Paroda „Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje“
Paroda „Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje“
2022 m. rugsėjo 19 d. 15 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje vyks parodos „Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje“ atidarymas. Paroda veiks rugsėjo 19 – spalio 31 dieną.
LR Seimas 2022-uosius paskelbė Pranciškaus Skorinos metais: prieš 500 metų Vilniuje P. Skorina išspausdino pirmąją LDK ir Rytų Europos teritorijoje spausdintą knygą. Gudų kultūros draugija Lietuvoje kartu su Jokūbo Kolaso kultūros centru surengė dailės plenerą, skirtą šiam reikšmingam įvykiui paminėti, atkreipti visuomenės dėmesį į P. Skorinos asmenybę bei veiklą, supažindinti su jo palikimu ir LDK epochos dvasia bei istorija.
Pirmosios Rytų Europoje spausdintos knygos – Pranciškaus Skorinos „Mažosios kelionių knygelės“ išleidimo 500-mečiui skirtas Tarptautinis dailės pleneras „Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje“ vyko Vilniuje 2022 m. rugpjūčio 1–10 dienomis.
Plenere dalyvavo įvairių tautybių menininkai iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos. Iš viso – 21 menininkas, 6 iš Lietuvos, 3 iš Lenkijos. Latvijai atstovavo latvių menininkė Anetė Simonovska, kuri, beje, geriausiai iš visų slavų kalbų kalba baltarusiškai, ir 11 menininkų iš Baltarusijos. Amžius svyravo nuo 15 iki 87 metų. Vyriausiam menininkui, Viktorui Kabacui iš Hajnuvkos (Lenkija), – 87 metai. Beje, jis yra visų ankstesnių plenerų dalyvis. Jauniausiam, Hlebui Nikolajevui – 15 metų. Kad ir jauno amžiaus, jis puikiai piešia, tarptautiniame vaikų piešinių konkurse Šveicarijoje laimėjo I vietą. Dalyvavo dvi menininkės iš Krokuvos Jogailos universiteto – Kinga Burek ir Magda Kosciš (Koscisz). Kaip ir Skorinai gyvam esant, taip ir dabar jo vardas vienija įvairių šalių ir kultūrų žmones.
Rugpjūčio 3 dieną Vilniuje, prie P. Skorinai skirtos atminimo lentos, vykusiame viešame atidarymo renginyje dalyvavo menininkai, plenero dalyviai, Lietuvos politikai, visuomenės veikėjai.
Rugpjūčio 7 d. Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje vyko iškilmingos pamaldos. Susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti su menininkų darbais.
Šio plenero darbai labai skiriasi nuo ankstesniųjų: platesnė menininkų geografija bei darbų stilius ir technika. Visi darbai liudija Skorinos asmenybę, pasakoja jo istoriją ir kartu Vilniaus miesto ir Lietuvos istorijos laikotarpį, kai šventikas iš garbingo Polocko miesto išleido čia, Vilniuje, pirmąją spausdintą knygą Rytų Europoje.
Plenero rengėjai: Gudų kultūros draugija Lietuvoje, Jokūbo Kolaso kultūros centras
Projekto partneris Lietuvos dailininkų sąjunga
Projekto rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, Restoranas „Merci“
Akademiko Stepono Kolupailos 130-osioms gimimo metinėms
Akademiko Stepono Kolupailos 130-osioms gimimo metinėms
2022 m. rugsėjo 14 d. sukanka 130 metų, kai Tuminiškėse (Daugpilio apskr., Latvija) gimė Steponas Kolupaila (1892–1964). Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka prisideda prie sukakčiai skirtų renginių, pristatydama virtualią parodą „Nors vandenyje, o lieka pėdos“, skirtą akademiko Stepono Kolupailos 130-osioms gimimo metinėms ir interviu su akademiku Kęstučiu Kilkumi.
Parodoje pristatomi svarbiausi moksliniai S. Kolupailos darbai hidrologijos, melioracijos, kartografijos srityse. S. Kolupaila garsėjo kaip žmogus, sugebėjęs derinti mokslinę veiklą su visuomenine: daugybės draugijų narys, skautas, taip pat aistringas keliautojas, kraštotyrininkas, fotografas, mokslo populiarintojas. Jo akademiniai pasiekimai buvo įvertinti ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir JAV. S. Kolupailai teko gyventi sudėtingų istorinių pervartų laikotarpiu, bet jis niekada neužmiršo Lietuvos, kiek galėdamas dirbo jos labui.
Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomas S. Kolupailos personalinis fondas F366 bei Stepono Kolupailos asmeninės bibliotekos kolekcija.
Parodą rengė Eglė Šegždienė, Eglė Kundrotienė
Interviu rengė Inga Berulienė
Knygos „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ sutiktuvės
Knygos „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ sutiktuvės
2022 m. rugsėjo 21 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks naujausios karo istoriko prof. Valdo Rakučio knygos „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autorius Valdas Rakutis ir knygos sudarytoja Žilvinė Petrauskaitė. Renginį ves istorikė doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
Karo istorikas Valdas Rakutis kviečia į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų. Žvelgti į jas ne iš šalies, ne vien ieškant kaltų, o kaip į savo praeitį ir patirtį.
Autorius klausia, ar Abiejų Tautų Respublikos likimas galėjo pasisukti kitaip, jei būtų atsiradęs stiprus vadovas? Pasakyčiau taip: vadovų, protingų žmonių gal ir buvo. Bet kažkas atsitiko ne tik jiems, kažkas nutiko ir kolektyvinei sąmonei: tai, kas nesvarbu, visiems tapo labai svarbu, o tai, kas svarbu – niekam nerūpėjo. Kas kalčiausias, kad Abiejų Tautų Respublika – didelė ir sena valstybė – XVIII amžiaus pabaigoje tiesiog dingo iš Europos žemėlapio?
Protinga, gudri ir neįtikėtinai godi Rusijos imperatorė Jekaterina II, visais įmanomais būdais kiršinusi vienus su kitais Respublikos tautos žiedą, stabdžiusi reformas, manipuliavusi net mūsų valdovais, o paskui, pasitelkusi Austriją ir Prūsiją, užgrobusi mūsų žemes. O gal kalti patys Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai, kad laikėsi įsikibę Antikos idealų ir neleido valstybei judėti į priekį? Kita vertus – ar Istorija galėjo sužaisti kitokią šachmatų partiją?
V. Rakutis paprastai, lyg šnekučiuotumėtės vakarodami savo namuose, pasakoja apie XVIII amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką – bei jos visuomenę. Ne tik dalijasi įžvalgomis apie to meto įvykius bei jų pasekmes, bet ir gretina su šiandiena.
Renginio metu bus galima įsigyti leidinį su autoriaus autografu.
Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka, Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685
Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?
Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?
Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininko Liudo Jovaišos paskaita. Lektorius apžvelgia seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos raidos laikotarpius, gilinasi į lig šiol kilusias kontroversijas dėl LKMA tapatybės ir veiklos ir svarsto, ar Akademijos pavadinimas adekvačiai atliepia jos tapatybę.
Tarptautinė P. Skorinos mokykla
Tarptautinė P. Skorinos mokykla
2022 m. rugsėjo 12–19 dienomis Prahoje (Čekija) rengiama tarptautinė mokykla „Gydytojas, leidėjas ir sodininkas. 500 metų nuo P. Skorinos veiklos perkėlimo iš Prahos į Vilnių“. Viena iš mokyklos lektorių, knygos muziejaus „Bibliopolis“ vedėja dr. Alma Braziūnienė apžvelgs P. Skorinos gyvenimą, leidybą ir bibliofiliją LDK.
Mokykla yra vienas renginių, skirtų Pranciškaus Skorinos metams Lietuvoje paminėti. Tarptautinėje mokykloje, atsižvelgiant į įvairialypes Pranciškaus Skorinos veiklas ir palikimą, bus nagrinėjami Renesanso knygų kultūros bei leidybos istorijos dalykai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas praktinei pažinčiai su Pranciškaus Skorinos Praha, rusėnų leidėju ir kitais unikaliais spaudos ir raštijos paminklais. Tarptautinė mokykla skirta: visų studijų pakopų spaudos istorija besidomintiems knygotyros ir kitų komunikacijos mokslų, filologijos, istorijos, menotyros studentams; jauniesiems Lietuvos atminties institucijų darbuotojams (tyrėjams); Lietuvoje atsidūrusiam Baltarusijos ir Ukrainos išeivijos jaunimui.
Tarptautinę mokyklą rengia Karolio universitetas (Univerzita Karlova) su partneriais: Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu.
Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877-1891): nuo dailininko iki archeologo
Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877–1891): nuo dailininko iki archeologo
Kalbininko Sergejaus Temčino mintys apie knygas
Kalbininko Sergejaus Temčino mintys apie knygas
Prof. habil. dr. Sergejus Temčinas – pasaulinį pripažinimą pelnęs kalbininkas, slavistikos ir baltistikos specialistas, Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų darbuotojas, keliolikos Lietuvos bei užsienio humanitarinių mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys, daugiau kaip 150 mokslo straipsnių ir studijų autorius. Reikšmingiausi jo darbai parašyti iš LDK raštijos bažnytine slavų, rusėnų ir kitomis kalbomis.
1. Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Vertinga knyga ta, kuri suteikia informacijos tau rūpimais klausimais.
2. Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Bibliotekos darbuotojams svarbus bibliotekininku dirbusio Chorchės Luiso Borcheso apsakymas „Smėlio knyga“ (1975), bet manau, kad jie yra jį skaitę.
3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Neįsivaizduoju tokios situacijos, nes knyga yra universalus objektas, turintis daugybę įvairių paskirčių.
4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Skirtingos knygų formos – rankraštinė, spausdinta, skaitmeninė ir daugybė kitų – nuolat konkuruoja tarpusavyje (ypač kai išrandamos naujos formos), tačiau visos lieka apyvartoje, perskirstydamos savo funkcijas. Tai apskritai būdinga kultūrai, juk ir filmai neišstumia teatro. Tai konkurencija be pabaigos ir nugalėtojų. Dažnos knygų formos pranašesnės dėl plataus vartojimo. Ribotą apyvartą turinčios formos turi kitokį – didesnės vertės – pranašumą (žinomas semiotikos dėsnis).
5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Apibendrintai kalbėti apie žmonių kartas galėtų sociologai. Man svarbesnis individualus, asmeninis ir intymus ryšys su knyga.
6. Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Jei kokios nors knygos negali paskolinti draugui, reiškia, jis tau ne draugas.
7. Kokio žanro knygos verta jūsų biografija?
Bibliografinės rodyklės.
8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Užsiimu stačiatikių slavų raštija ir jos santykiu su Bizantijos graikiškąja tradicija, tad nenuostabu, kad tų šalių autoriai man pažįstami geriau, o juk mėgstamiausi atsiranda žmogaus akiračio viduje.
9. Kam skirta naujausia jūsų knyga?
Dabar rašau knygą apie Pranciškaus Skorinos leidinių šaltinius, meninį apipavidalinimą ir vėlesnę recepciją.
10. Kokią knygą ar knygas skaitote šiuo metu?
Tas, kurios suteikia informacijos man šiuo metu rūpimais klausimais. Tokių yra daug, bet tai mokslinės knygos.
Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2022“ renginiai LMA Vrublevskių bibliotekoje
Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2022“ renginiaiLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje
2022 m. rugsėjo 9 d. 13 val. Bibliotekos restauratorių mokymai „Kokiu rašalu rašė Pranciškus Skorina?“.
Idėjos autorės ir užsiėmimų vedėjos – knygų restauratorės Edita Keršulytė ir Birutė Giedraitienė.
Populiariausias istorinis rašalas, supaprastintai vadinamas geležies-galo rašalu, pagamintas iš galų (lot. galla – rašalinis riešutėlis) ir geležies sulfato. Renginio dalyviams parodysime, kaip patiems pasigaminti geležies-galo rašalo, supažindinsime su medžiagomis, naudotomis šiam rašalui gaminti, jo savybėmis, atliekamais tyrimais, rašalo naudojimu istoriniuose rašytiniuose dokumentuose ir dailės kūriniuose. Parodysime Bibliotekos fonduose saugomų geležies-galo rašalu rašytų ir pieštų dokumentų pavyzdžių, dalyviai galės patys išbandyti Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje pagamintą geležies-galo rašalą, parašyti juo atvirlaiškį. Grupės dalyvių skaičius – 7, amžius – nuo 12 metų.
Rugsėjo 13 d. 12 val. apžvalginė ekskursija po Vrublevskių biblioteką.
Kartu su gide Lina Anušauskiene kviečiame pasivaikščioti po grafų Tiškevičių rūmus, kuriuose daugiau nei prieš šimtą metų šeimininkavo grafienė Klementina Tiškevičienė, rengusi Vienos ir Paryžiaus rūmams būdingus vakarus. Susipažinsite ir su vėliau čia įsikūrusia ir jau 110-uosius gyvavimo metus skaičiuojančia žymaus advokato, bibliofilo, knygų kolekcininko Tado Vrublevskio bibliotekos istorija, kuriai pradžią davė iš tėvų paveldėtos dvi knygų spintos. Sužinosite, kaip nutiko, kad būtent šie rūmai tapo T. Vrublevskio asmeninės bibliotekos prieglobsčiu. Ekskursijos metu susipažinsite su 500 metų senumo pergamentais, priskiriamais istorinei LDK teritorijai, pamatysite, kaip atrodo rankraštinė Silva rerum knyga, išvysite vieną iš Bibliotekoje saugomų inkunabulų, pavartysite didžiausią ir mažiausią knygas.
Rugsėjo 13 d. 16 val. lenkų režisieriaus ir kompiuterinės grafikos kūrėjo Pavelo Šažynskio (Paweł Szarzyński) virtualios realybės projekto „Cosmogonic“ pristatymas ir paskaita apie animacijos grafinio dizaino kūrimą.
Renginys vyks Bibliotekos renginių salėje anglų kalba. Daugiau apie projektą: https://kinhouse.pl/cosmogonic_en.html
Registracija į renginius: https://www.mokslofestivalis.eu/