Knygų mugėje – naujas „LMA Vrublevskių bibliotekos darbų“ tomas
Knygų mugėje –
naujas „LMA Vrublevskių bibliotekos darbų“ tomas
Vilniaus knygų mugėje bus galima įsigyti naują „LMA Vrublevskių bibliotekos darbų“ numerį. Tai jau tryliktas 2004 metais pradėto leisti tęstinio mokslo darbų leidinio tomas. Jame spausdinami LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojų tekstai – moksliniai straipsniai, apžvalgos, kita svarbi su Bibliotekos veikla susijusi informacija.
Praėjusiais metais minėjome 400-ąsias Vilniaus vaivados, LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco (1624–1682) gimimo ir 350-ąsias jo ir Lenkijos didžiojo etmono Jono Sobieskio (1629–1696) prie Chotino prieš turkus pasiektos pergalės metines. Šį mūšį įamžino Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius Andriejus Grinkevičius (1647–1707), kurio lotynų kalba sukurta herojinė poema Viešpaties dešinės galybė dienos šviesą išvydo 1674 metų sausio 14-ąją. Tad naujas LMA Vrublevskių bibliotekos darbų tomas pradedamas įžanginiu vertėjo dr. Sigito Narbuto straipsniu-pranešimu „Paco paslaptys: pirmoji“.
Šiame leidinyje spausdinami trys moksliniai straipsniai: „Lietuviška Abraomo Kulviečio giesmė (vertimas, eilėdara, kalba)“ (dr. Artūras Judžentis), „Lietuvos disertacijų kaip reikšmingo mokslo istorijos paveldo registravimas ir sklaida“ (dr. Giedrė Miknienė), „Tekstas kaip kelias nuo semantinės atminties prie dėkingumo“ (dr. Timofej Murašov). Skelbiamos Bibliotekos darbuotojų parengtos apžvalgos. Pirma iš jų skirta M. K. Pacui pagerbti. Joje dr. Justina Sipavičiūtė išsamiai aprašo dokumentinį M. K. Paco paveldą, saugomą LMA Vrublevskių bei Vilniaus universiteto bibliotekose. Pasirėmusi LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomais dokumentais, periodine spauda ir istorikų darbais, kitoje dr. Kotryna Rekašiūtė primena prieš 170 metų Klaipėdą nusiaubusį Didįjį gaisrą. Trečioje Rasa Sperskienė pristato Rankraščių skyriuje saugomą dokumentinį Vilniaus lietuvių susivienijimo „Rūta“ paveldą.
Leidinyje pateikiama Leokadijos Kairelienės parengta metinė Bibliotekos veiklos ataskaita. Atskirai skelbiamas Bibliotekos darbuotojų 2023 metų publikacijų sąrašas (Vaidos Juodėnienės), taip pat Loretos Glebavičiūtės parengta Bibliotekos veiklos kronika ir V. Juodėnienės surinkti bibliografijos duomenys apie Biblioteką 2023 metų žiniasklaidoje.
Skyrelyje „In memoriam“ prisimenami šviesios atminties Bibliotekos direktorius dr. Juozas Marcinkevičius (1931–2024) ir ilgametė darbuotoja – bibliografė Lina Kanopkienė (1934–2024).
Atsakomoji redaktorė dr. Daiva Narbutienė
Dr. Sigitas Narbutas perrinktas kitai direktoriaus kadencijai
Dr. Sigitas Narbutas perrinktas kitai direktoriaus kadencijai
Metų pradžioje Lietuvos mokslų akademija paskelbė apie konkursą LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus vietai užimti. Nauja Bibliotekos vadovo kadencija prasidės š. m. kovo 1 d. Konkursas įvyko praėjusią savaitę. Jo metu dalyviai pristatė savo programas ir atsakė į konkursinės komisijos klausimus. Įvertinusi pretendentų programas ir atsakymus, komisija pripažino konkursą laimėjusiu dr. Sigitą Narbutą. Bibliotekos kolektyvas ir visa didelė jos bendruomenė nuoširdžiai sveikina naują kadenciją tuoj pradėsiantį savo vadovą!
Komunikacijos skyriaus informacija
Naujos knygos
Naujos knygos
Źródła do dziejów Żmudzi (1522–1648). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 337 p.
Žemaitija buvo ypatinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis. Jos santykiai su Didžiąja Lietuva buvo sudėtingi. Žemaičiai buvo veikiau sąjungininkai, nei pavaldiniai. Knygoje spausdinami bendravimo tarp Žemaitijos seimelių ir LDK valstybės centro dokumentai atspindi krašto valdymo būdą, jo keblumus. Tai lyg vedlys, parodantis įvairius žemaičių viešojo gyvenimo dalykus.
Sucharski, Tadeusz. Literatura polska z sowieckiego „domu niewoli“: poetika, aksjologia, twórcy. Kraków: Instytut Literatury, 2021. 750 p.
Monografijoje autorius apžvelgia sovietinių laikų literatūrą. Karo belaisvių kasdienybė, tremtys, gyvenimas kalėjimuose aprašyti meniniuose ir dokumentiniuose kūriniuose, išleistuose Lenkijoje ir emigracijoje. Aptariamų leidinių įvairovė atspindi lenkų santykį su sovietine civilizacija, parodo požiūrį į lenkiškumą ir europietiškumą, žmogų ir valstybę, laisvę ir nelaisvę, Absoliutą.
Wojny biblijne. Warszawa: Bellona, 2023. 292 p.
Senajame Testamente aprašyta daug izraeliečių kovų. Išėję iš Egipto nelaisvės ir atvykę į Pažadėtąją žemę, žydai turėjo išsikovoti vietą iš kanaaniečių. Vėliau Izraelio ir Judo karalystė turėjo kovoti su stipresniais kaimynais. Šioje gausiai iliustruotoje knygoje istoriko žvilgsniu aprašomas Kanaano žemės užkariavimas, karai su filistinais, egiptiečių kovos su hetitais, asirais, Babilono užkariavimas ir tremtis, persų pergalė ir žydų sukilimai prieš romėnus.
Arnold, Udo. Zakon niemiecki: podstawy, regiony, osoby. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 601 p.
Udo Arnold – profesorius, vienas žymiausių Vokiečių ordino istorijos tyrėjų. Knygoje atskleisti įvairūs šio ordino veiklos aspektai nuo pat jo įkūrimo 1190 metais iki XX amžiaus. Knygos skyriuose aprašytas įkūrimas, veikla, reformos, mažai žinomi dalykai apie ordiną, kuris turėjo didelę reikšmę Europai.
Skarbiec rozmaitych scjencji…: historia Rzeczypospolitej w sylwie z 1759 roku. Warszawa: Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, 2023. 358 p.
Knygoje spausdinamas sudarytojos įvadinis straipsnis ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo rankraščio dalis, kurioje aprašoma Lenkijos ir Lietuvos istorija. Nežinomas autorius veikalą skyrė pirmiausia savo sūnums, bet parengė taip, kad tiktų spausdinti. Šiame silva rerum XVIII amžiaus didikas pasakoja, ką žino apie tėvynės istoriją ir ką mano esant vertinga perduoti ateities kartoms.
Album Polonicum: Metryka nacji polskiej w Padwie 1592–1745. Warszawa: Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa Kulturowego za Granicą „Polonika“, 2018. 2 t.
Paduvos universitete saugomos Lenkų tautos 1592–1745 metų metrikos rodo, kad Italijoje lenkų gyventa nuo seno. Jau XIX amžiuje lenkų mokslininkai suprato šių rankraščių vertę. Juose galima rasti žinių lenkų migracijos, švietimo klausimais, įvertinti lenkų indėlį į Europos humanistinę kultūrą. Faksimiliniame leidime galima įvertinti metrikų meninio apipavidalinimo grožį.
Romantyczność i filologia: wileńskie kręgi Adama Mickiewicza. Białystok: Uniwersytet w Białymstoku, 2024. 402 p.
1822 metais išspausdintos Adomo Mickevičiaus „Baladės ir romansai“ davė pradžią lenkų romantizmo epochai. Įvairūs menininkai, mąstytojai, visuomenės veikėjai politinės vergijos sąlygomis sukūrė dvasinės laisvės pasaulį, tautinės nepriklausomybės programas ir pakėlė lenkų literatūrą, muziką ir tapybą į europinės kultūros lygį. Minėdami 200 metų sukaktį nuo A. Mickevičiaus „Poezijos“ išleidimo, Lenkijos ir Lietuvos filologai surengė konferenciją Balstogėje ir Vilniuje. Knygoje spausdinami konferencijos pranešimai.
Ilgiewicz, Henryka. Biblioteka Uniwersytecka w Wilnie (1919–1939). Toruń: Wydawnictwo Adam Marszałek, 2024. 476 p.
Vilniaus universiteto biblioteka tarpukariu užėmė svarbią vietą Vilniaus krašto kultūriniame ir moksliniame gyvenime. Remdamasi Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus, Lietuvos valstybės centrinio archyvo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus dokumentais, autorė aprašo bibliotekos fondo plėtimo ir tvarkymo darbus, darbuotojų skaičių ir jų likimus, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo galimybes, rengtas parodas, pastato priežiūrą, skaitytojų įvairovę, ryšius su kitomis institucijomis. Nors vargino karai ir ekonominės krizės, bibliotekos darbuotojų pastangomis buvo išsaugota daug retų spaudinių ir rankraščių, restauruotas istorinis pastatas.
Hurlak, Patrycja. Żydowskie korzenie szaty chrzcielnej, alby, cingulum i kolorów liturgicznych. Pelplin: Bernardinum, 2023. 132 p.
Pirmieji krikščionys neturėjo specialių drabužių liturgijai. V amžiuje atsiradę liturginiai rūbai buvo panašesni į romėnų kilmingųjų, nei į Senojo Testamento kunigų drabužius. Tačiau krikščionybės ir judaizmo bendros šaknys, kylančios iš Šventojo Rašto ir su juo susijusios Tradicijos, paveikė liturgijoje naudojamus ženklus ir simbolius. Knygoje autorė tiria šiandienos katalikiškų liturginių rūbų kilmę, aprašo jų simboliką.
II wojna światowa: infografiki. Poznań: Dom Wydawniczy REBIS, 2024. 191 p.
Knygoje labai daug duomenų apie Antrąjį pasaulinį karą. Autoriai gausias žinias perteikia, pasitelkdami grafikus, žemėlapius, schemas, piešinius. Aiškiai ir patraukliai išdėstyta medžiaga leidžia lengviau suprasti sudėtingus reiškinius, sieti įvairius karo aspektus.
Brooke-Hitching, Edward. Atlas lądów niebyłych: największe mity, zmyślenia i pomyłki kartografów. Poznań: Dom Wydawniczy REBIS, 2024. 255 p.
Knygoje aprašomi senieji įvairių pasaulio vietų žemėlapiai. Autorius atskleidžia įdomias istorijas, kaip niekada neegzistavusios jūros ir kalnai atsirado senoviniuose žemėlapiuose. Vaiduoklių salos, mitinės rasės, laivus pražudančios pabaisos kadaise žemėlapiuose vaizduotos kaip tikrai esančios. Įdomus ir smalsumą keliantis tekstas, neįtikėtinos iliustracijos parodo skaitytojui pasaulį, pilną mįslių ir paslapčių, daug keistesnį nei pažįstame šiandien.
Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė
Menotyrininkės Saulės Mažeikaitės-Teiberės mintys apie knygas
Menotyrininkės Saulės Mažeikaitės-Teiberės mintys apie knygas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Saulė Mažeikaitė-Teiberė gerai pažįstama Lietuvos meno kūrėjams ir kultūros srities specialistams. Ji – Lietuvos dailininkų sąjungos Dailėtyros sekcijos narė, meno vertintoja, projektų kuratorė, Vilniaus kolegijos menų ir kūrybinių technologijų fakulteto dėstytoja, Lietuvos šiuolaikinio meno, architektūros ir dizaino žurnalo „Artnews.lt“ tekstų autorė. Saulei Mažeikaitei-Teiberei teko vadovauti Lietuvos kultūros institutui, leidyklai „ARTseria“, menotyrininkė dažnai renkama ekspertų komisijų kultūros klausimais nare.
2018 m. išleista Lietuvos meno kūrinių kolekcionavimo istorijos tyrimus papildanti S. Mažeikaitės-Teiberės knyga „Paveikslai“, kurioje pristatoma privati medikės, negausios pirmosios pokario kolekcininkų kartos atstovės Onos Laimutės Šveistytės paveikslų kolekcija.
2020 m. Knygos meno diplomu apdovanotas, o 2021 m. Geriausios metų pažintinės knygos premiją laimėjo menotyrininkės kuruotas projektas – leidinys „Grybo auksas“. Šios knygos puslapiuose kūrybiškai ir jautriai atskleista žymaus XX a. pirmosios pusės lietuvių skulptoriaus Vinco Grybo gyvenimo istorija.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Knygos vertė slypi tekste. Knyga, kurios tekstą (gali būti ir atskiri skyriai ar ištraukos) skaitau kelis kartus ir vis patiriu teksto malonumą nepriklausomai nuo žanro ar autorystės, man, be abejo, vertinga. Įsigydama naują knygą visuomet atkreipiu dėmesį į išorę – ar patogu bus versti puslapius, laikyti rankose, ar raidės su užkardėlėmis – aštriais it plėšrūno dantys serifais, ar priešingai – apvalios sans su išraiškingais išlinkimais, ar knygos puslapiai maloniai slysta tarp pirštų, o knygą jauku liesti. Grožis nebūtinai suteikia papildomą vertę romanui ar apsakymų rinkiniui. Štai senos knygos iš namų bibliotekos asmeniškai vertingos jau tuo, kad prie jų prisilietė daug mielų ar įsivaizduojamų žmonių. Be abejonės, knygos vertė slypi ne tik tekste, bet ir vaizde. Dydis, lengvumas, įrišimas, popieriaus svoris ir faktūra, vaizdų ir iliustracijų kompozicijos knygose – privalomi albumo ar vaikiškos knygos elementai, o konceptualus požiūris sukuria papildomą vertę. Nepatinka, kai tekstinėse ar kitose knygose nuotraukos vis dar atsiduria viename lanke (tarkim, knygos viduryje), o kietus knygų viršelius pamilstu tik išimtinais atvejais.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Rekomenduočiau šias knygas: Sue Prideaux „Aš dinamitas! Nietzsche’s gyvenimas“, Annie Ernaux „Metai“, Juliano Barneso „Vyras raudonais drabužiais“ (The Man in the Read Coat).
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Ko gero, dažniausiai panaudoja knygas atramai arba prispaudimui. Knyga vis dar virsta slėptuve ar saugykla gražiems muziejų bilietams, šmaikštiems rašteliams ar niekučiams. Teko pasinaudoti knygomis kaip svarmenimis – labai jau tinkamas buvo jų kelių kilogramų svoris.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Kai atsirado skaitmeninės knygos, maniau, kad jos visiškai nukonkuruos tradicines popierines, bet dabar įsitikinusi, kad artimoje perspektyvoje – tikrai ne. Tačiau vienos medijos nuolat keičia kitas. Jeigu būsime priversti tapti visai tvariais, grįšime prie lentelių su rašmenimis ar rankraščių (senovinį ritininį principą scrolinimą ir dabar naudojame įrenginiuose), tai turbūt vėl visiškai nauju, šiuo metu sunkiai įsivaizduojamu pavidalu.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Z karta – ne knygų ar tekstų, o vaizdų mylėtojai. Dalis mano kartos atstovų (-ių) negalėjo gyventi be knygos, kita visai neskaitė. Nuolat medžiojome geras knygas, stengėmės skaityti ir turėti tai, ką skaito ir turi kiti (-os), skolinomės ir skolinome, knygos nuolat keliavo iš rankų į rankas. Mano karta vis dar daug skaito (ne tik grožisi), iš tiesų, tuo greičiausiai ir skiriamės iš kitų. Be to, kiek susidūriau su skirtingų kartų skaitytojais, mylimi autoriai ir knygos – kiti, nei mano kartos.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Skolinimo(si) praktika iš bičiulio ar pažįstamo beveik išnykusi, retai kas prašo paskolinti knygą, ją nusiperka arba skolinasi ir bibliotekos, tačiau niekam neskolinčiau Jameso Krüsso knygos „Timas Taleris arba parduotas juokas“ pirmojo leidimo.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Tikriausiai romano.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Negalėčiau išskirti vienos šalies, bet žvilgtelėjus į lentyną – knygos daugiausia prancūzų ir vokiečių autorių.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Esu parašiusi knygą apie laukinį šunį, kurios inspiracija tapo puiki Virginijos Woolf knyga apie spanielį Flašą (Flush), o turinį pripildė švediško gyvenimo detalės, susijusios su šunimis. Švedams šuo – šeimos narys, kurio nuotrauką visuomet turi su savimi, o šunų gerovė – nesibaigianti švedų pokalbių tema ir didelės šunų industrijos dalis. Tačiau knyga ne tik apie tai.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Visai netikėtai bičiulė bibliotekininkė pasiūlė paskaityti Irvino D. Yalomo knygas. Skaitau jo knygą „Mamytė ir gyvenimo prasmė“. Tiesą sakant, seniai taip kikenau skaitydama kai kurias knygos ištraukas.
Vrublevskių biblioteka Vilniaus knygų mugėje 2025
Vrublevskių biblioteka Vilniaus knygų mugėje 2025
Jubiliejinė 25-oji Vilniaus knygų mugė vėl kviečia susitikti parodų centre „Litexpo“ vasario 27 – kovo 2 d. Mugės metu lauks įdomi kultūrinė programa: knygų pristatymai, kūrybiniai užsiėmimai, susitikimai, diskusijos.
Vrublevskių bibliotekos stendą 3.56 lankytojai ras akademinei literatūrai skirtoje trečioje parodų centro salėje. Numatyti du naujausių leidinių – J. Basanavičiaus bibliografijos antrosios dalies „Jono Basanavičiaus gyvenimas ir veikla“ bei J. Beneto ir A. Grinkevičiaus lotyniškosios herojinės poemos „Viešpaties dešinės galybė“ vertimo į lietuvių kalbą – pristatymai. Pastarasis leidinys pateiktas gražiausios metų knygos rinkimų konkurso vertinimo komisijai.
Jau tradicija tapo naują Bibliotekos tęstinio leidinio „LMA Vrublevskių bibliotekos darbai“ numerį pasitikti Knygų mugėje – šiais metais išleistas 13 tomas.
Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus restauratorės Edita Keršulytė, dr. Aušra Čiuladienė ir VU studentė Gustė Rudaitytė ves edukacijas Bibliotekų erdvėje. Dalyviai sužinos, kaip gaminami senoviniai dažai, pamatys istorinių dokumentų inicialų pavyzdžius, galės patys ant pergamento parašyti raidę ir ją dekoruoti.
Bibliotekos renginių datos ir vieta:
Jonas Basanavičius „Bibliografijos rodyklė“. 2 dalis: „Jono Basanavičiaus gyvenimas ir veikla“
Dalyvauja: doc. dr. E. Raila, dr. G. Miknienė, E. Paškevičiūtė-Kundrotienė
2025 m. vasario 28 d., penktadienis, 18 val., salė 1.3
Jokūbas Benetas, Andriejus Grinkevičius „Viešpaties dešinės galybė“
Dalyvauja: dr. S. Narbutas, dr. A. Vaškelienė, doc. dr. O. Dilytė-Čiurinskienė
2025 m. kovo 1 d., šeštadienis, 12 val., salė 5.6
Edukacijos „Inicialas“ Bibliotekų erdvėje:
Vasario 28 d., penktadienis, 14–16 val.
Kovo 1 d., šeštadienis, 11–13 val.
Kovo 2 d., sekmadienis, 11–13 val.
Atradimo džiaugsmas: rasti ankstyvajam raštijos etapui priskiriami latviški įrašai
Atradimo džiaugsmas: rasti ankstyvajam raštijos etapui priskiriami latviški įrašai
Ar žinojote, kad 2025 metais minima seniausios išlikusios latviškos spausdintos knygos 440 metų sukaktis? Įdomu tai, kad šį katekizmą 1585 m. išspausdino jėzuitai Vilniuje.
Ta proga paklausėme, ar lietuviai domisi artimiausių mums kaimynų latvių kalba? Atsakymas nėra vienareikšmis, sako pašnekovė VU filologijos fakulteto dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė. Studentai, kurie domisi baltistika, dažnai renkasi latvių kalbą kaip papildomas studijas. Panašus kelias į atradimą buvo ir pačios Ernestos Kazakėnaitės: senosios raštijos tekstų skaitymas filologijos fakultete įtraukė ir į latvių kalbos mokymąsi. Religinių tekstų analizė, evangelinės tradicijos pažinimas atvedė prie maldos „Tėve mūsų“ tyrimo ir vieno ankstyvajam laikotarpiui priskiriamo rankraštinio įrašo latvių kalba atradimo.
Kalbant apie ankstyviausius rankraštinius maldos latvių kalba įrašus, jų identifikuota ne daugiau kaip 2–3, o ketvirtuoju galima laikyti įrašą, kurį tyrėja dr. E. Kazakėnaitė aptiko Vrublevskių bibliotekoje saugomame egzemplioriuje. Šis latvių raštijos istorijai vertingas leidinys yra enciklopedinis pasaulio aprašymas, išspausdintas 1552 metais – S. Miunsterio (Münster) Cosmographiae universalis (šifras LMAVB: K2-174), kurio 789 puslapyje įrašyta latviška malda. Tai, kad šiame leidinyje išspausdinta latviška malda, gerai žinoma, tačiau Vrublevskių bibliotekos egzemplioriuje yra unikalių rankraštinių jos taisymų. Jie labai įdomūs ir svarbūs, nes priklauso ankstyvajam latvių raštijos laikotarpiui (datuojami XVI a. II puse ar XVII a. pr.), o tokių įrašų iki šiol žinoma vos vienas kitas.
Apie tai, kokius mokslinius ir detektyvinius metodus teko mokslininkei pritaikyti, kad atrastų šį išskirtinį įrašą tarp 200 skirtingose pasaulio bibliotekose saugomų Miunsterio kosmografijos leidimų, ir pasakojame šiame vaizdo įraše.