Audronė Steponaitienė

Kultūros ministerija kartu su partneriais vasario 23–26 d. vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje kviečia prisidėti prie paramos akcijos #PadovanokŠilumąBibliotekai.

Rusijos raketų atakų metu buvo apgadinta 70 proc. Černihivo miesto M. M. Kociubinskio viešosios bibliotekos pastato. Iš erdvių išvalius nuolaužas, įstačius langus, nuo vasaros biblioteka vėl tapo aktyviu kultūros židiniu miesto bendruomenei. Tačiau ukrainiečiai prašo padėti atkurti bibliotekos šildymo sistemą, taip išsaugant pastatą, o kartu ir gausų knygų, periodinių leidinių ir dokumentų archyvą. Prisidėdami prie šios akcijos ne tik paremsime Ukrainos kultūrą, bet ir suteiksime Černihivo miesto gyventojams šiltą prieglobstį karo metu.

„Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenko prašo Europos šalių padėti išsaugoti ne tik esamus, bet ir apgriautus Ukrainos kultūros objektus, kad karui pasibaigus būtų galima juos visiškai atstatyti. Šio brutalaus karo metu, kurio vienas pagrindinių tikslų yra sąmoningas kultūros naikinimas, buvo sugriauta ar apgadinta daugiau nei 800 kultūros objektų. Atstatant Ukrainą, kultūrai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys, nes ją gindami ukrainiečiai kartu gina ir visą Vakarų civilizaciją, ir būtent kultūra padės šaliai grįžti į visavertį gyvenimą, skatins tolesnį darnų vystymąsi“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

„Karas prieš Ukrainą daugelyje gyvenimo sričių perdėliojo mintis ir akcentus. Ši šalis tapo kaip niekad artima. Žinias apie kolegas gaudau socialiniuose tinkluose, lengviau atsidūstu, kai prie jų šviečia žalias taškelis – prisijungęs. Pergalė bus, ir mes tuo neabejojame. Šalį reiks atstatyti ir mes prie to galime prisidėti. Kai pirmą kartą nuotoliniu būdu dar vasarą susisiekiau su černihiviečiais, jie paprašė padėti parengti bibliotekos renovacijos planą – europietiškos bibliotekos viziją. Smagu, kad jie tuo tiki. Šiandien pradėkime nuo šilumos Černihivo miesto M. M. Kociubinskio viešajai bibliotekai, kad neišblėstų jų tikėjimas, jog jie ne vieni kovoje, kad biblioteka gali būti rami vieta, kurioje miestiečiai laukiami, ir kad geri žmonės jais rūpinasi“, – kilniam tikslui prie akcijos prisijungti skatina Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė.

Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė tiki, kad prisidėdami prie akcijos ne tik sušildysime Černihivo bibliotekos erdves, bet ir leisime skaitytojams atrasti skaitymo malonumą saugiame ir šiltame prieglobstyje. „Pagrindinė viso pasaulio bibliotekų misija yra dovanoti skaitymo džiaugsmą. Tai džiaugsmas ateiti į biblioteką, pabendrauti su bendraminčiais, padiskutuoti apie skaitomas knygas ir pačiam jas skaityti. Tai bibliotekos dovanojama šiluma savo skaitytojams. Padovanokime ir mes šilumą Ukrainos bibliotekai. Padovanokime skaitymo ir bendravimo džiaugsmą ukrainiečiams. Padėkime Černihivo bibliotekai šiltai ir jaukiai pasitikti savo skaitytojus“, – kviečia E. Urbonavičienė.

Prie akcijos #PadovanokŠilumąBibliotekai prisidėti galima pervedant pinigus į VšĮ Vienas K paramos fondo specialią sąskaitą LT547300010175970761, arba Vilniaus knygų mugės metu kavinėje „Buffet by Chef the Viking“ perkant kavą. Jūsų pinigai bus skirti bibliotekos šildymo sistemai atkurti.

Akciją organizuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, akcijos draugai – „Litexpo“, kavinė „Buffet by Chef the Viking“, paramą rinkti padeda 1K paramos fondas.

Grafo E.Tiškevičiaus dokumentai Vrublevskių bibliotekoje pradėti komplektuoti nuo pat jos įkūrimo 1912-taisiais. Bibliotekos steigėjas Tadas Vrublevskis jos rinkinius papildė E. Tiškevičiaus laiškais, vizitinėmis kortelėmis, J. Zavadskio spaustuvės archyve saugotais jo mokslų darbų ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos leidinių rankraščiais.

Vėliau buvo perimtas ir E. Tiškevičiaus archyvas, 1946 m. į biblioteką pateko ir kelios E. Tiškevičiaus biografijos bei Vilniaus senienų muziejaus istorijos tyrimams itin vertingos viešosios bibliotekos Rankraščių skyriaus kolekcijos bei I. Luckevičiaus gudų muziejaus rankraščių masyvas, kurio žymią dalį sudaro E. Tiškevičiaus tėvams, o vėliau broliui Konstantinui priklausiusio Lahoisko dvaro dokumentai.

2022 metais restauratorė Rima Maigienė restauravo dokumentą iš rinkinio „Įvairūs grafo E. Tiškevičiaus asmens diplomai“. Rinkinį sudaro 23 lakštiniai dokumentai. Dauguma jų didelių formatų, atlikti įvairia technika, įrašai – skirtingomis kalbomis ir skirtingu raštu. Pasirenkant restauravimo metodiką, reikėjo atsižvelgti į didelę antspaudų įvairovę,  medžiagų sudėtį iš skirtingų rūšių popieriaus, pergamentų subtilybes. Kadangi dokumentų pažeidimai skiriasi, todėl jie buvo restauruoti skirtingomis technikomis ir medžiagomis.

Vaizdai: restauruotas dokumentas RS F31 1469 [1843–1872].

2023 m. vasario 1 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką aplankė Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Aukštąjį Svečią domino kai kurie Prūsijos istoriografų Georgo Colbės ir Danieliaus Heinricho Arnoldto darbai, suteikiantys žinių apie kultūrai, mokslui ir literatūrai nusipelniusius XVI–XVII a. Prūsijos autorius. Vieninteliai Vilniuje jų egzemplioriai saugomi LMA Vrublevskių bibliotekoje. Prezidentas su jais susipažino, pabendravo su Bibliotekos darbuotojomis ir pasidžiaugė laimingu atradimu. Rinkdama Jo Ekscelencijai knygas, Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė surado leidinį, apie kurio buvimą nežinojo nei specialistai, nei visuomenė. Tai minėto G. Colbės „Kurtze Verzeichniss derer ehmahligen Samländischen und Pomezanischen Bischöffe im Hertzogthum Preussen“ („Trumpas buvusių Sembos ir Pamedės Prūsijos kunigaikštijoje vyskupų sąrašas“). Šis vertingas lituanistinis šaltinis išėjo Leipcige 1700 m. Aprašytas ir paskelbtas elektroniniame Bibliotekos kataloge jis vėl netrukus bus prieinamas skaitytojams.

Vikos Petrikaitės ir Mindaugo Dvaronaičio nuotraukos.
Komunikacijos skyriaus informacija

2023 m. sausio 25-ąją Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka kartu su kitais įspūdingai paminėjo sostinės jubiliejų. Renginių bei kitokių įvykių būta daug. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido naują Gedimino laiškų vertimą. Lietuvos nacionalinis muziejus Gedimino pilies bokšte eksponavo 1323 m. sausio 25 d. valdovo laiško nuorašą, saugomą Latvijos valstybiniame istorijos archyve. Valdovų rūmų muziejus sostinės gimtadienį pagerbė keliais renginiais: iškilmingai atidengė paminklą „Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“, autentiškuose XIV a. pradžios bokšto mūruose surengė valdovo laiškų skaitymą, atidarė parodą „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“, pakvietė susipažinti su Gedimino laikų bokšto 3D projekcija ir surengė puikų ansamblio „Cappella Concertante Vilnense“ Baroko muzikos koncertą. Jubiliejinius renginius vainikavo miesto savivaldybės Katedros aikštėje atvertas „Laiko portalas“ – muzikinė-vizualinė kelionė Vilniaus istorijos vingiais ir nūdienos bei ateities erdvėmis. Prie kai kurių iš šitų įvykių prisidėjo ir Biblioteka: suteikė iliustracinės medžiagos minėtam Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidiniui, o direktorius dr. Sigitas Narbutas šiai knygai išvertė ir su aktoriumi Vladu Bagdonu autentiškuose mūruose sausio 25-ąją perskaitė Gedimino laiškus. Vikos Petrikaitės nuotraukos.

Komunikacijos skyriaus informacija