Skulptūrinės kompozicijos konkurso rezultatai
Skulptūrinės kompozicijos konkurso rezultatai
LMA Vrublevskių biblioteka užbaigė idėjos, skirtos skulptūra įamžinti Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę, konkurso procedūras. Konkursas buvo paskelbtas 2023 m. gruodžio 28 d. LMA Vrublevskių bibliotekos bei Lietuvos dailininkų sąjungos svetainėse, taip pat Centriniame viešųjų pirkimų portale. Projektinių pasiūlymų buvo laukiama iki balandžio 9 d., o tada darbo ėmėsi Bibliotekos viešųjų pirkimų ir specialiai tuo tikslu suburta ekspertų komisija. Jos darbą pabaigė birželio 9 d.
Ekspertų komisija įvertino pateiktų projektų originalumą, kontekstualumą, meninį sprendimą, taip pat dermę su architektūrine aplinka. Atsižvelgta ir į tai, kaip būsimas kūrinys atrodytų jau esamų Šventaragio slėnio skulptūrinių akcentų fone. Komisijos narių nuomonė buvo vieninga – nė vienas pateiktas darbas neatitinka konkurso organizatorių lūkesčių ir vizijos. Bibliotekos bendruomenei labai svarbu, kad viešoje erdvėje, kiemelyje, atsirastų prasmingas, meniškai vertingas, ilgaamžis kūrinys, todėl galutinis vertinimo komisijos sprendimas buvo pirmosios vietos neskirti.
Bibliotekos administracija nenuleidžia rankų ir toliau tariasi, kokia forma netrukus bus pratęstas konkursas. Mat visai didelei Bibliotekos bendruomenei svarbu šią vietą papuošti menišku istoriniu akcentu ir įamžinti Žygimantą su Barbora. Bus organizuojamas naujas skulptūros idėjos konkurso etapas. Apie jį bus pranešta Centriniame viešujų pirkimų portale, taip pat LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvos dailininkų sąjungos interneto svetainėse.
Konkurse galės dalyvauti ir nauji, ir darbus pirmam etapui pateikę autoriai. Biblioteka tikisi sulaukti sėkmės ir įkvepiančios idėjos, kurią būtų galima realizuoti jau kitais metais. Be kitų dalykų, tam įpareigoja gautos bei gaunamos piniginės aukos skulptūrai sukurti.
Komunikacijos skyriaus informacija
Virtuali paroda apie XIX a. skulptorę ir jos šachmatus, įkvėptus pergalės Vienos mūšyje (1683)
Virtuali paroda „Elena Skirmantaitė-Skirmantienė:
„...gal tai – geriausia, ką kada nors esu sukūrusi...“
Elena Skirmantaitė-Skirmantienė (Helena Skirmunttowa (Skirmuntt) ze Skirmunttów; 1827–1874) – iš Rusijos imperijos užgrobtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių rusėniškosios dalies (dabar Baltarusija) kilusi garsios bajorų giminės atstovė, 1863–1864 m. sukilėlių ryšininkė, tremtinė, diaristė, keturių vaikų motina, silpnos sveikatos, bet stiprios valios moteris, jautusi nenumaldomą poreikį kurti. Negalėdama dailės akademijose įgyti nuoseklaus akademinio išsilavinimo, kuris tuo metu buvo vyrų privilegija, laužė lyčių stereotipus, tapybos ir skulptūros mokydamasi privačiai Vilniuje, Berlyne, Dresdene, Vienoje ir Romoje. Šiandien ji laikoma pirmąja profesionalia moterimi skulptore visoje buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijoje.
150-osioms E. Skirmantaitės-Skirmantienės mirties metinėms paminėti skirtoje virtualioje parodoje pristatomas svarbiausias jos kūrinys – pergalės Vienos mūšyje (1683) įkvėpti šachmatai. Dėmesio centre – pluoštas šachmatų figūrų eskizų, apie kurių egzistavimą ilgą laiką niekas nė neįtarė, ir skulptūrėlių 1872–1883 m. fotografijos. Pasakojimą apie šachmatus papildo kūrėjos biografija, iliustruota vaizdais iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus rinkinių.
Parodos autorės Ingridos Pajedaitės informacija
Dr. Rūtos Kačkutės mintys apie knygas
Dr. Rūtos Kačkutės mintys apie knygas
Eimanto Genio nuotrauka
Dr. Rūta Kačkutė – archeologė, muziejininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja. Ilgametė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja kultūros klausimais, dviejų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijų metu ėjo patarėjos kultūrai, vyriausiosios patarėjos pareigas, vadovavo Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupei, Valstybės pažinimo centro kūrimui ir veiklai. Būdama daugelio kultūros, meno fondų, tarybų nare dr. Rūta Kačkutė aktyviai dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, rengia mokslinius straipsnius archeologijos, kultūros, kultūros politikos, kultūrinės edukacijos, paveldo apsaugos, skaitymo skatinimo klausimais. Kūrybinga ir veikli moteris yra nuo 2005 m. vykstančios akcijos „Metų knygos rinkimai“ idėjos autorė, Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos rengimo darbo grupės narė, tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ iniciatorė ir organizatorė. Vadovaudama Nacionaliniam muziejui, dr. Rūta Kačkutė Lietuvoje skleidžia naują patrauklių istorijos pasakojimų, interaktyvių ekspozicijų kultūrą. Kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu sumanė ir vykdo tęstinį projektą „Istorijos miestui ir pasauliui“.
Stebina ne tik įspūdinga veiklų gausa ir darbų reikšmė mūsų šalies kultūrai, bet ir gebėjimas meistriškai planuoti laiką. Beje, skaitymui dr. Rūta Kačkutė gali rinktis originalius lietuvių, anglų, danų, rusų, lenkų, švedų ir norvegų kalbomis parašytus kūrinius…
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Manau, kad knygos vertė priklauso ne tik nuo retumo, senumo, turinio, iliustracijų meno, knygrišio meistrystės, bet ir nuo skaitytojo ir knygos santykio. Tai yra, ar skaitytojas randa knygoje to, ko joje ieško, o gal (sėkmės atveju) ir daugiau. Jeigu knyga atveria skaitytojui naujus horizontus, patenkina jo smalsumą, ar tiesiog tampa mielu daiktu, kurį gera pavartyti, tai jau vertinga knyga. Žodžiu, kiekviena knyga vertinga, jeigu ji suranda savo skaitytoją.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Na, čia keblus klausimas, nes bibliotekos darbuotojai labai skirtingi ir jiems, tikiu, patinka labai įvairios knygos. Tačiau biblioteka yra Vilniuje, todėl manau, kad visus galėtų sudominti Birutės Rūtos Vitkauskienės ir Karolinos Glinskos knyga „Atrastas Vilnius“, kurioje, remiantis kartografiniais ir kitais šaltiniais, pasakojama apie Vilnių prieš 200 metų. Tikiu, kad daugelis bibliotekos darbuotojų apžiūrėjo prie Mindaugo paminklo 2023 metų vasarą eksponuotą atkurtą senojo Vilniaus maketą, o dabar galima sužinoti dar daugiau.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Tikrai taip, esu nuolat apsupta daugybės knygų, tiek namie, tiek darbe. Tad kartais ant knygos pasistatau nešiojamą kompiuterį, kartais atremiu į knygą nuotrauką. Tačiau labai stengiuosi knygų nenaudoti tokiai paskirčiai, kuri galėtų ją sugadinti. Aš esu užkietėjusi knygų kaupikė ir mylėtoja, man knyga yra brangi.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Mano pasaulyje jos ne konkurentės, o kolegės, gal mažosios sesutės. Dabartiniame gyvenime man būtų labai sunku apsieiti be skaitmeninių knygų. Dažniausiai jas naudoju kaip archeologė, nes mėgstu, kai mokslinė literatūra prieinama elektroniniu formatu ir labai pykstu, kai iš kažkur reikia siųstis popierinę mokslinę knygą.
Neneigsiu, kad dabar dažniausiai keliauju su skaitmenine, ne su popierine knyga. Gal ir gaila, kad kelionėse prarandu malonumą iš lėto versti šiugždančius lapus, bet už tai galiu su savimi pasiimti pakankamai knygų visiems gyvenimo atvejams. Taigi, net vėluojantys lėktuvai mažiau gąsdina.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Taip, tikrai skirtingų kartų žmonės knygas vertina nevienodai. Mano karta matė vyresnę kartą, kurie pirko knygas ir laikė jas lentynose „dėl grožio“. Mat, kai kurias knygas ne visada būdavo lengva gauti, tad jos funkcionavo kaip tam tikra šeimos socialinio kapitalo išraiška. Mano kartos žmonės (apie visus negaliu kalbėti, tik apie savo rato žmones) savo bibliotekas formuoja sąmoningai, pagal interesus. Ilgą laiką aktyviai pirkdavo naujas knygas, nes norėjo pirmieji perskaityti naujienas, nelaukdami, kol jos pasirodys bibliotekose. Pastaraisiais metais suaktyvėjo knygų mainai draugų ir bendradarbių ratuose, nevengiama užsukti ir į biblioteką, nes tiesiog atėjo supratimas, kad visko turėti negali, pasiliekamos vertingiausios ar mieliausios knygos.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Turiu dvi man labai labai brangias knygas, jas man padovanojo močiutė, anglų kalbos mokytoja Katarina Kajackaitė. Abi leistos ankstyvuoju sovietmečiu, labai suskaitytos. Tai Šarlotės Bronte „Džeinė Eir“ ir Reşat Nuri Güntekin „Čiauškutė“. „Džeinę Eir“ nesenai perskaičiau dar kartą, tik jau originalo kalba.
O šiaip, labai mielai skolinu savo knygas, dalis jų negrįžta. Ne todėl, kad aš neatsimenu, kas pasiskolino, nors kartais ir taip nutinka. Tiesiog galvoju, kad jeigu žmogus ilgai negrąžina knygos, gal ji jam reikalingesnė, nei man? Bet kai kurių negrįžusių knygų labai gaila.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Šeimos sagos.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Labai mėgstu skandinavų rašytojus. Dievinu islandų autorius, o Hallgrimur Helgason „1000° moteris“ jau kurį laiką laikosi mano mėgstamiausių knygų sąrašo viršuje.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Aš ne rašytoja ir neturiu ambicijos ja tapti, bet taip jau išėjo, kad šiuo metu dirbu prie mokslo populiarinimo knygos vaikams apie Gintaro kelią.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Ką tik pradėjau skaityti Annie Ernaux knygą „Metai“.
Knygos „Viešpaties dešinės galybė“ sutiktuvės viešbutyje PACAI
Knygos „Viešpaties dešinės galybė“ sutiktuvės viešbutyje PACAI
Šiemet minime 400-ąsias Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco gimimo ir 350-ąsias jo kartu su Jonu Sobieskiu prie Chotino prieš turkus pasiektos pergalės metines. Šį reikšmingą įvykį lotyniškai parašyta herojine poema „Viešpaties dešinės galybė“ įamžino Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius Andriejus Grinkevičius. Knyga išėjo 1674 m. Nuo šio įvykio praėjus 350 metų, 2024 m. birželio 5 d. viešbutyje PACAI – buvusiuose Pacų rūmuose – surengtos šiltos poemos naujo lietuviško vertimo sutiktuvės. Kalbėta apie šio kūrinio sąsajas su kitais vienalaikiais kultūros paminklais, daugiau dėmesio skiriant Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai ir joje esančiai Šv. Karių Kankinių koplyčiai. Šie du objektai: literatūros ir architektūros bei meno kūriniai, liudija apie reikšmingas M. K. Paco ir jo giminės valstybines, kultūrines ir konfesines aspiracijas. Tačiau ne tik apie jas. Jie leidžia kalbėti apie visos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos – kūrybinius pajėgumus, leidusius jai greit atsitiesti po karų su Švedija ir Maskvos valstybe, po tuo metu valstybę ištikusio badmečio ir maro, o atsitiesus – pasiekti įspūdingų pergalių veikiai prasidėjusiuose karuose su Osmanų imperija. Kitas knygos „Viešpaties dešinės galybė“ sutikimas įvyks 2024 m. birželio 11 d. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre. Maloniai kviečiame! Nuotraukos Valentinos Marmienės ir Sigito Narbuto.
Direkcijos informacija
Laikinai neveiks virtualioji biblioteka
Laikinai neveiks virtualioji biblioteka
Dėl Lietuvos virtualiųjų bibliotekų techninės ir programinės įrangos tvarkymo darbų 2024 m. birželio 12 d. 19.00-23.00 val. neveiks LMA Vrublevskių bibliotekos virtualioji biblioteka.
Leidinius užsisakyti ir pratęsti galite naudodamiesi Bibliotekos elektroniniu katalogu ir rankraščių katalogu.
Atsiprašome už laikinus nepatogumus.
Knygos „Viešpaties dešinės galybė“ pristatymas Jiezne
Knygos „Viešpaties dešinės galybė“ pristatymas Jiezne
2024 m. birželio 11 d. renginio programa:
16.00 val. Jiezno šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios, Pacų rūmų maketo Nepriklausomybės a. apžiūra.
16.30 val. Susitikimas su knygos vertėju dr. SIGITU NARBUTU Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre, Basanavičiaus g. 20.
Šiemet minime 400-ąsias Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco gimimo ir 350-ąsias jo kartu su Jonu Sobieskiu prie Chotino prieš turkus pasiektos pergalės metines. Šį reikšmingą įvykį herojine poema įamžino Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius Andriejus Grinkevičius. Knygos pristatymo metu vertėjas kalbės ne tik apie šį kūrinį. Trumpame pranešime, pavadintame „Paco paslaptys: pirmoji“ jis pasidalins įžvalgomis, siejančiomis „Viešpaties dešinės galybę“ ir kai kuriuos kitus vienalaikius meno ir architektūros paminklus.
Renginio metu bus galima įsigyti knygą, kurios leidimą parėmė viešbutis PACAI.
Renginio organizatorius Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Partneriai: Prienų rajono savivaldybė, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras
Renginio trukmė 1 val.
Dovana bibliotekai – tritomis E. Skerstono albumas
Dovana bibliotekai – tritomis E. Skerstono albumas
Šį mėnesį minėjome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ta proga kredito unija TAUPA dešimčiai Lietuvos bibliotekų, turinčių meno skyrius, tarp jų ir Vrublevskių bibliotekai, padovanojo išskirtinį leidinį – trijų tomų ir trimis kalbomis išleistą albumą „Privatus Vilnius. Interjerų gyvenimai“ (leidykla „Žara“).
Įspūdingose fotografijose Augio Narmonto įamžinti gyvenamųjų vilniečių namų interjerai. Knygos autorius kviečia praverti buvusių ir esamų privačių namų duris, siekia atskleisti sostinės gyventojų gebėjimus individualiai apipavidalinti intymią ir ne visiems prieinamą aplinką. Jau dabar specialistai šį leidinį gretina su XX a. pradžios Jano Bulhako fotografiniu palikimu.
Biblioteka džiaugiasi ir dėkoja, praturtėjusi vertingais leidiniais!
Uždraustų knygų biblioteka – Vilniuje išleistai poleminei Andriaus Volano knygai – 440
Uždraustų knygų biblioteka
Vilniuje išleistai poleminei Andriaus Volano knygai – 440
LMA Vrublevskių bibliotekoje savo naujus namus rado kadaise gyvavusių institucinių ar asmeninių bibliotekų knygos bei kiti dokumentai. Viena iš seniausių, turtingiausių ir garsiausių buvo Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka. Atsiradusi Reformacijos kovų įkarštyje, susidūrusi su kontrreformacija, Sinodo biblioteka patyrė daug negandų. Išskirtinė Sinodo bibliotekos vertė ta, kad joje buvo kaupiama ir išsaugota reformacijos klasika, nes beveik visi bibliotekoje išlikę veikalai buvo atsidūrę Vatikano sudarinėtuose ir vis papildomuose draudžiamų knygų sąrašuose.
Dalis Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos knygų vis dėlto pasiekė Žygimantų gatvę – dabartinius LMA Vrublevskių bibliotekos rūmus. Jos nebuvo išskirtos, bet aprašomos pagal amžius drauge su kitais Bibliotekai atitekusiais dokumentais. Priklausymą Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekai parodo antspaudas, įrašas lotynų kalba, arba įrašas, kad dokumentas buvo Slucko gimnazijos bibliotekoje. Rasta XVI a. išleistų 518 veikalų, įrištų į 350 knygų, iš jų net 117 yra foliantai. 447 veikalai išleisti lotynų kalba, didžiąją dalį (323) sudaro teologinė literatūra.
Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Violetos Radvilienės virtualus pasakojimas skirtas paminėti prieš 440 metų Vilniuje, Danieliaus Lenčickio spaustuvėje, Jono Glebavičiaus lėšomis išleistą žymiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos evangelikų reformatų teologo, rašytojo, polemisto, Mikalojaus Radvilo Rudojo, karalių Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos sekretoriaus Andriaus Volano (apie 1530–1610) polemikos su jėzuitu Petru Skarga knygą – Andriaus Volano Penkios knygos prieš Vilniaus jėzuito Skargos septynis mišių ir jų aukos stulpus ir knygą: 12 Cvinglio bei Kalvino sekėjų teiginių .
Pasakojimui parinktos XVI a. leistos knygos, kurios primena vykusius karštus ginčus dėl teisingesnio tikėjimo, pasiryžimą dėl jo paaukoti gyvybę, pritariančiųjų paiešką ir ne tik žodinę kovą su priešininkais.
Žydinti lelija ir spindintis perlas. Virtualios parodos pristatymas
Virtualios parodos pristatymas
2024 m. gegužės 21 d. 11 val. viešbutyje PACAI (Didžioji g. 7, Vilnius) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja istorikė dr. Justina Sipavičiūtė pristatys virtualią parodą „Žydinti lelija ir spindintis perlas“, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco 400-ųjų gimimo metinių sukakčiai. Renginio data pasirinkta neatsitiktinai. Lygiai prieš 6 metus atnaujintuose Pacų rūmuose pradėjo veiklą viešbutis PACAI.
Pacai – viena įtakingiausių LDK giminių. Jos atstovai užėmė aukštas pareigas, dalyvavo svarbiausiuose istoriniuose įvykiuose. Pacai turėjo dvigubos lelijos herbą, kuris primena ir vieną garsiausių šios giminės atstovų didįjį etmoną, Vilniaus vaivadą Mykolą Kazimierą Pacą, pastačiusį Vilniuje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią (čia ir palaidotas).
Virtualioje parodoje pateikta didesnė dalis LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomo reikšmingo M. K. Paco dokumentinio palikimo. Tai dokumentai, kurie pristato Pacų giminę, giminės genealogines schemas ir medžius. Renginio metu galėsite iš arčiau pažvelgti į M. K. Paco antspaudus, suprasite, kokią giminės istoriją juose galima perskaityti, išvysite originalius jo autografus. Sužinosite, kuriuose XVII a. leidiniuose minimas M. K. Pacas, kaip jis buvo vaizduojamas to laikmečio paveiksluose, kokius du nuostabaus grožio ir reikšmės M. K. Pacą menančius pastatus turime išlikusius iki šių dienų.
Renginio organizatorius LMA Vrublevskių biblioteka
Partneris ir rėmėjas Viešbutis PACAI
Dr. K. Dambrausko paskaita „Žemės grąžinimas pietryčių Lietuvoje“
Žemės grąžinimas pietryčių Lietuvoje
LMA Vrublevskių bibliotekos studijoje viešėjęs Dr. Karolis Dambrauskas skaitė paskaitą „Žemės grąžinimas pietryčių Lietuvoje“.
Lektorius yra Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas. 2022 m. apsigynė disertaciją „Mapping Ethnicity-Property Nexus: Framing and Negotiating Ethnicity in the Process of Land Restitution in South-Eastern Lithuania“ (liet. „Etniškumo dimensija privačios nuosavybės atstatymo procese: svarstant etniškumo sampratas ir reikšmę žemės restitucijos eigoje Pietryčių Lietuvoje“), už kurią Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skyrė specialiąją premiją.
Šiuo metu Vilniaus universitete jis tęsia podoktorantūrines studijas, atlieka lyginamąjį tyrimą apie posocialistiniu laikotarpiu vykdytą žemės grąžinimą tautinių mažumų gyventojams Lietuvoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Domisi etniškumo, nacionalizmo ir posocialistinės transformacijos temomis.
Disertacijoje autorius aiškinosi, kaip nepriklausomoje Lietuvoje struktūrizavosi santykis tarp etniškumo ir besikeičiančių nuosavybės režimų (nuo kolektyvinės iki privačios nuosavybės), pagrindinis dėmesys buvo skirtas žemės grąžinimo procesui etniškai įvairialypiame pietryčių Lietuvos regione. Tyrimas atskleidė, kad žemės restitucija buvo planuojama kaip etniškai neutralus procesas, per kurį kiekvienas pilietis galėjo sulaukti teisingumo – jam ar jo šeimai galėjo būti grąžinta sovietmečiu kolektyvizuota žemė. Nepaisant vienodo traktavimo, mažumoms trūko išteklių, reikalingų dalyvauti restitucijos procese. Vienodas požiūris į nelygias grupes trukdė tautinių mažumų nariams susigrąžinti žemę.
Šiame vaizdo įraše apžvelgiamos disertacijoje atskleistos įvairios pietryčių Lietuvos tautinių mažumų gyventojų, siekusių (ar tebesiekiančių) susigrąžinti žemę, restitucijos patirtys, išryškinamos problemos, su kuriomis šie gyventojai susidūrė žemės grąžinimo proceso metu, svarstoma etniškumo svarba šio proceso kontekste ir kiti tyrimo metu kelti klausimai, glaustai pristatomos tyrimo išvados.
Kviečiame žiūrėti ir klausyti: