„Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: apie V. I. Marevičiaus kūrybą ir veiklųjį patriotizmą
„Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: apie V. I. Marevičiaus kūrybą ir veiklųjį patriotizmą
Dr. Lina Balaišytė iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto paskaitoje pristatė XVIII a. pabaigoje Vilniuje gyvenusio rašytojo, reformų rėmėjo ir aistringo visuomenės kritiko Vincento Ignaco Marevičiaus (Wincenty Ignacy Marewicz, 1755–1822) veiklą ir plačiau aptarė jo kūrybą, įdomius autoriaus apmąstymus apie save ir savo gyvenamąjį laiką.
Paroda „Nuo akmens iki kodekso. Įvairenybės iš knygos istorijų“
Paroda „Nuo akmens iki kodekso.
Įvairenybės iš knygos istorijų“
2022 m. balandžio 21 – gegužės 24 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama paroda „Nuo akmens iki kodekso. Įvairenybės iš knygos istorijų“.
Kiekviena knyga gali papasakoti daugybę istorijų tiek apie save, tiek apie daugybę kitų knygų. Prireikė kelių tūkstančių metų, kol akmenį, medį ir molio lenteles pakeitė patogesnės ir paprasčiau gaunamos medžiagos, iš kurių pagamintos knygos buvo tvirtesnės, lengvesnės, užėmė mažiau vietos. Papirusas, pergamentas ir popierius – šios trys medžiagos padarė didžiausią įtaką Europos knygai. Pirmiausia keitėsi jos fizinė forma, vėliau ir teksto užrašymo būdas. Spaudos renkamais rašmenimis atsiradimas, leidęs pagreitinti knygų gamybą, paskatino ir teksto išdėstymo pasikeitimą, antraštinio lapo atsiradimą. Visgi knygos raidoje visuomet inovacijos pynėsi su tradicija. Papirusui, nors jau ne vieną amžių beveik išstumtam pergamento, pritrūko vos poros šimtų metų, kad jis būtų sulaukęs to meto, kai Vakarų Europoje popierius imtas ne tik naudoti, bet ir gaminti. O ant pergamento užrašytų dokumentų galime rasti ir iki šių dienų. Tas pats ir su forma: dar ne taip seniai vaikai mokėsi rašyti ant lentelių, o ritinio formos knygos egzistuoja iki mūsų dienų, kodeksas jų iki galo neįveikė.
Šioje parodoje siekiama parodyti ir prakalbinti įvairiausius tekstus: nuo 4000–5000 metų senumo dantiraščio fragmentų iki šiuolaikinių knygų, nuo unikalių rankraštinių knygų, prie kurių vien perrašinėtojai dirbo kelis mėnesius, išskirtinių ar gana paprastų spausdintų veikalų, kurių beveik kiekvienas egzempliorius skyrėsi net nuo tos pačios laidos kito egzemplioriaus, iki suvienodintų XVIII–XIX a. knygų. Negalima pamiršti ir atskirų knygų istorijų, kurias jos gali papasakoti apie savo skaitytojus. Ne viena šiandien Vrublevskių bibliotekoje saugoma knyga nukentėjo dėl karų, okupacijų, buvo priversta keisti savo šeimininką, saugojimo vietą. Turbūt įspūdingiausia iš tokių – II pasaulinio karo metais sovietų kareivių Karaliaučiuje sušaudytas XVIII a. knygų konvoliutas. Bet ir kitų istorijos ne mažiau įdomios ir vertos prisiminti.
Išgirsti šias ir daugybę kitų istorijų kviečiame apsilankius parodoje bei dalyvaujant ekskursijose. Artimiausios jų vyks balandžio 27 ir gegužės 5 dienomis 12 valandą, o gegužės 3 dieną – 15 valandą. Registracija į ekskursijas adresu: agne.zemkajute@mab.lt. Grupes nuo 5 žmonių kviečiame ne tik rinktis paskelbtais laikais, bet ir kreiptis bei tartis dėl atskiro apsilankymo su parodos rengėja.
Parodą parengė Agnė Zemkajutė
Gyvenimą paskyręs lietuvių raštijai: Kristijonas Gotlybas Milkus (1733–1807)
Gyvenimą paskyręs lietuvių raštijai:
Kristijonas Gotlybas Milkus (1733–1807)
2022 m. vasario mėn. Bibliotekos vestibiulyje veikė mažoji paroda ,,Gyvenimą paskyręs lietuvių raštijai: Kristijonas Gotlybas Milkus (1733–1807)“, skirta šio lietuvių raštijai nusipelniusio lituanisto veiklai pristatyti. K. G. Milkus parengė reikšmingų lingvistinių ir literatūrinių darbų, rūpinosi religinės raštijos leidimu, aktyviai polemizavo dėl oficialiųjų raštų kalbos, domėjosi poetikos ir vertimo problemomis. Kaip pažymi K. G. Milkaus tyrėja doc. dr. Žavinta Sidabraitė, literatūrinis jo palikimas gausus ir įvairus tiek žanro, tiek meninės kūrybos prasme. Kviečiame aplankyti virtualų šios parodos variantą ir išsamiau susipažinti su K. G. Milkaus lituanistine veikla.
Parodos ir tekstų autorė dr. Kotryna Rekašiūtė
Publikavo Audronė Steponaitienė
Monografijos „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939 (1940)“ sutiktuvės
Monografijos „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939 (1940)“ sutiktuvės
Bibliotekoje įvyko dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939 (1940)“ (Vilnius, LII leidykla, 2021) sutiktuvės. Knygos pristatyme dalyvvavo autorius, renginį vedė Virginijus Savukynas, kalbėjo prof. Šarūnas Liekis ir dr. Vilma Bukaitė. Kas, kodėl ir kaip sugriovė tarpukario Europos saugumo architektūrą ir kaip senasis kontinentas nusirito į Antrąjį pasaulinį karą? Kokius svarbiausius tikslus tuomet puoselėjo lietuvių diplomatija ir kokią nišą šiuose procesuose užėmė Lietuva? Atsakymų į šiuos bei daugybę kitų politinės istorijos ir diplomatijos klausimų dr. Algimantas Kasparavičius ieškojo naujausioje savo monografijoje. Renginio dalyvai aptarė monografijos turinį: kokiais istoriniais šaltiniais remiasi autorius, kodėl keliamos istorinės hipotezės skamba naujai, kaip diskutuojama su lietuvių ir užsienio istoriografijoje jau išsakytomis nuomonėmis, konceptais. Renginio dalyviai kritiškai apmąstė ir įvertino Antrojo pasaulinio karo priežastis, jo išvakares ir pradžią, Europos didžiųjų galių interesus ir politinį egoizmą, diplomatinio žaidimo užkulisius, pasiekimus ir klaidas. Nagrinėdami Lietuvos bandymus laviruoti Europos politinėje arenoje, istorikai tarpukario geopolitines problemas lygino su šių dienų aktualijomis.
Dovanos Bibliotekai
Dovanos Bibliotekai
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas dovanoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai šiais metais išleistą rinkinį „1990 metų rinkimų į Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiąją Tarybą dokumentai“ bei 2017–2021 metais išleistas knygas iš ciklo „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. Tai knygos apie Joną Mačį, Gintautą Vincą Iešmantą, Nijolę Ambrazaitytę, Algimantą Vincą Ulbą, Eduardą Vilką, Antaną Račą, Romualdą Ozolą.
1990-ųjų kovo 11-ąją Nepriklausomybės Aktą savo parašais patvirtino šimtas dvidešimt keturi signatarai. Žmonės, kurie pasirašė Aktą, buvo labai įvairūs. Tarp jų buvo ir išėjusių iš lagerių politinių kalinių, ir Komunistų partijos, daug dešimtmečių administravusios Lietuvą, funkcionierių. Tai buvo lyg Lietuvos skerspjūvis. Tarp signatarų buvo žemdirbių, darbininkų, mokytojų, medikų, inžinierių, filosofų, ekonomistų, teisininkų, fizikų, chemikų, jūrininkų, mokslininkų, literatų, Komunistų partijos veikėjų ir komjaunimo sekretorių. Pasakojant jų biografijas ir veiklą, buvo siekiama atskleisti, kodėl tokie įvairūs žmonės pasirašė Aktą, kas pastūmėjo juos į Kovo 11-ąją. Vis labiau tolstant nuo 1990-ųjų įvykių, retėjant signatarų gretoms, poreikis pažinti laisvės įtvirtinimo istoriją ir jų dalyvius tik stiprėja.
Komunikacijos skyriaus informacija
Muzikologės Karinos Firkavičiūtės mintys apie knygas
Muzikologės Karinos Firkavičiūtės mintys apie knygas
Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės, muzikologės Karinos Firkavičiūtės mintys apie knygas.
Man knygos vertė slypi jos atskleidžiamame turinyje ir kalbos kokybėje.
Nemanau, kad bibliotekos darbuotojai turi skaityti knygas tik apie knygas… Juk kiekvienas žmogus yra toks individualus! Bet daug kam patariau, tad ir dar kartelį galiu patarti visiems besidomintiems paskaityti Volterio Aizeksono (Walter Isaacson) biografinę knygą, skirtą Styvui Džobsui (Steve Jobs). Joje atsiskleidžia ne tik daugelio mūsų jau šiandien įprastų technologijų istorija, bet ir gilus sluoksnis apmąstymams apie gyvenimo tikslą, veiklos motyvacijas, valios jėgą.
Žinoma, teko. Esu pasinaudojusi jų svoriu ir storumu…
Manau, kad abu knygų variantai turi lygias teises ir abu gali puikiai gyvuoti vienas šalia kito, tarsi papildydami vienas kitą. Žinoma, labai norint susitelkti į knygos dvasią, tai lengviau padaryti per spausdintą knygos pavidalą. Tačiau norint susipažinti su knygos turiniu greičiau (o greitis yra labai išraiškingas šių dienų kriterijus) – elektroninė knyga parankesnė, ją paprasčiau skaityti keliaujant…
Manau, kad apibendrinant galima sakyti, jog kiekviena karta turi savo ryšį su knyga. Tai lemia gyvenamasis laikas, to laiko suteiktos techninės galimybės, gyvenimo ypatybės ir pan. Bet vėlgi – kiekvienas žmogus yra labai individualus, tad būdamas kurios nors kartos atstovas, nebūtinai bus „grynas“ tos kartos atspindys. Tad galiu kalbėti tik apie save – išaugau su knygomis, su bibliotekomis, jų tuo metu nebuvo per daug, kiekviena knyga buvo vertinama, mokomasi jose dėstomą turinį reflektuoti. Ir jau kai užaugau, į mūsų gyvenimą įsiveržė skaitmena ir virtualusis pasaulis… Knygų nepamiršau, bet negaliu nesidomėti ir virtualioje erdvėje sklandančia informacija. Kartu gyvenimo tempas greitėja – tad nuolat siekiu tam tikros lygsvaros tarp dėmesio abiem sritims, tradicinei knyginei ir naujajai skaitmeninei.
Draugui, kuriuo pasitikiu, galiu skolinti bet kurią knygą – bet kuo toliau, tuo toks poreikis mažėja…
Manau, tai būtų tiesiog paprasta dokumentika, detektyvo žanro aspektų mano biografijoje tikrai nėra, nors detektyvus skaityti mėgstu…
Man patinkančių knygų neskirstau pagal autorių kilmės šalis. Esu skaičiusi įvairių ir visomis kilmėmis žavėjausi – japonų, ispanų, lietuvių, vokiečių, belgų, anglų, turkų…
Gal detektyvas?…
Šiuo metu skaitau Kezuou Išigurou (Kazuo Ishiguro) romaną „Klara ir saulė“. Labai dėkoju kolegei už patarimą perskaityti šią knygą – ji tikrai įdomi, turininga, aktuali, teikia daug minčių apmąstymams ir parašyta puikia anglų kalba.
Sarbievijaus epigramų knygai – 400
Sarbievijaus epigramų knygai – 400
2022 m. balandžio 11–gegužės 27 d. T. Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda „Sarbievijaus epigramų knygai–400“.
Šiais metais galime pasidžiaugti 1622-aisiais Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistu proginiu trumpų eilėraštukų, vadinamų epigramomis, rinkiniu. Tai poeto, jėzuito Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) epigramų, skirtų Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavičiui (1572–1630), knyga Charisterion, t. y. Padėkos dovana šviesiausiam ponui, didžiai gerbiamam vyskupui ir dosniausiam mecenatui Eustachijui Valavičiui. Šios knygelės tėra išlikę du egzemplioriai: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose. Minėdami jubiliejinę leidinio datą, parengėme mažąją parodą, kurioje siekiame atskleisti tam tikrus jo pasirodymo aspektus. Visų pirma, turime unikalią tėvo Sarbievijaus ankstyvosios kūrybos publikaciją. Matome, kad ji pasirašyta ne savo, o trimis išgalvotais vardais, jog sudarytų įspūdį apie platų gabių jaunuolių, studijuojančių Akademijoje, ratą. Rinkinukas skiriamas vienam ypač svarbiam asmeniui, nuo kurio pastangų, užtarimo ir lėšų tuo metu daug kas priklausė, nes buvo plečiama Vilniaus jėzuitų akademija, formavosi poreikis steigti Teisės ir Medicinos fakultetus. Epigramų rinktinė leidžia pamatyti ir aukštą Akademijos leidyklos spausdinimo kultūrą, ir europinį Vilniaus universiteto auklėtinio edukacijos lygį. Epigramų rašymo meną lydi kitas Baroko epochos fenomenas – mažieji grafikos kūriniai – emblemos. Jos mums kalba sentencijomis ir vaizdu, ne žodžiu pasako svarbias krikščioniškas ir humanistines tiesas. Tai patvirtina ir parodoje eksponuojamos dailininkės Žoržetės de Montenė (Georgette de Montenay, 1540?–1581) krikščioniškosios emblemos iš 1620 m. Prancūzijoje paskelbto leidinio.
Leidinuką Charisterion sudaro vienuolika epigramų ir odė. Kai kurias epigramas („Surge, Volovicias amor eiaculare sagittas“, „Divus amor pharetram collo suspendit et arcum“, „Meta volaturae steterat teres annulus hastae“, „Venatum nuper Litavos amor ibat in agros“, „Illa Voloviciis deprompta sagitta pharetris“) Sarbievijus paredagavęs paskelbė pirmojoje Lyrinių eilėraščių laidoje (Kelnas, 1625), o kai kurias („Bisgeminos olim Christo monstraverat enses“, „Virgilius quondam, telum facit ira, canebat“, „Ferrea tuba, Chalybs, argenti vulgus et auri) – 1628 metų Vilniaus leidime. Likusios trys epigramos ir odė, kaip rašo Sigitas Narbutas, regis, daugiau niekada nebuvo perspausdinamos. Teisybė, šie tekstai dar „žali“, jie nestebina gilios krikščioniškos minties ir klasikinės formos derme, taip žavėjusia vėliau poeto amžininkus.
Egzempliorių su knygų ir rankraščių rinkiniu Biblioteka gavo 1950 m. iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos. Prieš tai knyga buvo Vilniaus meno ir mokslo muziejaus rinkiniuose, asmeninėse Antano Tiškevičiaus (1866–1919), Mykolo Pelkos-Polinskio (1785–1848) bibliotekose. Tai liudija nuosavybės įrašai ir ekslibrisai.
Parengė Dalia Bikauskienė
Sarbievijus, Motiejus Kazimieras (1595–1640). Χαριστήριον illustrissimo domino reverendissimo antistiti beneficentissimo Moecenati d. Eustachio Wollowicz D.g. episcopo Vilnensi in primitiali unius ex alumnis seminarii Vilnensis dioecesani prandio / a clientibus … eiusdem seminarii convictoribus, Ioanne Lewicki, Paulo Wollowicz, Ieremia Leski [i. e. Matthia Casimiro Sarbievio] oblatum. Vilnae: typis Academicis, 1622 die 10 Aprilis. [8] p. : herbas, vinj. ; 4° (18 cm).
LMAVB RSS L-17/54
Paskaita apie M. Römerio vaidmenį, steigiant administracinį teismą Lietuvoje
Paskaita apie M. Römerio vaidmenį, steigiant administracinį teismą Lietuvoje
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Ievos Deviatnikovaitės vieša paskaita „M. Römerio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“.
Paskaitos metu lektorė pristato administracinio teismo klausimą tarpukario Lietuvoje. Įvardytos institucijos, kurios atliko administracinio teismo funkciją, asmenybės ir jų darbai, siekiant įsteigti Lietuvoje administracinį teismą, analizuojamas išskirtinis M. Römerio vaidmuo. Paskaitoje remiamasi Vyriausiojo Tribunolo, kitų institucijų, nagrinėjusių administracines bylas, praktikos pavyzdžiais, ištraukomis iš M. Römerio dienoraščių, Seimo stenogramų, tuometinės spaudos. Paskaitos pagrindas – profesorės parengta ir leidybai parengta monografija „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.“.
Paskaitos struktūra:
I.Administracinis teismas, tarpukario konstitucijos ir M. Römeris.
II. Valstybės Tarybos statutas ir M. Römeris.
III. Teismų reforma, administracinis teismas ir M. Römeris.
IV. 1932 m. Administracinio teismo įstatymo projektas ir M. Römeris.
V. A. Merkys, administracinis teismas ir M. Römeris.
Humanistas iš Ažuožerių: Antanui Vienuoliui-Žukauskui – 140
Humanistas iš Ažuožerių: Antanui Vienuoliui-Žukauskui – 140
2022 m. balandžio 7 d. sukanka 140 metų, kai gimė rašytojas, publicistas, farmacininkas, visuomenės veikėjas Antanas Vienuolis-Žukauskas. Prisimindami šią sukaktį, kviečiame peržiūrėti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų dokumentų vaizdus, iliustruojančius jo gyvenimą ir veiklas:
http://eparodos.mab.lt/s/humanistas-is-azuozeriu-antanui-vienuoliui-zukauskui-140
Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė
Vizitas dėl Bibliotekoje saugomo žydų dokumentinio paveldo
Vizitas dėl Bibliotekoje saugomo žydų dokumentinio paveldo
2022 m. balandžio 5 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje lankėsi Žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke (YIVO) delegacija: vykdantysis direktorius dr. Jonathanas Brentas, YIVO archyvo vadovė dr. Stefanie Halpern, personalo vadovė Shelly Freeman, programų visuomenei direktorius Alexas Weiseris, juos lydėjo Anna Avidan, VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“ direktorė. Svečius priėmė dr. Rima Cicėnienė, Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams ir dr. Gita Drungilienė, Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja. Vizito metu svečiai domėjosi Bibliotekoje saugomais tarpukaryje Vilniuje veikusio YIVO instituto dokumentais, buvo aptartos naujos gairės bendradarbiavimui.
2017–2020 m. Vrublevskių biblioteka kartu su partneriais iš Niujorko (YIVO) vykdė Edwardo Blanko Vilniaus kolekcijų projektą, kurio metu į skaitmeninę biblioteką buvo sutelkti išsklaidyti prieškario YIVO bibliotekos ir archyvų dokumentai iš Vrublevskių bibliotekoje saugomo fondo.
Į Vrublevskių biblioteką žydų paveldo dokumentai pateko kartu su Vilniaus arkivyskupijos dokumentų kolekcija iš Knygų rūmų. Tvarkant šį masyvą, buvo suformuotas hebrajų arba jidiš, rusų ir kt. kalbomis rašytų, įvairioms žydų institucijoms, veikusioms tarpukario Vilniuje, priklausančių dokumentų fondas F 424.
Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus informacija
Nuotraukos Vikos Petrikaitės
