2022 m. gegužės 18 d. minime žymaus Lietuvos fiziko ir fizikos mokslo populiarintojo, akademiko habilituoto daktaro profesoriaus Romualdo Karazijos 80-ies metų jubiliejų.

Šiam jubiliejui paminėti skiriama virtuali paroda „Pasirinkęs fizikos poeziją“. Tai atnaujinta 2017 m. paroda „Nuo teorinės iki linksmosios fizikos“.

Parodos šerdis ‒ akademiko parengti ir išleisti atsiminimai knygoje „Pėdos“ bei gausus asmeninis ir Virginijos Valuckienės (Lietuvos mokslų akademija) nuotraukų archyvai, atskleidžiantys akademiko biografiją, mokslinę, pedagoginę, mokslo organizavimo ir populiarinimo veiklą.

Akademikas Romualdas Karazija ne tik atstovauja mokslo elitui, jis rūpinasi jaunąja karta, rašo dokumentines apybraižas, pasirūpino įprasminti savo mokytojo akad. Adolfo Jucio atminimą. Romualdo Karazijos knygos, plataus erudito plunksna rašytos, leidžia pažinti ne tik asmenybę, bet ir visą jos istorinę, kultūrinę bei politinę aplinką. Mokslo populiarinimo knygos ir paskaitos įvairiose Lietuvos vietose ne vienam vaikui įžiebė smalsumą ir meilę fizikai. Romualdas Karazija – ilgametis Vrublevskių bibliotekos skaitytojas ir rėmėjas.

Linkime akademikui sveikų ir kūrybingų metų!

2022 m. gegužės 25 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks VU istoriko doc. dr. Eligijaus Railos vieša paskaita „Tado Daugirdo veikla Varšuvoje: nuo dailininko iki archeologo“.

Tadas Daugirdas priklauso tam lietuvių Tautinio atgimimo veikėjų sparnui, kuris turėjo didelę įtaką tautinės savimonės formavimuisi ir valstybingumo simbolių kūrimui, tačiau ilgainiui pasiliko istorinės atminties periferijoje. Daugirdas yra bene ryškiausias šio užmiršto „kultūrinio sparno“ veikėjas. Jo asmenybė gerai atspindi lietuviškos tapatybės ir virsmus, ženklinančius XIX ir XX a. sandūroje kilusio lietuvio inteligento tipo formavimąsi. Daugirdo veikla apėmė bent kelias kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo sritis: tapybą, archeologiją, muziejininkystę, etnologiją, publicistiką.

Lektorius aptars mažiau pažintus, bet lemiamą įtaką Tado Daugirdo asmenybės formavimuisi turėjusius metus, praleistus Varšuvoje.
Pranešimas parengtas, įgyvendinant mokslo tyrimų projektą „Tadas Daugirdas: trispalvės savimonės archeologija”.

Komunikacijos skyrius

Nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki birželio 10 d. Bibliotekoje veikia paroda, pristatanti aktoriaus, režisieriaus ir visuomenininko Stasio Pilkos albumą, kuriame sukaupta prieškaryje kūrusių  dailininkų  ekslibrisai, skirti valstybės kūrėjams, kultūros darbuotojams ir bibliotekoms.

XX a. pirmos pusės ekslibriso sklaida neatsiejama nuo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiais šia kryptimi pradedamos ugdyti dailės. Netekus Vilniaus, valstybės gyvenimas skleidėsi jau naujoje sostinėje; steigiamos svarbios, taip pat kultūrinį gyvenimą palaikančios, institucijos, universitetas, muziejus, teatras, mokyklos, leidyklos. Troškimas dirbti Lietuvai, suartindavo skirtingų profesijų kolekcininkus, iš jų ir ekslibrisų kūrėjus: meno istoriką ir muziejininką grafiką Paulių Galaunę (1890–1988), šiaulietį dailininką Gerardą Bagdonavičių (1901–1986), istoriką Vytautą Steponaitį (1893–1957), teisininką Viktorą Cimkauską (1896–1944).

Vienas iš šio laiko ekslibrisų kolekcininkų buvo aktorius ir režisierius Stasys Pilka (1898–1976). Gimęs ir augęs Petrapilyje, čia mokęsis teatro mokykloje, kaip ir daugelis atvykusių į Lietuvą įsikūrė Kaune. Nuo 1921 iki pat 1944 m., kai pasitraukė į Vakarus, buvo Valstybės teatro aktorius. Po ketverių metų įsikūręs Čikagoje, vaidino teatro trupėse, paskelbė straipsnių apie teatrą ir literatūrą. Ekslibrisus Pilka ėmėsi kolekcionuoti trečiąjį dešimtmetį. Iš jo korespondencijos žinoma, kad gerai pažinojo nepriklausomybės laikų ekslibrisų kolekcininkus.

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje išsaugota Pilkos kolekcija apima dvitomį albumą. Specialius dėklus jam pavadinimu Lietuvos ekslibrisas ir kitais jo savininką liudijančiais įrašais, manoma, užsakė pats kolekcininkas. Biblioteka šį dvitomį albumą 1985 m. įsigijo iš privataus kolekcininko, bet jis ir šiandien lieka mums mįsle.

Pilkos albumą sudaro ekslibrisai, sukurti nepriklausomybės laikais, jau minėtų kūrėjų G. Bagdonavičius, P. Galaunės, taip pat Pauliaus Augiaus (1909–1960), Vytauto Bičiūno (1893–1943), Jono Buračo (1898–1977), Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997), Jono Steponavičiaus (1907–1986), Aleksandro Šepečio (1910–1982) ir kitų. Ne vienas ekslibriso kūrėjas buvo Kauno meno mokyklos auklėtinis, prieškariu dailę studijavęs ir kitose šalyse, pristatęs savo kūrybą užsienyje, taip pat ekslibrisų parodose. Antrojo pasaulinio karo metais daugumą jų likimas nubloškė anapus Atlanto, bet ekslibrisai nebuvo užmiršti.

Knygų ženklai skiriami valstybės kūrėjams, rašytojams, kolekcininkams ir jų bibliotekoms, juose perteikiami ne tik profesiją ir visuomeninę veiklą, bet ir tautos dvasią perteikiantys vaizdiniai ir simboliai, kaip Vilniaus pilies bokštas, Gediminaičių stulpai, koplytstulpiai ir kryžiai, liaudies skulptūros motyvai. Paminėtini ekslibrisai, sukurti švietėjui ir gydytojui, trečiajam Lietuvos Respublikos prezidentui Kaziui Griniui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Jurgiui Šauliui ir Kaziui Bizauskui, taip pat teisininkams, istorikams, rašytojams, mokytojams, leidėjams, spaustuvininkams: Vaclovui Biržiškai, Petrui Jakštui, Vincui Krėvei-Mickevičiui, L. Galvonui, Pranui Razmai, Vytautui Steponaičiui, kun. Juozui Tumui-Vaižgantui, architektams Karoliui Reisonui ir Algirdui Mošinskiui, keramikui Liudvikui Stroliui. Minėtini ekslibrisai, skirti Kauno diecezinės seminarijos ir Marijonų vienuolijos bibliotekoms, taip pat kolekcijos savininkui Pilkai. Didžioji dalis ekslibrisų sukurti medžio raižinio, tuomet populiaria cinkografijos ir ekslibriso kūrybai nelabai būdinga spalvoto lino raižinio technika.

Parodos ir teksto autorė dr. Neringa  Markauskaitė

Nuo 2022 m. gegužės 16 iki birželio 30 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje prie Bendrosios skaityklos eksponuojama grafikės Albinos Makūnaitės (1926–2001) piešinių paroda „Nutolusių vasarų atspindžiai portretuose“.

Talentinga, kukli, santūri, ori, be galo darbšti ir atsidėjusi kūrybai dailininkė, Valstybinės premijos laureatė Albina Makūnaitė paliko gilų pėdsaką XX a. antrosios pusės lietuvių dailėje. Lietuvoje ir už jos ribų pripažintos grafikės kūrybinis palikimas ypatingai gausus. Išlikę eskizai, kažkada buvę tiesiog kasdienės menininko praktikos dalimi, šiandien yra vertingi meno kūriniai, kuriuose užfiksuota toli praeityje nugrimzdusi akimirka, nuotaika.

Šioje parodoje eksponuojamus portretus Albina Makūnaitė sukūrė vasarodama ypatinga aura pasižymėjusiu dailininkų Bronės ir Broniaus Uogintų name Palangoje. Piešti kultūros veikėjų portretų ten susiburdavo skulptoriai, tapytojai, grafikai. Pokštaudami, ragaudami vyną, patogiai įsitaisę, pozuodavo režisierius Juozas Miltinis ir aktorius Vaclovas Blėdis. Dailininkams pozavo ir kompozitorius Balys Dvarionas, aktorius Laimonas Noreika, rašytoja Ieva Simonaitytė ir kiti žinomi menininkai. Albina Makūnaitė, dalyvaudama šiltame ir linksmame šurmulyje, anglimi ir sangvinu piešė svečių portretus,įgimto talento vedama ranka perteikdavo būdingiausius pozuojančio bruožus. Dailininkė niekada nešaržavo, kiekviename žmoguje regėjo tik gerąsias, vertingas charakterio puses.

Piešinius parodai pateikė Albinos Makūnaitės dukra dr. Skaidrė Krikštopaitytė-Urbonienė
Tekstas parengtas pagal habil. dr. Juozo Algimanto Krikštopaičio knygą Albina Makūnaitė. Dramatinė dailės poetika (2006)