Pareigos: Fondų ir vartotojų skyriaus bibliotekininkas

Darbo krūvis: 1 etatas (8 val.)

Pretendentų atrankos būdas: pokalbis

Preliminari pradžia: 2023 m. rugsėjis

Vieta: Žygimantų g. 1, Vilnius

Darbo pobūdis:

– dirbti skyriaus dokumentų saugyklose;

– pildyti ir redaguoti Bibliotekos informacinę sistemą saugykloje esančiais dokumentais;

– priimti, tvarkyti ir saugoti fonde esančius dokumentus;

– priimti ir įvykdyti vartotojų užsakymus.

Reikalavimai:

– aukštasis universitetinis arba aukštesnysis išsilavinimas;

– bent vienos užsienio kalbo mokėjimas (A1 lygiu);

– kompiuterinis raštingumas;

– gebėjimas dirbti savarankiškai ir kolektyve, organizuotumas, pareigingumas ir atsakingumas. 

Privalumai:

– gebėjimas grupuoti ir skirstyti dokumentus;

– darbo su vartotojais patirtis;

– humanitarinis išsilavinimas;

– gebėjimas dirbti ALEPH informacine sistema.

Siūlome:

– pastovų darbo užmokestį (DU koeficientas 5,9);

– profesinio tobulėjimo galimybes;

– draugišką darbo aplinką;

– socialines garantijas.

Pretendentai turi pateikti:

– prašymą dalyvauti konkurse;

– gyvenimo aprašymą;

– išsilavinimą liudijančio dokumento kopiją;

– motyvacinį laišką, laisva forma apibūdinant savo gebėjimus ir dalykines savybes.

Dokumentus pateikti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sekretorei (Žygimantų g. 1, 29 kab.) arba siųsti elektroniniu paštu: biblioteka@mab.lt. Konfidencialumą užtikriname. Konkursas vyks pokalbio su pretendentu forma. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Išsamesnė informacija teikiama tel. (8 5) 262 95 37, (8 5) 212 08 58, 8 668 86733.

Informacija dėl pretendentų į laisvas darbo vietas asmens duomenų tvarkymo

Rugpjūčio 3 d. Palangos gintaro muziejuje įvyko mokslinė konferencija „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai 2023“, skirta apžvelgti grafų Tiškevičių kultūros paveldą. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas ir konferenciją kartu su gausiais partneriais organizavusio Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto direktorius Remigijus Bimba. Konferencijos pradžioje Alberto Vijūko-Kolavičiaus medaliu už reikšmingus paskutinių penkerių metų darbus, susijusius su Lietuvos istorijos ir jos pagalbinių disciplinų: genealogijos, heraldikos, veksilologijos ir kitų, plėtojimą, taip pat paveldo apsaugą buvo pagerbtas LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Dėkodamas už garbingą apdovanojimą, direktorius nurodė, kad šis medalis jam reikšmingas dėl trijų priežasčių. Pirma, jo steigėjas yra Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas – jauna, bet jau rimtais darbais spėjusi pasižymėti institucija. Užtenka vien paminėti šiemet birželio 9–11 d. Vilniuje vykusį tarptautinį kolokviumą „Genealogija, heraldika ir veksilologija“, subūrusį kelias dešimtis mokslininkų iš viso pasaulio. Antra, Kojalavičiaus medalio kavalieriais jau yra tapę iškilūs Lietuvos žmonės: Kretingos muziejaus darbuotojas Julius Kanarskas, taip pat grafikas ir dizaineris prof. Rolandas Rimkūnas. Ir trečia, apdovanojimas pavadintas vieno iš garsiausių visų laikų Lietuvos mokslininkų, ypač pasižymėjusio genealogijos ir heraldikos baruose, jėzuito tėvo Alberto Vijūko-Kojalavičiaus vardu. Tiek istoriografijos, tiek genealogijos ir heraldikos darbuose tėvas Albertas pateikė patriotizmu alsuojantį istorinį pasakojimą apie Lietuvą. Juo sekdama, savą istorinį pasakojimą šiandien kuria ir Biblioteka, ir visa didelė visų Lietuvos atminties institucijų bendruomenė.

Direkcijos informacija

Liepai artėjant prie pabaigos, Biblioteką pasiekė vertinga dovana – keli 1883–1886 m. mėnraščio „Aušra“ komplektai bei įvadinis tomas „Aušra po 140 metų“. Inicijavus JE Prezidentui Gitanui Nausėdai ir parėmus mecenatui Pranui Kizniui, „Aušrą“ pakartotinai išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir leidykla „Petro ofsetas“. Šį svarbų leidinį šiemet Vilniaus knygų mugės metu pristatė jo Iniciatorius, Mecenatas, taip pat leidėjas Gytis Vaškelis ir prie leidinio prisidėję mokslininkai: prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė, prof. Domas Kaunas ir dr. Tomas Balkelis. Kaip pažymėta leidinį palydėjusiame ir Iniciatoriaus bei Mecenato pasirašytame rašte, „„Aušroje“ glūdi kilni lietuvybės galia, kuri prieš 140 metų esmingai prisidėjo prie tautinio atgimimo žadinimo. Tikime, kad pilietiškumo ugdymo ir švietėjiškais tikslais dovanojamas „Aušros“ rinkinys, pasklisdamas po Lietuvą ir už jos ribų, pradės naują savo gyvavimo etapą. „Aušros“ galia reikalinga ir kaip niekad anksčiau aktuali dabar – siekiant stiprinti mūsų tautinę ir pilietinę tapatybę, ugdyti kritiškai mąstančią jaunąją kartą, skiepyti meilę lietuvių kalbai, žadinti pasididžiavimą Lietuva, stiprinti patriotiškumą ir pilietiškumą.“ Vienas „Aušros“ komplektas skirtas Bibliotekoje kuriamam Lietuvos knygos muziejui, kiti veikiai bus prieinami Bibliotekos skaitytojams. Nuoširdžiai dėkojame už šią kilnią ir prasmingą dovaną visiems garbiesiems Geradariams!

Direkcijos informacija

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda 2023 m. liepos 6 d. Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir jos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

Tądien iškilmių Prezidentūros Baltojoje salėje metu Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras Sigitas Narbutas už reikšmingus mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

„Jei nori pažinti Lietuvą – jos gamtą, valstybės vyrus, mokslo ir meno darbininkus, rašytojus, visuomenės veikėjus, – skaityk Krivulę. Jei nenori atsilikti nuo mūsų literatūros ir meno augimo, nuo valstybės ir visuomenės gyvenimo, tai turėk savo namuose Krivulę. Jei nori pažinti pasaulį ir jo valdovus, mūsų kaimynus ir draugus, – jei nori pamatyti kaip lietuviai kitur gyvena – visa parodys Krivulė“ – tokių savireklamos pažadų pažėrė prieš 100 metų, 1923 metų liepą, pasirodęs pirmasis žurnalo Krivulė numeris.

Atidus skaitytojas šiuos pažadus galėjo būti skaitęs 1920–1923 m. leisto kariuomenės žurnalo Atspindžiai puslapiuose. Atspindžiai buvo nuostolingi, todėl svarbaus žurnalo leidybą 1923 m. iš Krašto apsaugos ministerijos perėmė telegramų agentūra ELTA. Gaivinti leidinio buvo pakviestas naujas redaktorius Kazys Puida, agentūra jam skyrė 500 litų kasmėnesinę dotaciją už leidinio platinimą užsienyje ir Lietuvos populiarinimą. Naujasis redaktorius žurnalui davė kitą – Krivulės – pavadinimą. Dėl žemo markės kurso leidinys iš pradžių buvo spausdinamas Berlyne, Gvido Hakebailio (Guido Hakebeil) spaustuvėje.

Pirmasis Krivulės numeris, išlaikydamas pirmtako tradiciją, skaitytojus pasitiko vyriausiojo kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko nuotrauka. Daug vietos numeryje buvo skirta grožinei literatūrai: publikuota Fausto Kiršos, Oskaro Vaildo (Oscar Wilde), Selmos Lagerliof (Selma Lagerlöf) prozos, Bronės Buivydaitės eilėraštis. Į prozos kūrinius buvo įterpta naujojo ministrų kabineto narių portretų, iliustruotais straipsneliais pristatytos Lietuvos skautų asociacija, Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija, papasakota apie Etnos ugnikalnio išsiveržimą. Įdėta vaizdų iš kooperatininkų šventės, Aukštųjų karininkų kursų dalyvių suvažiavimo Kaune, VIII Estijos dainų šventės ir kt. Skyrelyje „Knygų lobis“ paskelbta Vytauto Bičiūno, pasirašiusio L. Straigiu, recenzijų. Taip pat įdėta „Margumynų“ – linksmų istorijų. Nemažai vietos (4 puslapiai ir viršeliai) buvo skirta reklamai.

Pirmasis Krivulės numeris nebuvo itin palankiai sutiktas. Trimito apžvalgininkas, galbūt nujausdamas būsimą varžovą, peikė Krivulės „skystutį turinį“, priekaištavo dėl to, kad įdėta per daug vertimų ir per mažai iliustracijų. Lygino Atspindžius su Krivule pastarosios nenaudai. Kritiko manymu, „vieni apsakymėliai žmogaus nepatenkina“, reikėtų skelbti daugiau pažintinių, istorinių straipsnių. Užkliuvo ir tai, kad žurnalas išspausdintas Berlyne.

Dienraščio Lietuva apžvalgininkas Zigmas Kuzmickis, aptardamas Krivulės pasirodymą, prisiminė ir pirmtakų nuodėmes: esą, Atspindžiai ir jo pirmtakas Šešėliai „sirgę“ medžiagos trūkumu ir nepunktualumu. Prikišo, kad pirmajame Krivulės numeryje mažai originalių kūrinių, ragino stengtis, jog kalba būtų taisyklingesnė ir aiškesnė, peikė neišraiškingą leidinio viršelį ir mažoką apimtį.

Nepaisant tikrų ar menamų trūkumų ir gana didelės konkurencijos (tuo metu Lietuvoje ėjo tokie solidūs kultūrinio pobūdžio leidiniai, kaip Gairės, Karys, Kultūra, Trimitas, Vairas, Židinys ir kiti), Krivulė startavo taip sėkmingai, kad trijų pirmųjų numerių tiražai buvo išspausdinti pakartotinai. Anot literatūrologo Leono Gudaičio, Krivulė taikėsi prie vidutinio skaitytojo, kuriam pakanka intriguojančio vertimo ir pikantiškos nuotraukos, todėl sulaukė sėkmės.

Sėkmė ilgai netruko. 1924 m. pradžioje leidinys, kainavęs 2 litus, buvo pabrangintas iki 3 litų. Tai gerokai sumažino Krivulės populiarumą, ėmė trūkti lėšų. Redakcijoje kilo nesutarimų tarp K. Puidos ir V. Bičiūno. Spausdinimas buvo perkeltas į Kauną, nes G. Hakebailio spaustuvė dėl neapmokėtų sąskaitų sustabdė darbus. Krivulės 1924 m. nr. 6 išėjo K. Narkevičiaus ir V. Atkočiūno spaustuvėje. K. Puida nuo nr. 7 leidybą perėmė į savo rankas, o žurnalo spausdinimą patikėjo „Raidės“ spaustuvei. Redaktorius kvietė iš Vokietijos grįžti F. Kiršą ir imtis Krivulės redagavimo, bet šis, nesulaukęs algos už darbą kitame K. Puidos redaguojamame žurnale Gairės, nesutiko.

Norėdama padidinti skaitytojų skaičių, redakcija žadėjo nuolaidų moksleiviams, suradusiems savo mokyklose dar bent 10 prenumeratorių. Nuo 1925 m. nr. 3 Krivulė tapo dvisavaitinė ir perpus sumažino kainą iki 1,50 lito, tačiau tai prastėjančių reikalų nepataisė. Redakcija kreipėsi į skaitytojus atsiprašydama dėl žurnalo netobulumo, teisinosi, kad iliustruotas spaudinys reikalaująs didesnių kaštų, o techninės galimybės esančios menkos, trūkstą popieriaus.

Sunkmetis privertė žurnalo kūrėjus suktis iš padėties. Krivulės ir Lietuvos dienraščio redaktoriams susitarus, buvo sumanyta žurnalą iš dalies prišlieti prie dienraščio. Nuo 1925 m. nr. 13 iki metų pabaigos lygiagrečiai ėjo dvi savaitinės Krivulės: iliustruotas žurnalas ir Lietuvos dienraščio priedas. Jų turinys šiek tiek skyrėsi: žurnale buvo tęsiamas jau pradėtas O. Pleirytės-Puidienės romano „Tėviškė“ publikavimas, o dienraščio priedas skelbė kitus straipsnius. Mažesnė apimtis ir dienraščio parama leido Krivulei gyvuoti iki 1925 metų pabaigos ir įvykdyti įsipareigojimus prenumeratoriams. Paskutiniame 1925 metų numeryje buvo paskelbtas pranešimas, kad kitais metais žurnalas nebeis kartu su Lietuva, o kaip eis, bus pranešta vėliau. Leidinys daugiau nebepasirodė. Iš viso buvo išleistas 51 Krivulės numeris.

Kai kurie Krivulės numeriai buvo proginiai. 1924 m. nr. 4 paminėjo Petro Vileišio įsteigtą dienraštį Vilniaus žinios. Pranas Mašiotas paskelbė įžanginį straipsnį, Jonas Jablonskis, Kazys Puida, Ona Pleirytė-Puidienė, Juozas Tumas-Vaižgantas – atsiminimų apie darbą Vilniaus žinių redakcijoje.

Paminėdamas Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos vienerių metų veiklos sukaktį, Krivulės 1924 m. šeštasis numeris skaitytojams pristatė Lietuvos kooperacijos banką ir jo vadovus, papasakojo apie vartotojų kooperacijos plėtrą šalyje.

1924 m. nr. 10 buvo skirtas lietuvių ir čekų kultūriniams ryšiams. Numerį parengė O. Pleirytė-Puidienė, straipsnių publikavo Kazys Puida, Jonas Basanavičius. Buvo paskelbtos užsienio autorių parašytos čekų literatūros, teatro, dailės ir muzikos apžvalgos.

Žurnalo puslapiuose per nepilnus trejus jo gyvavimo metus buvo išspausdinta nemažai grožinės literatūros. Krivulėje bendradarbiavo ir pripažinti, ir pradedantys lietuvių literatai: Vytautas Bičiūnas, Natalija Bičiūnienė, Bernardas Brazdžionis, Augustinas Gricius, Faustas Kirša, Pranas Morkus, Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Petras Vaičiūnas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Žlabys-Žengė ir kiti. Be originalių kūrinių, leidinyje buvo publikuota ir nemažai vertimų, daug prozos išvertė pats redaktorius, taip pat Ona Pleirytė-Puidienė, Edvardas Viskanta, poezijos vertimų paskelbė Faustas Kirša, Balys Sruoga, Mykolas Vaitkus.

1924 m. nr. 1 Krivulės redakcija paskelbė literatūrinį konkursą baladei tautiniais ar istoriniais motyvais parašyti, žadėjo apdovanojimus: 200 litų už pirmąją vietą ir 100 – už antrąją. Konkursui buvo atsiųsti tik keturi kūriniai, iš kurių du buvo išspausdinti žurnale, vienas jų premijuotas, bet autoriai taip ir nebuvo atskleisti.

Krivulėje buvo publikuojama apžvalginių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Apie gamtos paslaptis rašė Petras Tarasenka, kūno kultūrą ir sportą – Karolis Dineika, Lietuvos dailę – Vytautas Bičiūnas, teatrą – Kazys Inčiūra, Juozapas Albinas Herbačiauskas ir kiti.

Krivulė buvo bene pirmasis leidinys Lietuvoje, paskelbęs gražiausios lietuvaitės konkursą. Ne jaunesnės nei 18 metų merginos buvo kviečiamos siųsti redakcijai po dvi nuotraukas: portretą ir fotografiją visu ūgiu, apsirengus tautiniais drabužiais. Atsiųstos nuotraukos turėjo būti publikuojamos Krivulės puslapiuose. Redakcija pažadėjo, kad pirmosios vietos laimėtoją apdovanos auksiniu laikrodžiu, antrosios – gintariniais karoliais, o trečioji gaus komisijos pripažinimą. Buvo žadama, kad gražiausioji lietuvaitė pozuos tapant kunigaikštienės Birutės portretą, kuris vėliau bus eksponuojamas Karo muziejuje. Konkursas dėl nežinomų priežasčių neįvyko, gražuolių atvaizdai taip ir nepapuošė žurnalo puslapių.

Krivulės žurnalas ženkliai prisidėjo prie lietuviškos fotožurnalistikos raidos, buvo vienas pirmųjų Lietuvoje gausiai originaliomis nuotraukomis iliustruotų žurnalų. Leidinio kūrėjai suprato, kad vaizdas prasmingai papildo tekstą ir yra ne mažiau svarbus. Pirmajame Krivulės numeryje buvo išspausdintos 29, antrajame – 43, trečiajame – 48 nuotraukos. Žurnale buvo publikuota Lietuvos ir užsienio iškilių asmenų portretų, kariuomenės gyvenimo vaizdų. Fotoreportažai, nuotraukų serijos įamžino įvairius Lietuvos visuomeninio gyvenimo reiškinius: šventes, parodas, mokyklas ir kitką. Patrauklumo žurnalui suteikė gausiai iliustruoti publicistiniai pasakojimai apie egzotiškus kraštus, kurių vaizdai greičiausiai buvo paimti iš užsienio spaudos. Leidinyje kaip specialusis fotografas-korespondentas buvo nurodytas Mejeris Smečechauskas, Ekonominės karių bendrovės fotoateljė vedėjas, galimas daiktas, daugelio iš žurnale publikuotų nuotraukų autorius.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi visi išėję Krivulės numeriai. Įdomu, kad vienas bibliotekoje saugomų 1923–1924 metų žurnalo įrišų yra priklausęs Juozui Tumui Vaižgantui, vėliau – Vaižganto muziejui ir Vytauto Didžiojo universiteto muziejui.

Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė

Literatūra

„Atspindžiai“, lietuvių paveiksluotas žurnalas, pabaigė savo egzistavimą… Rubrika: Įvairios žinios. Lietuvoje. Parašas: L. K. Trimitas, 1923, nr. 149, p. 4.

Gražiausios lietuvaitės konkursas. Krivulė, 1925, nr. 1, p. 5–6.

Gudaitis, Leonas. Permainų vėjas. Vilnius: Vaga, 1986.

Į mūsų skaitytojus. Lietuva, 1925, liepos 31 (nr. 169), p. 1.

Išėjo 5 Nr. „Krivulės“. Rubrika: Kauno kronika. Lietuva, 1923, lapkr. 28 (nr. 269), p. 5.

Juodakis, Virgilijus. Lietuvos fotografijos istorija: 1854–1940. Vilnius: Austėja, 1995.

„Krivulė“. Rubrika: Knygos, raštai. Trimitas, 1923, nr. 151, p. 32.

„Krivulės“ konkursas baladai parašyti. Parašas: „Krivulės“ redakcija. Krivulė, 1924, nr. 1, p. 30.

„Krivulės“ konkurso pasekmės. Krivulė, 1924, nr. 6, p. 28.

Kuzmickis, Zigmas. „Krivulė“. Rubrika: Bibliografija ir kritika. Parašas: K-kis. Lietuva, 1923, rugpj. 5 (nr. 173), p. 6.

Mūsų gerb. skaitytojams. Parašas: „Krivulės“ redakcija. Krivulė, 1925, nr. 2, p. 44.

Pranešimas. Krivulė, 1925, nr. 33–34, p. 443.

Vidurinių mokyklų mokiniams. Parašas: „Krivulės“ administracija. Krivulė, 1925, nr. 1, antrasis viršelis.