Naujos knygos

Wagner, Wulf Dietrich. Die Altertumsgesellschaft Prussia: Einblicke in ein Jahrhundert Geschichtsverein, Archäologie und Museumswesen in Ostpreußen (1844–1945). Husum: Husum Verlag, 2019. 368 p.

Knygoje vokiečių architektūros istorikas Vulfas Dytrichas Vagneris (Wulf Dietrich Wagner), tiriantis Rytų Prūsijos kultūrą ir daug rašantis apie ją, apžvelgia Prūsijos senovės mėgėjų draugijos, veikusios Karaliaučiuje iki 1945 metų, istoriją. Tyrimas remiasi gausia dokumentine ir naujausia vaizdine medžiaga. Autorius žavisi Draugijos narių nuveiktais darbais, aukštai juos vertina. Tai buvo visuomenei atsidavę žmonės, ieškoję savo kilmės, vykdę archeologinius kasinėjimus, rengę įvairias parodas, steigę muziejus, leidę laikraščius bei rašę knygas. Jų nepaliaujamo žinių troškimo bei savanoriškos veiklos dėka buvo išsaugotos senosios sodybos bei bažnyčių turtas, archeologiniai radiniai, atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kūrėsi naujos mokslo šakos. Knygos priede spausdinami Prūsijos senovės mėgėjų draugijos statutai, sutrumpinimų, dokumentų, iliustracijų bei literatūros sąrašai, asmenvardžių, vietovardžių bei dalykinė rodyklės.

Tricoire, Damien. Mit Gott rechnen: katholische Reform und politisches Kalkül in Frankreich, Bayern und Polen-Litauen. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 2013. 462 p.

Kokią įtaką religiniai įsitikinimai turėjo XVII amžiaus politikai? Apie religinį politinės valdžios įteisinimą parašyta daug darbų, tačiau sprendimų priėmimo istorija iš esmės liko nepaliesta. Naudodamas kruopščiai atrinktus terminus, autorius paaiškina savo tyrimo tikslą ir apibrėžia tyrimo sritį. Knygoje nagrinėjami politiniai katalikų reformos padariniai Abiejų Tautų Respublikoje, Prancūzijoje ir Bavarijoje maždaug nuo 1600 metų iki XVII amžiaus antrosios pusės. Studijoje kalbama apie pasipriešinimą antiispaniškai karo politikai Prancūzijoje, Bavarijos politiką Trisdešimties metų kare, karaliaus valdžios susilpnėjimą ir autoriteto smukimą Abiejų Tautų Respublikoje. Autorius pateikia originalias ir iki šiol nenagrinėtas paraleles tarp visuomenės socialinio politinio judėjimo frondos bei pilietinio karo padėties Prancūzijoje ir aristokratų sukilimų Abiejų Tautų Respublikoje. Jis įvairiapusiškai vertina religinių idėjų vaidmenį XVII amžiaus pradžios politiniuose procesuose, atskleidžia to meto politikos ir religijos sąveiką. Knygos pabaigoje pateikiamos tyrimo išvados, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, iliustracijų nuorodos, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Palatium sacrum – Sakralität am Hof des Mittelalters: Orte, Dinge, Rituale. Regensburg: Schnell + Steiner Verlag, 2021. 392 p.

Leidinyje spausdinama 2015 m. Getingeno universitete vykusios tarptautinės konferencijos medžiaga. 17 įvairių šalių autorių pateikia naujausius Viduramžių valdovų rezidencijų religinės kultūros tyrimus. Iki šiol daugiau tyrinėta politinė ir istorinė nei praktinė kultūrinė valdovų sakralumo tradicija. Savo darbuose autoriai nagrinėja įvairias ikimoderniųjų valdovų rezidencijų sakralumo apraiškas ir praktikas, nesvarbu, ar tai būtų pastatai, objektai ar ritualai, apžvelgia relikvijų kulto raidą, piligrimystę. Didžiausias dėmesys sutelkiamas į procesijas, nes nežiūrint kultūrinių skirtumų lemtos įvairovės, procesijos kaip ritualo tikslas yra bendras visoms kultūroms – tai erdvės sakralizavimas, laikinas ribos tarp sakralumo ir profaniškumo pašalinimas, atsiribojimas nuo kasdienio laiko ir kasdienės erdvės. Darbus ženklina platus tiriamų kultūrų spektras.

Vermeer, die Malkunst: Spurensicherung an einem Meisterwerk. St. Pölten: Residenz Verlag, 2010. 335 p.

Vienos meno istorijos muziejaus surengtos parodos, skirtos vieno didžiausių kada nors kūrusių Europos dailės meistrų Johaneso Vermejerio paveikslui „Tapybos alegorija“, katalogas. Iš pirmo žvilgsnio paveiksle vaizduojama įprasta menininko dirbtuvių aplinka. Tačiau pažvelgus atidžiau matyti daugybė įvairių alegorijų ir slaptų prasmių, daiktuose ir interpretacijos vertose detalėse galima įžvelgti antrą ar net trečią reikšmę. Ši didelio formato drobė buvo sukurta paties J. Vermejerio iniciatyva, o ne kažkieno užsakymu ir net sunkiais laikais liko tapytojo studijoje. Leidinyje vokiečių ir anglų kalbomis aptariamas paveikslo daugiasluoksniškumas, stilius ir kompozicija, diskutuojama, ar menininkas naudojo tokius įrankius kaip perspektyviniai konstrukcijų brėžiniai arba optiniai įrenginiai (pvz., camera obscura). Straipsnių autoriai nagrinėja J. Vermejerio darbo metodiką, tam tikrų spalvinių pigmentų ir rišamųjų medžiagų naudojimą, dažymo būdą bei sudėtingą dažų sluoksnių struktūrą, pristato naujausias konservavimo priemones, skirtas šiam itin jautriam šedevrui išsaugoti, bei su paveikslo kilme susijusius archyvinius dokumentus, supažindina su mokslininkų teiginiais apie paveikslo pobūdį ir reikšmę šimtmečių eigoje bei su šios drobės įkvėptų šiuolaikinių menininkų paveikslais, skulptūromis ir filmų ištraukomis.

Kohrs, Michael. Die Litauische Nationale Union – Porträt einer (Staats-) Partei: die Litauische Nationale Union (LTS) und ihre Bedeutung für das autoritäre Regime der Zwischenkriegszeit in Litauen 1924 bis 1940. Frankfurt am Main: Peter Lang, 2012. 374 p.

Vokiečių istorikas Mikaelis Korsas (Michael Kohrs) išsamiai aprašo Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, po Pirmojo pasaulinio karo susidariusį autoritarinį režimą. Autorius apžvelgia politines ir visuomenines sąlygas tuometinėje Lietuvoje, tiria Lietuvių tautininkų sąjungos susikūrimo prielaidas, partijos struktūrą, tikslus ir jos reikšmę, sąjungos lyderio Antano Smetonos veiklą, nagrinėja Lietuvos valstybingumo atkūrimo aplinkybes, politinių partijų kūrimąsi ir raidą iki 1924 metų, 1926 metų perversmą bei jo motyvus, dalyvius ir pasekmes. Studijoje aptariami tuometinės Lietuvos vyriausybės ir Lietuvių tautininkų sąjungos santykiai, partijos poveikis kasdienei politikai, apžvelgiami svarbūs tarpukario Lietuvos užsienio, vidaus ir ekonominės politikos įvykiai bei pokyčiai.

Leiserowitz, Ruth. Sabbatleuchter und Kriegerverein: Juden in der ostpreußisch–litauischen Grenzregion 1812–1942. Osnabrück: Fibre, 2010. 459 p.

Monografijoje pasakojama Rytprūsių ir Lietuvos pasienio regione gyvenusių žydų istorija nuo 1812 iki 1942 metų. Savo tyrime autorė remiasi gausia archyvine ir muziejine medžiaga iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, JAV, Izraelio bei interviu su senaisiais tyrinėjamo pasienio regiono žydais ir jų palikuonimis. Monografijoje atskleidžiama žydų bendruomenės istorija chronologiniu principu nuo XIX a. pradžios iki XX a. pirmosios pusės, parodomas žydų sociumo kolektyvinės tapatybės dvilypumas bei kitų tautybių gyventojų poveikis žydų bendruomenės mentaliteto kaitai. Darbe pabrėžiama, kad veikiant tarpnacionalinei pasienio regiono erdvei, ši žydų bendruomenė patyrė bene ryškiausias kolektyvinės tapatybės, gyvenimo būdo ir socialinės sanklodos pokyčius. Pabaigoje pateikiama nemažai statistinių duomenų, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, asmenvardžių ir geografinė rodyklės.

Tümmler, Holger. Memelland: Heimat und Geschichte. Wolfenbüttel: Melchior Verlag, 2012. 159 p.

Holgeris Tiumleris iš istorinės perspektyvos pristato šiaurinę Rytų Prūsijos provincijos pasienio sritį ir jos ypatumus. Šis kraštas turėjo šimtmečiais įvairių etnokultūrų formuotą savitumą, unikalų vystymąsi ir istoriją. Knyga gausiai iliustruota XX a. pradžios nuotraukomis. Autorius aprašo Klaipėdos krašto gamtą, pasakoja apie slenkančias smėlio kopas ir jų apželdinimo bei sutvirtinimo darbus, apžvelgia krašto didžiųjų miestų – Klaipėdos, Tilžės, Ragainės – bei Kuršių Nerijos kaimelių istoriją, supažindina su vargana ten gyvenusių žmonių buitimi, originalia būstų architektūra, savitais papročiais bei aprangos stiliumi.

Mit dem Schwert oder festem Glauben: Luther und die Hexen. Darmstadt: Theiss, 2017. 224 p.

Gausiai iliustruotame 2016–2018 metais Viduramžių nusikaltimų muziejuje Rotenburge prie Tauberio veikusios parodos „Liuteris ir raganos“ kataloge spausdinami 7 moksliniai straipsniai, skirti raganavimo nusikaltimams bei Martyno Liuterio pozicijai šiuo klausimu aptarti. Straipsnių autoriai apžvelgia tikėjimą raganų galiomis, raganų teisminį persekiojimą, tariamus raganavimo nusikaltimus, Reformacijos pradininkų požiūrį į raganų medžioklę. Ypač daug dėmesio skiriama Martyno Liuterio vaidmeniui ir jo pasisakymams už ir prieš tikėjimą raganomis. Ar į tariamą raganavimą nereikėtų kreipti dėmesio, ar su juo kovoti visu teismų griežtumu? Dėl dviprasmiško Martyno Liuterio požiūrio į raganas ir tikėjimą raganomis į jį galėjo kreiptis ir persekiojimo priešininkai, ir šalininkai.

Hackmann, Jörg. Geselligkeit in Nordosteuropa: Studien zur Vereinskultur, Zivilgesellschaft und Nationalisierungsprozessen in einer polykulturellen Region (1770–1950). Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2020. 520 p.

Savanoriškas susivienijimų bendrai politinei, kultūrinei ar ūkinei veiklai steigimas vaidina pagrindinį vaidmenį, plėtojant demokratines visuomenes. Jie ypač svarbūs Rytų Europos pilietinių visuomenių raidai. Studijoje autorius tiria XVIII–XX a. Šiaurės Rytų Europos susivienijimus, apžvelgia įvairias mokslo, teatro, švietimo, muzikų draugijas, sporto bei studentų sąjungas, nagrinėja jų raidos kryptis, tikslus, veiklos sritis, pateikia naujas tyrimo įžvalgas. Daug dėmesio Jorgas Hakmanas skiria Baltijos šalims, ypač sprendžiant esminį klausimą, kaip XIX a. susivienijimų bendruomeniškumas formavo socialinę erdvę carinės imperijos politiniuose rėmuose. Leidinio pabaigoje pateikiamas išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, monografiją papildo iliustracijos, lentelės, grafikai.

Papendick, Christian. Der Norden Ostpreußens: Land zwischen Zerfall und Hoffnung. Husum: Husum Verlag, 2009. 488 p.

Karaliaučiuje gimęs, didžiausią savo kūrybinės veiklos dalį skyręs gimtajam kraštui, apdovanotas Rytų Prūsijos tėvynainių bendruomenės kultūros premija už publicistiką vokiečių architektas ir fotografas Kristijonas Papendikas (Christian Papendick) pristato skaitytojui įspūdingų nuotraukų albumą. Autorius daugelį metų keliavo po Rytų Prūsijos šiaurę ir fotoaparatu fiksavo šio unikalaus krašto kultūros paveldo būklę, nykimą ir atstatymą. Šioje išsamioje, didelės apimties knygoje autorius pateikia daugiau nei tūkstantį 1992–2008 m. darytų nuotraukų, kuriose su didele meile savo gimtinei įamžino dar išlikusius vertingus senojo kultūrinio kraštovaizdžio liudininkus. Fotoalbumas turi ne tik meninę reikšmę, bet ir daug prisideda prie šio regiono kultūros paveldo vertybių apskaitos ir išsaugojimo.

Schleicher, August. Litauische Märchen, Sprichworte, Rätsel und Lieder. Dresden: Fachbuchverlag Dresden, 2014. IX, 244 p.

Garsaus vokiečių kalbininko, vieno žymiausių indoeuropiečių prokalbės tyrėjo, baltisto  Augusto Šleicherio (1821–1868) darbai nenuėjo užmarštin. Susidomėjimas jo surinkta tautosaka neblėsta ir dabar. 2014 metais perleista  A. Šleicherio surinktų, išverstų į vokiečių kalbą ir 1857 m. išleistų lietuviškų pasakų, patarlių, mįslių ir dainų knyga. A. Šleicherio surinktoje lietuvių tautosakoje atsispindi pasakotojų supančio pasaulio samprata, archajiškos pasaulėžiūros detalės, gyvenimo būdas, tarpusavio santykiai, buitiniai ar net istoriniai dalykai.

Bose, Günter Karl. Elementum: über Typografie, Bücher und Buchstaben. Göttingen: Wallstein, 2020. 247 p.

Ilgamečio Leipcigo vizualiųjų menų akademijos tipografijos profesoriaus ir Knygos meno instituto vadovo, vieno iš kūrybiškiausių ir produktyviausių mūsų laikų spaustuvininkų ir knygų dizainerių esė rinkinys, atveriantis skaitytojui įvairių laikų knygų pasaulį. Be anksčiau įvairiose vietose publikuotų esė, rinkinyje gausu naujų tekstų. Autorius pateikia keletą pamatinių tyrimų apie komunikacijos materialumą, apie šrifto kultūrą ir politiką, apie spausdinimo praktiką bei avangardą ir jo atstovus, apie skaitymo fiziologiją, knygos ir rašto istoriją nuo senovės iki dabartinių laikų.

Jamme, Christoph; Matuschek, Stefan. Handbuch der Mythologie. Darmstadt: Philipp von Zabern, 2014. 368 p.

Mitai yra pasaulinis ir ilgalaikis kultūros reiškinys. Jie formuoja mūsų kultūrinę atmintį, įvairių pasaulio šalių visuomenės gyvensenos, pasaulėžiūros ir papročių suvokimą. Šiandien gyvename laikais, kai bandoma kritiškai vertinti mitų buvimą ir funkcijas. Šis žinynas supažindina su mitų įvairove, patvarumu bei paplitimu visame pasaulyje. Be graikų–romėnų ir germanų mitologijos, pirmą kartą atsižvelgiama ir į Mesopotamijoje, Egipte, Azijoje, Amerikoje ir Okeanijoje paplitusius mitus. Autoriams pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp medžiagos pateikimo ir konceptualaus paaiškinimo. Pirmoje dalyje pateikiama mokslinės diskusijos apžvalga. Antroje dalyje pristatomi skirtingų kultūrų svarbiausi mitai. Gerai pagrįsti straipsniai paaiškina pasirinktų mitų reikšmę ir poveikį, išryškina jų skirtumus ir panašumus. Daugybė žinyne pateiktų meno kūrinių ir kulto objektų iliustracijų dokumentuoja jų meninį vaizdavimą nuo Antikos iki šių dienų. Leidinį baigia informacija apie mitus mokslo ir meno srityse, mitinių vardų ir asmenvardžių rodyklės.

Francopan, Peter. The new Silk Roads: the present and future of the world. London: Bloomsbury Publishing, 2018. 313 p.

Garsios knygos Šilko keliai (The Silk Roads) autorius parengė jos tęsinį, kuriame pateikiama  nauja žmonijos dabarties ir ateities vizija.  Dabartiniame pasaulyje vykstantys dramatiški pokyčiai nagrinėjami, atsižvelgiant visų pirma į Rytuose kylančias galias: „visi keliai vedė į Romą, šiandien jie veda į Pekiną“. Kol Vakarus kamuoja susvetimėjimas ir susiskaldymas, senaisiais prekybos keliais mezgasi naujas santykių tinklas. Knygoje nagrinėjama dabar vykstanti galios centro slinktis iš Vakarų į Rytus, aptariama, kokie keliai veda žmoniją į ateitį.

Glasman-Deal, Hilary. Science research writing. New Jersey: World Scientific, 2021. 356 p.

Šis vadovas suteikia galimybę tiksliųjų, gyvybės ir gamtos mokslų sričių tyrėjams raštingai ir efektyviai rengti santraukas, straipsnius, disertacijas, technines ataskaitas ir kitus profesinius tekstus  anglų kalba. Antrasis atnaujintas knygos leidimas atspindi naujausias techninio ir profesinio rašymo praktikas. Pagrindinis dėmesys joje skiriamas tiek doktorantų, tiek ir patyrusių aukščiausio lygio tyrėjų rašymo poreikiams, nepriklausomai nuo to, ar anglų kalba yra jiems gimtoji.

Galeotti, Mark. A short history of Russia: from the pagans to Putin. London: Ebury Press, 2020. 190 p.

Šioje knygoje glaustai apžvelgiama  Rusijos istorija nuo XIX a. iki dabartinių laikų. Parodoma, kaip siekiant sukurti tautinę tapatybę, suvienyti žmones ir parodyti savo galią užsieniui, šalyje buvo nuolat perrašoma istorija ir mitologizuojama praeitis. Atskleidžiama, kokį svarbų vaidmenį, kintant Rusijai, vaidino įvairios užsienio valstybės.

Medieval and early modern murder: legal, literary and historical contexts. Woodbridge: The Boydell Press, 2021. 486 p.

Šiame esė rinkinyje nagrinėjama žmogžudystė Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais.  Parodoma, kaip tyčinio ir netyčinio, pagrįsto ir nepagrįsto nužudymo apibrėžimai priklausė nuo teisinės terminijos ir visuomenės įstatymų. Viduramžių visuomenių požiūris į atskiras žmogžudystes skirdavosi, priklausomai nuo žudiko ir aukos socialinės padėties, lyties, gebėjimo suvokti savo padarytą nusikaltimą, nužudymo  motyvų ir priemonių. Knygoje pateikiama gausybė įvairiuose šaltiniuose aprašytų žudymo atvejų, aptariama, kaip žmogžudystė pateikiama literatūroje, ir šio nusikaltimo padariniai bendruomenei.

Makers and users of medieval books: essays in honour of A. S. G. Edwards. Cambridge: D. S. Brewer, 2014. 258 p.

Šis esė rinkinys parengtas, siekiant pagerbti iškilaus britų Viduramžių rankraščių studijų specialisto prof. A. S. G. Edvardso (A. S. G. Edwards) gyvenimo darbus. Jis skirtas šį mokslininką labiausiai dominusiai temai: vėlyvosios rankraštinės bei ankstyvosios spausdintos knygos istorijai. Žymiausi šios srities specialistai aptaria įvairius to meto Britanijos knygos kultūros klausimus: literatūros kūrinių temas bei turinį, paleografiją, knygų gamybą, nuosavybę ir suvokimą.

Bromer, Anne C.; Edison, Julian I. Miniature books: 4000 years of tiny treasures. New York: Abrams, 2007. 215 p.

Šioje puikiai išleistoje knygoje apžvelgiama miniatiūrinių knygų įvairovė, apimant net 4000 metų laikotarpį, nuo dantiraščio lentelių iki šiuolaikinėmis technologijomis sukurtos „nanobiblijos“. Pristatoma stulbinanti gausybė žavingų įvairiausio turinio, formato ir apipavidalinimo miniatiūrinių knygų. Kai kurios iš jų labai retos. Įdomiai pasakojama apie jų kūrėjus ir savininkus. Atskiras skyrius skirtas iliuminuotoms Renesanso rankraštinėms knygelėms. Aptariamas miniatiūrinių knygų menas: šriftai, iliustracijos, prabangiai papuošti viršeliai. Knyga iliustruota per 300 spalvotų nuotraukų.

Miller, Julia. Tradition and individuality: bindings from the University of Michigan Greek Manuscript Collection. Ann Arbor: The Legacy Press, 2021. 648 p.

Nusipelniusi knygų restauratorė detaliai aprašo šimto IV–XIX a. graikų rankraštinių knygų iš Mičigano universiteto (University of Michigan) fondų įrišus. Dauguma jų – tradicinio ar mišraus graikiškojo stiliaus, yra tik kelios išimtys (armėniškasis stilius ir kt.). Kiekvieno įrišo aprašą lydi jo svarbiausių elementų spalvinės nuotraukos. Įvadiniame straipsnyje aptariama šios rankraščių kolekcijos komplektavimo istorija. Specialiame priede pristatomas išsamus vieno iš aprašomų rankraščių tyrimas ir pasakojama, kaip buvo pagamintas jo smarkiai pažeisto įrišo modelis –  tokiu būdu atkuriamas pradinis įrišo pavidalas.

The Oxford anthology of Roman literature. Oxford: Oxford University Press, 2013. 633 p.

Nors senovės Romos literatūra neprarado savo svarbos ir šiais laikais, sunku rasti išsamesnį į anglų kalbą išverstų jos kūrinių rinkinį. Šioje antologijoje atskleidžiamas Romos literatūros laikotarpis nuo II a. pr. Kr. iki II a. po Kr., kuriam būdinga didelė literatūros kūrinių gausa. Dauguma pristatomų autorių rašė lotynų kalba, tačiau siekiant parodyti Romos literatūros įvairovę, į antologiją įtraukti ir graikiškai rašiusių autorių darbai. Antologija atspindi įvairių žanrų kūrinius: dramos, epo, satyros, lyrikos ir kt. Redaktoriai šiam tomui pasistengė parinkti tokius tekstus, kurie geriausiai perteikia kiekvieno autoriaus kūrybos esmę.

Droste, Heiko. The business of news. Leiden; Boston: Brill, 2021. 331 p.

XVII a. keitimasis žiniomis buvo svarbus socialinių santykių veiksnys, susijęs su dalyvavimu įtakingose visuomenės grupėse ir todėl su privilegijomis. Žinios tapo svarbiu socialiniu ištekliumi. Šioje studijoje nagrinėjamas žinių valdymas, jo dalyviai ir priemonės XVII a. Šiaurės Europoje. Aptariamos temos: privati korespondencija, spausdinti bei rankraštiniai laikraščiai, laikraščių platintojai, pašto sistema, žiniasklaidos rinka ir kt.

Crowe, David M. The Baltic States and the Great Powers: foreign relations, 1938–1940. London; New York: Routledge, 2019. 264 p.

Ši knyga pirmą kartą buvo išleista 1993 metais, pasitelkiant tuo metu neseniai tapusią prieinama gausią archyvinę medžiagą. Joje nagrinėjama nepriklausomų Baltijos šalių geopolitinė padėtis ir santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Knyga prasideda 1917–1936 m. laikotarpio apžvalga, toliau išsamiai aprašomi Baltijos šalių prievartinį prijungimą prie Sovietų Sąjungos lėmę 1938–1940 m. diplomatiniai įvykiai ir kariniai veiksmai. Pasakojama apie Sudetų ir Mėmelio krizes, Molotovo–Ribentropo paktą, Baltijos šalių ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis, Baltijos vokiečių migracijas, sovietų naudojimąsi Estijos kariniais objektais, puolant Suomiją, ir, galiausiai, sovietinę Baltijos šalių okupaciją bei aneksiją. Atskleidžiama, kaip ir kodėl ištisa Europa slinko karo link.

Benedictow, Ole J. The complete history of the Black Death. Woodbridge: The Boydell Press, 2021. 1026 p.

Juodosios Mirties vardą gavusi XIV a. buboninio maro pandemija buvo didžiausia ir didžiausią mirtingumą sukėlusi epidemija žmonijos istorijoje, kuri sukrėtė pasaulį iki pamatų. Šioje knygoje siekiama pateikti visų  reikšmingų šios pandemijos aspektų studijų sintezę. Aptariamos klinikinės bei epidemiologinės ligos ypatybės, jos geografinė kilmė, paplitimas Europoje, Vidurio Rytuose, Mažojoje Azijoje, Europoje ir dabartinės Rusijos teritorijoje, susisteminti duomenys apie mirtingumą. Teigiama, kad tikrasis mirtingumas buvo daug didesnis nei manyta ir siekė net 60 proc. Europos gyventojų. Aptariama, kaip didžiulis gyventojų skaičiaus sumažėjimas padarė reikšmingą poveikį istorijos tėkmei.

A cultural history of memory. London: Bloomsbury, 2020. 6 t. (The Cultural Histories Series).

Kaip per pastaruosius 2500 metų pasikeitė atminties suvokimas? Kaip žmonių kolektyvinė atmintis atsispindi politikoje, kultūroje, filosofijoje ir moksle? Šiame šešių tomų darbe atminties suvokimas svarstomas įvairiuose istoriniuose kontekstuose, apimant 2500 metų laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Jo puslapiuose šiuos klausimus nagrinėja 64 specialistai, kiekvienas iš jų atskleidžia tam tikrą temą tam tikru laikotarpiu. Paskiri tomai skirti tokiems laikotarpiams:  1) Antikos laikai (800 pr. Kr. – 500 po Kr.); 2) Viduramžiai (500 –1450); 3) Ankstyvieji naujieji laikai (1450–1700); 4) XVIII amžius (1700–1800); 5) XIX amžius (1800–1900); 6) Ilgasis XX amžius (1900–2000+). Siekiant užtikrinti leidinio visumos darną, visų tomų skyrių pavadinimai vienodi ir atitinka šias temas: politika, laikas ir erdvė, medijos ir technologijos, mokslas ir švietimas, filosofija, religija ir istorija, aukštoji ir populiarioji kultūra, visuomenė, prisiminimai ir užmarštis.

Dzieje Wydziału Matematyczno-Przyrodniczego Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie (1919–1939). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2020. T. 1–2.

Dvitomyje devyni mokslo istorikai nagrinėja Vilniaus Stepono Batoro universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto veiklą 1919–1939 metais. 1919 m. atkurtas Vilniaus Stepono Batoro universitetas tapo svarbiu mokslo centru. Net penkių Mikalojaus Koperniko universiteto Torunėje fakultetų įsisteigimas siejamas su Stepono Batoro universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu. Autoriai išsamiai aprašo Fakulteto steigimo aplinkybes, struktūrą, veiklą 1919–1939 metais. Pirmajame tome atskleista Matematikos, Astronomijos ir meteorologijos, Fizikos, Chemijos katedrų veikla tarpukariu. Antrasis skirtas žemės mokslų (geografijos, geologijos), botanikos, zoologijos, anatomijos ir bendrosios biologijos pasiekimams. Pateikti mokslo darbų sąrašai, trumpos mokslininkų biografijos, nuotraukos.

Koc, Stanisław. Inowrocław na tle polityki historycznej Polski: z okazji 700-letniej rocznicy wyroku w procesie polsko-krzyżackim w Inowrocławiu. Inowrocław: Totem, 2021. 178 p.

1320–1321 metais Inovroclave vyko lenkų ir kryžiuočių teismo procesas. Popiežiaus tribunolo priimtas nuosprendis paveikė tolesnę Lenkijos politiką, istoriją. Knygoje autorius atskleidžia, kokius pėdsakus istoriniai įvykiai paliko Inovroclavo Viduramžių architektūroje.

Debiuty Mickiewicza, debiuty romantyków: studia w 200. rocznicę debiutu wieszcza: 1818–2018. Kraków: Polska Akademia Umiejętności, 2021. 601 p.

1818 m. spalio 3 d. laikraštis „TygodnikWilenski“ išspausdino Adomo Mickevičiaus eilėraštį „Miesto žiema“. Ta proga 2018 m. lapkričio 9–10 d. Balstogėje įvyko Lenkijos mokslų akademijos ir Balstogės universiteto organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Mickevičiaus debiutai, romantikų debiutai: tradicija, strategija, idėja, kalba“. Pranešėjai nagrinėjo ankstyvąją ir vėlesnę A. Mickevičiaus kūrybą, jos sąsajas su kitais lenkų ir kitų tautų romantizmo autorių kūriniais. Knygoje spausdinami konferencijos dalyvių pranešimai.

Perle, Jehoszua. Żydzi dnia powszedniego. Wrocław: Wydawnictwo Astrum, [2021]. 164 p.

Jehošua Perlė (Jehoszua Perle) gimė 1888 m. neturtingoje žydų šeimoje Radome, 1905 m. persikėlė į Varšuvą ir dirbo įvairiose vietose smulkiu valdininku ar buhalteriu, bendradarbiavo žydų spaudoje. Per Antrąjį pasaulinį karą atsidūrė Bergen-Belseno gete, nužudytas Aušvice 1944 m. pavasarį. Šis apsakymų rinkinys parašytas 1942–1943 metais. Jame kaip prisiminimus autorius pasakoja apie nepasiturinčių žydų kasdieninį gyvenimą, getą, jo sunaikinimą. Knyga iliustruota Hermano Kerno (Hermann Kern), Ferdinando Mejerio-Vismaro (Ferdinand Meyer-Wismar) ir kitų XIX a. tapytojų paveikslais.

Zapała, Adam. Kontakty polaków i litwinów ze Stolicą Apostolską za pontyfikatu papieża Mikołaja V (1447–1455). Warszawa: IH PAN, 2021. 339 p.

Vėlyvaisiais Viduramžiais į Šventąjį Sostą kasmet plūdo dešimtys prašymų iš Lenkijos ir Lietuvos. Tai buvo daugiausia asmeniniai prašymai. 2013–2018 metais atlikęs tyrimus Vatikano archyve, autorius šioje knygoje atskleidžia, kas buvo tie aktyvūs lenkai ir lietuviai, ko jie prašė popiežių ir kokį poveikį jų gyvenimui turėjo gautos malonės.

Polechoński, Krzysztof. Mińsk i Mińszczyzna w XX-wiecznej literaturze polskiej: międzywojenne (i późniejsze) losy polskich pisarzy z Mińszczyzny. Wrocław: GAJT Wydawnictwo 1991 s. c., 2021. 99 p.

Iš Minsko krašto tarpukariu ir vėliau yra kilę kai kurie svarbūs Lenkijai poetai, rašytojai, kultūrininkai, visuomenininkai. Verta prisiminti tuos daugiau ar mažiau žinomus ir nepelnytai primirštus veikėjus, jų ryšius su Minsku.

Archer, Margaret Scotford; Collier, Adrew; Porpora, Douglas V. Transcendencja: realizm krytyczny i Bóg. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardynała Stefana Wyszyńskiego, 2021. 333 p.

Ar tikintis Dievą ir to neslepiantis žmogus gali būti tikras mokslininkas? Ar svarstymai religine tema galimi kaip visuomeninis mokslas po to, kai tikėjimo tiesos ilgą laiką buvo laikomos mitu? Daugelis skirtingų sričių mokslininkų sutaria, kad ateistinė pasaulėžiūra yra objektyvesnė ir labiau paklūsta mokslo dėsniams. Ar taip yra iš tikrųjų, kritinio realizmo atžvilgiu svarsto trys autoriai. Jie parodo, kad nėra racionalių pagrindų moksle vyrauti ateistinei pasaulėžiūrai, o tikėjimas jokiu būdu neprieštarauja moksliniam tikrovės supratimui.

Sowiński, Sławomir. Dobra nowina w czasach „dobrej zmiany“: Kościół katolicki w sferze publicznej współczesnej Polski w latach 2015–2018. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2021. 238 p.

Katalikų Bažnyčios Lenkijoje viešoji veikla po 1989 metų domina ne tik publicistus, bet ir teologijos, filosofijos, komunikacijos, sociologijos, politikos mokslų tyrėjus. Svarstomi įvairūs klausimai. Kaip išpažinti religiją teisinėje demokratinėje valstybėje? Kaip bendradarbiauti valstybei ir Bažnyčiai, kad būtų užtikrinta tikinčių ir netikinčių jos piliečių gerovė? Kiek gali institucinė Bažnyčia reikštis viešajame gyvenime? Kokie pavojai Bažnyčiai tapti politiniu įrankiu? Šios knygos autorius svarsto, kokį poveikį Bažnyčios viešajai veiklai daro ypatingos politinės aplinkybės po 2015 metų lūžio.

Początki sowietologii: Instytut Naukowo-Badawczy Europy Wschodniej w Wilnie 1930–1939: idee – ludzie – dziedzictwo: z okazji 90-lecia powołania. Warszawa: Studium Europy Wschodniej UW, 2021. 565 p.

2020 metais Rytų Europos studijų centrui Varšuvos universitete sukako 30 metų. 1930 metais Vilniuje buvo įkurtas Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas, gyvavęs iki 1939 metų. Jame darbavosi geriausi Lenkijos mokslininkai Sovietų Sąjungos tyrėjai. Karas nutraukė instituto ir prie jo veikusios Politikos mokslų mokyklos veiklą. Kai kurie absolventai, profesoriai, instituto kūrėjai perėjo Stalino lagerius. Išlikusieji tęsė savo tyrimus Vakaruose. Jubiliejaus proga Rytų Europos studijų centras drauge su Vytauto Didžiojo universitetu surengė konferenciją „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930–1939), idėjos – žmonės – palikimas“. Ji vyko 2020 m. vasario 26–27 d. Lenkijos Respublikos ambasadoje ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Leidinyje skelbiami konferencijos darbai.

Klevgaard, Trond. The new typography in Scandinavia: modernist design and print culture. London: Bloomsbury, 2021. 258 p.

Naujoji tipografija (Die Neue Typografie) – tai XX a. pradžioje Vokietijoje prasidėjęs įtakingas avangardinis judėjimas, kurio tikslas buvo padaryti spausdintą tekstą dinamiškesnį, gyvybingesnį ir artimesnį modernaus gyvenimo dvasiai. Šioje monografijoje pirmą kartą išsamiai nagrinėjama „Naujosios tipografijos“ plėtra Skandinavijoje XX a. pirmojoje pusėje, atskleidžiant reikšmingą šio judėjimo poveikį spausdinimo kultūrai ir jo sąsajas su platesniais kultūriniais bei socialiniais procesais. Knygoje pateikiama daug anksčiau neskelbtos vaizdinės medžiagos.

McGuckin, John Anthony. The Eastern Orthodox Church: a new history. New Haven; London: Yale University Press, 2020. 352 p.

Žymus Rytų krikščionybės tyrėjas, stačiatikių protojerėjus, atskleidžia pagrindinius Stačiatikių bažnyčios bruožus, paaiškindamas, kuo jos tikrovė skiriasi nuo Vakarų šalyse susidariusio įvaizdžio. Asmeniniame lygmenyje skaitytojui siūloma pajusti, ką reiškia įžengti į stačiatikių bažnyčią ir dalyvauti jos liturgijoje. Knygoje aptariama daugybė temų – svarbiausios Rytų krikščionybės teologinės dogmos, žymių praeities ir dabarties Bažnyčios asmenybių portretai, Rytų krikščionybės istorija nuo Bažnyčios tėvų iki komunizmo priespaudos ir kt.

Christie-Miller, Ian. Revealing watermarks: how to enhance the security of hand-made paper items and reveal hidden data. Boston: Academic Studies Press, 2021. 81 p.

Vandenženkliai suteikia nemažai duomenų apie popierinių dokumentų kilmę, sukūrimo laiką, platinimą ir funkcionavimą. Šioje knygoje aprašomas jos autoriaus sukurtas vandenženklių skaitmeninimo metodas (PaperPrint), aptariamos skaitmeninio vandenženklių vaizdavimo ypatybės ir problemos. Detaliai pasakojama apie Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo M. Mažvydo Katekizmo (1547) egzemplioriaus tyrimą, pasitelkus autoriaus sukurtą vandenženklių skaitmeninimo sistemą Early Book Imaging System (EBIS). Šiame leidinyje buvo atrastas karūną vaizduojantis vandenženklis. Aptariami panašių vandenženklių aptikimo atvejai XVI a. Centrinėje ir Rytų Europoje, svarstoma jų kultūrinė reikšmė.

Stewart, Garrett. Book, text, medium: cross-sectional reading for a digital age. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 243 p.

Šioje tarpdalykinėje studijoje knygos istorija siejama su tekstų analize ir medijų teorija. Aptariamas knygos kismas nuo Viduramžių kodekso iki šiandienos elektroninės knygos ir jo poveikis skaitymo patirčiai. Parodoma, kad XXI a. tradicinė knygos samprata išlieka skaitytojo mintyse, nors konkretaus daikto rankose nebėra. Trijuose knygos skyriuose parodoma, kaip knygos konceptas keitėsi nuo materialaus objekto iki teksto ir net vien tik kalbos kaip medijų turinio – knyga, tekstas, terpė.

A cultural history of fairy tales. London: Bloomsbury, 2021. 6 t. (The Cultural Histories Series).
Kaip skirtingų kultūrų pasakos keitėsi per šimtmečius? Ką jos mums sako apie mūsų baimes ir viltis? Šis šešiatomis darbas apima 2500 metų laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Jo puslapiuose šiuos klausimus svarsto daugiau nei 50 specialistų, kiekvienas iš jų atskleidžia tam tikrą temą tam tikru istorijos laikotarpiu. Pasitelkę gausybę medžiagos, tekstų autoriai nagrinėja įvairius Vakarų kultūros pasakų turinio polinkius bei prasmės atspalvius. Paskiri tomai skirti tokiems laikotarpiams: 1) Antikos laikai (500 pr. Kr.–800); 2) Viduramžiai (800–1450); 3) Stebuklo amžius (1450–1650); 4) ilgasis XVIII amžius (1650–1800); 5) ilgasis XIX amžius (1800–1920); 6) dabartiniai laikai. Siekiant užtikrinti leidinio visumos darną, visų tomų skyrių pavadinimai suvienodinti. Jie pavadina tokias temas: stebuklo formos, adaptacija, lytis ir seksualumas, žmonės ir kiti gyvūnai, pabaisos ir siaubas, erdvės, socializacija, galia.

Scott, Margaret. Fashion in the Middle Ages. Los Angeles: The J. Paul Getty Museum, 2018. 120 p.

Įvairių luomų drabužiai vaidino itin svarbų vaidmenį Viduramžių visuomenėje. Tekstilės gaminiai ne tik suteikdavo žinių apie žmogaus statusą, profesiją ir geografinę kilmę, bet ir buvo viena iš svarbiausių ekonomikos sričių daugelyje šalių ir miestų. Svarbiausias informacijos apie Viduramžių madas šaltinis – to meto rankraščiai. Jų puslapiuose aptinkama daugybė drabužių vaizdų. Remiantis piešiniais puoštais rankraščiais iš J. Paul Getty muziejaus Kalifornijoje (JAV) kolekcijų, šioje gausiai iliustruotoje knygoje pristatomi įvairūs Viduramžių drabužiai, atskleidžiant to meto požiūrį į madą. Paskutiniame skyriuje aptariamas Biblijos ir Antikos drabužių vaizdavimas Viduramžiais.

Frankopan, Peter. The silk roads: a new history of the world. London: Bloomsbury, 2016. 636 p.

Ši neseniai parašyta knyga jau spėjo tapti istorinės literatūros klasika. Joje pasakojama ne vien tik apie Šilko kelią. Už Balkanų besidriekiantis didžiulis regionas pastaraisiais dešimtmečiais atsidūrė pasaulio dėmesio centre – nuo politiškai nestabilių Artimųjų Rytų iki ekonomiškai kylančios Kinijos. Atskleisdamas painių prekybos kelių istoriją, autorius parodo, kad nusakyti šio regiono valstybių bei tautų ateitį galima tik supratus jų stulbinamą praeitį.

The Polish-Lithuanian Commonwealth: history, memory, legacy. New York: Routledge, [2021]. 364 p.

Šį esė rinkinį sudaro Lenkijos istorijos tarptautinių tyrėjų Trečiojo kongreso (Krokuva, 2017 m. spalio 11–14 d.) rinktiniai pranešimai. Knygoje atsispindi skirtingų istoriografinių perspektyvų ir istorijos mokyklų įvairovė. Aptariama Abiejų Tautų Respublikos atmintis šalyse, kurių teritorijas ji kadaise apėmė. Siūloma naujai pažvelgti į Abiejų Tautų Respublikos istoriją ir palikimą.

Corèdon, Christopher. A dictionary of medieval terms and phrases. Cambridge: D. S. Brewer, 2021. 308 p.

Šis Viduramžių terminų ir frazių aiškinamasis žodynas turi apie 3400 įrašų: tai teisiniai ir bažnytiniai lotyniški terminai, šiuolaikiniam skaitytojui mažai pažįstami senosios anglų kalbos žodžiai ir kt. Į žodyną taip pat įtraukti šiandien tebevartojamų Viduramžių terminų bei frazių pavyzdžiai. Žodyne pateikta daugelio terminų etimologija. Jis skirtas tiek paprastiems skaitytojams, tiek ir specialistams.

Franklin, Simon. The Russian graphosphere, 1450–1850. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 414 p.

Naujadaras grafosfera šioje knygoje reiškia „matomų žodžių erdvę“. Grafosfera kinta, priklausomai nuo technologijų, gamybos būdų, socialinių struktūrų, mados ir skonio. Šioje studijoje pro grafosferos sampratos prizmę naujai nagrinėjama Rusijos raštijos kultūra, apimant laikotarpį nuo XV a. pabaigos iki XIX a. pradžios. Analizuojant iki šiol nenagrinėtus šios temos aspektus ir pasitelkiant anksčiau beveik nestudijuotus šaltinius, knygoje iš naujo vertinami praeities požiūriai į materialių tekstų istoriją, raštijos kategorijas ir jų vertę nustatančias institucijas.

Leinarte, Dalia. Family and the state in Soviet Lithuania: gender, law and society. London: Bloomsbury Academic, 2021. 214 p.

Šioje studijoje pirmą kartą nagrinėjama šeimos politika Baltijos šalyse. Remiantis per 100 interviu ir gausybe archyvinių šaltinių, parodoma, kaip sovietinė šeimos politika formavo kasdienį gyvenimą Sovietų Lietuvoje. Aptariamos įvairios priemonės, kurias sovietų režimas taikė, siekdamas kontroliuoti šeimos gyvenimą: vaikų popamokinės veiklos programos, griežtai reguliuojamos vyrų ir moterų darbo valandos ir kt. Parodoma, kad sovietų valdžiai pavyko kone visiškai sunaikinti privatų lietuvių šeimos gyvenimą.

Schneidman, N. N. The three tragic heroes of the Vilnius Ghetto: Witenberg, Sheinbaum, Gens. Oakville: Mosaic Press, 2002. 173 p.

Holokausto laikais naciai ir jų talkininkai sunaikino Lietuvos žydų bendruomenę. Tačiau nemažai žydų atsisakė pasiduoti be kovos. Du iš šios knygos herojų – Icikas Vitenbergas ir Jochelis Šeinboimas buvo žydų pasipriešinimo organizacijų vadovais Vilniaus gete, o trečias – Jakovas Gencas – vokiečių valdžios paskirtas žydų policijos ir geto vadovas. Visų trijų tikslas buvo tas pats: išgyventi patiems ir visai bendruomenei. Visi trys žuvo geto likvidavimo metu. Knygoje lyginami skirtingi požiūriai į pasipriešinimo bei išlikimo problemas, atskleidžiamos žydų pasipriešinimą kamavusios problemos ir išlikimo dilema Holokausto laikais.

Altlitauisches etymologisches Wörterbuch. Hamburg: Baar, 2015. 3 t.

Trijų tomų senosios lietuvių kalbos etimologinį žodyną parengė Berlyno Humboldtų universiteto kalbininkai, vadovaujami profesoriaus Volfgango Hoko. Šis reikšmingas leidinys yra daugelį metų trukusio kolektyvinio darbo rezultatas. Buvo atliktas didelis parengiamasis darbas. Pirmiausia vyko vadinamasis filologinis etapas: buvo renkama ir rengiama leksinė medžiaga, sudarant išsamius žodžių sąrašus abėcėlės tvarka, įvardijant informacijos šaltinį, vėliau ji buvo tvarkoma ir redaguojama. Žodyne pateikiama lietuvių kalbos leksika apima laikotarpį nuo lietuvių rašytinės tradicijos pradžios iki XVII a. Etimologiškai analizuojama medžiaga surinkta iš daugiau nei 3000 šaltinių. Be didžiųjų senosios lietuvių kalbos autorių, tokių kaip M. Mažvydas, J. Bretkūnas, M. Daukša, K. Sirvydas, D. Kleinas ir kt., tekstų, žodyne spausdinami ir mažiau žinomi šaltiniai: XVI ir XVII a. teisiniai, poezijos, maldų ir kiti tekstai. Į leidinį įtraukti ir naujausi šių dienų radiniai – mokslinėje literatūroje skelbti įvairūs nedidelės apimties tekstai. Prie senosios lietuvių kalbos dokumentų duomenų pridedami vertimų į lenkų, vokiečių, lotynų kalbas atitikmenys. Šis didelės apimties, modernus, tolesnius leksikos tyrimus skatinantis etimologijos veikalas labai reikšmingas kalbininkams, ypač įdomus senosios raštijos tyrėjams.

Sennewald, Roland. Pieter Snayers, 1592–1667: ein Schlachtenmaler des 17. Jahrhunderts. Berlin: Zeughaus Verlag, 2018. 424 p.

XVII amžiuje, kuriame vyko dešimtmečius trunkantys karai, menininkų darbuose pasidarė ypač populiaru vaizduoti istorinius mūšius. Trisdešimties metų karas suteikė daug motyvų visai menininkų kartai. Vienas žymiausių šio amžiaus flamandų tapytojų batalistų buvo Antverpene gimęs dailininkas Piteris Snajersas (Pieter Snayers,1592–1667). Jį išgarsino didelio formato batalinės kompozicijos, kuriose jis įamžino konkrečius mūšius, geografiškai tiksliai pavaizduodamas mūšio lauką, pulkų išsidėstymą, visus civilinės ir karinės architektūros statinius, aprangą ir ginkluotę. Siekdamas tiksliau atkurti istorinio mūšio vaizdą, jis naudojo paties sukauptą ir užsakovo parūpintą dokumentinę medžiagą: karinius žemėlapius, mūšių schemas, kitų dailininkų graviūras ir piešinius, vaizduojančius karinę techniką. Tyrėjai tokio pobūdžio darbus vadina topografiniais, o P. Snajersas laikomas vienu iš šio tipo batalinės tapybos pradininkų ir pagrindine jos figūra. Vienas iš tapytojo darbų – paveikslas „Salaspilio mūšis“, kuriame detaliai ir tiksliai vaizduojamas mūšis tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos karalystės kariuomenių. P. Snajerso paveikslai yra išsibarstę po visą pasaulį ir puošia daugybę žinomų galerijų. Šioje puikioje, didelės apimties knygoje, skirtoje dailininko Piterio Snajerso kūrybai, skaitytojas ras daugiau kaip 200 paveikslų (tarp jų ir minėto „Salaspilio mūšio“) reprodukcijų, daug detalizuotų vaizdų, žemėlapių. Knyga vertinga ne tik besidomintiems menu, bet ir istorija.

Kommunikation durch symbolische Akte: religiöse Heterogenität und politische Herrschaft in Polen-Litauen. Stuttgart: Franz Steiner Verlag, 2010. 305 p.

Taip jau istoriškai susiklostė, kad Abiejų Tautų Respublika išsiskyrė savo tikėjimų įvairove. Katalikai, protestantai, stačiatikiai sugyveno su žydais, būta totorių ir karaimų. Nepaisant etninės ir konfesinės įvairovės, valstybėje nekilo religinių karų, nebūta ir didelio masto religinių konfliktų, ypač  būdingų to meto Europai. Abiejų Tautų Respublikoje nepavyko įkurti inkvizicijos teismų, čia vyravo taikingo sambūvio tradicijos. Nors katalikybė oficialiai buvo laikoma vyraujančia, kitų konfesijų bei religinių bendruomenių atstovai taikiai sugyveno ne tik miestuose bei miesteliuose, bet ir didikų dvaruose, jų įtaka buvo akivaizdi valstybinėje, regioninėje ir vietinėje politinėje praktikoje. Politiniai ir ekonominiai valdančiųjų interesai dažnai buvo gerokai svarbesni už religinius skirtumus. Vokiečių ir anglų kalbomis išleistame mokslinių straipsnių rinkinyje pateikiami šio reiškinio tyrimo rezultatai. Didžiausias dėmesys sutelkiamas į simbolinius veiksmus ir ritualus, kuriems padedant, atskiros grupės viešai skelbdavo savo pretenzijas į valdžią, įrodinėdavo savo religines tiesas. Darbuose pabrėžiama žodinių karų, rengiamų disputų svarba: jie skatino diskusijas ne tik religinėmis, bet ir socialinėmis bei politinėmis temomis.

Baltische Geschichte: Esten, Letten und Litauer unter fremden Mächten: von der Frühzeit bis zu Beginn der nationalen Befreiungsbewegung. Halle (Saale): Mitteldeutscher Verlag, 2016. 319 p.

Pastaruoju metu estų, latvių ir lietuvių vaidmuo socialiniame ir politiniame Baltijos jūros regiono gyvenime tampa vis aktualesnis, nes baltų tautos ir valstybės su savo teritorijomis, žmonėmis ir likimais, paženklintos ilgaamžio svetimtaučių viešpatavimo, visada buvo pagrindinis Rytų ir Vakarų civilizacijas jungiantis tiltas. Autoriai, pripažinti Rytų Europos istorijos žinovai, supažindina su Baltijos regiono istorine raida, pateikia savo įžvalgas ir taip leidžia geriau suprasti dabartį. Pirmoje leidinio dalyje jie apžvelgia esminius dabartinių Baltijos valstybių pirmtakų raidos etapus iki tautinio išsivadavimo judėjimo pradžios XIX–XX amžiuje, o antroje – pristato tyrimus įvairiomis Baltijos šalių istorijos temomis, tokiomis kaip švietimo sistemos klausimai, mokyklų ir universitetų veikla, jų reformos bei modernizavimas, masonų ložės, pietizmo išplitimas Baltijos šalyse ir kt. Skaitytojas čia ras ir garsios vokiečių kalbininkės Gertrūdos Benzės, ilgus metus tyrusios Mažosios Lietuvos raštijos istoriją, straipsnį, skirtą Fabijono Ulricho Glazerio giesmynui Kelos Nobažnos Giesmes.

 Farbe bekennen!: Bilder im Spannungsfeld der Religionen vom frühen Christentum bis zur Kunst der Moderne. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2020. 144 p.

Knygoje apžvelgiamas sakralinių paveikslų atliekamas vaidmuo, vaizdavimo tradicijos ir pokyčiai, sąveikaujant religijoms. Atskleidžiamas religijų poveikis meno raidai, taip pat ir tikinčiųjų bendruomenių bei religinių institucijų meno kūrinių vertinimas. Remiantis nuo vėlyvosios Antikos iki 1960 metų laikotarpį apimančiais pavyzdžiais, straipsniuose nagrinėjamas įvairių pasaulio religijų požiūris į vaizduojamąjį meną. Ypač daug dėmesio skiriama atvejams, kai paveiksluose persipina keleto religijų ar konfesijų meninio vaizdavimo būdai, nesvarbu – socialinių, religinių ir politinių pokyčių ar misionieriškų siekių fone. Judaizmo, krikščionybės, islamo ir budizmo tarpkultūrinių vertybių perdavimo formų, funkcijų ir motyvų analizė padeda išsiaiškinti panašumus ir skirtumus: kuo skiriasi įvairių religijų ir konfesijų požiūris į religinių paveikslų vaizdinius? Kiek galima įžvelgti tam tikrai epochai būdingų ir socialiai ar politiškai nulemtų vaizdavimo skirtumų? Kokie buvo vaizdinių motyvų ir vaizdavimo tradicijų perėmimo tikslai?

Ceming, Katharina; Werlitz, Jürgen. Die verbotenen Evangelien: apokryphe Schriften. Wiesbaden: Marixverlag, 2010. 264 p.

Krikščioniškos žinios apie Jėzaus gyvenimą ir mirtį pirmiausia remiasi Naujojo Testamento knygų vaizdiniais ir teiginiais. Tačiau yra kur kas daugiau raštų iš pirmųjų krikščionybės dienų, kuriuose kalbama apie Jėzaus gyvenimą, jo žodžius ir darbus, mirtį ir prisikėlimą. Daugelis apokrifinių raštų, kurie netapo Naujojo Testamento dalimi, buvo rasti XIX–XX a., kai kurių išlikę tik fragmentai. Tai II–IV amžių kūriniai, kurių pateiktam liudijimui apie Jėzų Kristų nepritarė Bažnyčia, jie nebuvo skaitomi bažnytinėse pamaldose, o galiausiai buvo uždrausti. Šiandien apokrifai domina ne tik teologus, bet ir istorikus, jie atspindi istorinį Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mokymą, padeda suprasti ankstyvąją krikščionybę. Nors apokrifai buvo išstumti iš bažnytinės krikščionybės tradicijos, jie yra įspūdingi įvairių ankstyvųjų krikščionių raštų ir tikėjimo tradicijų liudijimai. Monografijoje surinkti svarbiausi iš šių senovinių tekstų, tarp jų Marijos Magdalietės bei Judo evangelijos. Patikimi tekstų vertimai, aiškinamosios pastabos bei komentarai daro šiuos literatūros turtus prieinamus visiems besidomintiems religijos ir kultūros istorija.

Arnauld, Andreas von; Klein, Christian. Weil Bücher unsere Welt verändern: vom Nibelungenlied bis Harry Potter. Darmstadt: wbg Theiss, 2019. 400 p.

Knygos keičia mūsų pasaulį. Jos skatina naujoviškai mąstyti, dažnai daro poveikį kultūriniams ir socialiniams pokyčiams, skleisdamos revoliucines idėjas ir mintis, naujas pasaulėžiūras bei įžvalgas, nustatydamos kultūrinius modelius ar nurodydamos elgesio taisykles, sutirštindamos ore tvyrančią nuotaiką ar suformuluodamos susiklosčiusių aplinkybių esmę. Autoriai chronologine tvarka pristato 99 knygas. Rinkdamiesi tekstus, autoriai teigia įsitikinę, kad visi šie kūriniai turėjo įtakos socialiniams ir kultūriniams pokyčiams bei svarbiausių idėjų raidai, jie ypač ryškiai atspindi vyraujančią laikmečio dvasią. Dėmesys sutelkiamas į labai skirtingų sričių tekstus. Be literatūros kūrinių, skaitytojas ras įvairių mokslinių veikalų, politinių brošiūrų, filosofinių traktatų bei teisinių dokumentų. Tarp autorių yra Homeras, Martynas Liuteris, Imanuelis Kantas, Frydrichas Nyčė, Johanas Volfgangas Gėtė, Karlas Marksas, Konradas Dudenas, Maksas Plankas, bet taip pat Džoana Rouling ir Hapė Kerkelingas.

Belting, Hans. Spiegel der Welt: die Erfindung des Gemäldes in den Niederlanden. München: C.H.Beck, 2019. 293 p.

Knygoje pasaulinio garso meno istorikas ir teoretikas Hansas Beltingas pateikia savo įžvalgas apie XV a. Nyderlandų tapybą, sukėlusią pamatinę revoliuciją dailės istorijoje. Ankstyvosios Nyderlandų tapybos stilius ženkliai skyrėsi nuo to paties meto italų tapybos. Jam būdingas aiškiai išreikštas realizmas, dėmesys detalėms, raiškios, sodrios audinių ir objektų faktūrų spalvos, religinis simbolizmas. XV a. Nyderlandų tapytojai daugiausia dirbo religinėmis temomis ir retai tapė pasakojamo pobūdžio ciklus ar kūrinius mitologiniais motyvais, o tai buvo populiaru Italijoje. Kitas skiriamasis bruožas – nauja aliejinės tapybos technika, kuriai būdinga lygūs, tarsi emaliu dengti paviršiai, siekis perteikti daiktų medžiagiškumą, sukurti erdvės ir šviesos iliuziją. Dar viena naujovė buvo vaizdo dviprasmiškumas, tarsi atspindys veidrodyje, kai be empirinio išorinio vaizdo matomas ir vidinis mentalinis. Remdamasis dailininkų Jano van Eiko, Hugo van der Guso, Rogiro van der Veideno, Jeronimo Boscho kūriniais, autorius atskleidžia naujovių atsiradimą ankstyvojoje Nyderlandų tapyboje, jų raidą ir kaitą.

Knöll, Stefanie. Der spätmittelalterlich-frühneuzeitliche Totentanz im 19. Jahrhundert: zur Rezeption in kunsthistorischer Forschung und bildlicher Darstellung. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2018. 256 p.

Vėlyvaisiais Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais mene, muzikoje bei literatūroje išpopuliarėjo mirties šokio motyvas. Ši gyvybės trapumo ir žmonių lygybės mirties akivaizdoje alegorija buvo vaizduojama bažnyčių ir kapinių koplyčių freskose, knygų grafikoje. Mirtis buvo vaizduojama ne tik kaip neišvengiamybė, bet ir kaip tam tikras akimirkos netikėtumas: ji užklumpa bylas nagrinėjantį teisininką, celėje besimeldžiančią vienuolę, pinigus skaičiuojantį pirklį ar žemę ariantį valstietį. Menininkų darbai tarytum sako, kad nors visi mes suvokiame esantys tik laikini svečiai šiame pasaulyje, mirtis dažnai atsėlina netikėtai. Kaip pastebi studijos autorė, ir šiandien aktualus mirties šokio motyvas: nors laikui bėgant jis nuolat kito, tačiau pasirodė esąs ilgaamžis. Keitėsi ir makabriško ciklo suvokimas bei interpretacija. Pagrindinį dėmesį autorė sutelkia į mirties šokio suvokimą XIX a. mene bei meno istorijos tyrimuose. Leidinio pabaigoje pateikiamos tyrimo išvados, samprotavimai, pastabos, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, iliustracijų nuorodos.

Thern, Tanja. Descartes im Licht der französischen Aufklärung: Studien zum Descartes-Bild Frankreichs im 18. Jahrhundert. Heidelberg: Manutius Verlag, 2018. 484 p.

Žymus prancūzų filosofas, matematikas, fizikas, fiziologas Renė Dekartas (1596–1650) laikomas moderniosios filosofijos pradininku. Jo filosofija turėjo įtakos Dž. Lokui, G. V. Leibnicui, B. Spinozai, I. Kantui. Tačiau žiūrint istoriškai, šiandien vyraujantis Dekarto įvaizdis jokiu būdu nėra savaime suprantamas dalykas. Peikiamas, niekinamas, pusiau pamirštas – tokia Dekarto įvaizdžio kaita Apšvietos epochoje stebina ir akivaizdu, kad dabartinis filosofo vertinimas įsitvirtino tik XIX amžiaus pradžioje. Šioje išsamioje monografijoje autorė pirmą kartą atskleidžia, kaip iš tikrųjų Renė Dekartas buvo vertinamas Prancūzijoje XVIII amžiuje. Ji atsižvelgia ne tik į gerai žinomą Voltero antikartezianizmą, bet ir, remdamasi daugybe liudijimų iš matematikos, fizikos ir metafizikos sričių, taip pat literatūriniais tekstais bei akademiniais raštais, visais atžvilgiais nagrinėja įvairius požiūrius, suformavusius nevienareikšmį Dekarto įvaizdį prancūzų Apšvietos epochoje. Ši solidi monografija skirta visiems, besidomintiems filosofijos, literatūros ir prancūzų Apšvietos laikotarpio minties istorija. Leidinį papildo literatūros ir vardų rodyklės.

Lauer, Gerhard. Lesen im digitalen Zeitalter. Darmstadt: wbg Academic, 2020. 262 p.

Skaitmeninimas ir naujų technologijų atsiradimas sukėlė daugybę pokyčių įvairiose gyvenimo srityse, neaplenkė ir knygų skaitymo įpročių. Skaitymas internete ir skaitmeninėje aplinkoje atėjo į mūsų kasdienybę nepastebimai ir negrįžtamai, pakeitė tradicinius tekstų pateikimo, sklaidos ir saugojimo būdus. Daugelis baiminosi, kad skaitymas praras savo svarbą, todėl buvo atlikta nemažai tyrimų, kaip šeima ir mokykla veikia šį procesą, ieškota skaitymo motyvacijos, atsirado įvairios skaitymo skatinimo programos. Knygos autorius pastebi, jog skaitoma ne mažiau, o ir naujų leidinių skaičius kasmet auga, nepaisant to, kad leidyba šiandien susiduria su naujais iššūkiais ir išbandymais. Gerhardas Laueris apžvelgia, kaip knygų pasaulį ir skaitymo praktiką veikia naujos technologijos, kaip ir ką skaito jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės, kaip leidėjai ir knygynai sprendžia skaitmeninimo iššūkius ir kokius visiškai naujus skaitymo būdus renkasi skaitmeninės platformos.

Lopez, Donald S. Jr. Prisoners of Shangri-La: Tibetan Buddhism and the West. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2018. 283 p.

Vakarų pasaulio vaizduotėje Tibetas atrodo kaip egzotiška, mistinė, paslaptinga šalis, nutolusi nuo šiuolaikinio gyvenimo beprasmybės ir puoselėjanti dvasines vertybes, kurių seniai neteko Vakarai. Šioje knygoje nagrinėjama Tibeto budizmo recepcija Vakaruose, atskleidžiant tikrąją Tibeto dvasinę istoriją kaip daug sudėtingesnę ir ne tokią idealią, kaip ją romantiškai įsivaizduoja Vakarai. Atskleidžiama, kaip Rytų religijos entuziastingai priimamos, bet menkai suvokiamos Vakarų kultūroje. Ši knyga papildys LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomą turtingą leidinių apie Tibeto mediciną, kultūrą, istoriją ir kalbą rinkinį, kurio daugumą knygų Biblioteka gavo iš pasaulyje garsaus Tibeto medicinos žinovo Donato Butkaus asmeninės kolekcijos.

Women’s experiences of repression in the Soviet Union and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2018. 196 p.

Remiantis išsamiomis biografijų, autobiografijų, memuarų ir žodinės istorijos duomenų studijomis,  šioje knygoje atskleidžiama, kokias represijas patyrė moterys buvusio sovietinio bloko šalyse. Daugiausia dėmesio skiriama laikotarpiams, kai kilo didžiausios represijų bangos: 1937 m. Sovietų Sąjungoje, 1941 m. Lietuvoje ir Lenkijoje, 1948 m. Čekoslovakijoje ir 1956 m. Rumunijoje. Parodoma, kad sovietiniame bloke moterys patirdavo ne tik tiesioginių represijų, bet ir būdavo terorizuojamos kaip areštuotų, kalinčių ir mirties bausme nubaustų asmenų šeimos narės.

Staddon, John. Scientific method: how science works, fails to work, and pretends to work. London; New York: Routledge, 2018. 148 p.

Gyvenant skaitmeniniame pasaulyje informacijos pertekliaus sąlygomis, daugybei žmonių tampa vis sunkiau atskirti melagienas nuo mokslinių faktų. Šioje lengvai skaitomoje knygoje pateikiamas mokslinio mąstymo ugdymo vadovas. Aptariama, kuo skiriasi socialinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų metodai, skiriant ypatingą dėmesį socialinius mokslus kamuojančiomss problemoms, kai madingos idėjos dažnai grindžiamos nepatikrintomis teorijomis. Teigiama, kad kiekvienas raštingas žmogus turėtų būti susipažinęs su mokslinio mąstymo standartais ir mokėti atskirti gerą mokslą nuo blogo. Aptariami konkretūs pavyzdžiai, kai mokslininkai sprendžia savo sričių problemas. Knyga suteikia skaitytojui galimybę susikurti kritišką, pagrįstą požiūrį į mokslinę praktiką.

Imagined communities: constructing collective identities in medieval Europe. Leiden; Boston: Brill, 2018. 395 p.

Šiame esė rinkinyje kalbama apie Viduramžiams būdingų socialinių grupių tapatybės klausimus. Aptariamos  Europos tautų, karališkųjų dinastijų, aristokratų elito, miestelėnų, vienuolių ir kitų bendruomenių ypatybės ir siekiai. Pateikiamos svarbios įžvalgos apie kolektyvinį Viduramžių mentalitetą ir įvairių grupių savimonės raidą.

Social media and politics in Central and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2018. 207 p.

Knygoje atskleidžiama socialinės ir skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raida įvairių Centrinės ir Rytų Europos šalių politiniame gyvenime. Aptariamas tokios žiniasklaidos vaidmuo konkrečiomis politinėmis aplinkybėmis: 2012 m. Maskvoje vykusiuose politiniuose protestuose, 2013–2014 m. Ukrainos Euromaidane, kelių valstybių rinkiminėse kampanijose. Lietuvai skirtame esė nagrinėjama, kaip šalies seksualinių mažumų aktyvistai naudoja socialinę žiniasklaidą, kovodami už savo teises.

Aust, Cornelia. The Jewish economic elite: making modern Europe. Bloomington: Indiana University Press, 2018. 217 p.

Knygoje aptariamas žydų ekonomikos elito iškilimas Centrinėje ir Rytų Europoje XIX amžiuje. Nagrinėjant kelių žydų verslininkų, prekybininkų ir bankininkų šeimų veiklą ir kilnojimąsi iš vienų kraštų į kitus, atskleidžiami iki šiol beveik nežinomi Europos ekonomikos veikėjų tinklai. Parodoma, kaip šių tinklų sukūrimą ir plėtrą veikė santuokos bei giminystės ryšiai, moterų ekonominė veikla, valstybių politika žydų atžvilgiu, geopolitiniai įvykiai, geografinis žydų šeimų mobilumas ir kiti veiksniai.

Constable, Giles. Medieval monasticism. London; New York: Routledge, 2018. 217 p.

Šiame tome surinkti garsaus Viduramžių tyrinėtojo, Prinstono universiteto profesoriaus pagrindiniai straipsniai apie Europos bažnyčios ir vienuolystės istoriją, aprėpiant laikotarpį nuo IV iki XIV amžiaus. Pagrindiniame straipsnyje aptariamos XI–XIII a. religinės bendruomenės įvairiose Europos šalyse. Kituose straipsniuose nagrinėjami specifiniai vienuolių institucijų ir dvasinio gyvenimo dalykai.

Riasanovsky, Nicholas V.; Steinberg Mark D. A history of Russia. New York; Oxford: Oxford University Press, 2019.

Naujame papildytame žymių Rusijos istorijos specialistų knygos leidime glaustai apžvelgiama visa šalies istorija nuo seniausių laikų iki 2017 metų. Remdamiesi naujausiais istorijos tyrimais, autoriai objektyviai, nešališkai ir proporcingai nagrinėja politinius, karinius, ekonominius ir kultūrinius Rusijos istorijos dalykus. Šiame leidime aptariami ir Putino valdymo laikais Ukrainoje bei kitose Rusijos kaimyninėse valstybėse vykę istoriniai procesai.

From Antisemitism to Anti-Zionism: the past and present of a lethal ideology. Boston: Academic Studies Press, 2017. 426 p.

Šiame rinkinyje skelbiama 14 aukštos kokybės mokslinių straipsnių, kuriuos parašė žymiausi šios srities specialistai iš Europos, JAV, Kanados, Australijos ir Izraelio. Nors dauguma autorių pripažįsta skirtumą tarp antisionizmo ir antisemitizmo, straipsniuose bandoma įrodyti, kad neapykanta Izraelio valstybei didžiąja dalimi kyla iš neapykantos žydų tautai.

Janiv, Bracha. The carved wooden Torah arks of Eastern Europe. Liverpool: The Littman Library of Jewish Civilization, 2017. 321 p.

Didžioji dalis Rytų Europos sinagogas puošusių Toros arkų (altorių) buvo sunaikinta XX a. pasaulinių karų metu. Remiantis šimtais išlikusių prieškarinių Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių sinagogų interjero nuotraukų, šioje knygoje pateikiama išsami istorinė ir meninė drožtų medinių Toros arkų studija. Aptariamos žydų religinio meno formos ir tradicijos. Knygos pabaigoje pateikiamas 150 drožtų medinių Toros arkų sąrašas pagal sinagogų buvimo miestus.

Routledge handbook of gender and environment. Edited by Sherilyn MacGregor. London; New York: Routledge / Taylor & Francis Group, [2017]. XXII, 519 p.

Šiame tarpdalykiniame vadove siūloma plati feministinio požiūrio į aplinkos problemas apžvalga. Įspūdingas feminisčių rašytojų būrys iš viso pasaulio išsamiai tyrinėja, kaip lyčių nelygybė susijusi su aplinkos krizėmis. Teigiama, kad vyriškumas ir priespauda dėl lyties tiesiogiai susiję su aplinkos išnaudojimu ir naikinimu. Knyga bus įdomi visiems, besidomintiems ekofeminizmu.

The Oxford handbook of social movements. Edited by Donatella Della Porta and Mario Diani. Oxford: Oxford University Press, 2017. XV, 835 p.

Šiame novatoriškame tome išsamiai nagrinėjami socialinių judėjimų tyrimai. Žymūs politologai ir sociologai 53 esė aptaria šios srities tyrimų teorines perspektyvas, socialinių judėjimų raidą, organizaciją, veiklų repertuarą, kultūrinius ir politinius aspektus, indėlį skatinant pokyčius socialiniame bei politiniame gyvenime ir kt.

Papier im mittelalterlichen Europa: Herstellung und Gebrauch. Berlin: De Gruyter, 2015. 330 p.

Kolektyvinėje gausiai iliustruotoje mokslinėje studijoje spausdinami straipsniai vokiečių ir anglų kalbomis, skirti popieriaus gamybai ir jo naudojimui Viduramžių Europoje aptarti. Šis bendras tarpdalykinis istorikų, knygotyrininkų, archeologų, archyvarų, restauratorių ir rankų darbo popieriaus gamintojų darbas atveria kelią gilesniems tyrimams. Autoriai apžvelgia popieriaus atsiradimą ir pergalingą paplitimą Europoje XI–XV amžiais ir sutaria, kad popierius dėl kainos pranašumo ir gamybos žaliavų prieinamumo ne tik išstūmė anksčiau vyravusį pergamentą, bet ir buvo lemiama raštijos augimo vėlyvaisiais Viduramžiais prielaida. Jie pabrėžia empirinių tyrimų svarbą, aiškinant popieriaus naudojimo paplitimą tiek geografiniu, tiek socialiniu požiūriu. Remdamiesi šiaurės Italijos, pietvakarinės Vokietijos dalies bei Belgijos popieriaus malūnų pavyzdžiais, tyrėjai aprašo popieriaus gamybą, pasakoja apie prekybą šia nauja preke visoje Europoje.

Boardley, John. Die Erfindung des Buchs: zwölf Innovationen der frühen Druckgeschichte. Darmstadt: wbg Academic, 2020. 192 p.

Autorius išsamiai apžvelgia knygų spausdinimo istoriją nuo ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knygų – inkunabulų, iliustracijų, pirmojo natų bei žemėlapių spausdinimo iki pirmosios vaikiškos knygos. Šiuolaikinės knygos spausdinimo išradėju laikomas Johanas Gutenbergas, tačiau klaidinga būtų manyti, kad spausdintinės knygos atsiradimas yra vien tik jo nuopelnas. Prie daugelio sumanymų, idėjų, naujovių prisidėjo ne vienas XV a. antrojoje pusėje kūręs žmogus įvairiuose Europos miestuose. Autorius pabrėžia spaudos išradimo svarbą, parodo, kokios istorinės prielaidos ir techninės naujovės paveikė jo radimąsi. Knygoje pristatomi spaustuvininkai ir leidėjai, ieškoję ir radę novatoriškus sprendimus, kaip plėtoti ir tobulinti judančių metalinių raidžių liejimo prietaiso galimybes, sukūrę knygų iliustracijų spausdinimo būdus. Novatoriškų pasiekimų tyrimai yra moksliškai pagrįsti ir dokumentuoti gausiomis iliustracijomis. Skaitytojas čia ras atsakymus į daugelį klausimų: Kaip buvo kuriami pirmieji šriftai? Kas išrado kursyvą? Kokie techniniai išradimai leido spausdinti spalvotai ir kur buvo išspausdinta pirmoji muzikinė knyga?

Dickel, Hans; Uhl, Almut. Die Bildgeschichte der Botanik: Pflanzendarstellungen aus vier Jahrhunderten in der Sammlung Dr. Christoph Jacob Trew (1695–1769). Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2019. 222 p.

Knygoje augalų vaizdavimo raida tiriama atsižvelgiant į botanikos mokslo istoriją ir lyginant keturių šimtmečių botaninius piešinius. XVI amžiaus vaistažolių knygose svarbiausia buvo naminių vaistinių ir naudingų augalų farmacinis poveikis, o Apšvietos laikais – didinamųjų stiklų ir mikroskopų pagalba aptikti augalų pasaulio botanikos dėsniai. Niurnbergo miesto gydytojas Christofas Jakobas Trojus (Christoph Jacob Trew, 1695–1769) ne tik įsigijo svarbiausią to meto botaninių knygų ir iliustracijų kolekciją, bet ir pats išleido puikias knygas apie augalus – Plantae selectae ir Herbarium Blackwellianum. Padedamas savo menininkų, tarptautinei mokslininkų bendruomenei jis pristatė didelio formato spalvotus botaninius naujai iš užsienio atvežtų egzotinių augalų piešinius. Knygą praturtina gausios iliustracijos, botaninių terminų glosarijus, literatūros ir autorių rodyklės.

Lemster, Michael. Die Mozarts: Geschichte einer Familie. München: Benevento, 2019. 383 p.

Mocartų istorija prasideda ne Zalcburge, o mažame kaimelyje netoli Augsburgo. Būtent čia glūdi šios šlovingos šeimos šaknys. Mocartų šeimoje buvo žemdirbių, skulptorių, laikrodininkų ir kunigų, mūrininkų, spaustuvininkų ir knygrišių, mokytojų bei trys kartos garsių muzikų: pianistų, vargonininkų, smuikininkų, kompozitorių, muzikos verslininkų. Knygoje Michaelis Lemsteris (Michael Lemster) pasakoja apie Mocartų iškilimą ir žlugimą nuo šeimos pirmtakų XV amžiuje iki paskutinio jų palikuonio mirties 1965 metais. Šį gyvą šeimos istorijos pasakojimą autorius įterpia į Europos istoriją. Mocartų, kurių klestėjimas prasidėjo po Trisdešimties metų karo, charakterį formavo ir užgrūdino skaudūs istoriniai įvykiai bei aplinkybės. Mocartai kūrybiškai ir ambicingai įveikė savo laiko iššūkius. Šeimos narių biografijose gausu pakilimų ir krizių, mįslių ir legendų, gandų bei keblių situacijų. Puikiai jausdamas laiko dvasią, Lemsteris bando atsakyti į klausimus: Ar didžioji Volfgango Amadėjaus Mocarto gyvenimo meilė buvo jo pusseserė Marija Ana Teklė? Ar sirgo jis Tureto sindromu? Ar jo žmona Konstancija buvo šeimos žlugdytoja, o galbūt šlovės gelbėtoja? – ir į daugelį kitų.

Künzl, Ernst. Der große Kunstraub: Orient, Griechenland, Rom, Byzanz. Oppenheim am Rhein: Nünnerich-Asmus Verlag & Media, 2019. 167 p.

Ginklai, statulos, paveikslai, tauriųjų metalų indai, net ištisos bibliotekos ir didžiuliai obeliskai dažnai tapdavo pergalingų karo žygių grobiu. Meno kūrinių grobimas prasidėjo Rytuose II–I tūkstantmetyje pr. Kr., kai elamitai, asirai ir babiloniečiai pagrobė savo nugalėtų priešų kultūrinį turtą, o viršūnę pasiekė Senovės Romoje, kur karvedžiai triumfo eisenose rodydavo karo trofėjus. Romos respublikos aristokratai bandė pranokti vieni kitus pergalės šventėse, triumfai būdavo vis prašmatnesni, su nemokamomis vaišėmis žiūrovams ir kitomis pramogomis. Viduramžiais labai populiaria tapo krikščioniškų relikvijų medžioklė. Meno kūrinių ir kultūros vertybių restitucija (grąžinimas) buvo retas reiškinys – net Aleksandro Makedoniečio ar imperatoriaus Augusto restitucijos sutartys buvo sudarytos, siekiant politinių tikslų. Autorius vaizdžiai pasakoja meno kūrinių ir kultūros vertybių grobimo istoriją, aiškina motyvus, gvildena kultūros vertybių vagysčių problemas, kurios pastaruoju metu sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo visame pasaulyje.

Norbertine Bresslern-Roth: Tiermalerin. Graz: Leykam-Buchverlag, 2016. 399 p.

Knyga skirta žinomai Austrijos menininkei, grafikei Norbertinei Breslern-Rot (Norbertine Bresslern-Roth, 1891–1978). Pagrindinė jos paveikslų, akvarelių, piešinių, grafikos darbų tema – gyvūnai. Gyvūnų vaizdavimas turi labai senas tradicijas. XVI a. susiformavo animalistinis peizažas kaip atskiras žanras, kuriam būdingas romantiškas žavėjimasis gyvūnais, idiliškas jų aplinkos vaizdavimas. Šis harmonijos ir idilės poreikis būdingas ir Norbertinės Breslern-Rot kūriniams. Po kelionės į Libiją 1928 m. menininkė vis dažniau vaizduoja Afrikos, Ramiojo vandenyno ir įvairių čiabuvių pasaulius bei pateikia idealizuotą požiūrį į simbiotinius žmonių ir gyvūnų santykius. Jautrus nuotaikos perteikimas darbuose vaidina svarbų vaidmenį, vaizduojant žmones ir gyvūnus. Tokiu būdu ji rado labai asmenišką tapybos stilių. Jos paveikslams būdingas freskos efektas, spalvų ryškumas bei skaidrumas, jos dekoratyvinės grafikos darbuose persipina Art nouveau ir japoniškos spalvotos ksilografijos stiliai.

Angelika Kauffmann: unbekannte Schätze aus Vorarlberger Privatsammlungen. München: Hirmer, 2018. 303 p.

Dailininkė Angelika Kaufman (Kauffmann, 1741–1807), dar būdama gyva, sulaukė tarptautinio pripažinimo: jos talentu žavėjosi Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang Goethe), Džošua Reinoldsas (Joshua Reynolds) ir daugelis kitų iškilių žmonių. Ji dirbo Vokietijoje, Anglijoje ir Italijoje, buvo Bolonijos, vėliau Florencijos, Romos, Venecijos bei Britanijos karališkosios meno akademijos narė, nuolatinė tarptautinių parodų dalyvė. Didžiausią jos kūrybos dalį sudaro portretai ir paveikslai istoriniais-mitologiniais motyvais. Gausiai iliustruotoje knygoje atskleidžiami menininkės gyvenimo bei kūrybos faktai, pirmą kartą pristatomi darbai iš asmeninės kolekcijos. Knygoje skaitytojas taip pat ras puikius A. Kaufman darbus iš viešųjų kolekcijų, įskaitant paveikslus, liudijančius dailininkės „sielos giminystę“ su Anhalto Desau princese Luize Henriete (Luise Henriette, 1750–1811), jos ankstyvuosius bei paskutinius kūrinius, piešinius, atspindinčius draugystę su Gėte ar santykius su vyru Antonijumi Zučiu (Antonio Zucchi), didžiausią iki šiol atliktą A. Kaufman ofortų apžvalgą.

Venjakob, Judith. Der Hexenflug in der frühneuzeitlichen Druckgrafik: Entstehung, Rezeption und Symbolik eines Bildtypus. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2017. 286 p.

Pasaulyje turbūt nėra kultūros, kuri neturėtų legendų ar padavimų apie raganas. Ir nors jos minimos nuo pačių seniausių laikų, tačiau didžiausią įtaką jų vaizdavimui turėjo raganų medžioklės karštinė, trukusi nuo XIV iki XVII amžiaus. Šis laikotarpis įkvėpė ne vieną žymų menininką sukurti paveikslą šia tema. Ar raganos gali skraidyti – o jei gali, tai kaip? Paveikslai ir graviūros aiškiai parodo raganų skrydį. Judita Venjakob savo tyrime atkreipia dėmesį į šį ypatingą raganų ikonografijos motyvą grafikoje, pabrėžia, kad būtent skrydis yra lemiamas raganų atvaizdo bruožas. Autorė nagrinėja raganų vaizdavimą vėlyvųjų Viduramžių knygų iliustracijose, tarp jų du seniausius išlikusius atvaizdus. Ypač daug dėmesio skiriama žinomiausio demonologijos veikalo „Raganų kūjis“ (lot. Malleus Maleficarum) iliustracijoms, turėjusioms lemiamą reikšmę raganos įvaizdžio susidarymui ir sklaidai. Knyga atveria naują požiūrį į XV–XVII amžiaus raganų įvaizdį: ne katilo, velnio ar šabašo, bet skrydžio ikonografija aiškinama kaip skiriamasis vaizduojamų raganų ženklas.

Thomas Herbst, 1848–1915: Liebermanns Freund, Lichtwarks Hoffnung. Fischerhude: Atelier im Bauernhaus, 2015. 128 p.

Pirmojo Hamburgo dailės galerijos direktoriaus Alfredo Lichtvarko (Alfred Lichtwark) laikais dailininkas Tomas Herbstas buvo vienas žymiausių vokiečių impresionizmo menininkų. Net jo draugas Maksas Lybermanas (Max Liebermann), su kuriuo Herbstas kartu mokėsi Berlyne, Veimare ir Miunchene bei lydėjo jį studijų kelionėse į Paryžių, o vėliau į Olandiją, kreipdavosi į jį patarimų ir pamokymų. Būdamas seniausiu „1897 m. Hamburgo menininkų klubo“ dailininkų po atviru dangumi nariu, Herbstas mieliau atsidėjo peizažo tapybai Šiaurės Vokietijoje. Mėgstamiausi  jo motyvai buvo skurdūs Elbės pelkių kraštovaizdžiai su karvių, arklių ir avių stafažais, kasdienė kaimo buitis ir vaikų portretai. Herbsto peizažams daugiausia poveikio turėjo Barbizono mokyklos prancūzų tapytojų kūryba. Kadangi menininkas gyveno gana uždarą gyvenimą, buvo užsisklendęs savyje, miesto meno pasaulis liko jam svetimas. Tad nenuostabu, kad jo kūryba po mirties buvo greitai pamiršta. Ši knyga, išleista Tomo Herbsto 100-ųjų mirties metinių proga, praskleidžia ne vieną nežinomą ar visuomenės užmirštą menininko biografijos ir kūrybos puslapį.

Beck, Friedrich; Beck, Lorenz Friedrich. Die Lateinische Schrift: Schriftzeugnisse aus dem deutschen Sprachgebiet vom Mittelalter bis zur Gegenwart. Köln: Böhlau Verlag, 2007. XII, 675 p.

Istorinių rašytinių dokumentų iššifravimas yra būtina sąlyga, norint suprasti ir paaiškinti senuosius rašytinius šaltinius. Šiame darbe išsamiai aprašoma lotyniškojo šrifto raida vokiškai kalbančiuose kraštuose. Daugiausia dėmesio autoriai skiria šimtmečiams nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šių dienų, kadangi didžioji dauguma rašytinių dokumentų mus pasiekė būtent iš šio laikotarpio. Knygoje pristatomi ne tik oficialių dokumentų bei knygų šriftai, bet ir kursyviniai verslo šriftai, individuali svarbių asmenybių rašysena, taip pat aprašomas pradinio vieningo lotyniškojo šrifto skilimas į vadinamąjį „vokiškąjį“ ir „lotyniškąjį“ (antikvos) šriftą. Leidinys gausiai iliustruotas, jame pateikiama apie 250 įdomių savo turiniu ir plačiai paplitusių pavyzdžių iš vokiškai kalbančių kraštų archyvų. Šis darbas ne tik didelis indėlis į paleografijos specialiąją literatūrą, bet ir puiki skaitymo bei pratybų knyga archyvų vartotojams ir visiems, besidomintiems istorija.

Frugoni, Chiara. A day in a medieval city. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2005. xii, 206 p.

Garsi italų istorikė, Viduramžių tyrinėtoja atskleidžia kasdienį Viduramžių miesto gyvenimą. Skaitytojas tarsi vedamas per Viduramžių miestą, kur jis praleidžia dieną, susipažindamas su įvairiais privataus bei visuomenės gyvenimo dalykais. Tarp aptariamų temų – miestų planavimas, prekyba ir amatai, neturtas, religinės praktikos, mokymasis, vaikų ugdymas, higiena, valgymo įpročiai, laisvalaikio užsiėmimai ir daugelis kitų. Knyga kupina įdomių detalių ir istorijų, gausiai iliustruota miesto gyvenimą atspindinčių rankraščių miniatiūrų, freskų, raižinių ir tapybos kūrinių reprodukcijomis.

Frugoni, Chiara. Books, banks, buttons and other inventions from the Middle Ages. New York: Columbia University Press, 2003. 178 p.

Prabangiai iliustruotoje, įtraukiančioje knygoje aptariami žmonijos gyvenimą pakeitę Viduramžių išradimai ir buitiniai patobulinimai. Tai ne tik antraštėje minimos knygos, bankai ir sagos, bet ir akiniai, žaidimo kortos, makaronai, stalo šakutė, apatiniai drabužiai, mechaninis laikrodis, genealoginis medis ir net kačių laikymas patalpose. Viduramžiai parodomi kaip vaizduotės ir išradingumo kupinas laikotarpis, kuris labai skiriasi nuo populiaraus „tamsiųjų laikų“ stereotipo.

The Oxford handbook of Latin palaeography. New York: Oxford University Press, 2020. 1052 p.

Šiame esė rinkinyje tiriamas Vėlyvosios Antikos, Viduramžių ir Renesanso laikotarpių lotyniškų knygų paveldas, dėmesį ypač sutelkiant į šriftų įvairovę. Atskiri esė skirti svarbiausiems šriftams, aptariami jų tipai, kilmė, skiriamieji bruožai, paskirtis. Atskleidžiamos šriftų ypatybės skirtingose Europos šalyse. Nagrinėjamas  rankraštinių knygų formatas, gamyba ir prekyba, aptariamas raštininkų darbas, įvairių šalių skriptorijai ir bibliotekos, kiti rankraštinės knygos kultūros klausimai.

Gelbin, Cathy S.; Gilman, Sander L. Cosmopolitanisms and the Jews. Ann Arbor: University of Michigan Press, 2017. 343 p.

Knygoje nagrinėjama, kaip kosmopolitizmo sąvoka ir jos ryšys su žydiška tapatybe keitėsi nuo Apšvietos laikų iki šių dienų. Kalbama apie klajojančių žydų įvaizdžius: amžinas žydas, bešaknis kosmopolitas, išeivis, internacionalistas. Aptariamas požiūris į žydų kosmopolitizmą ir žydų požiūris į save Austrijos-Vengrijos imperijoje, nacistinėje Vokietijoje bei stalinistinėje Sovietų Sąjungoje.

The Routledge handbook of language and humor. New York; London: Routledge, 2017. 539 p.

Šiame tarpdalykiniame rinkinyje išsamiai apžvelgiami naujausi juoko ir humoro tyrimai kalbotyros, filologijos, psichologijos, sociologijos ir antropologijos mokslų sankirtoje. Aptariama daugybė įvairių temų: humoro ir juoko sąvokos, lingvistinės humoro teorijos, humoro vertimas, humoro žanrai, kognityvinė lingvistika, sociolingvistika, mandagumas, ironija ir sarkazmas, interneto humoras ir kt.

Medieval theatre performance: actors, dancers, automata and their audiences. Cambridge: D. S. Brewer, 2017. 282 p.

Nors Viduramžių teatro pasirodymo aplinka nemažai tyrinėta, pats pasirodymas sulaukė mažiau mokslininkų dėmesio. Šioje knygoje bandoma užkišti susidariusią spragą. Analizuojamos teatro pasirodymų rūšys ir eiga, vaidinami veikalai, lėlių ir mechaninių įrenginių naudojimas, dekoracijų, kostiumų ir grimo vaidmuo, santykis tarp atlikėjų ir žiūrovų.

Pentose, Roger. Fashion, faith and fantasy in the new physics of the universe. Princeton; Oxford: Princeton University Press, 2016. 501 p.

Provokuojančioje knygoje pasaulinio garso fizikas, Nobelio premijos laureatas teigia, kad mada, tikėjimas ir vaizduotė labai veikia priešakinius fizikos tyrimus, ypač tokių sričių kaip stygų teorija, kvantinė mechanika ir kosmologija. Mokslininkas kuria teoriją, pasitelkdamas vaizduotę, mada gali padaryti ją pernelyg paveikią, o tikėjimas trukdo kritiškam požiūriui į ją. Autorius taip pat aptaria, kaip mada, tikėjimas ir vaizduotė veikė ir jo paties darbus, nuo „neįmanomo trikampio“ iki „konforminės cikliškos kosmologijos“.

Marten-Finnis, Suzanne. Vilna as a centre of the modern Jewish press, 1840–1928. Bern: Peter Lang AG, 2004. 197 p.

Knygoje atskleidžiama, kaip XIX a. antroje pusėje Vilnius tapo išskirtinės svarbos žydų spaudos centru. Aptariamas laikotarpis nuo pirmojo Rusijos imperijoje periodinio leidinio hebrajų kalba Pirhei Tsafon pasirodymo 1840 m. iki 1928 m., kai žurnalo Di yidishe velt redakcija nustatė naujus žydų žurnalistikos standartus. Žydų spaudos raida nagrinėjama, atsižvelgiant į Rusijos imperijos modernėjimą ir marksistinio judėjimo radimąsi. Apžvelgiamos to meto žydų spaudos tradicijos, atskiri skyriai skirti Haskalah (Apšvietos) spaudos ir Bundo žurnalistikos raidai.

Visualizing the text: from manuscript culture to the age of caricature. Newark: University of Delaware Press, 2017. 323 p.

Šiame veikale nagrinėjamas teksto ir vaizdo santykis Naujaisiais laikais. Pasitelkiama gausybė XVI–XVIII a. knygų iliustracijų ir kitos vaizdinės medžiagos nuo rankraščių iliuminacijų iki karikatūrų. Aptariama, kaip vaizdai buvo kuriami, rodomi ir platinami, siekiant perteikti oficialią, mokslinę ar komercinę informaciją, literatūros idėjas, religinę ideologiją. Teksto vizualizacijos klausimai nagrinėjami iš knygos kultūros, menotyros, mokslo istorijos, literatūrologijos perspektyvos.

Davidson, Jane P. Patrons of paleontology: how government support shaped a science. Bloomington: Indiana University Press, 2017. 232 p.

Šioje studijoje atskleidžiama, kad valstybės finansavimas lėmė intensyvią paleontologijos mokslo plėtrą Europoje ir Amerikoje XIX a. ir XX a. pradžioje. Įvairių šalių vyriausybės skubėjo remti paleontologijos kasinėjimus, tokiu būdu siekdamos užtikrinti, kad būtų rasta strateginių mineralinių išteklių (pvz., anglies). Ši parama suformavo paleontologijos raidos kryptis ir nulėmė svarbius atradimus, kurių poveikis juntamas ir šiandien. Knyga pravers visiems, kurie domisi mokslo sričių raidą lemiančiais veiksniais.

Bottoni, Stefano. Long awaited West: Eastern Europe since 1944. Bloomington: Indiana University Press, 2017. 292 p.

Vienas iš žymiausių Rytų Europos studijų specialistų nagrinėja diskusijas keliančią Rytų Europos sąvoką. Atskleidžiama, kokie veiksniai sieja šio regiono šalis ir kodėl jis skiriasi nuo likusios kontinento dalies. Anot autoriaus, Rytų ir Vakarų Europos atskirtis yra ne tik socialinė bei ekonominė, bet ir psichologinė; po 2008 m. finansinės krizės ji tik pagilėjo. Knygoje pabrėžiama ypatinga Rytų Europos regiono geografinė ir politinė padėtis tarp problemose paskendusios Europos Sąjungos ir vis agresyvesnės Rusijos.

Emblems and the natural world. Leiden; Boston: Brill, 2017. 662 p.

Renesanso ir ypač Baroko laikais knygų grafikos, architektūros ir dailės kūriniuose buvo itin mėgstama emblema. Šio žanro pradininku laikomas Andrea Alčiatas (Alciato, 1492–1550), o jo pasekėjai dažnai sėmėsi įkvėpimo iš gamtos pasaulio. Botanika ir zoologija tapo Joachimo Kamerarijaus (Camerarius, 1534–1598) keturių emblemoms skirtų knygų pagrindinėmis temomis. Reikalingą informaciją apie gamtą emblemų kūrėjai rasdavo Antikos bei Renesanso gamtos istorijos kūriniuose ir Viduramžių bestiarijuose. Šioje tarpdalykinėje studijoje nagrinėjamas daugialypis emblemos žanro ryšys su gamtos pasauliu. Aptariama gamtą vaizduojančių emblemų simbolika, pagrindinių kūrėjų darbai, šaltiniai, kuriais jie rėmėsi, ir kt.

2021 m. gegužės mėnesį gautos naujos užsienyje išleistos knygos.

Chapoutot, Johann. Comprendre le nazisme. Paris: Éditions Tallandier, 2018. 426 p.

Daugybė archyvinių dokumentų, nuotraukų, filmų, medžiaginių ženklų liudija apie vieną šiurpiausių ir labiausiai dokumentuotų istorijos puslapių – nacizmą (1933–1945). Nepaisant jo esmėje glūdinčio absoliutaus blogio, milžiniško aukų skaičiaus, dėl nežmoniško budelių smurto tebėra abejojama, kartais netgi su skepticizmo apraiškomis. Studijos autorius nagrinėja, kodėl naciai buvo įsitikinę, kad socialinis ir politinis gyvenimas yra pagrįstas „biologija“, kaip Vokietijoje senųjų laikų antijudaizmas išsigimė į žudantį antisemitizmą, ir galiausiai, kaip „kultūrinė revoliucija“ paprastus žmones galėjo paversti barbarais.

Semelin, Jacques. La survie des juifs en France, 1940–1944. Paris: CNRS Éditions, 2018. 371 p.

Knygoje nagrinėjamas Prancūzijos žydų likimas 1940–1944 metais. Nepaisant  visuotinio žydų kaip rasės naikinimo plano ir Viši režimo bendradarbiavimo su naciais, net 75 proc. Prancūzijos žydų išvengė mirties. Per kasdienio gyvenimo istorijas autorius parodo, kaip persekiojami žydai išgyveno, sulaukė pagalbos ir žmonių palaikymo.

Drywa, Danuta. Stutthof: ślady pamięci. Sztutowo: Muzeum Stutthof w Sztutowie, [2019]. 267 p.

Štuthofo koncentracijos stovyklos muziejaus naujausias leidinys, kuriame pirmą kartą pateikiama itin gausi jo eksponatų ir archyvų medžiaga. Supažindinama su koncentracijos stovyklos realybe, papasakota buvusių kalinių žodžiais. Atminties pėdsakai – tai prisiminimai, dokumentai, nuotraukos, įkalintųjų atsivežti bei nelegaliai pagaminti stovykloje daiktai ir kt.

Pietrzkiewicz, Iwona. Kultura książki w zakonach męskich Wielkiego Księstwa Litewskiego XV–XVIII wieku. Kraków: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Pedagogicznego, 2019. 447 p.

Vienuolių ordinai dėl savo sandaros ypatumų buvo vienos svarbiausių institucijų, darančių poveikį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės intelektinės ir materialinės kultūros, meno, literatūros ir kalbos raidai. Vienuolynai gerokai prisidėjo prie istorinio ir kultūrinio identiteto išsaugojimo, buvo svarbi grandis, veikusi lotyniškosios kultūros sklaidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Wiśniowiecki, Janusz Antoni. Ilias Polski (1700–1710). Warszawa: Wydawnictwo Neriton, 2018. 329 p.

Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjo, Lietuvos didžiojo pataurininkio Jonušo Antano Višnioveckio (1678–1741) originalaus kūrinio, atrasto 2015 metais, pirmasis leidimas. Garsiosios kunigaikščių šeimos ir valdančiojo elito atstovas aprašo Abiejų Tautų Respublikos būklę 1700–1710 metais, supažindina su politinėmis ir karinėmis paslaptimis. Knygoje panaudota LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus medžiaga.

Snarski, Tomasz. Wróblewski. Sopot: Arche, 2020. 174 p.

Leidinys skirtas Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesoriui, vienam iškiliausių lenkų baudžiamosios teisės teoretikų ir kriminologų Bronislovui Vrublevskiui (Bronisław Wróblewski, 1888–1941). Knyga dedikuota Buvusiems ir esamiems Vilniaus gyventojams lenkų ir lietuvių kalbomis.

Łatka, Rafał; Mackiewicz, Beata; Zamiatała, Dominik. Kardynał Stefan Wyszyński, 1901–1981. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2019. 558 p.

Albumas išsamiai ir iliustratyviai pristato Lenkijos bažnyčios primo Stefano Višinskio (Stefan Wyszyński, 1901–1981) gyvenimą ir veiklą. Pirmoje knygos dalyje įvykiai aprašomi chronologine tvarka, antrojoje pateikiama fotografinė medžiaga. Publikuojamos unikalios, dar niekur neskelbtos nuotraukos apie įvairiapusę kardinolo tarnystę Lenkijos bažnyčiai.

Житие протопопа Аввакума. Санкт-Петербург: Наука, 2019. 452 p.

Protopopas Avakumas (1620–1682), pripažintas sentikių judėjimo, prasidėjusio 1650 metais, lyderis, stojęs opozicijon prieš patriarcho Nikono vykdytas religines reformas ir dėl savo tikėjimo sudegintas ant laužo. Autobiografinis kūrinys Gyvenimas, parašytas kalėjime, yra unikalus XVII a. rusų literatūros kūrinys.

Światowa historia literatury polskiej: interpretacje. Krakow: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2020. 677 p.

Lenkų literatūros istorinė panorama nuo Viduramžių iki XXI amžiaus. Leidinyje pateikiama daugiau nei trisdešimt literatūros kūrinių analizių, parašytų lenkų literatūros ir kultūros ekspertų iš viso pasaulio: Kanados, JAV, Brazilijos, Japonijos, Kinijos ir kt. Žinomi tyrėjai, turintys daugiakultūrę ir daugiakalbę patirtį, savo darbuose pasitelkia šiuolaikinių humanitarinių mokslų idiomatiką.

Kunert, Andrzej Krzysztof. 1939 Polska była pierwsza. Warszawa: Świat Ksiązki, 2009. 320 p.

Albumas, išleistas Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ųjų metinių sukakties proga, skirtas įsimintiniems 1939 m. Lenkijos istorijos puslapiams. Vokiečių ir sovietų agresijos bei okupacijos laikotarpį iliustruoja nuotraukos, oficialių kalbų, įsakymų, pranešimų tekstai, žemėlapių fragmentai, eilėraščiai, dainos, plakatai, piešiniai, anekdotai, pašto ženklai ir kt.

Catalogue of extant manuscripts from the former Załuski Library – the first Polish National Library. Warszawa: Biblioteka Narodowa, 2019. 956 p.

Katalogas – tai Lenkijos nacionalinės bibliotekos ir Rusijos nacionalinės bibliotekos Sankt Peterburge ilgalaikio tarptautinio projekto rezultatas. Abiejų Tautų Respublikos biblioteka, kurią XVIII a. įkūrė broliai Zaluskiai, buvo viena didžiausių ir svarbiausių bibliotekų Europoje. Po Kosciuškos sukilimo numalšinimo bei Lenkijos nepriklausomybės praradimo bibliotekos fondai buvo perkelti į Sankt Peterburgą (1795). Kataloge publikuojami 2300 rankraščių aprašymai su išsamiais lenkų ir rusų autorių įvadiniais straipsniais.

Antykomunizm Polaków w XX wieku. Białystok: Instytut Pamięci Narodowej, 2019. 862 p.

Kolektyvinis darbas apie įvairius XX a. Lenkijos antikomunizmo aspektus. Straipsnius parengė žymiausi šios temos tyrėjai iš daugiau nei dešimties Lenkijos mokslinių tyrimų centrų.

Walker-Meikle, Kathleen. Dogs in medieval manuscripts. London: The British Library, 2020. 89 p.

Šunys dažnai minimi Viduramžių šaltiniuose. Šunims skirtose rankraštinėse knygose aprašomos skirtingos veislės, aptariamos jų funkcijos, reikšmė žmogui, elgsena, pateikiama pamokymų, kaip jas auginti ir dresuoti. Viduramžiais manyta, kad šunys turi gydomųjų ir magiškų savybių. Yra buvę net atvejų, kai šuo neviešai garbintas kaip šventasis. Viduramžių rankraščių paveikslėliai atspindi įvairius šunų vaidmenis kasdieniame gyvenime bei kultūroje. Šunys vaizduojami kaip ištikimi draugai, išlepę numylėtiniai, budrūs sargai, medžiokliniai skalikai, legendų bei pasakų veikėjai. Šioje knygelėje gausybė įdomių paveikslėlių iš Londono Britų bibliotekos (The British Library) fonduose saugomų rankraščių.

Horror: a literary history. London: The British Library, 2020. 232 p.

Šioje knygoje pirmą kartą pateikiama siaubo literatūros istorija nuo XVIII–XIX a. gotikinių romanų iki šių dienų zombių istorijų. Pristatomi tiek klasikiniai, tiek ir mažiau žinomi šio žanro kūriniai. Aptariamos Viktorijos laikų Anglijos pigios šiurpios istorijos („penny dreadful“), kosminio siaubo romanai, istorijos apie velniškus vaikus ir žudikus maniakus, kasdieniame gyvenime slypintis siaubas ir daugelis kitų tokios literatūros rūšių. Aptariamas siaubo kūrinių psichologinis poveikis žmogui, jų didžiulio populiarumo priežastys, rašytojų kultas ir siaubo filmų poveikis šio žanro literatūrai.

Ashley, Mike. Yesterday‘s tomorrows: the story of classic British science fiction in 100 books. London: The British Library, 2020. 335 p.

Vieno žymiausių populiariosios literatūros istorikų knygoje atskleista mokslinės fantastikos žanro raida nuo XIX a. pabaigos iki XX a. septintojo dešimtmečio. Šį mokslinės fantastikos istorijos laikotarpį autorius vadina klasikiniu. Siekiant atskleisti mokslinės fantastikos įvairovę, supažindinama su šimtu svarbesnių klasikinio laikotarpio kūrinių nuo žanro pradininko Herberto D. Velso (Herbert G. Wells) romanų iki Džordžo Orvelo (George Orwell) distopijos ir Džeimso G. Balardo (James G. Ballard) poapokaliptinės ateities vizijų. Knygoje greta tokių pripažintų žanro klasikų kaip Aizekas Azimovas (Isaac Asimov) ar Arturas Č. Klarkas (Arthur C. Clark) minimi ir su moksline fantastika rečiau siejami autoriai, pavyzdžiui, Klaivas S. Lujis (Clive S. Lewis) ar Džonas B. Pristlis (John B. Priestley). Knyga iliustruota mokslinės fantastikos leidinių paveikslų bei viršelių nuotraukomis.

Whitfield, Peter. Mapping the Heavens. London: The British Library, 2018. 192 p.

Nuo seno žmonės ieškojo būdų, kaip pavaizduoti dangaus erdvę. Šioje knygoje atskleidžiama, kaip skirtingos kultūros, pradedant nuo Akmens amžiaus, suvokė ir vaizdavo visatos struktūrą.  Tarp aptariamų temų – senovės observatorijos, angeliškas Dantės dangus, Koperniko astronomijos revoliucija, Niutono teorija, Flemstido atlasas, šiuolaikinė kosmologija ir kt. Gausiais paveikslais perteikiami įvairių istorijos laikotarpių dangaus vaizdiniai: nuo Babilono lentelių ir Viduramžių rankraščių iki NASA‘os kosmoso nuotraukų.

Ellis, Sonya Patel. The heritage herbal: recipes and remedies for modern living. London: The British Library, 2020. 176 p.

Šiame žinyne įdomiai atskleidžiamas Europos žolininkystės paveldas. Aptariami įvairiausi žolių naudojimo kasdieniame gyvenime klausimai: kurios žolelės gerai auga mažose erdvėse, kurios geriausiai tinka, kuriant aromatines stalo dekoracijas, kurias geriausia džiovinti kabinant, kurios augalų dalys valgomos. Sudarytas 35 senovėje plačiai naudotų žolių katalogas, pateikiant išsamią informaciją apie jų atpažinimą, rinkimą, laikymą, auginimą, svarbiausias savybes ir naudojimą medicinoje. Duodama istorinių gydomųjų užpilų, nuovirų, arbatų, vynų, sriubų, džemų (ir netgi meilės gėrimo) receptų. Knyga iliustruota piešiniais iš žinomo XVIII a. žolių žinyno A Curious Herbal (Išsamusis žolynas).

Unfinished business: the fight for women’s rights. London: The British Library, 2020. 238 p.

Ši gausiai iliustruota knyga papildo Britų bibliotekoje 2020 m. rudenį – 2021 m. vasarą vykstančią kovai už moterų teises skirtą parodą, kurioje eksponuojama gausybė dokumentų, dirbinių ir meno kūrinių iš Britų bibliotekos fondų. Šešiolikos esė rinkinys padalytas į tris dalis pagal pagrindines parodos temas: kūnas, protas ir balsas. Jose atskleidžiama feminizmo ir kovos už lyčių lygybę Jungtinėje Karalystėje istorija nuo XVIII a. pabaigoje parašytų Marijos Volstonkraft (Mary Wollstonecraft) maištingų kūrinių ir kovos dėl moterų balsavimo teisės iki šių dienų. Knygos antraštė perteikia parodos mintį, kad kova už moterų teises šiuolaikiniame pasaulyje toli gražu nėra baigta.

Black, Jeremy. A history of the Second World War in 100 maps. London: The British Library, 2020. 256 p.

Antrojo pasaulinio karo metu sisteminis geografinių ir topografinių duomenų rinkimas ir apdorojimas, karinės kartografijos plėtra vyko labai dideliu mastu. Vieno iš žymiausių pasaulio kartografijos istorikų knygoje atskleidžiama, kad Antrojo pasaulinio karo įvykių ir jų rezultatų negalima suvokti be išsamaus žemėlapių studijavimo. Remiantis šimtu žemėlapių, kurių dalis skelbiama pirmą kartą, parodoma, kaip žemėlapiai patys tapo karo priemone ir lemiamai paveikė istorijos raidą.

Bryars, Tim; Harper, Tom. A history of the 20th century in 100 maps. London: The British Library, 2014. 240 p.

Šioje knygoje XX amžius vadinamas kartografijos aukso amžiumi, kai žemėlapiai paveikė kone kiekvieną kasdienio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo aspektą. Siekdami tai atskleisti, šios knygos autoriai aprašo šimtą XX amžiuje spausdintų, ranka braižytų ar kitais būdais sukurtų žemėlapių iš viso pasaulio. Tai ne tik įprasti geografiniai, politiniai, ekonominiai ir istoriniai žemėlapiai, bet ir žemėlapiai-karikatūros, roko muzikos bei literatūros, turizmo, futbolo ir medžioklės, išgalvotų pasaulių, interneto srautų ir dar kitokie žemėlapiai, kuriuose atsispindi XX amžiaus istorijos įvykių ir procesų įvairovė.

Royal and elite households in medieval and early modern Europe: more than just a castle. Leiden; Boston: Brill, 2018. 416 p.

Šiame esė rinkinyje Viduramžių ir Naujųjų laikų Europos karališkųjų rūmų ir kilmingųjų dvarų ūkiai naujai nagrinėjami, pasitelkiant šiuolaikines politikos, sociologijos ir antropologijos teorijas. Remiantis įvairiais rašytiniais šaltiniais, apžvelgiama, kaip gyveno aukščiausio socialinio luomo atstovai: valdovo šeima ir jos artimieji, dvariškiai, tarnai, gydytojai. Iš aptariamų temų – finansų ir ūkio vadyba, keliaujantys dvarai, įkalinti valdovai, moterų vaidmuo valdant dvarus, skirtingų kultūrų sąveika dvaro viduje ir kt.

White, John. European art cinema. London; New York: Routledge, 2017. 287 p.

Skirtingai nei pramogų verslo dalimi laikomas populiarusis kinas, meninis kinas vertinamas kaip meno forma. Europos meno kinui priklauso vieni iš žymiausių visų laikų filmų. Šiame žinyne aprašomi Europos meno kino raida nuo pirmų Šekspyro kūrinių ekranizacijų, ekspresionizmo ir siurrealizmo srovių iki septintojo dešimtmečio naujosios bangos ir naujesnio judėjimo „Dogma 95“. Remiantis įvairių meninių filmų pavyzdžiais, aptariami kino teorijos klausimai (semiotika, autorystė) bei meniniame kine besikartojančios temos (egzistencializmas, krikščionių tikėjimas, socialinė kritika ir kt.).

Writing Britain’s ruins. London: The British Library, 2017. 304 p.

Neabejingus nykstančiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldui gali sudominti Didžiosios Britanijos patirtis, įprasminant savo Viduramžių statinių paveldo liekanas. XVIII–XIX a. Britanijoje senų abatijų, pilių ir bokštų griuvėsiai tapo didelio kultūrinio susidomėjimo objektais. Šiame gausiai iliustruotame esė rinkinyje pasakojama, kaip Didžiosios Britanijos architektūros paminklų griuvėsiai buvo tyrinėjami ir konservuojami, kaip jie tapo traukos objektais turistams ir antikvarams, kaip buvo pasitelkiami politiniams tikslams ir kaip įkvėpė kūrybai kelias menininkų, rašytojų ir poetų kartas. Kalbama ir apie istorijos audras, per kurias buvo sugriauta nemažai Britanijos architektūros paminklų.

The vernaculars of communism: language, ideology and power in the Soviet Union and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2015. 229 p.

Studijoje nagrinėjama kalbos raida Sovietų Sąjungoje ir socialistinėje Rytų Europoje stalinistiniu ir postalinistiniu laikotarpiu. Samprotaujama kalbos filosofijos klausimais, aptariama kalbos ideologinė ir politinė reikšmė, pabrėžiant, kad komunistų ideologijos uždavinys buvo ne tik pertvarkyti pasaulį, bet ir jį pervadinti. Įsigalėjus socialistinei santvarkai,  pasikeitė valstybių kalbos praktika, radosi priemonių slėpti kitamintiškumą (pvz., ezopo kalba), buvo sukurta gausybė naujadarų naujiems reiškiniams ir procesams įvardyti. Knygoje taip pat lyginamas skirtingų Rytų Europos šalių viešosios kalbos vaidmuo, atskleidžiant tarpusavio prieštaravimus, skilimus ir tiesiog variacijas socialistinio bloko viduje.