Apie knygas karo tema
Apie knygas karo tema

Iliustracija iš Kazimiero Semenavičiaus knygos Artis magnae artilleriae pars prima. 1650. LMAVB RSS L-17/2-17//613001
Bibliotekos fonduose saugomi leidiniai, parašyti lotynų ir kitomis Europos šalių kalbomis, apima laikotarpį nuo Antikos iki mūsų dienų. Jie supažindina su pačiais istorijos šaltiniais, iš kurių žinių sėmėsi vėlesnių kartų istorikai. Karybos raida betarpiškai susijusi su civilizacijų istorija: karai kildavo iš keršto, dėl religijos, net dėl moterų arba tiesiog iš noro parodyti savo agresyvumą. Visa tai atsispindi ir raštijos paminkluose.
Pristatome įrašą iš ciklo „Įdomioji biblioteka“. Apie knygas karo tema pasakoja LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus specialistė Violeta Radvilienė.
2021-08-21
Laikina prieiga prie Loeb Classical Library skaitmeninės bibliotekos
Laikina prieiga prie Loeb Classical Library skaitmeninės bibliotekos

Iki 2021 m. spalio 5 d. suteikta laikina prieiga prie klasikinių senovės graikų ir romėnų kūrinių skaitmeninės bibliotekos, kurioje pateikiami kūrinių tekstai graikų ir lotynų kalbomis bei jų vertimai į anglų kalbą.
Laikina prieiga prie duomenų bazių
Laikina prieiga prie duomenų bazių
Iki 2021 m. rugsėjo 30 d. suteikta laikina prieiga prie EBSCO duomenų bazių Academic Search Ultimate ir Business Source Ultimate.
Prieiga prie EBSCO eBooks Open Access Monograph kolekcijos
Prieiga prie EBSCO eBooks Open Access Monograph kolekcijos
Kviečiame naudotis EBSCO eBooks Open Access Monograph Collection – nuolat pildoma duomenų baze, kurioje jau yra daugiau kaip 2500 universitetų ir mokslinių leidyklų išleistų įvairių mokslo sričių atvirosios prieigos elektroninių knygų.
Prof. Libertas Klimka. Žodis apie akademiką Paulių Slavėną, minint 120-ąsias jo gimimo metines
Prof. Libertas Klimka. Žodis apie akademiką Paulių Slavėną, minint 120-ąsias jo gimimo metines
Prabėgo 120 metų nuo Lietuvos astronomo, matematiko, Lietuvos mokslo istoriko akademiko profesoriaus Pauliaus Slavėno gimimo. Lietuvis, užaugęs Maskvoje, tapo pirmuoju Lietuvos universiteto absolventu, o kaip mokslininkas subrendo prestižiniame JAV Jeilio universitete. Apie mokslininko požiūrį į lietuvių tautos reikalus, 1958 m. inicijuotą Baltijos mokslo istorikų konferenciją ir didingus tikslus pasitelkus matematiką atkurti indoeuropiečių prokalbę klausykitės profesoriaus etnokosmologo, mokslo istoriko Liberto Klimkos pasakojimo.
Rašymo menas ir kunigaikščio Boguslavo Radvilos autografas
Rašymo menas ir kunigaikščio Boguslavo Radvilos autografas
Šiame technologijų amžiuje retai susimąstome, kad kadaise ir pats rašymas buvo tikras menas. Kaligrafijos paslapčių dėka įvaldyti skirtingi rašymo kursyvai: gotikinis, barokinis ir kiti, kuriuos šiandien vienu pelės mygtuko spustelėjimu keičiame savo kompiuteryje. Ką apie to meto kilminguosius buvo galima pasakyti iš jų rašybos? Kaip rašymas atspindėjo jų išsilavinimą ir net sveikatos būklę?
Apie visą tai ir dar daugiau galite sužinoti išklausę Lietuvos istorijos instituto darbuotojos dr. Rūtos Čapaitės pranešimą apie kunigaikštį Boguslavą Radvilą ir jo kaligrafinius sugebėjimus.
Naujos knygos
Naujos knygos
2021 m. liepos mėnesį gautos naujos užsienyje išleistos knygos.
Lopez, Donald S. Jr. Prisoners of Shangri-La: Tibetan Buddhism and the West. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2018. 283 p.
Vakarų pasaulio vaizduotėje Tibetas atrodo kaip egzotiška, mistinė, paslaptinga šalis, nutolusi nuo šiuolaikinio gyvenimo beprasmybės ir puoselėjanti dvasines vertybes, kurių seniai neteko Vakarai. Šioje knygoje nagrinėjama Tibeto budizmo recepcija Vakaruose, atskleidžiant tikrąją Tibeto dvasinę istoriją kaip daug sudėtingesnę ir ne tokią idealią, kaip ją romantiškai įsivaizduoja Vakarai. Atskleidžiama, kaip Rytų religijos entuziastingai priimamos, bet menkai suvokiamos Vakarų kultūroje. Ši knyga papildys LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomą turtingą leidinių apie Tibeto mediciną, kultūrą, istoriją ir kalbą rinkinį, kurio daugumą knygų Biblioteka gavo iš pasaulyje garsaus Tibeto medicinos žinovo Donato Butkaus asmeninės kolekcijos.
Women’s experiences of repression in the Soviet Union and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2018. 196 p.
Remiantis išsamiomis biografijų, autobiografijų, memuarų ir žodinės istorijos duomenų studijomis, šioje knygoje atskleidžiama, kokias represijas patyrė moterys buvusio sovietinio bloko šalyse. Daugiausia dėmesio skiriama laikotarpiams, kai kilo didžiausios represijų bangos: 1937 m. Sovietų Sąjungoje, 1941 m. Lietuvoje ir Lenkijoje, 1948 m. Čekoslovakijoje ir 1956 m. Rumunijoje. Parodoma, kad sovietiniame bloke moterys patirdavo ne tik tiesioginių represijų, bet ir būdavo terorizuojamos kaip areštuotų, kalinčių ir mirties bausme nubaustų asmenų šeimos narės.
Staddon, John. Scientific method: how science works, fails to work, and pretends to work. London; New York: Routledge, 2018. 148 p.
Gyvenant skaitmeniniame pasaulyje informacijos pertekliaus sąlygomis, daugybei žmonių tampa vis sunkiau atskirti melagienas nuo mokslinių faktų. Šioje lengvai skaitomoje knygoje pateikiamas mokslinio mąstymo ugdymo vadovas. Aptariama, kuo skiriasi socialinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų metodai, skiriant ypatingą dėmesį socialinius mokslus kamuojančiomss problemoms, kai madingos idėjos dažnai grindžiamos nepatikrintomis teorijomis. Teigiama, kad kiekvienas raštingas žmogus turėtų būti susipažinęs su mokslinio mąstymo standartais ir mokėti atskirti gerą mokslą nuo blogo. Aptariami konkretūs pavyzdžiai, kai mokslininkai sprendžia savo sričių problemas. Knyga suteikia skaitytojui galimybę susikurti kritišką, pagrįstą požiūrį į mokslinę praktiką.
Imagined communities: constructing collective identities in medieval Europe. Leiden; Boston: Brill, 2018. 395 p.
Šiame esė rinkinyje kalbama apie Viduramžiams būdingų socialinių grupių tapatybės klausimus. Aptariamos Europos tautų, karališkųjų dinastijų, aristokratų elito, miestelėnų, vienuolių ir kitų bendruomenių ypatybės ir siekiai. Pateikiamos svarbios įžvalgos apie kolektyvinį Viduramžių mentalitetą ir įvairių grupių savimonės raidą.
Social media and politics in Central and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2018. 207 p.
Knygoje atskleidžiama socialinės ir skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raida įvairių Centrinės ir Rytų Europos šalių politiniame gyvenime. Aptariamas tokios žiniasklaidos vaidmuo konkrečiomis politinėmis aplinkybėmis: 2012 m. Maskvoje vykusiuose politiniuose protestuose, 2013–2014 m. Ukrainos Euromaidane, kelių valstybių rinkiminėse kampanijose. Lietuvai skirtame esė nagrinėjama, kaip šalies seksualinių mažumų aktyvistai naudoja socialinę žiniasklaidą, kovodami už savo teises.
Aust, Cornelia. The Jewish economic elite: making modern Europe. Bloomington: Indiana University Press, 2018. 217 p.
Knygoje aptariamas žydų ekonomikos elito iškilimas Centrinėje ir Rytų Europoje XIX amžiuje. Nagrinėjant kelių žydų verslininkų, prekybininkų ir bankininkų šeimų veiklą ir kilnojimąsi iš vienų kraštų į kitus, atskleidžiami iki šiol beveik nežinomi Europos ekonomikos veikėjų tinklai. Parodoma, kaip šių tinklų sukūrimą ir plėtrą veikė santuokos bei giminystės ryšiai, moterų ekonominė veikla, valstybių politika žydų atžvilgiu, geopolitiniai įvykiai, geografinis žydų šeimų mobilumas ir kiti veiksniai.
Constable, Giles. Medieval monasticism. London; New York: Routledge, 2018. 217 p.
Šiame tome surinkti garsaus Viduramžių tyrinėtojo, Prinstono universiteto profesoriaus pagrindiniai straipsniai apie Europos bažnyčios ir vienuolystės istoriją, aprėpiant laikotarpį nuo IV iki XIV amžiaus. Pagrindiniame straipsnyje aptariamos XI–XIII a. religinės bendruomenės įvairiose Europos šalyse. Kituose straipsniuose nagrinėjami specifiniai vienuolių institucijų ir dvasinio gyvenimo dalykai.
Riasanovsky, Nicholas V.; Steinberg Mark D. A history of Russia. New York; Oxford: Oxford University Press, 2019.
Naujame papildytame žymių Rusijos istorijos specialistų knygos leidime glaustai apžvelgiama visa šalies istorija nuo seniausių laikų iki 2017 metų. Remdamiesi naujausiais istorijos tyrimais, autoriai objektyviai, nešališkai ir proporcingai nagrinėja politinius, karinius, ekonominius ir kultūrinius Rusijos istorijos dalykus. Šiame leidime aptariami ir Putino valdymo laikais Ukrainoje bei kitose Rusijos kaimyninėse valstybėse vykę istoriniai procesai.
From Antisemitism to Anti-Zionism: the past and present of a lethal ideology. Boston: Academic Studies Press, 2017. 426 p.
Šiame rinkinyje skelbiama 14 aukštos kokybės mokslinių straipsnių, kuriuos parašė žymiausi šios srities specialistai iš Europos, JAV, Kanados, Australijos ir Izraelio. Nors dauguma autorių pripažįsta skirtumą tarp antisionizmo ir antisemitizmo, straipsniuose bandoma įrodyti, kad neapykanta Izraelio valstybei didžiąja dalimi kyla iš neapykantos žydų tautai.
Janiv, Bracha. The carved wooden Torah arks of Eastern Europe. Liverpool: The Littman Library of Jewish Civilization, 2017. 321 p.
Didžioji dalis Rytų Europos sinagogas puošusių Toros arkų (altorių) buvo sunaikinta XX a. pasaulinių karų metu. Remiantis šimtais išlikusių prieškarinių Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių sinagogų interjero nuotraukų, šioje knygoje pateikiama išsami istorinė ir meninė drožtų medinių Toros arkų studija. Aptariamos žydų religinio meno formos ir tradicijos. Knygos pabaigoje pateikiamas 150 drožtų medinių Toros arkų sąrašas pagal sinagogų buvimo miestus.
Routledge handbook of gender and environment. Edited by Sherilyn MacGregor. London; New York: Routledge / Taylor & Francis Group, [2017]. XXII, 519 p.
Šiame tarpdalykiniame vadove siūloma plati feministinio požiūrio į aplinkos problemas apžvalga. Įspūdingas feminisčių rašytojų būrys iš viso pasaulio išsamiai tyrinėja, kaip lyčių nelygybė susijusi su aplinkos krizėmis. Teigiama, kad vyriškumas ir priespauda dėl lyties tiesiogiai susiję su aplinkos išnaudojimu ir naikinimu. Knyga bus įdomi visiems, besidomintiems ekofeminizmu.
The Oxford handbook of social movements. Edited by Donatella Della Porta and Mario Diani. Oxford: Oxford University Press, 2017. XV, 835 p.
Šiame novatoriškame tome išsamiai nagrinėjami socialinių judėjimų tyrimai. Žymūs politologai ir sociologai 53 esė aptaria šios srities tyrimų teorines perspektyvas, socialinių judėjimų raidą, organizaciją, veiklų repertuarą, kultūrinius ir politinius aspektus, indėlį skatinant pokyčius socialiniame bei politiniame gyvenime ir kt.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
Tapybos darbų paroda „Vilnius baltarusių dailininkų akimis“
Tapybos darbų paroda „Vilnius baltarusių dailininkų akimis“
LMA Vrublevskių bibliotekos renginių salėje 2021m. liepos 13 – rugpjūčio 29 d. veikia tapybos darbų paroda „Vilnius baltarusių dailininkų akimis“.
Eksponuojami darbai, sukurti plenerų Vilniuje metu. Juos 2018–2019 metais organizavo Gudų kultūros draugija. Vilniuje po atviru dangumi tapė menininkai iš Baltarusijos, taip pat baltarusių kilmės dailininkai, gyvenantys Lenkijoje ir Lietuvoje.
Pleneras orientuotas į laisvą kūrybą. Rezultatas – vaizdų, matomų atviroje aplinkoje, natūralaus apšvietimo sąlygomis ir dailininko dvasinės būsenos išraiška drobėje. Skirtingai nuo darbo studijoje, plenerinė tapyba reikalauja lengvo, eskiziško potėpio, laisvų formų, grynų spalvų kolorito, saulės šviesos ir šešėlių žaismo. Svarbiausia – žiūrovui perteikti vaizduojamos aplinkos įspūdį. Tarp parodos dalyvių – Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininkas Glebas Otčikas, tapytojai Tatjana Kozik (Polockas), Irina Volynec (Minskas), Ana Rusinova ir Dmitrijus Efemenko (Vilnius) ir kt.
Naujos knygos
Naujos knygos
2021 m. gegužės mėnesį gautos naujos užsienyje išleistos knygos.
Papier im mittelalterlichen Europa: Herstellung und Gebrauch. Berlin: De Gruyter, 2015. 330 p.
Kolektyvinėje gausiai iliustruotoje mokslinėje studijoje spausdinami straipsniai vokiečių ir anglų kalbomis, skirti popieriaus gamybai ir jo naudojimui Viduramžių Europoje aptarti. Šis bendras tarpdalykinis istorikų, knygotyrininkų, archeologų, archyvarų, restauratorių ir rankų darbo popieriaus gamintojų darbas atveria kelią gilesniems tyrimams. Autoriai apžvelgia popieriaus atsiradimą ir pergalingą paplitimą Europoje XI–XV amžiais ir sutaria, kad popierius dėl kainos pranašumo ir gamybos žaliavų prieinamumo ne tik išstūmė anksčiau vyravusį pergamentą, bet ir buvo lemiama raštijos augimo vėlyvaisiais Viduramžiais prielaida. Jie pabrėžia empirinių tyrimų svarbą, aiškinant popieriaus naudojimo paplitimą tiek geografiniu, tiek socialiniu požiūriu. Remdamiesi šiaurės Italijos, pietvakarinės Vokietijos dalies bei Belgijos popieriaus malūnų pavyzdžiais, tyrėjai aprašo popieriaus gamybą, pasakoja apie prekybą šia nauja preke visoje Europoje.

Boardley, John. Die Erfindung des Buchs: zwölf Innovationen der frühen Druckgeschichte. Darmstadt: wbg Academic, 2020. 192 p.
Autorius išsamiai apžvelgia knygų spausdinimo istoriją nuo ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knygų – inkunabulų, iliustracijų, pirmojo natų bei žemėlapių spausdinimo iki pirmosios vaikiškos knygos. Šiuolaikinės knygos spausdinimo išradėju laikomas Johanas Gutenbergas, tačiau klaidinga būtų manyti, kad spausdintinės knygos atsiradimas yra vien tik jo nuopelnas. Prie daugelio sumanymų, idėjų, naujovių prisidėjo ne vienas XV a. antrojoje pusėje kūręs žmogus įvairiuose Europos miestuose. Autorius pabrėžia spaudos išradimo svarbą, parodo, kokios istorinės prielaidos ir techninės naujovės paveikė jo radimąsi. Knygoje pristatomi spaustuvininkai ir leidėjai, ieškoję ir radę novatoriškus sprendimus, kaip plėtoti ir tobulinti judančių metalinių raidžių liejimo prietaiso galimybes, sukūrę knygų iliustracijų spausdinimo būdus. Novatoriškų pasiekimų tyrimai yra moksliškai pagrįsti ir dokumentuoti gausiomis iliustracijomis. Skaitytojas čia ras atsakymus į daugelį klausimų: Kaip buvo kuriami pirmieji šriftai? Kas išrado kursyvą? Kokie techniniai išradimai leido spausdinti spalvotai ir kur buvo išspausdinta pirmoji muzikinė knyga?

Dickel, Hans; Uhl, Almut. Die Bildgeschichte der Botanik: Pflanzendarstellungen aus vier Jahrhunderten in der Sammlung Dr. Christoph Jacob Trew (1695–1769). Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2019. 222 p.
Knygoje augalų vaizdavimo raida tiriama atsižvelgiant į botanikos mokslo istoriją ir lyginant keturių šimtmečių botaninius piešinius. XVI amžiaus vaistažolių knygose svarbiausia buvo naminių vaistinių ir naudingų augalų farmacinis poveikis, o Apšvietos laikais – didinamųjų stiklų ir mikroskopų pagalba aptikti augalų pasaulio botanikos dėsniai. Niurnbergo miesto gydytojas Christofas Jakobas Trojus (Christoph Jacob Trew, 1695–1769) ne tik įsigijo svarbiausią to meto botaninių knygų ir iliustracijų kolekciją, bet ir pats išleido puikias knygas apie augalus – Plantae selectae ir Herbarium Blackwellianum. Padedamas savo menininkų, tarptautinei mokslininkų bendruomenei jis pristatė didelio formato spalvotus botaninius naujai iš užsienio atvežtų egzotinių augalų piešinius. Knygą praturtina gausios iliustracijos, botaninių terminų glosarijus, literatūros ir autorių rodyklės.

Lemster, Michael. Die Mozarts: Geschichte einer Familie. München: Benevento, 2019. 383 p.
Mocartų istorija prasideda ne Zalcburge, o mažame kaimelyje netoli Augsburgo. Būtent čia glūdi šios šlovingos šeimos šaknys. Mocartų šeimoje buvo žemdirbių, skulptorių, laikrodininkų ir kunigų, mūrininkų, spaustuvininkų ir knygrišių, mokytojų bei trys kartos garsių muzikų: pianistų, vargonininkų, smuikininkų, kompozitorių, muzikos verslininkų. Knygoje Michaelis Lemsteris (Michael Lemster) pasakoja apie Mocartų iškilimą ir žlugimą nuo šeimos pirmtakų XV amžiuje iki paskutinio jų palikuonio mirties 1965 metais. Šį gyvą šeimos istorijos pasakojimą autorius įterpia į Europos istoriją. Mocartų, kurių klestėjimas prasidėjo po Trisdešimties metų karo, charakterį formavo ir užgrūdino skaudūs istoriniai įvykiai bei aplinkybės. Mocartai kūrybiškai ir ambicingai įveikė savo laiko iššūkius. Šeimos narių biografijose gausu pakilimų ir krizių, mįslių ir legendų, gandų bei keblių situacijų. Puikiai jausdamas laiko dvasią, Lemsteris bando atsakyti į klausimus: Ar didžioji Volfgango Amadėjaus Mocarto gyvenimo meilė buvo jo pusseserė Marija Ana Teklė? Ar sirgo jis Tureto sindromu? Ar jo žmona Konstancija buvo šeimos žlugdytoja, o galbūt šlovės gelbėtoja? – ir į daugelį kitų.

Künzl, Ernst. Der große Kunstraub: Orient, Griechenland, Rom, Byzanz. Oppenheim am Rhein: Nünnerich-Asmus Verlag & Media, 2019. 167 p.
Ginklai, statulos, paveikslai, tauriųjų metalų indai, net ištisos bibliotekos ir didžiuliai obeliskai dažnai tapdavo pergalingų karo žygių grobiu. Meno kūrinių grobimas prasidėjo Rytuose II–I tūkstantmetyje pr. Kr., kai elamitai, asirai ir babiloniečiai pagrobė savo nugalėtų priešų kultūrinį turtą, o viršūnę pasiekė Senovės Romoje, kur karvedžiai triumfo eisenose rodydavo karo trofėjus. Romos respublikos aristokratai bandė pranokti vieni kitus pergalės šventėse, triumfai būdavo vis prašmatnesni, su nemokamomis vaišėmis žiūrovams ir kitomis pramogomis. Viduramžiais labai populiaria tapo krikščioniškų relikvijų medžioklė. Meno kūrinių ir kultūros vertybių restitucija (grąžinimas) buvo retas reiškinys – net Aleksandro Makedoniečio ar imperatoriaus Augusto restitucijos sutartys buvo sudarytos, siekiant politinių tikslų. Autorius vaizdžiai pasakoja meno kūrinių ir kultūros vertybių grobimo istoriją, aiškina motyvus, gvildena kultūros vertybių vagysčių problemas, kurios pastaruoju metu sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo visame pasaulyje.

Norbertine Bresslern-Roth: Tiermalerin. Graz: Leykam-Buchverlag, 2016. 399 p.
Knyga skirta žinomai Austrijos menininkei, grafikei Norbertinei Breslern-Rot (Norbertine Bresslern-Roth, 1891–1978). Pagrindinė jos paveikslų, akvarelių, piešinių, grafikos darbų tema – gyvūnai. Gyvūnų vaizdavimas turi labai senas tradicijas. XVI a. susiformavo animalistinis peizažas kaip atskiras žanras, kuriam būdingas romantiškas žavėjimasis gyvūnais, idiliškas jų aplinkos vaizdavimas. Šis harmonijos ir idilės poreikis būdingas ir Norbertinės Breslern-Rot kūriniams. Po kelionės į Libiją 1928 m. menininkė vis dažniau vaizduoja Afrikos, Ramiojo vandenyno ir įvairių čiabuvių pasaulius bei pateikia idealizuotą požiūrį į simbiotinius žmonių ir gyvūnų santykius. Jautrus nuotaikos perteikimas darbuose vaidina svarbų vaidmenį, vaizduojant žmones ir gyvūnus. Tokiu būdu ji rado labai asmenišką tapybos stilių. Jos paveikslams būdingas freskos efektas, spalvų ryškumas bei skaidrumas, jos dekoratyvinės grafikos darbuose persipina Art nouveau ir japoniškos spalvotos ksilografijos stiliai.

Angelika Kauffmann: unbekannte Schätze aus Vorarlberger Privatsammlungen. München: Hirmer, 2018. 303 p.
Dailininkė Angelika Kaufman (Kauffmann, 1741–1807), dar būdama gyva, sulaukė tarptautinio pripažinimo: jos talentu žavėjosi Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang Goethe), Džošua Reinoldsas (Joshua Reynolds) ir daugelis kitų iškilių žmonių. Ji dirbo Vokietijoje, Anglijoje ir Italijoje, buvo Bolonijos, vėliau Florencijos, Romos, Venecijos bei Britanijos karališkosios meno akademijos narė, nuolatinė tarptautinių parodų dalyvė. Didžiausią jos kūrybos dalį sudaro portretai ir paveikslai istoriniais-mitologiniais motyvais. Gausiai iliustruotoje knygoje atskleidžiami menininkės gyvenimo bei kūrybos faktai, pirmą kartą pristatomi darbai iš asmeninės kolekcijos. Knygoje skaitytojas taip pat ras puikius A. Kaufman darbus iš viešųjų kolekcijų, įskaitant paveikslus, liudijančius dailininkės „sielos giminystę“ su Anhalto Desau princese Luize Henriete (Luise Henriette, 1750–1811), jos ankstyvuosius bei paskutinius kūrinius, piešinius, atspindinčius draugystę su Gėte ar santykius su vyru Antonijumi Zučiu (Antonio Zucchi), didžiausią iki šiol atliktą A. Kaufman ofortų apžvalgą.

Venjakob, Judith. Der Hexenflug in der frühneuzeitlichen Druckgrafik: Entstehung, Rezeption und Symbolik eines Bildtypus. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2017. 286 p.
Pasaulyje turbūt nėra kultūros, kuri neturėtų legendų ar padavimų apie raganas. Ir nors jos minimos nuo pačių seniausių laikų, tačiau didžiausią įtaką jų vaizdavimui turėjo raganų medžioklės karštinė, trukusi nuo XIV iki XVII amžiaus. Šis laikotarpis įkvėpė ne vieną žymų menininką sukurti paveikslą šia tema. Ar raganos gali skraidyti – o jei gali, tai kaip? Paveikslai ir graviūros aiškiai parodo raganų skrydį. Judita Venjakob savo tyrime atkreipia dėmesį į šį ypatingą raganų ikonografijos motyvą grafikoje, pabrėžia, kad būtent skrydis yra lemiamas raganų atvaizdo bruožas. Autorė nagrinėja raganų vaizdavimą vėlyvųjų Viduramžių knygų iliustracijose, tarp jų du seniausius išlikusius atvaizdus. Ypač daug dėmesio skiriama žinomiausio demonologijos veikalo „Raganų kūjis“ (lot. Malleus Maleficarum) iliustracijoms, turėjusioms lemiamą reikšmę raganos įvaizdžio susidarymui ir sklaidai. Knyga atveria naują požiūrį į XV–XVII amžiaus raganų įvaizdį: ne katilo, velnio ar šabašo, bet skrydžio ikonografija aiškinama kaip skiriamasis vaizduojamų raganų ženklas.

Thomas Herbst, 1848–1915: Liebermanns Freund, Lichtwarks Hoffnung. Fischerhude: Atelier im Bauernhaus, 2015. 128 p.
Pirmojo Hamburgo dailės galerijos direktoriaus Alfredo Lichtvarko (Alfred Lichtwark) laikais dailininkas Tomas Herbstas buvo vienas žymiausių vokiečių impresionizmo menininkų. Net jo draugas Maksas Lybermanas (Max Liebermann), su kuriuo Herbstas kartu mokėsi Berlyne, Veimare ir Miunchene bei lydėjo jį studijų kelionėse į Paryžių, o vėliau į Olandiją, kreipdavosi į jį patarimų ir pamokymų. Būdamas seniausiu „1897 m. Hamburgo menininkų klubo“ dailininkų po atviru dangumi nariu, Herbstas mieliau atsidėjo peizažo tapybai Šiaurės Vokietijoje. Mėgstamiausi jo motyvai buvo skurdūs Elbės pelkių kraštovaizdžiai su karvių, arklių ir avių stafažais, kasdienė kaimo buitis ir vaikų portretai. Herbsto peizažams daugiausia poveikio turėjo Barbizono mokyklos prancūzų tapytojų kūryba. Kadangi menininkas gyveno gana uždarą gyvenimą, buvo užsisklendęs savyje, miesto meno pasaulis liko jam svetimas. Tad nenuostabu, kad jo kūryba po mirties buvo greitai pamiršta. Ši knyga, išleista Tomo Herbsto 100-ųjų mirties metinių proga, praskleidžia ne vieną nežinomą ar visuomenės užmirštą menininko biografijos ir kūrybos puslapį.

Beck, Friedrich; Beck, Lorenz Friedrich. Die Lateinische Schrift: Schriftzeugnisse aus dem deutschen Sprachgebiet vom Mittelalter bis zur Gegenwart. Köln: Böhlau Verlag, 2007. XII, 675 p.
Istorinių rašytinių dokumentų iššifravimas yra būtina sąlyga, norint suprasti ir paaiškinti senuosius rašytinius šaltinius. Šiame darbe išsamiai aprašoma lotyniškojo šrifto raida vokiškai kalbančiuose kraštuose. Daugiausia dėmesio autoriai skiria šimtmečiams nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šių dienų, kadangi didžioji dauguma rašytinių dokumentų mus pasiekė būtent iš šio laikotarpio. Knygoje pristatomi ne tik oficialių dokumentų bei knygų šriftai, bet ir kursyviniai verslo šriftai, individuali svarbių asmenybių rašysena, taip pat aprašomas pradinio vieningo lotyniškojo šrifto skilimas į vadinamąjį „vokiškąjį“ ir „lotyniškąjį“ (antikvos) šriftą. Leidinys gausiai iliustruotas, jame pateikiama apie 250 įdomių savo turiniu ir plačiai paplitusių pavyzdžių iš vokiškai kalbančių kraštų archyvų. Šis darbas ne tik didelis indėlis į paleografijos specialiąją literatūrą, bet ir puiki skaitymo bei pratybų knyga archyvų vartotojams ir visiems, besidomintiems istorija.
Anotacijas parengė Rita Novikovienė
Edukacijai ir pramogai „Apšvietos raudonoji knyga“
Edukacijai ir pramogai „Apšvietos raudonoji knyga“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas septynių dalių raudona oda įrištas 53 x 34 cm foliantas, pavadintas Apšvietos raudonoji knyga, kurioje vaizduojami įvairūs gyviai ir augalai. Tai olandų vaistininko ir kolekcininko Alberto Sebos (1665–1736) Išsamus turtingiausio Gamtos lobyno aprašymas (orig. Locupletissimi rerum naturalium thesauri accurata descriptio), išleistas 1734–1765 m. Amsterdame ( LMAVB RSS A.983).
Galime tik paklausti, ar kas tyrė, kiek ten pavaizduotų gyvūnų rūšių išgyveno iki dabar? Ką šiandien galime pasakyti apie tuos spalvingus drugelius, driežus, šliužus, gyvates, krūmus ir žoles, po kuriais anie tūno? Ir kodėl niekam iš albumo buvusių savininkų nekilo mintis nuspalvinti iliustracijų, nes šis albumas išleistas taip patogiai: kiekvienoje atvartoje du tų pačių objektų atvaizdai, pirmas spalvotas, antras – tik juodo kontūro. Pasitelkus šiuolaikines technologijas, galime skaitytojus pakviesti spalvinti iliustracijų kopijas ir taip geriau pažinti žemės gyvybę ir jos įvairovę. Pradedame nuo drugelių kolekcijos, dalyvaujantiems ir pasidalijusiems rezultatais, įteiksime prizą.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius