo Abiejų Tautų Respublikos vaidmuo Rusijos ir Prūsijos santykiuose, kokią įtaką ji galėjo daryti Rusijos ir Turkijos konflikto sprendimui, kada ir kokiomis aplinkybėmis radosi mintis Abiejų Tautų Respublikos kaina „apdovanoti“ kaimynines monarchijas.