Ukrainiečių dailininko Andrijaus Iljinskio dovana Bibliotekai
Ukrainiečių dailininko Andrijaus Iljinskio dovana Bibliotekai
Joninių išvakarėse LMA Vrublevskių biblioteka sulaukė nepaprastos dovanos: ukrainietis dailininkas Andrijus Iljinskis (Андрiй Iльïньский) jai padovanojo keraminę skulptūrą „Žygimantas ir Barbora“. Pasibaigus Bibliotekoje statybos darbams, skulptūra papuoš atnaujintas rūmų erdves. Dailininkas ją sukūrė Vilniuje, kur su žmona, knygų restauratore, dailininke ir rašytoja Olena Sagaida, apsigyveno, Rusijai užpuolus Ukrainą.
Andrejus Iljinskis – profesionalus menininkas iš Kijevo, kuriantis keramines skulptūras ir grafikos darbus. Jis yra Ukrainos dailininkų sąjungos narys. A. Iljinskio kūryba laisva, drąsi, nesitaikstanti, todėl sovietmečiu jo darbai retai patekdavo į parodų sales. Ukrainai atgavus nepriklausomybę, A. Iljinskis vienas iš pirmųjų Kyjive savo darbus pristatė užsienio svečiams. Jo autorinių keramikos darbų yra įsigijęs Kyjivo nacionalinis taikomosios dailės muziejus, Ukrainos keramikos muziejus, privatūs kolekcininkai iš Ukrainos, Izraelio, JAV, Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos. Nuo šiol mažiausiai vieną jo darbą turės ir viena Lietuvos atminties institucija – LMA Vrublevskių biblioteka.
Komunikacijos skyriaus informacija.
Nuotraukos Vikos Petrikaitės.
Knygrišystės dirbtuvės Trakų istorijos muziejuje
Knygrišystės dirbtuvės Trakų istorijos muziejuje
2024 metų birželio 3–7 dienomis Trakų istorijos muziejus organizavo kūrybines dirbtuves „LDK rankraštinė knyga: Trakų pilies teismo įrišai šiuolaikiškai“, kuriose dalyvavo Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus restauratorė Tatjana Belokurskaja ir Knygos muziejaus parodų kuratorė Agnė Zemkajutė. Mokymus parengė ir juos vedė Trakų istorijos muziejaus rinkinių apskaitos, skaitmeninimo ir restauravimo skyriaus vedėjas, aukščiausios kategorijos dokumentų restauratorius Rimas Supranavičius, jam padėjo Vilniaus knygrišių gildijos nariai dokumentų restauratorius – ekspertas Sigitas Tamulis ir popieriaus marmuruotoja Aušra Lazauskienė.
Vienuolika bibliotekų ir muziejų darbuotojų, išklausę mokytojų teorines paskaitas apie XVI–XVIII a. LDK pavietų ir pilių teismo aktų knygas ir jų įrišus bei valstybingumo simbolius XVI–XVII a. LDK įrišų kultūroje, turėjo puikią galimybę patys pabandyti surišti pirmąsias knygas arba praplėsti jau turimas žinias. Dirbtuvėse dalyvavę restauratoriai gilino savo žinias darydami istorinių teismų aktų knygų rekonstrukcijas. Pirmą kartą prisiliečiantys prie knygrišio amato rišo paprastesnę, šiuolaikiškesnę knygą, taip ne tik išbandydami procesą, bet ir geriau susipažindami su knyga, jos nematomomis, bet svarbiomis detalėmis. Visas knygas papuošė pačių dalyvių pasidarytas marmurinis popierius, su kurio istorija, raštų raida, techninėmis gamybos detalėmis supažindino Aušra Lazauskienė. Pradėję nuo XVII a. raštų, per dvi dienas visi galėjo ne tik stebėti, kaip popieriaus puošyba keitėsi XVII–XIX a., bet ir patys tai išbandyti praktiškai.
Visi užsiėmimai vyko viename iš Trakų pusiasalio pilies bokštų, skirtame raštijos atsiradimo istorijai, rankraštinei ir spausdintai knygai, jame eksponuojamas ir rekonstruotas spausdinimo presas, su kurio veikimu taip pat buvo galimybė susipažinti. Vakarais, po praktinių darbų, dalyviai lankėsi Trakų pusiasalio ir salos pilių muziejuose, apžiūrėjo jų ekspozicijas.
,,Liuteroniškos kultūros dienų 2024“ renginys
,,Liuteroniškos kultūros dienų 2024“ renginys
2024-aisiais minime 415-ąsias žinomo raštijos darbuotojo, evangelikų liuteronų kunigo ir pirmosios spausdintos lietuvių kalbos gramatikos autoriaus – Danieliaus Kleino (Daniel Klein, 1609–1666) gimimo metines. Šiai sukakčiai paminėti buvo skirtas vienas iš Klaipėdoje organizuojamų ,,Liuteroniškos kultūros dienų 2024“ renginių – konferencija ,,Danielius Kleinas: kaip skambėtų Klaipėda, jei nebūtų raidės ė?“. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė prof. Alfredas Bumblauskas, dr. Mindaugas Šinkūnas, taip pat Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Knygos muziejaus mokslo darbuotoja dr. Kotryna Rekašiūtė. Konferenciją moderavo Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje – dr. Arūnas Baublys. Konferencijos metu kalbėta apie liuteronišką kultūrą bei jos paveldą, prisiminti žinomi raštijos kūrėjai, taip pat diskutuota apie liuteroniškos kultūros traktavimą.
Dr. Kotryna Rekašiūtė pranešime ,,Nenusipelnęs mūsų užmaršties: Augustas Šleicheris“ dėmesį skyrė žymiausiam XIX a. indoeuropeistui, kalbininkui, lyginamosios kalbotyros bei sanskrito profesoriui – Augustui Šleicheriui (August Schleicher, 1821–1868). Jis tyrinėjo indoeuropiečių kalbų kilmę ir istoriją, bandė atkurti indoeuropiečių prokalbę, parengė pirmąją lietuvių kalbos mokslinę gramatiką bei kitų lituanistikai reikšmingų darbų. Pranešime kalbėta apie A. Šleicherio mokslinę veiklą, taip pat pristatyti LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi šio mokslininko darbai.
,,Liuteroniškos kultūros dienų 2024“ organizatorių nuotraukos
Knygrišių seminaras Taline
Knygrišių seminaras Taline
2024 m. birželio 3–5 dienomis Estijos knygrišių dizainerių asociacijos kvietimu Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojos Edita Keršulytė ir Gražina Smaliukienė dalyvavo seminare „Vytiniai kaptalai Viduržemio jūros rytinio regiono knygrišystės tradicijoje“. Seminarą vedė Bizantinės kultūros centro muziejaus Salonikuose knygų konservavimo vadovas dr. Georgijas Būdalis (Georgios Boudalis), kuris taip pat yra įvairių tarptautinių organizacijų narys ir žinomas įvairių praktinių ir teorinių kursų lektorius. Dr. Georgijo Būdalio moksliniai tyrimai apima knygos raidą, jos kūrimą, struktūrinių ir dekoratyvinių įrišo detalių analizę, sąveiką tarp skirtingų knygrišystės tradicijų bei šio amato kaitą.
Trijų dienų seminare dalyviai išklausė išsamų teorinį įvadą apie kaptalų raidos istoriją ir šio knygos elemento glaudų ryšį su kituose dirbiniuose taikytomis audimo technikomis, gamino skirtingos vytinės technikos kaptalų pavyzdžius, būdingus senųjų knygų įrišams, susipažino su atlikimo technikos subtilybėmis ir įvairove.
Seminaras vyko Talino miesto archyve, todėl svečiai turėjo galimybę apsilankyti archyvo saugyklose, apžiūrėti ten eksponuojamus išskirtinius dokumentus ir tuo metu vykusią knygų meninių įrišų parodą.
Parengė Edita Keršulytė
Fotografavo Gražina Smaliukienė, Edita Keršulytė ir Tulvi Turo.
Knygos „Viešpaties dešinės galybė“ pristatymas Jiezne
Knygos „Viešpaties dešinės galybė“ pristatymas Jiezne
Nuo pavasario gražiai minime 400-ąsias Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco gimimo ir 350-ąsias prie Chotino prieš turkus pasiektos pergalės metines. Pergalę herojine poema „Viešpaties dešinės galybė“ įamžino Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius Andriejus Grinkevičius. Knyga išėjo 1674 m.
Nuo šio įvykio praėjus 350 metų, 2024 m. birželio 11 d. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre surengtos poemos naujo lietuviško vertimo sutiktuvės. Renginyje dalyvavo knygos vertėjas dr. Sigitas Narbutas su grupe LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojų, taip pat Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, šio miesto kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Dalia Vertinskienė, Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, VDU Lituanistikos katedros profesorė Irena Buckley, kiti svečiai ir gausūs miestelėnai.
Jieznas – XVII–XIX a. Pacų grafystės sostinė – iki šiol prasmingai ir įdomiai saugo ir puoselėja didikų Pacų atminimą. Apie juos garsiai kalba Šv. arkangelo Mykolo ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir nuoširdūs bei svetingi Jiezno gyventojai. Po renginio LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai aplankė jiezniškį kraštotyrininką Vytautą Gusą, susipažino su jo įkurto Pacų muziejaus eksponatais ir įspūdingu Pacų rūmų, kitados puošusių grafystės sostinę, maketu.
Nuotraukos Vikos Petrikaitės ir Sigito Narbuto.
Skulptūrinės kompozicijos konkurso rezultatai
Skulptūrinės kompozicijos konkurso rezultatai
LMA Vrublevskių biblioteka užbaigė idėjos, skirtos skulptūra įamžinti Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę, konkurso procedūras. Konkursas buvo paskelbtas 2023 m. gruodžio 28 d. LMA Vrublevskių bibliotekos bei Lietuvos dailininkų sąjungos svetainėse, taip pat Centriniame viešųjų pirkimų portale. Projektinių pasiūlymų buvo laukiama iki balandžio 9 d., o tada darbo ėmėsi Bibliotekos viešųjų pirkimų ir specialiai tuo tikslu suburta ekspertų komisija. Jos darbą pabaigė birželio 9 d.
Ekspertų komisija įvertino pateiktų projektų originalumą, kontekstualumą, meninį sprendimą, taip pat dermę su architektūrine aplinka. Atsižvelgta ir į tai, kaip būsimas kūrinys atrodytų jau esamų Šventaragio slėnio skulptūrinių akcentų fone. Komisijos narių nuomonė buvo vieninga – nė vienas pateiktas darbas neatitinka konkurso organizatorių lūkesčių ir vizijos. Bibliotekos bendruomenei labai svarbu, kad viešoje erdvėje, kiemelyje, atsirastų prasmingas, meniškai vertingas, ilgaamžis kūrinys, todėl galutinis vertinimo komisijos sprendimas buvo pirmosios vietos neskirti.
Bibliotekos administracija nenuleidžia rankų ir toliau tariasi, kokia forma netrukus bus pratęstas konkursas. Mat visai didelei Bibliotekos bendruomenei svarbu šią vietą papuošti menišku istoriniu akcentu ir įamžinti Žygimantą su Barbora. Bus organizuojamas naujas skulptūros idėjos konkurso etapas. Apie jį bus pranešta Centriniame viešujų pirkimų portale, taip pat LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvos dailininkų sąjungos interneto svetainėse.
Konkurse galės dalyvauti ir nauji, ir darbus pirmam etapui pateikę autoriai. Biblioteka tikisi sulaukti sėkmės ir įkvepiančios idėjos, kurią būtų galima realizuoti jau kitais metais. Be kitų dalykų, tam įpareigoja gautos bei gaunamos piniginės aukos skulptūrai sukurti.
Komunikacijos skyriaus informacija
Virtuali paroda apie XIX a. skulptorę ir jos šachmatus, įkvėptus pergalės Vienos mūšyje (1683)
Virtuali paroda „Elena Skirmantaitė-Skirmantienė:
„...gal tai – geriausia, ką kada nors esu sukūrusi...“
Elena Skirmantaitė-Skirmantienė (Helena Skirmunttowa (Skirmuntt) ze Skirmunttów; 1827–1874) – iš Rusijos imperijos užgrobtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių rusėniškosios dalies (dabar Baltarusija) kilusi garsios bajorų giminės atstovė, 1863–1864 m. sukilėlių ryšininkė, tremtinė, diaristė, keturių vaikų motina, silpnos sveikatos, bet stiprios valios moteris, jautusi nenumaldomą poreikį kurti. Negalėdama dailės akademijose įgyti nuoseklaus akademinio išsilavinimo, kuris tuo metu buvo vyrų privilegija, laužė lyčių stereotipus, tapybos ir skulptūros mokydamasi privačiai Vilniuje, Berlyne, Dresdene, Vienoje ir Romoje. Šiandien ji laikoma pirmąja profesionalia moterimi skulptore visoje buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijoje.
150-osioms E. Skirmantaitės-Skirmantienės mirties metinėms paminėti skirtoje virtualioje parodoje pristatomas svarbiausias jos kūrinys – pergalės Vienos mūšyje (1683) įkvėpti šachmatai. Dėmesio centre – pluoštas šachmatų figūrų eskizų, apie kurių egzistavimą ilgą laiką niekas nė neįtarė, ir skulptūrėlių 1872–1883 m. fotografijos. Pasakojimą apie šachmatus papildo kūrėjos biografija, iliustruota vaizdais iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus rinkinių.
Parodos autorės Ingridos Pajedaitės informacija
Dr. Rūtos Kačkutės mintys apie knygas
Dr. Rūtos Kačkutės mintys apie knygas
Eimanto Genio nuotrauka
Dr. Rūta Kačkutė – archeologė, muziejininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja. Ilgametė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja kultūros klausimais, dviejų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijų metu ėjo patarėjos kultūrai, vyriausiosios patarėjos pareigas, vadovavo Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupei, Valstybės pažinimo centro kūrimui ir veiklai. Būdama daugelio kultūros, meno fondų, tarybų nare dr. Rūta Kačkutė aktyviai dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, rengia mokslinius straipsnius archeologijos, kultūros, kultūros politikos, kultūrinės edukacijos, paveldo apsaugos, skaitymo skatinimo klausimais. Kūrybinga ir veikli moteris yra nuo 2005 m. vykstančios akcijos „Metų knygos rinkimai“ idėjos autorė, Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos rengimo darbo grupės narė, tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ iniciatorė ir organizatorė. Vadovaudama Nacionaliniam muziejui, dr. Rūta Kačkutė Lietuvoje skleidžia naują patrauklių istorijos pasakojimų, interaktyvių ekspozicijų kultūrą. Kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu sumanė ir vykdo tęstinį projektą „Istorijos miestui ir pasauliui“.
Stebina ne tik įspūdinga veiklų gausa ir darbų reikšmė mūsų šalies kultūrai, bet ir gebėjimas meistriškai planuoti laiką. Beje, skaitymui dr. Rūta Kačkutė gali rinktis originalius lietuvių, anglų, danų, rusų, lenkų, švedų ir norvegų kalbomis parašytus kūrinius…
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Manau, kad knygos vertė priklauso ne tik nuo retumo, senumo, turinio, iliustracijų meno, knygrišio meistrystės, bet ir nuo skaitytojo ir knygos santykio. Tai yra, ar skaitytojas randa knygoje to, ko joje ieško, o gal (sėkmės atveju) ir daugiau. Jeigu knyga atveria skaitytojui naujus horizontus, patenkina jo smalsumą, ar tiesiog tampa mielu daiktu, kurį gera pavartyti, tai jau vertinga knyga. Žodžiu, kiekviena knyga vertinga, jeigu ji suranda savo skaitytoją.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Na, čia keblus klausimas, nes bibliotekos darbuotojai labai skirtingi ir jiems, tikiu, patinka labai įvairios knygos. Tačiau biblioteka yra Vilniuje, todėl manau, kad visus galėtų sudominti Birutės Rūtos Vitkauskienės ir Karolinos Glinskos knyga „Atrastas Vilnius“, kurioje, remiantis kartografiniais ir kitais šaltiniais, pasakojama apie Vilnių prieš 200 metų. Tikiu, kad daugelis bibliotekos darbuotojų apžiūrėjo prie Mindaugo paminklo 2023 metų vasarą eksponuotą atkurtą senojo Vilniaus maketą, o dabar galima sužinoti dar daugiau.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Tikrai taip, esu nuolat apsupta daugybės knygų, tiek namie, tiek darbe. Tad kartais ant knygos pasistatau nešiojamą kompiuterį, kartais atremiu į knygą nuotrauką. Tačiau labai stengiuosi knygų nenaudoti tokiai paskirčiai, kuri galėtų ją sugadinti. Aš esu užkietėjusi knygų kaupikė ir mylėtoja, man knyga yra brangi.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Mano pasaulyje jos ne konkurentės, o kolegės, gal mažosios sesutės. Dabartiniame gyvenime man būtų labai sunku apsieiti be skaitmeninių knygų. Dažniausiai jas naudoju kaip archeologė, nes mėgstu, kai mokslinė literatūra prieinama elektroniniu formatu ir labai pykstu, kai iš kažkur reikia siųstis popierinę mokslinę knygą.
Neneigsiu, kad dabar dažniausiai keliauju su skaitmenine, ne su popierine knyga. Gal ir gaila, kad kelionėse prarandu malonumą iš lėto versti šiugždančius lapus, bet už tai galiu su savimi pasiimti pakankamai knygų visiems gyvenimo atvejams. Taigi, net vėluojantys lėktuvai mažiau gąsdina.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Taip, tikrai skirtingų kartų žmonės knygas vertina nevienodai. Mano karta matė vyresnę kartą, kurie pirko knygas ir laikė jas lentynose „dėl grožio“. Mat, kai kurias knygas ne visada būdavo lengva gauti, tad jos funkcionavo kaip tam tikra šeimos socialinio kapitalo išraiška. Mano kartos žmonės (apie visus negaliu kalbėti, tik apie savo rato žmones) savo bibliotekas formuoja sąmoningai, pagal interesus. Ilgą laiką aktyviai pirkdavo naujas knygas, nes norėjo pirmieji perskaityti naujienas, nelaukdami, kol jos pasirodys bibliotekose. Pastaraisiais metais suaktyvėjo knygų mainai draugų ir bendradarbių ratuose, nevengiama užsukti ir į biblioteką, nes tiesiog atėjo supratimas, kad visko turėti negali, pasiliekamos vertingiausios ar mieliausios knygos.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Turiu dvi man labai labai brangias knygas, jas man padovanojo močiutė, anglų kalbos mokytoja Katarina Kajackaitė. Abi leistos ankstyvuoju sovietmečiu, labai suskaitytos. Tai Šarlotės Bronte „Džeinė Eir“ ir Reşat Nuri Güntekin „Čiauškutė“. „Džeinę Eir“ nesenai perskaičiau dar kartą, tik jau originalo kalba.
O šiaip, labai mielai skolinu savo knygas, dalis jų negrįžta. Ne todėl, kad aš neatsimenu, kas pasiskolino, nors kartais ir taip nutinka. Tiesiog galvoju, kad jeigu žmogus ilgai negrąžina knygos, gal ji jam reikalingesnė, nei man? Bet kai kurių negrįžusių knygų labai gaila.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Šeimos sagos.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Labai mėgstu skandinavų rašytojus. Dievinu islandų autorius, o Hallgrimur Helgason „1000° moteris“ jau kurį laiką laikosi mano mėgstamiausių knygų sąrašo viršuje.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Aš ne rašytoja ir neturiu ambicijos ja tapti, bet taip jau išėjo, kad šiuo metu dirbu prie mokslo populiarinimo knygos vaikams apie Gintaro kelią.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Ką tik pradėjau skaityti Annie Ernaux knygą „Metai“.
Knygos „Viešpaties dešinės galybė“ sutiktuvės viešbutyje PACAI
Knygos „Viešpaties dešinės galybė“ sutiktuvės viešbutyje PACAI
Šiemet minime 400-ąsias Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco gimimo ir 350-ąsias jo kartu su Jonu Sobieskiu prie Chotino prieš turkus pasiektos pergalės metines. Šį reikšmingą įvykį lotyniškai parašyta herojine poema „Viešpaties dešinės galybė“ įamžino Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius Andriejus Grinkevičius. Knyga išėjo 1674 m. Nuo šio įvykio praėjus 350 metų, 2024 m. birželio 5 d. viešbutyje PACAI – buvusiuose Pacų rūmuose – surengtos šiltos poemos naujo lietuviško vertimo sutiktuvės. Kalbėta apie šio kūrinio sąsajas su kitais vienalaikiais kultūros paminklais, daugiau dėmesio skiriant Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai ir joje esančiai Šv. Karių Kankinių koplyčiai. Šie du objektai: literatūros ir architektūros bei meno kūriniai, liudija apie reikšmingas M. K. Paco ir jo giminės valstybines, kultūrines ir konfesines aspiracijas. Tačiau ne tik apie jas. Jie leidžia kalbėti apie visos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos – kūrybinius pajėgumus, leidusius jai greit atsitiesti po karų su Švedija ir Maskvos valstybe, po tuo metu valstybę ištikusio badmečio ir maro, o atsitiesus – pasiekti įspūdingų pergalių veikiai prasidėjusiuose karuose su Osmanų imperija. Kitas knygos „Viešpaties dešinės galybė“ sutikimas įvyks 2024 m. birželio 11 d. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre. Maloniai kviečiame! Nuotraukos Valentinos Marmienės ir Sigito Narbuto.
Direkcijos informacija
Laikinai neveiks virtualioji biblioteka
Laikinai neveiks virtualioji biblioteka
Dėl Lietuvos virtualiųjų bibliotekų techninės ir programinės įrangos tvarkymo darbų 2024 m. birželio 12 d. 19.00-23.00 val. neveiks LMA Vrublevskių bibliotekos virtualioji biblioteka.
Leidinius užsisakyti ir pratęsti galite naudodamiesi Bibliotekos elektroniniu katalogu ir rankraščių katalogu.
Atsiprašome už laikinus nepatogumus.