Savanoriai iš Lietuvos Jono Žemaičio karo akademijos skuba į pagalbą
Savanoriai iš Lietuvos Jono Žemaičio karo akademijos skuba į pagalbą
Jau penktas mėnuo, kai Vrublevskių bibliotekoje intensyviai vyksta talkos, kurių metu knygos keliauja į naujai įrengtas saugyklas. Gyvoje Bibliotekos darbuotojų grandinėje iš rankų į rankas perduodami dokumentai ir knygos. Bet darbai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, o statybininkai skubina pradėti rūmų remonto darbus.
Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas kreipėsi pagalbos į Lietuvos Jono Žemaičio karo akademijos viršininką. Ir štai vasario 22 dieną 47 savanoriai iš šios aukštosios mokyklos jau darbavosi gyvoje eilėje. Joje dirbo Akademijos dėstytojai, personalo darbuotojai, kariūnai ir kariai.
Kartu su visais eilėje – ir Akademijos viršininkas brigados generolas Almantas Leika. Kaip jis paatviravo, jo asmeninėje bibliotekoje namuose esama apie 5000 popierinių knygų, kurias jis mėgstąs tvarkyti, tad pasiūlymas perkraustyti knygas pasirodė labai priimtinas. Pasitaręs su kolegomis, nusprendė organizuoti savanorių būrį, kurie po savo pagrindinių darbų galėtų jungtis į talkas Bibliotekoje. Kaip sakė generolas A. Leika, ši užduotis yra tokia pat kaip Tėvynės gynimas, tad jie pasirengę padėti tiek, kiek reikės.
Komunikacijos skyriaus informacija
Padovanok šilumą bibliotekai
Akcija „Padovanok šilumą bibliotekai“ – padėkime išsaugoti Ukrainos kultūros objektus
Kultūros ministerija kartu su partneriais vasario 23–26 d. vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje kviečia prisidėti prie paramos akcijos #PadovanokŠilumąBibliotekai.
Rusijos raketų atakų metu buvo apgadinta 70 proc. Černihivo miesto M. M. Kociubinskio viešosios bibliotekos pastato. Iš erdvių išvalius nuolaužas, įstačius langus, nuo vasaros biblioteka vėl tapo aktyviu kultūros židiniu miesto bendruomenei. Tačiau ukrainiečiai prašo padėti atkurti bibliotekos šildymo sistemą, taip išsaugant pastatą, o kartu ir gausų knygų, periodinių leidinių ir dokumentų archyvą. Prisidėdami prie šios akcijos ne tik paremsime Ukrainos kultūrą, bet ir suteiksime Černihivo miesto gyventojams šiltą prieglobstį karo metu.
„Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenko prašo Europos šalių padėti išsaugoti ne tik esamus, bet ir apgriautus Ukrainos kultūros objektus, kad karui pasibaigus būtų galima juos visiškai atstatyti. Šio brutalaus karo metu, kurio vienas pagrindinių tikslų yra sąmoningas kultūros naikinimas, buvo sugriauta ar apgadinta daugiau nei 800 kultūros objektų. Atstatant Ukrainą, kultūrai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys, nes ją gindami ukrainiečiai kartu gina ir visą Vakarų civilizaciją, ir būtent kultūra padės šaliai grįžti į visavertį gyvenimą, skatins tolesnį darnų vystymąsi“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
„Karas prieš Ukrainą daugelyje gyvenimo sričių perdėliojo mintis ir akcentus. Ši šalis tapo kaip niekad artima. Žinias apie kolegas gaudau socialiniuose tinkluose, lengviau atsidūstu, kai prie jų šviečia žalias taškelis – prisijungęs. Pergalė bus, ir mes tuo neabejojame. Šalį reiks atstatyti ir mes prie to galime prisidėti. Kai pirmą kartą nuotoliniu būdu dar vasarą susisiekiau su černihiviečiais, jie paprašė padėti parengti bibliotekos renovacijos planą – europietiškos bibliotekos viziją. Smagu, kad jie tuo tiki. Šiandien pradėkime nuo šilumos Černihivo miesto M. M. Kociubinskio viešajai bibliotekai, kad neišblėstų jų tikėjimas, jog jie ne vieni kovoje, kad biblioteka gali būti rami vieta, kurioje miestiečiai laukiami, ir kad geri žmonės jais rūpinasi“, – kilniam tikslui prie akcijos prisijungti skatina Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė.
Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė tiki, kad prisidėdami prie akcijos ne tik sušildysime Černihivo bibliotekos erdves, bet ir leisime skaitytojams atrasti skaitymo malonumą saugiame ir šiltame prieglobstyje. „Pagrindinė viso pasaulio bibliotekų misija yra dovanoti skaitymo džiaugsmą. Tai džiaugsmas ateiti į biblioteką, pabendrauti su bendraminčiais, padiskutuoti apie skaitomas knygas ir pačiam jas skaityti. Tai bibliotekos dovanojama šiluma savo skaitytojams. Padovanokime ir mes šilumą Ukrainos bibliotekai. Padovanokime skaitymo ir bendravimo džiaugsmą ukrainiečiams. Padėkime Černihivo bibliotekai šiltai ir jaukiai pasitikti savo skaitytojus“, – kviečia E. Urbonavičienė.
Prie akcijos #PadovanokŠilumąBibliotekai prisidėti galima pervedant pinigus į VšĮ Vienas K paramos fondo specialią sąskaitą LT547300010175970761, arba Vilniaus knygų mugės metu kavinėje „Buffet by Chef the Viking“ perkant kavą. Jūsų pinigai bus skirti bibliotekos šildymo sistemai atkurti.
Akciją organizuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, akcijos draugai – „Litexpo“, kavinė „Buffet by Chef the Viking“, paramą rinkti padeda 1K paramos fondas.
Daugiatautis Vilnius, praskleidus XVII a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygas
Daugiatautis Vilnius, praskleidus XVII a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygas
2023 m. kovo 9 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks istoriko dr. Mindaugo Klovo paskaita „Daugiatautis Vilnius, praskleidus XVII a. šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygas“.
Paskaitos metu lektorius atskleis, kaip XVI a. II pusėje Vilnius tapo daugiataučiu, daugiareliginiu, daugiakonfesiniu ir daugiakultūriniu miestu. Tuo metu šalia krikščionių apsigyveno judėjai žydai ir musulmonai totoriai, o į miestą atvykdavo užsieniečiai iš daugelio Vakarų ir Rytų Europos miestų. Dalis jų Vilniuje apsigyveno ir papildė margą sostinės gyventojų sudėtį. Šios epochos Vilniečių margumyną geriausiai atspindi XVII a. pradžios Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygos, kuriose įrašyti maždaug 36 tūkst. asmenų įrašų. Praskleidus jas, atsiveria įdomus miestiečių paveikslas.
Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685
Vieša paskaita apie Vilniaus cechų saulėlydį
Vieša paskaita apie Vilniaus cechų saulėlydį
2023 m. vasario 22 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks istoriko Virgilijaus Pugačiausko vieša paskaita ,,Vilniaus cechai XIX a.: profesinės korporacijos saulėlydis”.
Cechai dominavo miesto ūkinėje erdvėje, o jų gamybinis potencialas buvo orientuotas tenkinti pirmiausia vilniečių svarbiausius kasdieninius poreikius.
Esminiu iššūkiu tapo būtinybė prisitaikyti prie Rusijos imperijos politinės ir ūkinės sistemos, tačiau nepaisant vykusių radikalių pokyčių valstybės ir miesto gyvenime išgyveno iki XIX a. amžiaus paskutinio dešimtmečio.
Kviečiame apžiūrėti ir naujausią Vrublevskių bibliotekos parodą – Vilniaus cechai XV–XIX a. dokumentuose, skirtą Vilniaus jubiliejui.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685
XX amžiaus Vilniaus miesto vaizdai
XX amžiaus Vilniaus miesto vaizdai
Vilnius skambina, groja, ir gieda bažnyčių bokštais, šypsosi sodų žiedais, raudonuoja stogų čerpėmis, žavi kalvų žaluma ir upių skaidrumu, suvirpina kiekvieną sugebančią mylėti širdį. Pranašiškai, skardžiai gaudžia Vilniaus varpai: buvome, esame, būsime!.. Taip Janas Bulhakas 1936 m. rašė apie Vilnių knygoje „Vilniaus peizažas“.
Gamtos tyrimų centro Konferencijų salėje eksponuojama paroda „XX amžiaus Vilniaus miesto vaizdai iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų“. Parodoje, skirtoje Vilniaus miesto įkūrimo 700-osioms metinėms paminėti, pristatomi Retų spaudinių skyriuje saugomi atvirukai.
Parodoje eksponuojami žinomiausių XIX a. pab.–XX a. fotografų: Stanisławo Filiberto Fleury, Juozapo Čechavičiaus, Jano Brunono Bulhako Abdono Korzono Vilniaus vaizdai, kurie tapo atvirukų iliustracijomis. Tai svarbi dokumentinė medžiaga, pasakojanti miesto istoriją, liudijanti apie architektūrinius ir kitokius pokyčius, kuriuos lėmė karai, okupacijos, gaisrai ir kitos negandos.
Jų dėka nusikelsime į XX a. Vilnių. Pasivaikščiosime po miesto gatves ir jo apylinkes. Susipažinsime su Žaliojo tilto, Vilniaus tramvajaus, Kaziuko mugės istorijomis.
Parodos rengėjos tikisi, kad stenduose pateikta medžiaga, bus malonus pasižvalgymas po Vilniaus praeitį, kils noras pavartyti leidinius ir dar kartą prisiminti Vilniaus miesto istoriją.
Paroda veiks nuo 2023 m. vasario 20 d. iki gegužės 11 d.
Parodą rengė Audrė Trumpienė ir Sigita Dagienė
Restauruotas dokumentas iš grafo E.Tiškevičiaus rinkinio
Restauruotas dokumentas iš grafo E.Tiškevičiaus rinkinio
Grafo E.Tiškevičiaus dokumentai Vrublevskių bibliotekoje pradėti komplektuoti nuo pat jos įkūrimo 1912-taisiais. Bibliotekos steigėjas Tadas Vrublevskis jos rinkinius papildė E. Tiškevičiaus laiškais, vizitinėmis kortelėmis, J. Zavadskio spaustuvės archyve saugotais jo mokslų darbų ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos leidinių rankraščiais.
Vėliau buvo perimtas ir E. Tiškevičiaus archyvas, 1946 m. į biblioteką pateko ir kelios E. Tiškevičiaus biografijos bei Vilniaus senienų muziejaus istorijos tyrimams itin vertingos viešosios bibliotekos Rankraščių skyriaus kolekcijos bei I. Luckevičiaus gudų muziejaus rankraščių masyvas, kurio žymią dalį sudaro E. Tiškevičiaus tėvams, o vėliau broliui Konstantinui priklausiusio Lahoisko dvaro dokumentai.
2022 metais restauratorė Rima Maigienė restauravo dokumentą iš rinkinio „Įvairūs grafo E. Tiškevičiaus asmens diplomai“. Rinkinį sudaro 23 lakštiniai dokumentai. Dauguma jų didelių formatų, atlikti įvairia technika, įrašai – skirtingomis kalbomis ir skirtingu raštu. Pasirenkant restauravimo metodiką, reikėjo atsižvelgti į didelę antspaudų įvairovę, medžiagų sudėtį iš skirtingų rūšių popieriaus, pergamentų subtilybes. Kadangi dokumentų pažeidimai skiriasi, todėl jie buvo restauruoti skirtingomis technikomis ir medžiagomis.
Vaizdai: restauruotas dokumentas RS F31 1469 [1843–1872].
Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio mintys apie knygas
Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio mintys apie knygas
Mintimis apie knygas dalijasi generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Man vertinga yra ta knyga, iš kurios gali ne tik pasisemti žinių, bet ir kuri duoda išminties.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Pasiūlyčiau įsigilinti į Rytprūsių temą. Man asmeniškai tai padaryti padėjo nemažai dėmesio vertų knygų. Viena jų – Peterio B. Klarko (Peter B. Clark) knyga „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Iš tiesų, tenka ir gan dažnai pirkti knygas ne skaitymui, o kaip dovanas. Mėgstu dovanoti knygas.
Ar elektroninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Pasakyčiau, kad visai ne konkurentės.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Manau, kad taip. Tai susiję ir su pavidalais (elektroninė ar spausdinta), ir su galimybėmis skaityti skirtingomis kalbomis, taip pat temomis, net santvarkomis. Sakyčiau, kad mano kartos požiūris yra blogesnis nei prieš tai buvusios, bet geresnis nei būsimos kartos. Šiuolaikinio tempo padarinys yra tai, kad į rankas knygą paimame rečiau.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Šiaip knygas mielai rekomenduoju ir skolinu. Bet yra viena knyga, kurią labai vertinu ir kurią paskolinęs susigrąžinau po kelių metų, todėl dvejočiau, ar ją dar kartą skolinti. Tai Gerhardo P. Groso (Gerhard P. Gross) knyga „The myth and reality of German warfare“.
Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Pirma į galvą šovusi mintis – komedija. Galbūt todėl, kad mėgstu humorą ir neretai į įvykius stengiuosi pažiūrėti per juokų prizmę.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Vokietijos.
Jeigu rašytumėt, apie ką būtų naujausia knyga?
Jeigu sugebėčiau rašyti ir turėčiau tokią galimybę, tai knyga būtų arba apie lietuviškų karinių vienetų tarnybą Rytprūsiuose, arba karinių lyderių, karo vadų analizė, paveikslas.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Visuomet skaitau kelias knygas. Šiuo metu skaitau: Deno Džounso ir Marinos Emeral (Dan Jones, Marina Amaral) „Pasaulis liepsnose. Ilgasis karas 1914–1945 m.“ ir Džono L. Gronskio (John L. Gronski) „Iron-sharpened leadership“.
Laikina prieiga prie Taylor & Francis eBooks duomenų bazės
Laikina prieiga prie Taylor & Francis eBooks duomenų bazės
Iki 2023 m. balandžio 30 d. suteikta laikina prieiga prie Taylor & Francis eBooks elektroninių knygų kolekcijos.
Knygos pristatymas Balstogėje
Knygos pristatymas Balstogėje
Vasario 8 d. Palenkės Łukaszo Gόrnickio bibliotekoje direktorius dr. Sigitas Narbutas ir mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė pristatė Balstogėje išleistą studiją apie Pranciškaus Skorinos „Mažosios kelionių knygelės“ amžininkus – ankstyviausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos leidinius. Į šios knygos sutiktuves susirinko kolegos iš Łukaszo Gόrnickio bibliotekos, taip pat gražus būrys vyresniųjų klasių moksleivių iš trijų Balstogės licėjų. S. Narbutas auditorijai papasakojo apie Pranciškų Skoriną ir jo darbus, L. Kairelienė – apie LMA Vrublevskių biblioteką, jos istoriją, turtingą dokumentų fondą ir šiandien atliekamus darbus. Su kolegomis iš Łukaszo Gόrnickio bibliotekos: direktore Beata Zadykowicz, dr. Łukaszu Zabielskiu, Michału Siedleckiu ir kitais, pasidalinta bendros leidybinės veiklos ir kitokio prasmingo bendradarbiavimo planais.
Daivos Narbutienės nuotraukos.
Restauruotų dokumentų peržiūra
Restauruotų dokumentų peržiūra
2023 m. vasario 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje vyko 2022 metais konservuotų ir restauruotų dokumentų peržiūra. Peržiūrai buvo pateikti konservuoti bei restauruoti pergamentai, rankraščiai, knygos, žemėlapiai, grafikos darbai ir laikraščiai. 2022 m. iš viso konservuoti ir restauruoti 57 įvairios apimties dokumentai iš Bibliotekos fondų.
Peržiūroje dalyvavo Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė, mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė, Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė ir šio skyriaus Senosios periodikos sektoriaus vadovė Aida Grybienė, Rankraščių skyriaus vedėjo pavaduotoja dr. Gita Drungilienė bei Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojai.
Edita Keršulytė, Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja