Biblioteka visiems. Konferencija+
Biblioteka visiems. Konferencija+
Tarp Lietuvos kultūros įstaigų pats tankiausias yra bibliotekų tinklas, tačiau apie 600 tūkst. žmonių vis dar nesilanko jose. Dažniausiai šie žmonės turi negalią ar kitų individualių reikmių, ir tai tik viena iš daugelio priežasčių, kodėl jie atsiduria informacinio ir kultūrinio lauko užribyje, patiria atskirtį. Svetinga ir atvira biblioteka gali paskatinti atskirtį patiriančių žmonių įsitraukimą į visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Rugsėjo 21 d. į didžiausią šiais metais bibliotekų renginį „Biblioteka visiems. Konferencija+“ pakviesti Lietuvos bibliotekininkai ne tik klausėsi pranešimų ir asmeninių patirčių / istorijų, bet ir dirbdami grupėmis parengė Lietuvos bibliotekų prieinamumo manifestą, kuriuo deklaruojama Lietuvos bibliotekų siekiamybė tapti bibliotekomis visiems, neišskiriant jokių žmonių ypatumų ir negalių. Lanksti, prisitaikanti prie individualių vartotojų reikmių, sklandžiai reaguojanti į pokyčius, visada tobulinanti veiklą ir ieškanti savo išskirtinumo – tokia yra biblioteka visiems.
Renginys vyko Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Jame dalyvavo ir prisidėjo rengiant Manifestą LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojos: R. Smažinienė, R. Marcinkevičienė ir J. Šliaužytė.
Bibliotekų prieinamumo manifestas „Biblioteka visiems“: https://www.bibliotekavisiems.lt/manifestas/
Konferencijos transliacijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=KEsIZCWv0kA&ab_channel=BibliotekaVisiems
Parengė R. Smažinienė
Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)
Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)
Kviečiame klausytis prof. Liberto Klimkos pranešimo „Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas“, skaityto tarptautinėje konferencijoje „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a. Naujausi tyrimai“.
Mokslo istorijoje Antono Šahino pavardė žinoma kaip gerų taikomųjų mokslų srities vadovėlių autoriaus. 1829 m. lenkų kalba parašyti „Aukštoji geodezija“ ir „Matininkystė ir niveliacija“ atliepė tuometiniam inžinerinių darbų ir instrumentų pasaulinės raidos lygmeniui, buvo be konkurencijos geriausi Rytų Europoje.
A. Šahino plunksnai priklauso ir visa eilė straipsnių apie mokslo naujoves, publikuotų leidinyje „Dziennik Wileński“. Jis rašė apie laiką ir astronominius laikrodžius, Žemės formos nustatymo metodus, numatomus Saulės užtemimus, pasirodžiusias naujas kometas, gyvybės galimybę kituose dangaus kūnuose. A. Šahinas gimė Vilniuje, mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Tikėtina, kad giminystės ryšiai jį tiesiogiai sieja su Vilniaus totorių poetu Francišeku Šahinu Sokolu.
Laikina prieiga prie keturių EBSCO duomenų bazių
Laikina prieiga prie keturių EBSCO duomenų bazių
Iki 2021 m. lapkričio 11 d. suteikta laikina prieiga prie EBSCO Applied Science & Technology Source, Humanities International Complete, Central & Eastern European Academic Source ir SocIndex with Full Text duomenų bazių.
Pažintis su totorių paveldu
Pažintis su totorių paveldu
LMA Vrublevskių bibliotekos paroda “Šimtmečių istorijos liudininkai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose” buvo papildyta unikalia religinio turinio medžiaga iš privačios Aleksandro Begansko Lietuvos totorių rankraščių kolekcijos. Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.
Apie privačią kolekciją, jos kaupimo aplinkybes audio įraše pasakoja kolekcininkas, muftijus A. Beganskas.
Renginius, skirtus totorių kultūros ir istorijos metams, ir platesnes galimybes pažinti šios bendruomenės paveldą audio įraše aptaria viena iš bibliotekos parodos autorių dr. Galina Miškinienė.
Skaitytojų aptarnavimas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d.
Skaitytojų aptarnavimas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (2021-08-11 Nr. 651), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka laikinai keičia paslaugų teikimo tvarką. Nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. kontaktinės bibliotekos paslaugos teikiamos, renginiai organizuojami tik asmenims, atitinkantiems bent vieną galimybių paso kriterijų. Dokumentą įvertinimui privalu pateikti Kontrolės posto darbuotojui.
Lankytojams be galimybių paso ar kito jį atstojančio dokumento teikiamos tik Pagrindinio fondo dokumentų grąžinimo ir atsiėmimo paslaugos Bibliotekos abonemente arba knygomate. Lankytojų skaičius skaityklose, renginių ir parodų erdvėse (vestibiulyje ir salėje) reguliuojamas, atsižvelgiant į bendrus atstumo ar (ir) ploto vienam asmeniui reikalavimus, todėl lankytojams būtina išankstinė registracija žemiau nurodytais telefonais ir el. pašto adresais.
Ambasadorių vizitas Bibliotekoje
Ambasadorių vizitas Bibliotekoje
2021 m. rugsėjo 15 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamą parodą „Šimtmečių istorijos liudijimai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“ apžiūrėjo J. E. Nepaprastasis ir įgaliotasis Turkijos ambasadorius Gokhan Turan ir J. E. Nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius dr. Tamerlan Garayev. Svečius pasitiko Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas ir keletas bibliotekos darbuotojų. Ekskursijos po parodą metu buvo pristatyti senieji XVI–XVII a. istorikų darbai, kelionių aprašymai; totorių raštija ir religinio pobūdžio leidiniai; totoristikos studijų ir tyrimų, rankraštinė medžiaga iš bibliotekos fondų. Su privačios kolekcijos eksponatais supažindino parodos konsultantė dr. G. Miškinienė. Turtinga totoristikos kolekcija galinti didžiuotis biblioteka svečių dėmesiui pateikė ir į parodą nepatekusius, bet savo verte išskirtinius dokumentus. Vizito metu buvo apsikeista mintimis dėl bendradarbiavimo galimybių, siekiant pažinti islamo kultūrą ir istoriją.
Komunikacijos skyriaus informacija, V. Petrikaitės nuotraukos
Per knygą į knygas. Apie Dantės „Komediją“ ir vieną katalogo kortelę
Per knygą į knygas. Apie Dantės „Komediją“ ir vieną katalogo kortelę
Prieš 700 metų, gyvenimo nuėjęs visą kelią, 1321-ų metų naktį iš rugsėjo 13 į 14 mirė garsusis italų ir visos Europos poetas Dantė Alighieri. Minėdamos šią sukaktį, daugybė pasaulio bibliotekų pristatė įdomiausius ir vertingiausius poeto „Dieviškosios komedijos“ rankraščius ir spausdintus knygos egzempliorius. Šia proga ir mes kviečiame susipažinti su Retų spaudinių skyriuje saugoma seniausia Bibliotekos „Komedijos“ knyga, išspausdinta 1515-ais metais garsiojoje aldų spaustuvėje.
Įrašo idėjos autorė Agnė Zemkajutė, filmavo ir montavo Vika Petrikaitė
Prisijaukinti tylą
Prisijaukinti tylą
Vrublevskių bibliotekos renginių salėje pirmame aukšte eksponuojamos dailininkės Deimantės Rybakovienės bežodės knygos Grūdelio plunksna iliustracijos, o antro aukšto fojė prie Bendrosios skaityklos – leidyklos „Žaltvykslė“ įkūrėjo ir vadovo Juozo Krivo gamtos fotografijos.
Bežodės knygos Lietuvoje – naujas ir dar retas žanras. Tokiose knygose pasakojimą reikia susikurti pačiam, stebint, tyrinėjant vaizdų seką, ir nesvarbu, kokią kalbą moka, kokios tai šalies skaitytojas. Grūdelio plunksna – Silent Book Contest 2021 finalistė.
Deimantė: „Knyga atsirado praeitą žiemą, per antrąjį karantiną užsinorėjus tiesiog piešti. Bežaidžiant tušu pradėjo dėliotis knyga. Tada ilgi vakarai pasidarė per trumpi. Spengianti to laiko tyla prisipildė muzikos. O juodas lango stačiakampis su ankstyva naktimi už jo tapo ekranu su besikeičiančiais siužetais, ošiančiais medžiais, laigančiais paukščiais ir sėlinančia lūšimi…“
Juozas: „Medžiai, samanos, akmenys, žolės, dangus ir vanduo, tarpstanti juose gyvastis, tai, kas be žodžių tyliai ir kantriai supa mus, ir tai, kas tūkstančius metų gyvena ir gyvens savąja nekintančia tvarka, tai, ko dažniausiai nepastebime per savo išmanų ir beprasmį blaškymąsi, tai, ko esame tik menkutė dalis begaliniai trumpą mirksnį, yra svarbiausia. Ir to nereikia niekaip aiškinti, žinoti – tereikia pajusti širdimi. Taip paprasta…“
Parodas galima apžiūrėti iki 2021 m. spalio 11 d.
Bičiulių premija skiriama Vrublevskių bibliotekai
Bičiulių premija skiriama Vrublevskių bibliotekai
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2021 metų LLVS bičiulių premiją skiria Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai už ilgametį prasmingą bendradarbiavimą vykdant įvairius projektus, už maloniai suteikiamą erdvę LLVS renginiams. Atminimo dovana – skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta skulptūrėlė – ir diplomas Vrublevskių bibliotekai bus įteikti 2021 m. rugsėjo 13 d.
Bičiulių premija skiriama asmeniui arba organizacijai, per pastaruosius metus ypač nusipelniusiems meniniam vertimui ir vertėjo profesijai. Laureatais gali tapti kritikai, žurnalistai, redaktoriai, pedagogai, bibliotekininkai ar bibliotekos, kalbininkai, leidyklos ar leidėjai etc. Premijos tikslas – įvertinti laureato darbą ir indėlį į literatūros vertimo meną, populiarinimą ir sklaidą.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka – viena iš keturių šalies valstybinės reikšmės bibliotekų, viena iš trijų ‒ vykdančių humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimus, viena iš dviejų ‒ įkurtų prieš Pirmą pasaulinį karą ir iki šiol tebeveikiančių ir vienintelė ‒ sauganti tokį gausų ir įvairų pergamentų rinkinį. Bibliotekos fondą sudaro daugiau kaip 3,7 mln. spaudinių, rankraščių ir kitų dokumentų, ji turi veik 9 tūkst. skaitytojų, kurie 2020 m. fiziniu būdu ją aplankė 21 tūkst., o virtualiu – 96 tūkst. kartų. Per praėjusius metus čia buvo surengtos 38 parodos, vesta 40 ekskursijų, išleisti 4 leidiniai. Bibliotekoje saugomi raštijos paveldo turtai, mokslo bei kitų šakų literatūra, gausūs informaciniai ištekliai ir čia dirbantys specialistai leidžia jai ir pačiai vienai, ir drauge su kitais imtis visuomenei reikšmingų darbų ir juos sėkmingai atlikti. Bibliotekos partneriai yra Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos istorijos, Lietuvos kultūros tyrimų, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutai, Lietuvos mokslų akademija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir daug kitų mokslo, studijų, kultūros institucijų bei visuomeninių organizacijų.
Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)
Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)
Rugsėjo 12 d. liturginiame kalendoriuje minimas Švč. Mergelės Marijos Vardas. Šią šventę kasmet iškilmingai minėdavo Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija, prieš 350 metų (1671-03-08) su įspūdinga procesija įvesta į Vilniaus katedrą ir ten veikusi iki Antrojo pasaulinio karo. Arkibrolijai priklausė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, didikai, Bažnyčios hierarchai, vienuoliai bei paprasti tikintieji, o jų pavardės iki šiol liko įrašytos puošniame albume (1671–1938). Apie Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos istoriją ir vertingą jos narių registracijos knygą daugiau – dr. Gitos Drungilienės paskaitoje.