Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę
Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę
Lietuvos žemėje karaimai kaip savita bendruomenė žinoma nuo XIV a. pabaigos. Šių laikų karaimai yra visiškai integravęsi į modernios Lietuvos visuomenę, tačiau karaimų bendruomenė čia yra labai negausi – vos apie 200 žmonių. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant mažo žmonių skaičiaus, kultūriniai karaimų savitumai, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas, religija yra ne tik gyvi, bet ir funkcionuoja. Šių ypatumų visuma – stiprus Lietuvos karaimų kultūros pamatas, sudarantis ir karaimiškos tapatybės esmę.
Paskaitoje kultūrologė dr. Karina Firkavičiūtė apžvelgia kai kuriuos įdomesnius karaimų praeities ir nūdienos reiškinius kaip karaimų kultūros paveldo dalį, kuri atsiskleidžia per garsų pasaulį ir jo ypatybes.
Lobiai iš Luokės
Lobiai iš Luokės
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse atsitiko ypač reikšmingas įvykis: Luokės Visų Šventųjų bažnyčios klebonas Virginijus Palionis LMA Vrublevskių bibliotekai perdavė keliolika dokumentų. Seniausias iš jų – 1471 m. spalio 22 d. Žemaičių vyskupo Baltramiejaus raštas ant pergamento, kuriuo jis suteikia 40 d. atlaidus Luokės bažnyčią aplankantiems ir joje nustatytą skaičių poterių sukalbantiems maldininkams. Kitas pergamentas – 1499 m. birželio 17 d. Žemaičių vyskupo Martyno raštas, kuriuo jis panašiomis sąlygomis Luokės bažnyčią aplankantiems maldininkams irgi suteikia 40 d. atlaidus. Šis unikalus dokumentas turi du puikiai išlikusius antspaudus. Trečias raštas – popiežiaus legato kardinolo Tomo 1519 m. sausio 18 d. dokumentas, kuriuo jis Luokės bažnyčią aplankantiems maldininkams suteikia 100 d. atlaidus (perduotas jo vėlesnis nuorašas). Tarp dovanotųjų – du popiežiaus legato Gvardialfieros vyskupo Zacharijo Ferrerio 1521 m. sausio 7 d. atlaidų raštai (originalas ant pergamento ir jo vėlesnis nuorašas). Vėliausias dovanotas dokumentas datuotas 1930‒1940 m. Tai Luokės bažnyčios vizitacijos aktų rinkinys. Seniausi dokumentai prastos „sveikatos“, juos gydys: konservuos ir restauruos, Bibliotekos specialistai. Po to jie bus prieinami visuomenei. Vertingi dokumentai perduoti leidus Telšių vyskupui Algirdui Jurevičiui, tarpininkaujant prof. Adomui Butrimui ir padedant kraštotyrininkėms: Luokės gimnazijos mokytojai Sofijai Veitaitei-Gedminienei ir Telšių ligoninės gydytojai Eglei Gedminaitei-Kučikienei. Luokiškius raštijos paveldo saugojimo klausimais konsultavo Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja Edita Keršulytė, Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė, jos kolegė dr. Gita Drungilienė ir Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė.
Nuotraukos Vikos Petrikaitės.
Direkcijos informacija
Paskaita apie viešai slaptą Merkinės seniūno A. K. Sapiegos dienoraštį
Paskaita apie viešai slaptą Merkinės seniūno A. K. Sapiegos dienoraštį
2022 m. gegužės 18 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje įvyks istorikės dr. Jolitos Sarcevičienės paskaita „Viešas slaptas Merkinės seniūno A. K. Sapiegos dienoraštis“.
Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1733 m. rašytas dienoraštis – išskirtinės apimties ir vertės šaltinis. Daugiau kaip 750 puslapių apimties rankraštyje regime itin smulkiai aprašytą Sapiegų giminės atstovo kasdienybę: susitikimus su pačiais įvairiausiais asmenimis (valstybės pareigūnais, giminaičiais, klientais ar pavaldiniais), dalyvavimą LDK Vyriausiojo Tribunolo, seimelių, Seimo veikloje, gausią korespondenciją, valdų administravimo kasdienybę, keliones ir nuolat patiriamus nepatogumus dėl šlubuojančios sveikatos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dienoraštyje autorius turėjo atskleisti visą savo gyvenimą, aprašyti kiekvieną savo darbą ir pasidalinti slapčiausiomis mintimis. Vis dėlto A. K. Sapiega nutylėjo daugelį savo gyvenimo dalykų, o pateikiamą informaciją skyrė tik tam tikram žmonių ratui. Kas tie dienoraščio skaitytojai? Kodėl autorius nebuvo iki galo atviras? Pristatydama neseniai išleistą knygą, šiuos ir kitus klausimus, kilusius tyrinėjant, verčiant ir rengiant spaudai A. K. Sapiegos dienoraštį, paskaitoje „Viešas slaptas Merkinės seniūno A. K. Sapiegos dienoraštis“ aptars Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Jolita Sarcevičienė.
Renginio metu bus galima įsigyti leidinį „Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1729 metų dienoraštis“
Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius
Bibliotekos viešnia iš Serbijos
Bibliotekos viešnia iš Serbijos
2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje lankėsi Serbijos Nišo (Nis) Universiteto bibliotekos „Nikola Tesla“ Informacijos ir vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Andrijana Stojanovic, kuri pagal ERASMUS+ programą kelia savo kvalifikaciją užsienio šalių bibliotekose.
Viešnia buvo supažindinta su Bibliotekos istorija, ekskursiją po Biblioteką vedė Agnė Zemkajutė.
Plačiau apie Mokslinės informacijos, Tyrėjų informacinio aptarnavimo, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrių darbą viešniai pasakojo dr. Birutė Railienė, Eglė Šegždienė, Birutė Pilipavičienė ir Raimonda Marcinkevičienė.
Abi pusės papasakojo apie savo Bibliotekų skyrių veiklas, pradedant vartotojų aptarnavimo darbo metodais, mokslo tyrimais, sklaida ir baigiant renginiais. Taip pat aptartos dabartinės Bibliotekų aktualijos, ateities planai, vizijos ir iššūkiai su kuriais susiduriama abiejose šalyse. A. Stojanovic taip pat lankėsi ir susipažino su Mykolo Romerio universiteto bei Lietuvos nacionalinės bibliotekos veiklomis.
Tekstą parengė Raimonda Marcinkevičienė
Nuotrauka Margaritos Beliakovos
Istorikės Giedrės Milerytės mintys apie knygas
Istorikės Giedrės Milerytės mintys apie knygas
Istorikė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vedėja Giedrė Milerytė-Japertienė: „Skirtingais gyvenimo etapais reikia skirtingų knygų, ir būtent laikas nusprendžia, kada jos tampa mums pačios vertingiausios.“
Vertinga knyga pavadinčiau pirmiausia tą, kuri palieka pėdsaką: priverčia juoktis, verkti, diskutuoti apie turinį, atsako į rūpimus klausimus. Ir visiškai nėra svarbu, ar tai enciklopedija, detektyvas, romanas, ar poezijos rinktinė. Svarbiausia, kad kūrinys tinkamu laiku atsidurtų tinkamose rankose, nes žmonėms skirtingais gyvenimo etapais reikia skirtingų knygų, ir būtent laikas nusprendžia, kada jos tampa mums pačios vertingiausios.
„Susidėti“ su bibliotekos darbuotojais visuomet sunku, nes jie turi galimybę skaityti pačias įdomiausias knygas, todėl ką čia parekomenduosi?! Bet jei jau tenka rinktis, tai sakau – Krzysztofo Czyżewskio „Mažasis pasaulio centras. Idėjų praktiko užrašai“ (Versus, 2020). Man tai – gyvenimo prasmės skaitiniai, knyga apie tai, kokią galią gali turėti humanitarinis išsilavinimas, jei išties jį taikai praktikoje. Mes, humanitarai, dažniausiai žinome dešimtis teorinių būdų, kaip būtų galima ką nors padaryti, tačiau niekuomet nesame pabandę patys. Tai štai, K. Czyżewskis tikrai sukūrė savo mažąjį pasaulio centrą Lenkijos pasienio kaime Krasnogrudoje ir, prisipažinsiu, skaitydama šią knygą kaskart galvoju, ką turėčiau padaryti savo kasdienybėje, kad sukurčiau daugiau prasmės. Paskaitykit, gal ir jums patiks.
Banalus atsakymas – esu iš jų dėliojusi Kalėdų eglutę.
Nemanau. Pati mėgstu einant ar bėgant klausytis garsinių knygų, darbui dažnai tenka naudoti skaitmenines knygas, tačiau nėra nieko maloniau, nei rankomis vartyti popieriaus lapus. Tikiu, kad klasikinės knygų lentynos dar ilgus metus išliks ne tik bibliotekose, bet ir namuose.
Man labai sunku kalbėti apie mūsų kartą. Kažkada maniau, jog gimę 1983–1984 m. yra visiški nevykėliai. Mes knygų skaitėme mažai, nes kai išmokome skaityti, prieš mums kaip tik atsivėrė nepriklausomos Lietuvos ir Vakarų pasaulio teikiamos galimybės, visų pirma – televizorius. Tačiau dabar apsidairius aplinkui matau, kiek daug mano bendraamžių dirba kultūriniame lauke, ir imu galvoti, kad kažkuriuo metu mes knygas vis tik skaitėme.
Gerais dalykais reikia dalintis. Skolinčiau viską, ką turiu.
Sakyčiau, tiesiog istorinė kronika su nedideliu meilės romano intarpu.
Skandinavų detektyvai. Ir čia net nelabai yra kaip plėstis.
Esu parašiusi keletą knygų, ir visos jos yra istoriniai tyrimai.
Ant darbo stalo guli krūva knygų apie Lietuvos išeiviją. Tai nesibaigiantys skaitiniai, kuriuos vėl ir vėl imu į rankas ir „vartoju“ dalimis. Pastaruoju metu ypač noriai skaitau prisiminimus. Namuose ant naktinio stalelio guli Tom Standage „A History of World in 6 Glasses“, o grojaraštyje sukasi Antano Šileikos „Basakojis bingo pranešėjas“.
Knygų dovanų mugėje buvome stiprūs kartu
Knygų dovanų mugėje buvome stiprūs kartu
Jau trečią kartą Nacionalinės bibliotekų savaitės metu, balandžio 29 dieną, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje vyko Knygų dovanų mugė. Šįkart renkamos aukos buvo skirtos Ukrainai paremti.
Į akciją įsitraukė net 20 įstaigų – mokslo ir atminties institucijos, didelės ir mažos leidyklos dovanojo daugiau nei penkis šimtus įvairaus žanro ir turinio knygų. Pirmąkart lankytojams galėjome pasiūlyti ne tik specializuoto turinio knygų, bet ir romanų, vaikiškų knygelių bei žaidimų. Mugės dalyviai rinkosi jiems patinkančius leidinius ir aukojo Ukrainą remiančiam fondui „Stiprūs kartu“. Renginio, kuris truko tik keturias valandas, metu buvo surinkta daugiau nei 1.500 eurų. Kaip sakė organizacijos lyderis Edmundas Jakilaitis, šie pinigai bus skiriami ukrainiečių pabėgėlių maitinimui organizuoti Lenkijos–Lietuvos pasienyje.
Renginio dalyviams ir lankytojams puikų klasikinių muzikos kūrinių koncertą dovanojo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblis (vadovas Artūras Šilalė, koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras). Dėkojame jauniesiems atlikėjams ir dalyvavusioms institucijoms, nes tik bendromis pastangomis į mugę pavyko pritraukti nemažai knygai ir Ukrainai neabejingų lankytojų.
Renginį rėmė ir knygas dovanojo: Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, Lietuvių kalbos instituto leidykla, Lietuvos istorijos instituto leidykla, Rašytojų sąjunga, Rašytojų sąjungos leidykla, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, leidykla „Alma Littera“, leidykla „Aktėja“, leidykla „Hubris“, leidykla „Aukso žuvys“, leidykla Dominicus Lituanus, Bažnytinio paveldo muziejus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų informacijos ir leidybos centras, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka, Vytauto Didžiojo universitetas.
Reportažas iš Knygų dovanų mugės buvo parodytas „Lietuvos ryto“ televizijos programoje.
Inga Berulienė
Skaitome kartu. Ukrainos autoriai (II dalis)
Skaitome kartu. Ukrainos autoriai (II dalis)
Tęsiame rubriką „Skaitome kartu“ pristatydami šiuolaikinio ukrainiečių autoriaus Serhijaus Žadano kūrybą. Kviečiame pasiklausyti ištraukos iš jo romano „Anarchy in the UKR“.
S. Žadanas – šiuolaikinis ukrainiečių prozininkas, poetas, publicistas, literatūros renginių, roko koncertų, teatralizuotų performansų ir pilietinio nepaklusnumo akcijų organizatorius. Dažniausia rašytojo kūrybos tema – jo kartos brendimas postsovietinės Rytų Ukrainos mieste.
S. Žadanas gimė 1974 m. Starobilske, Luhansko srityje, šiuo metu gyvena Charkove. Baigė ukrainiečių ir vokiečių filologijos studijas, apgynė disertaciją apie ukrainiečių futurizmo poeziją. Yra išleidęs septyniolika poezijos rinkinių ir šešis romanus. Lietuvių skaitytojams autorius pažįstamas iš kūrinių „Depeche Mode“ (Kitos knygos, 2008) ir „Anarchy in the UKR“ (Kitos knygos, 2010) ir „Internatas” (Kitos knygos, 2022), visas šias knygas galite užsisakyti mūsų bibliotekoje.
Muzika: „Жадан і Собаки“ („Žadanas ir šunys“) – „Діти“ („Vaikai“).
Ištrauką skaitė Vika Petrikaitė.
Paskaita apie neskelbtą unikalų šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“
Paskaita apie neskelbtą unikalų šaltinį:
profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“
2022 m. gegužės 5 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks istorikės Vidos Girininkienės vieša paskaita „Profesorius Eduardas Volteris ir sudūviai“. Pastebėjimais apie prof. Volterį pasidalins doc. dr. Aurelijus Gieda.
Paskaita skiriama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai ir Sudūvos metams paminėti.
Istorikė Vida Girininkienė rengia knygą „Profesorius Eduardas Volteris ir lietuviai“, kurioje bus publikuoti neskelbti dokumentai iš Lietuvos, Estijos ir Rusijos archyvų. Vienas jų – Rusijos MA archyvo Sankt Peterburgo filiale saugomas unikalus šaltinis: E. Volterio 1893–1897 metų „Svečių ir lankytojų sąrašas“. Šiame „Sąraše“ užrašytos pavardės, pastabos, knygos, išvardyti konkretūs darbai teikia daugybę detalių apie kasdienę to meto lietuvių, latvių, estų tautų kovą dėl savo kalbų įtvirtinimo ir tapatybės. Šis „Sąrašas“ mūsų kultūros tyrėjams žinomas, ne kartą cituotas, tačiau išsamiau tirtas nebuvo.
E. Volterio bute Sankt Peterburgo Vasilijaus saloje rinkdavosi žmonės aptarti ir dirbti konkrečių darbų: organizuoti renginius, perrašyti rankraščius, recenzuoti knygas, platinti spaudą ir t. t.. Ir tai neturi nieko bendra su vadinamaisiais „profesorių šeštadieniais“, nes Volterio „šeštadieniai“ būdavo vos ne kasdien. Ateidavo garsiausi kalbininkai: Aleksandras Aleksandrovas, Aleksiejus Šachmatovas, Josepis Julis Mikkola, Johanesas Šmitas, Oskaras Kolasas ir kt. Dažnai lankėsi Silvestras Baltramaitis, Antanas Smilga, užsukdavo Jonas Mačiulis-Maironis, Antanas Baranauskas, Povilas Višinskis, Jonas Vileišis, tačiau pagrindiniai dalyviai buvo Sudūvos lietuviai: Motiejus Lozoraitis, Antanas Kronkaitis, Adolfas Gavėnas, Antanas Daniliauskas, Pranas Vaičaitis, Petras Kriaučiūnas, Andrius Bulota, Antanas Lingis (slap. Veliuoniškis), Antanas Vilkutaitis, Justinas Bonaventūra Pranaitis, Jonas Jablonskis ir kt. Bendras tikslas ir konkreti veikla juos siejo su Varnoje gyvenusiu Jonu Basanavičiumi, Naumiesčio dviklasės mokyklos mokytoju Pranu Užupiu ir kitais. Giliau pažinti laikmetį padeda ir kituose archyvuose bei bibliotekose saugomi nepublikuoti A. Daniliausko laiškai, įvairių asmenų užrašyti tautosakos ar etnografijos tekstai, Petro Markūzo satyrinės (apie Šakių regioną), Vinco Vaičaičio ar Justino Zubricko (slap. Turčiniškis) patriotinės eilės.
Nuotraukoje: Eduardas Volteris savo bute Sankt Peterburge apie 1907 metus. Nuotraukos reverse: 1907 m. balandžio 1 d. laiškelis Jonui Basanavičiui. LLTI BF A296-25471
Knygų dovanų mugė „Paimk knygą – paremk Ukrainą“
Knygų dovanų mugė „Paimk knygą – paremk Ukrainą“
Nacionalinės bibliotekų savaitės metu, balandžio 29 dieną, penktadienį, nuo 10 iki 14 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks Knygų dovanų mugė, skirta Ukrainai paremti.
Net 18 įstaigų – atminties institucijos, didelės ir mažos leidyklos – dedasi prie šios akcijos ir dovanoja daugiau nei penkis šimtus įvairaus žanro ir turinio knygų.
Kviečiame aktyviai dalyvauti: ateiti į Vrublevskių biblioteką, išsirinkti sau patinkančius leidinius ir ta proga paaukoti Ukrainą remiančiam fondui „Stiprūs kartu“.
Institucijos, kurios dovanoja knygas: Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, Lietuvos istorijos instituto leidykla, Rašytojų sąjunga, Rašytojų sąjungos leidykla, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, leidykla „Alma Littera“, leidykla „Aktėja“, leidykla „Hubris“, leidykla „Aukso žuvys“, leidykla DOMINICUS LITUANUS, Bažnytinio paveldo muziejus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų informacijos ir leidybos centras, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Gamtos tyrimų centras, Vrublevskių biblioteka, Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas.
Knygos dovanų mugės dalyvius ir lankytojus nuo 12 val. kviečiame į koncertą, kurį mums visiems dovanos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblis (vadovas Artūras Šilalė, koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras).
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685
Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiai Vrublevskių bibliotekoje
Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiai Vrublevskių bibliotekoje
2022 metais Lietuvos nacionalinės bibliotekų savaitės, vyksiančios balandžio 23 – 29 dienomis, metu Vrublevskių bibliotekoje vyks renginiai, kuriuose kviečiame dalyvauti bibliotekos lankytojus ir darbuotojus.
Balandžio 27 d. kviečiame į ekskursija po naujausią bibliotekos parodą „Nuo akmens iki kodekso. Įvairenybės iš knygos istorijų“ su parodos autore Agne Zemkajute, registracija el. paštu: agne.zemkajute@mab.lt
Socialiniuose tinkluose vyks kryžiažodžio „Iš Vrublevskių bibliotekos gyvenimo“ konkursas prizui laimėti.
Balandžio 29 d. penktadienį nuo 10 iki 14 val. vyks Knygų dovanų mugė „Paimk knygą – paremk Ukrainą“. Net 18 įstaigų – atminties institucijos, didelės ir mažos leidyklos – jungiasi prie šios akcijos ir dovanoja daugiau nei penkis šimtus įvairaus žanro ir turinio knygų.
Kviečiame aktyviai dalyvauti: ateiti į Vrublevskių biblioteką, išsirinkti sau patinkančius leidinius ir ta proga paaukoti Ukrainą remiančiam fondui „Stiprūs kartu“.
Kviečiame apžiūrėti Bibliotekoje eksponuojamas parodas:
- T. Vrublevskio skaitykloje eksponuojamą parodą „Sarbievijaus epigramų knygai – 400“,
- renginių salėje Vitalio Vošterio fotografijų parodą „Po Dangum“,
- prie Bendros skaityklos eksponuojamą Vilijos Arlauskaitės fotografijų parodą „Šiuolaikinis vyro portretas“,
- Bibliografijos leidinių skaitykloje nuolat atnaujinamą knygų ekspoziciją „Слава Україні: knygos iš Ukrainos ir apie ją“, kviečiančią susipažinti su Ukraina per jos rašytojus ir knygas,
- renginių salėje eksponuojamą nedidelę parodą „Слава Україні“ iš asmeninės Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kolekcijos, skirtą pagerbti ukrainiečių kovą už laisvę bei teritorinį vientisumą.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius