Prof. dr. Eugenijaus Skerstono mintys
Leidinių, skirtų gyvensenos kultūrai, autoriaus, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riterio, prof. dr. Eugenijaus Skerstono mintys
Vinco Alesiaus nuotrauka
Leidinių, skirtų gyvensenos kultūrai, autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris, prof. dr. Eugenijus Skerstonas – Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, Vilniaus dizaino kolegijos dėstytojas, viešųjų paskaitų lektorius, TV programų dalyvis, LRT Klasika radijo laidos „Profiliai“ kūrėjas ir vedėjas, reprezentacinių renginių moderatorius, išskirtinių kelionių po Prancūziją vadovas. Nuolat besidomintis kultūra, jos ištakomis ir raida, Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejui profesorius spaudai parengė vilniečių gyvensenos kultūrai skirtą trikalbį albumą-knygą. Savo leidiniuose autorius nuoširdžiai dalijasi sukaupta patirtimi: visiems, mėgėjiškai besidomintiems mada, įvaizdžiu ir šių sričių profesionalams.Tvirtai tikėdamas didele savikūros ir saviugdos svarba gyvenime jis pabrėžia, kad mada ir psichologija – artimai, nedalomai susijusios.
Visada labai atsakingai ruošdamasis savo paskaitoms ir darbams profesorius sako: „Negaliu sau leisti būti kitoks, nei norėčiau ir galėčiau būti. Nenoriu ir neleidžiu sau pasiduoti, įsivyrauti pesimistinėms nuotaikoms, kurių poveikį laikau ypač žalingu, dar labiau skatinančiu neviltį, nenorą džiaugtis bendravimu, kūryba. Dvasinį pasitenkinimą man suteikia knygų skaitymas, bendravimas su žmonėmis, kelionės, filmai, lankymasis teatre… Netgi darbas su studentais ar paskaitų klausytojais auditorijoje.“
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Knygos vertę siečiau su ją pasirinkusiu skaitytoju – jos vertintoju, o tiksliau – jo (dvasiniais) poreikiais, išsilavinimu (įgytu arba siekiamu), skaitymo tikslu(-ais).
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Skatinančią visapusiškai tobulėti lavinant asmeninį ir skaitytojų literatūrinį, meninį skonį.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Taip, teko. Knyga, neskaitant jos tikrosios prigimties ir paskirties, gali būti įsimenamas namų (ar viešųjų įstaigų, sakykime, bibliotekų) interjero dekoras – puošybinis objektas ir akcentas. Kurdamas savuosius leidinius, į tai visuomet atsižvelgiu ir šia netipiška paskirtimi pasinaudoju dirbdamas su fotografu.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Manyčiau, kad ne. Daugeliui skaitytojų ypatingą jausmą sukelia knygos „kūno“ lytėjimas, puslapių šiugždėjimas, jų vertimas, taktilinis santykis su popieriumi. Elektroninės knygos – modernus papildinys, patogus ir tinkantis kelionėms, paskaitų skaitymui, tačiau nesukeliantis tų jausenų, nesukuriantis tų verčių, kurios brangios fizinių knygų mylėtojams ir, žinoma, bibliofilams. Taigi, konkurencingumas gali būti konstatuojamas tik iš dalies arba, jeigu akivaizdus, tai tik sąlyginis.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Neabejoju, kad taip. Jūsų minimas ryšio su knyga savitumas visiškai pateisinamas. Be to, jis akivaizdus matant kiekvienos jaunos kartos santykį su tam tikro laikmečio (jos leidimo ar aprašomojo) knyga. Svarbūs veiksniai – turinio aktualumas (individualiai suprantamas), autoriaus pažiūros, jo vardo žinomumas ir aplinkos poveikis, sakykime, autoritetingų skaitytojų ar literatūros leidinių iliustratorių profesionalų pareikštos nuomonės.
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Šį klausimą pavadinčiau, kaip dabar girdžiu sakant, nepatogiu. Savo požiūrį į skolinimąsi keičiau ne kartą, bet dabar skolinu tik tas knygas (arba leidinius), kurių dublikatus turiu arba esu tikras, kad galėčiau turėti, jeigu paskolintas egzempliorius dėl kokių nors nenumatytų aplinkybių į asmeninę biblioteką nesugrįžtų.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Tokio žanro paprasčiausiai nėra; asmeninė (neiškraipyta) biografija – intymiausias iš visų galimų literatūrinių (knygos) žanrų, todėl jos aprašymo vertingumą prilyginčiau išpažinties tik sau pačiam, o ne kitiems, vertei.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Mano mylimiausios (suprantama, neskaitant Lietuvos) šalies – Prancūzijos.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų naujausia jūsų knyga?
Aš, tikriausiai, kaip ir Jūs, moku saugoti paslaptis… Atsakysiu taip: aš ne rašytojas, o knygų autorius, drįsčiau sakyti – kūrėjas; taigi šiuo metu kuriu ir dar ketinu kurti… Mano dešimt kūrinių – gyvensenos kultūrai skirtos, dažniausiai gausiai iliustruotos kitų autorių – fotografų ir dailininkų – nuotraukomis arba piešiniais knygos.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Nepaprastai įdomią, aišku, man. Jos autorius – prancūzas grafas R. de Montesquiou – dendis, rašytojas ir poetas, kurio asmenybė įkvėpė H. de Balzac’ą, K.-J. Huysmans’ą, O. Wilde’ą, G. de Maupassant’ą, M. Proust’ą ir kitus sukurti savo kūrinių svarbiausiųjų veikėjų literatūrinius portretus. Visi jie, suprantama, skirtingi (tiek fiziniu, tiek psichojausminiu atžvilgiu), bet jų prototipas – tas pats prancūzas grafas R. de Montesquiou.
Biblioteką aplankė JE Kaišiadorių vyskupas
Biblioteką aplankė JE Kaišiadorių vyskupas
Spalio 10 d. LMA Vrublevskių biblioteką aplankė garbūs svečiai: JE Kaišiadorių vyskupas dr. Jonas Ivanauskas ir p. Skaidrūnė Vetcelienė. Svečius priėmė direktorius dr. Sigitas Narbutas su kolegėmis: Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešiene ir Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutiene. 2025 m. Lietuvoje ir Lenkijoje bus iškilmingai minimos pal. Mykolo Giedraičio 600-osios gimimo metinės. Ta proga Vilniuje, Kaišiadoryse ir Videniškiuose bus surengta įvairių renginių. E. Kuliešienė ir D. Narbutienė svečiams pristatė vertingesnius Palaimintąjį įamžinusius XVI–XIX a. dokumentus, supažindino su turtingu Giedraičių giminės rankraščių fondu. Kaišiadorių vyskupas papasakojo apie rengimąsi minėti Palaimintąjį ir padovanojo vertingą leidinį – albumą „Kaišiadorių vyskupija kurijos archyvo nuotraukose“. 2026-aisiais ši vyskupija iškilmingai minės savo pirmąjį šimtmetį.
Vikos Petrikaitės nuotraukos.
Direkcijos informacija
Režisieriaus, scenaristo, TV ir radijo laidų vedėjo Vytenio Pauliukaičio mintys
Režisieriaus, scenaristo, TV ir radijo laidų vedėjo Vytenio Pauliukaičio mintys
Eimanto Genio (LRT) nuotrauka
Vytenis Pauliukaitis – visiems gerai pažįstamas režisierius, scenaristas, TV ir radijo laidų vedėjas, dažnas televizijos projektų komisijų narys. Aktyvaus, pozityvaus, daug dirbančio režisieriaus asmenybė nepalieka abejingų. Žavi išskirtinai aukšta bendravimo kultūra, išsilavinimas, elegantiškas elgesys, aprangos stilius, stiprus atsakomybės ir tvirtas pareigos jausmas, puikus humoras, susireikšminimo nebuvimas.
Už veiklą visuomenės gerovei – kalbos vakarų, koncertų, filmų, parodų pristatymų režisavimą, istorinės atminties puoselėjimą ir įprasminimą – Vytenis Pauliukaitis pelnė LR Seimo apdovanojimą, o už nuopelnus gimtajam Marijampolės miestui ir Sūduvai – Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordiną.
Kalbėdamas apie savo gyvenimą, darbą, patirtis, vertybes, prioritetus, režisierius sako: „Mėgstu skaityti biografinę literatūrą (žmonių gyvenimai labai įdomūs!) ir psichologines knygas. Studijuodami režisūrą mokėmės praktinės psichologijos, šios disciplinos žinios padeda suvokti ne tik personažų, bet ir realių žmonių elgesio motyvus.“
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Knygos vertė – turinys, išliekamoji ir įvaizdžio meninė vertė.
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Bibliotekos darbuotojai privalėtų perskaityti visas naujas knygas, patenkančias į jų skyrius, kad žinotų tų knygų turinį ir galėtų rekomenduoti jas skaitytojams.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Taip. Dažnai filmavimuose ar scenos renginiuose knygos naudojamos kaip dekoracijos ar rekvizitas, pakeičiant jų autorinį spalvinį išorės įvaizdį į spektaklio ar renginio dailininko sumanymui reikalingą.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Tikrai ne. Knyga yra knyga bet kokiu pavidalu.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Turi, kaip ir į kiekvieną naujai atsirandantį reiškinį. Mano kartos žmonės žinojo, kad, kaip yra kažkas pasakęs: „Knygos yra proto vaikai ir supažindina mus su didžiausiais pasaulio atradimais moksle, meninėje kūryboje ir žmogaus sieloje“.
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Nė vienos, nes daugelį mano knygų draugai pradangino… tegul jie kreipiasi į bibliotekas.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Nesusireikšminu. Mano biografija yra verta tik mano apmąstymų ir prisiminimų.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Pasaulio autoriai. Visi tie, kurie rašo mano profesijos, memuaristikos, istorinės dokumentikos temomis.
Jei pats rašytumėte, apie ką būtų jūsų knyga?
Neketinu rašyti.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Tai su naujausiu profesiniu projektu susijusi literatūra: L. Subačiaus „Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė, 1873–1945“, J. Būtėno „Gyvenusi kitiems“, G. Petkevičaitės-Bitės raštų 6 tomą, J. Būtėno „Prūsų lietuviai Sibire: iš F. Bortkevičienės atsiminimų“.
Virtuali paroda „Miestas albume: sostinės įvaizdžio ženklai“
Virtuali paroda
„Miestas albume: sostinės įvaizdžio ženklai (XIX–XXI a.).
Iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų“
2023 m. liepos 17 d. – rugpjūčio 25 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje eksponuota paroda „Miestas albume: sostinės įvaizdžio ženklai (XIX–XXI a.). Iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų“, skirta Vilniaus miesto 700-osioms įkūrimo metinėms paminėti.
Šios ekspozicijos pagrindu parengta virtuali paroda.
Parodai atrinkta dalis (apie pusantro šimto) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų albumų apie Vilnių, datuojamų nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Jų tematinė įvairovė gana plati – tai albumai, vaizduojantys unikalią miesto istoriją, mokslo, meno, religijos, miesto urbanistikos ir kraštovaizdžio, gyvensenos vaizdus, praeities bei šiandienos asmenybių buvimą ir veiklą miesto kontekste.
Parodą parengė dr. Birutė Railienė, Rūta Kazlauskienė
Teorinis-praktinis seminaras dokumentų restauratoriams
Teorinis-praktinis seminaras dokumentų restauratoriams
2023 m. rugsėjo 29 ir spalio 2 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje vyko teorinis-praktinis seminaras „Paraprint OL60 taikymas jautrių vandeniui objektų plovimui“. Aukščiausios kategorijos restauravimo technologė dr. Aušra Čiuladienė dalijosi žiniomis apie naują plovimo metodą.
Seminare dalyvavo dokumentų restauratoriai iš įvairių institucijų: P. Gudyno restauravimo centro, Vilniaus universiteto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Šiaulių Aušros muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos archyvų ir LMA Vrublevskių bibliotekos.
Paraprint OL60 restauravime plačiau pradėtas taikyti nuo 2001 m., tačiau Lietuvos restauravimo dirbtuvėse jis nebuvo plačiai žinomas. Studijuodama dr. A. Čiuladienė nuo 2017 m. domėjosi šia medžiaga ir platesnius tyrimų rezultatus paskelbė savo disertacijoje.
Džiugu, kad LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje šis plovimo metodas jau yra taikomas. Vienas iš sėkmingai pritaikytų pavyzdžių – XVI a. knygos Tetraevangelija. Mažųjų Žuchavičų (dab. Baltarusija, Gardino srities Kareličų r.) evangelija (LMAVB, RS F21-805) miniatiūrų plovimas.
Parengė dr. Aušra Čiuladienė
Fotografavo Vika Petrikaitė
Nauja skiltis tinklalapyje apie bibliotekos mokslinę veiklą
Nauja skiltis tinklalapyje apie bibliotekos mokslinę veiklą
Maloniai kviečiame bibliografijos, bibliotekininkystės, dokumentotyros, informacijos, knygotyros, mokslotyros sričių specialistus, studentus ir visus, besidominčius šiomis temomis, LMA Vrublevskių bibliotekos tinklalapio viršutiniame svetainės meniu peržiūrėti naują skiltį MOKSLAS (http://www.mab.lt/mokslas).
Skiltyje pateikta išsami informacija apie Vrublevskių bibliotekos mokslinę veiklą, išvardinti čia dirbantys mokslininkai ir tyrėjai, skelbiami Mokslo tarybos narių, išleistų leidinių sąrašai, mokslinės veiklos planai ir ataskaitos, konferencijų medžiaga. Nurodytos mokslininkų ir tyrėjų interesų sritys, publikacijų sąrašai, duomenys apie projektinę, ekspertinę, pedagoginę, mokslo sklaidos veiklas, dalyvavimą konferencijose ir pelnytus apdovanojimus.
Lankytojų dėmesiui: naujas įėjimas į Biblioteką
Lankytojų dėmesiui: naujas įėjimas į Biblioteką
Lankytojams nuo rugsėjo 29 d. patekti į LMA Vrublevskių biblioteką galima nauju įėjimu iš T. Vrublevskio gatvės per kiemelį. Atėjusiuosius prie informacinio stalo maloniai pasitiks Bibliotekos darbuotojos. Šioje vietoje veikia abonementas, čia išduodami nauji ir pratęsiami seni skaitytojų pažymėjimai, teikiama informacija apie Bibliotekos darbą, čia taip pat galima įsigyti naujų Bibliotekos leidinių. Kairėje erdvaus vestibiulio pusėje lankytojai ras Bibliotekos skaityklas. Ankstesnis – ilgus metus veikęs – įėjimas pro paradines duris nuo Karaliaus Mindaugo tilto uždaromas remontui. Visus maloniai kviečiame į Biblioteką eiti naujuoju įėjimu.
Direkcijos informacija
Svečiuose ukrainiečių restauratorius
Svečiuose ukrainiečių restauratorius
2023 m. rugsėjo 27 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių aplankė svečias – Andrejaus Šeptytskio nacionalinio muziejaus Lvive restauratorius Vadimas Volkovas.
Lvivo miesto centre esantį didžiausią Ukrainos meno muziejų (https://nml.com.ua) 1905 m. įkūrė žymus kultūros ir visuomenės veikėjas metropolitas Andrejus Šeptytskis, padovanojęs jam turtingą meno kūrinių kolekciją.
Ilgametę profesinę patirtį sukaupęs ukrainiečių restauratorius V. Volkovas domėjosi Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbais, įranga, priemonėmis, tyrimais. Susitikimo metu buvo malonu pasidalinti profesinėmis žiniomis ir darbo subtilybėmis.
Editos Keršulytės nuotraukos
Virtuali paroda „10 punktų apie Vladislavą Sirokomlę“
Virtuali paroda „10 punktų apie Vladislavą Sirokomlę“
Virtuali paroda skiriama poeto, vertėjo, publicisto Vladislavo Sirokomlės (1823–1862) gimimo 200-ų metų sukakčiai paminėti.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas gausus šio literato palikimas: archyviniai dokumentai, vertimų ir originalios kūrybos leidiniai, publikacijos iš tuometės periodikos. Randama ir jo asmeninės bibliotekos knygų. Šioje mažojoje virtualioje parodoje supažindinama su 10 svarbiausių eksponatų, susiejusių Biblioteką su Vilniaus krašto literatu Vladislavu Sirokomle.
Tarptautinė paroda „Nigra crux, mala crux. Juoda ir balta Kryžiuočių ordino legenda“
Tarptautinė paroda „Nigra crux, mala crux. Juoda ir balta Kryžiuočių ordino legenda“
2023 m. rugsėjo 27 d. Pilies muziejuje Malborke iškilmingai atidaryta tarptautinė paroda „Nigra crux, mala crux. Juoda ir balta Kryžiuočių ordino legenda“. Turtingose ir įdomiose jos ekspozicijose pasistengta atspindėti Kryžiuočių ordino istoriją, parodyti jos ženklus lenkų, lietuvių ir vokiečių istorinėje savimonėje ir tos savimonės kaitą XIX–XX a. Eksponatus parodai skolino gausios atminties institucijos iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Austrijos, Italijos ir Vokietijos, taip pat privatūs asmenys. LMA Vrublevskių biblioteka yra vienas iš skolintojų.
Parodos atidarymo iškilmėje dalyvavo gausūs šeimininkai ir svečiai iš įvairių Europos valstybių. Apie parodą kalbėjo Muziejaus direktorius habil. dr. Januszas Trupinda, vokiečių istorikas habil. dr. Udo Arnoldas, Kryžiuočių ordino didysis magistras Frankas Bayardas ir kiti asmenys, prisidėję prie koncepcijos kūrimo bei jos realizavimo. Iškilmėje taip pat dalyvavo LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė ir eksponatus skolinusio Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė. Prieš tai svetingi šeimininkai svečiams surengė išsamias ekskursijas į Pilies muziejų. Parodą bus galima apžiūrėti iki 2024 m. vasario 15 d.
Nuotraukos Daivos Narbutienės
Direkcijos informacija
