Leidyklos „Flavija“ vadovo Jono Ragausko mintys

Leidyklos „Flavija“ vadovo Jono Ragausko mintys

2026-03-19

Asmeninio archyvo nuotrauka 

Jonas Ragauskas – leidyklos „Flavija“ vadovas, tarptautinių konferencijų dalyvis ir pranešėjas. „Flavijos“ leidybos kryptis – knygos laisvosios mūrininkijos (masonerijos) tema, pristatančios vienos seniausių pasaulyje draugijų istoriją ir dabartį: išdėstomos vertybės, išaiškinami simboliai, atskleidžiami santykiai su visuomene.

2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga leidykla išleido Vytauto Plečkaičio knygą „Masonai: laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“. 2019 m. visuomenei pristatytas Adomo Mickevičiaus veikalo „Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos“ lietuviškas vertimas. 2025 m. LMA Vrublevskių biblioteka ir „Flavija“ tapo partnerėmis leidžiant dr. Kotrynos Rekašiūtės monografiją „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime: XVIII a. – XX a. pirma pusė“. Beje, Tadas Vrublevskis, vienas žymiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos elito atstovų, advokatas, kultūros ir visuomenės veikėjas, publicistas, kolekcininkas ir bibliofilas, davęs pradžią Vrublevskių bibliotekai ir atvėręs ją visuomenei, taip pat priklausė Laisviesiems mūrininkams.

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Daugiaplaniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje vienos knygos, kurioje kaip formulėje būtų sudėti visi vertės kintamieji, manau, nėra. Tačiau skirtingu gyvenimo metu, atskiru laikotarpiu, yra tokių knygų, kurios, be jokios abejonės, palieka labai didelį pėdsaką gyvenime ar net lūžio taške padeda apsispręsti dėl ateities. Man atrodo, kad tokį knygų rinkinį ir būtų galima įvardyti integruota vertingąja knyga. O rinkinio vertė yra ta, kad formuoja mąstymą ir sukuria prielaidas priimti sprendimus kasdieniame gyvenime.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Tai labai dviprasmiška rekomendacija tiems, kurie kasdien savo akimis mato daugybę knygų ir yra tos srities profesionalai. Išdrįsčiau pasiūlyti Hermaną Hesę ir Umberto Eco pagal nuotaiką.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Ankščiau buvo gana populiaru dovanoti knygas įvairiomis progomis. Ne visada knyga, kaip dovana, buvo tik literatūrinis tekstas. Dažnai tai išskirtinis leidimas, knygos viršeliai, formatas, specialus popierius ir panašiai. Neretai ta papildoma, paprastai tariant ekonominė vartojimo vertė nustelbdavo knygos esmę. Taigi knyga teko pasinaudoti ne tik pagal jos tiesioginę paskirtį.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Kaip informacijos perteikimo būdas, manau, kad tikrai konkurentės, ir, atrodo, kad sparčiai aušta skaitmenos ateitis.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

O taip, net neabejoju. Aš dar tos kartos, kai skaitymas buvo labai populiarus, namų bibliotekų kaupimas turėjo netgi tam tikrą socialinio statuso vaidmenį. Mano karta neįsivaizduojama be Ričardo Bacho „Džonatanas Livingstonas žuvėdra“, Hermano Hesės „Sidharta“ ir kitų jo kūrinių, Teodoro Dreizerio trilogijos ir ypač „Finansininko“, Viktoro Hugo romanų, tarp jų „Vargdieniai“ ir „Žmogus, kuris juokiasi“, Ernesto Hemingvėjaus su Ispanijos karo atgarsiais bei „Seniu ir jūra“, be gero kalvadoso taurelės bene kas antrajame puslapyje, iš Eriko Marijos Remarko „Triumfo arkos“, jo „Vakarų fronto“, kuriame apgaulingai ramu. Tai nenutrūkstamas ryšys su savo kartos gyvenimo istorija, darantis svarbiausią įtaką vertinant dabartį.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Turiu gana nemažą kolekciją knygų su autorių ar leidėjų asmeniniais įrašais. Tos knygos yra skirtos tik man, todėl tikrai nenorėčiau, kad keliautų pas kitus. Bet išimčių pasitaiko.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Galima sukurti tikrų tikriausią trilerį iš kiekvieno žmogaus biografijos. Bet, manau, kad mano asmeninė biografija nebūtų įdomi skaitančiajam. Ir atvirkščiai – asmeninės biografijos atskiri epizodai, įpinti į šalies politinio gyvenimo aplinkybes, jau galėtų būti įdomi interpretacija, artima dokumentinės istorijos žanrui. Čia būtų ir Sovietų Sąjungos dalis iki Nepriklausomybės su visais to meto gyvenimo niuansais, ir Sąjūdis, mitingai Vingio parke, pirmųjų politinių partijų kūrimasis laisvę atgavusioje Lietuvoje, ir ekonomikos atsigavimas, ir bankų krizė, ir darbas užsieniuose, ir Prezidento apkalta, ir kelionė teisingumo labirintais, ir jau gerą dešimtmetį virš Lietuvos besidraiką karo šešėliai.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Hermanas Hesė – formaliai Šveicarijos, realiai Vokietijos, ir Umberto Eco – italas.

Jei pats rašytumėt, apie ką būtų jūsų knyga?

Kartu su kolega esu parašęs vadovėlį finansinės rizikos valdymo tema. Dutūkstantaisiais tai buvo bene pirmieji ir modernūs tokio pabūdžio samprotavimai mūsų šalyje, dabar, deja, tik malonus prisiminimas, nes ši sritis technologijų ir valdymo erdvėse septynmyliais žingsniais žengia pirmyn. Nors mažai kam ji bereikalinga, bet man, kaip autoriui, tikrai smagu retkarčiais paimti į rankas. Jei pavyktų, norėtųsi pabandyti parašyti interpretaciją, Hesės žodžiais tariant, vieną iš stiklo karoliukų žaidimo partijų, atskleidžiančią kokį nors kultūrinį, iki šiol mažiau žinomą Lietuvoje, reiškinį.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Dažnai vienu metu atverstos kelios knygos: šiuo metu širdžiai – Hermano Hesės ne pirmąkart su giliu pasitenkinimu skaitoma „Narcizas ir Auksaburnis“, proto mankštai – Maxo Tegmarko „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“.


Prieiga prie Library of Latin Texts duomenų bazės

Prieiga prie Library of Latin Texts duomenų bazės

Iki 2026 m. gruodžio 31 d. LMA Vrublevskių bibliotekos skaitytojams suteikta prieiga prie lotynų kalbos tekstų duomenų bazės Library of Latin texts.

Daugiau

Naujos knygos

Naujos knygos

2026-03-18

Beer, Barbara. Es geht nicht um schön: 15 Restaurierungsgeschichten aus dem Wien Museum. Salzburg; Wien: Residenz Verlag GmbH, 2023. 175 p.

Gausiai iliustruotoje knygoje pristatoma penkiolika restauravimo istorijų iš Vienos muziejaus, atveriančių daugiasluoksnį požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimo praktiką. Autorė remiasi konkrečiais atvejais, kurie atskleidžia ne tik techninius restauravimo metodus, bet ir jų teorinius bei etinius pagrindus. Ji pabrėžia, kad restauravimas nėra vien estetinio grožio atkūrimas. Tai  sudėtingas procesas, apimantis nuolatinį balansavimą tarp istorinio autentiškumo, vertybinių pasirinkimų, mokslinio pagrįstumo, šiuolaikinės meno interpretacijos ir etinių principų. Knygoje nagrinėjama, kaip restauravimo sprendimai atspindi visuomenės požiūrį į paveldą ir kultūrinę atmintį, kaip keičiasi restauratoriaus vaidmuo. Kiekviena iš penkiolikos istorijų tampa atskiru tyrimu, iliustruojančiu, kaip skirtingos epochos, medžiagos ir kūrinių likimai formuoja restauravimo sampratą, kaip restauratorius tampa tarpininku tarp materialaus objekto, jo istorinio konteksto ir visuomenės lūkesčių. Leidinys aktualus restauratoriams, meno istorikams, muziejininkams ir kultūros paveldo tyrėjams, siekiantiems gilesnio supratimo apie profesionalo vaidmenį ir atsakomybę šiuolaikiniame restauravimo kontekste.

Anton Bruckner – der fromme Revolutionär. Salzburg; Wien: Residenz Verlag GmbH, 2024. 255 p.

Knyga skirta 200-osioms kompozitoriaus Antono Bruknerio (Anton Bruckner, 1824–1896) gimimo metinėms. Joje išsamiai aprašomas vieno žymiausių XIX a. antros pusės Austrijos kompozitorių Antono Bruknerio gyvenimo ir kūrybos kelias nuo muzikinio lavinimosi pas krikštatėvį, kompozitorių Johaną Baptistą Veisą (Johann Baptist Weiß, 1813−1850), iki pasaulinio pripažinimo ir šlovės, pabrėžiant jo gilų ryšį su religija, kultūra ir visuomenės pokyčiais. Knygoje nagrinėjamas A. Bruknerio dvasinis pasaulis, giliai įsišaknijęs katalikiškas tikėjimas ir jo poveikis meninei raiškai, santykiai su to meto Vienos muzikiniu gyvenimu. Tyrimas parodo, kaip A. Bruknerio religinis mąstymas derėjo su kūrybiniu drąsumu, struktūrinėmis inovacijomis ir savo laikmetį pranokusiu išraiškos mastu, taip pat atskleidžia kompozitoriaus novatoriškus bruožus, dėl kurių jis tapo vienu iš simfoninės muzikos modernėjimo pradininkų. Pristatomi ne tik įvairūs jo gyvenimo etapai, bet ir išsamus pagrindinių kūrinių, tokių kaip simfonijos, mišios ir motetai, tyrimas. Knygoje pateikiama gausybė iliustracijų, įskaitant originalius dokumentus, nuotraukas ir partitūras, kurios leidžia giliau pažvelgti į Bruknerio kūrybinį procesą, jo estetinę filosofiją ir vietą Europos muzikos istorijoje.


Schmitz-von Ledebur, Katja
. Raffael – Revolution des Tapisseriedesigns. Stuttgart: Belser, 2023. 227 p.

 

Knygoje nagrinėjamas garsiojo italų dailininko Rafaelio (Raffaello Sanzio, 1483–1520) indėlis į gobelenų meno raidą Renesanso laikotarpiu. 1515 m. popiežius Leonas X pavedė Rafaeliui sukurti piešinius dešimties gobelenų serijai, vaizduojančiai scenas iš šventųjų Petro ir Pauliaus gyvenimo. Šis užsakymas tapo lemiamu flamandų gobelenų stilistinės raidos momentu. Briuselis tapo išskirtinių gobelenų gamybos centru, o Rafaelio piešinių kompozicijos pripažintos vienomis sėkmingiausių istorijoje. Autorė detaliai atskleidžia šių gobelenų meninį ir technologinį turtingumą, pabrėžia menininko novatorišką požiūrį į kompoziciją, erdvinį sprendimą ir figūrų plastinę išraišką, kas labai pakeitė tradicinį gobelenų dizainą, ir daro išvadą, kad tai tapo esminiu lūžiu pereinant nuo viduramžiško dekoratyvumo prie Renesanso dailės principų. Tyrimas pagrįstas archyviniais šaltiniais, ikonografine analize ir technologiniais audinių tyrimais, leidžiančiais atskleisti kūrinių meninę bei medžiaginę vertę. Autorė aptaria ir Rafaelio kūrybos recepciją bei jos poveikį vėlesnėms Briuselio ir Paryžiaus gobelenų dirbtuvėms, kur jo kompozicijų modeliai tapo kanoniniais. Knyga svarbi menotyros, tekstilės istorijos ir dizaino tyrimams, nes išryškina Rafaelio universalumą, jo vaidmenį Europos gobeleno meno raidoje.

 

Engel: intermediale Konstellationen in geistlicher Kunst, Musik und Theologie der Frühen Neuzeit. Regensburg: Schnell & Steiner, 2025. 359 p.

Remdamiesi gausiais ir įvairialypiais šaltiniais, šios kolektyvinės monografijos autoriai nagrinėja iki šiol mažai tyrinėtą angelų vaizdinių pasaulį Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Leidinyje aptariama, kaip angelų vaizdiniai reiškėsi dailėje, muzikoje, teologiniuose tekstuose ir liturginėse praktikose bei kaip šios skirtingos raiškos formos sąveikavo tarpusavyje, kurdamos daugiaprasmį ir pojūčiais grįstą religinės patirties lauką. Angelai čia suvokiami ne tik kaip teologiniai simboliai, bet ir kaip tarpininkai tarp žmogaus ir dieviškosios tikrovės, „dangiškosios komunikacijos“ veikėjai, įkūnijantys ir garsą, ir vaizdą, ir žodį. Autoriai atkreipia dėmesį, kad Ankstyvųjų naujųjų laikų kultūroje angelo figūra buvo neatsiejama nuo meninio ir dvasinio pasaulėvaizdžio, atspindėdama platesnes medijų sąveikos ir religijos raiškos tendencijas. Tyrimas atskleidžia, kaip per angelų ikonografiją, muziką ir teologiją formavosi vientisas, tarpusavyje susijęs sakralinės komunikacijos tinklas, išryškina to meto angelų sampratas Europos kultūroje. Tai vertingas šaltinis meno istorikams, muzikologams, teologams ir visiems, besidomintiems dvasinės kultūros medijų tyrimais.

Häberlein, Mark. Aufbruch ins globale Zeitalter: die Handelswelt der Fugger und Welser. Darmstadt: Theiss, 2016. 256 p.

Markas Heberleinas (Mark Häberlein) pateikia išsamią Fugerių (Fugger) ir Velzerių (Welser) – dviejų įtakingiausių Augsburgo bankininkų ir pirklių dinastijų – veiklos apžvalgą Vėlyvaisiais viduramžiais ir Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Jis nagrinėja šių dinastijų investicijas į kasybą ir metalų prekybą, kuri sudarė pagrindinę jų turto dalį, kolonijinius projektus, kreditus, pinigų skolinimą Europos valdovams, Habsburgų imperijos finansavimą ir prestižinių monopolijų įsigijimą. Daug dėmesio skiriama prekybos organizacinei struktūrai, tarptautiniams tinklams ir politinėms sąsajoms. Fugerių ir Velzerių veikla nagrinėjama platesniame Europos, Viduržemio ir net užjūrio ryšių kontekste, parodant, kaip kapitalo, prekių ir informacijos srautai siejo Augsburgą su kitais pasaulio regionais. Autorius pabrėžia ne tik ekonominius, bet ir socialinius bei kultūrinius aspektus: šeimos strategijas, paveldėjimą, religinius ryšius, miesto politiką ir reputacijos svarbą. Remdamasis gausia pirminių šaltinių baze, M. Heberleinas išsamiai atkuria šių dinastijų kasdienę veiklą, atskleisdamas jų vadybos metodus, rizikos valdymą ir korespondencijos vaidmenį palaikant prekybos tinklus. Knyga naudinga ne tik istorijos tyrėjams, bet ir visiems, besidomintiems ankstyvosios globalizacijos procesais, Vėlyvųjų viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų ekonomine ir socialine istorija.

Die ganze Welt auf Pergament: die Chorbücher aus dem Mainzer Karmeliterkloster: zum 100. Jubiläum des Bischöflichen Dom- und Diözesanmuseums Mainz und zum 100. Jubiläum der Wiederkehr der Karmeliter nach Mainz. Regensburg: Schnell & Steiner, 2024. 206 p.  

Leidinys pristato šešias itin reikšmingas pergamentines chorų knygas, sukurtas Mainco karmelitų vienuolyne XIV–XV a. sandūroje. Rankraščiai išsiskiria savo dydžiu – kiekvienos knygos svoris 26 kg, apimtis 1600 puslapių. Šios chorų knygos yra ne tik liturginiai tekstai (psalmės, himnai, antifonos, giesmės), bet ir įspūdingai iliustruoti meno kūriniai. Pagrindinis leidinio tikslas – supažindinti skaitytoją su chorų knygų estetika, ikonografija ir kultūrine bei religine reikšme. Monografijoje tyrinėjami unikalūs miniatiūrų ir inicialų ornamentai, daugelis jų paauksuoti ir išsiskiria stilistine įvairove. Daug dėmesio skiriama gausioms iliustracijoms, kurios neapsiriboja religinėmis scenomis: jose atsiskleidžia platūs pasaulio vaizdai, gamtos motyvai, žmonių, gyvūnų ir fantastinių būtybių kompozicijos. Leidinyje taip pat nagrinėjama rankraščių istorija, jų liturginė paskirtis bei praktinis naudojimas vienuolyno gyvenime, pristatomi šių unikalių chorų knygų restauravimo ir skaitmeninimo procesai, užtikrinantys jų išsaugojimą ir galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su unikalia kultūros vertybe. Monografija atskleidžia Karmelitų ordino liturginį gyvenimą bei Viduramžių knygos kaip žinių, garbės ir dvasinės praktikos nešėjos funkciją, yra  mokslinis indėlis į pergamento rankraščių tyrimus, suteikiantis vertingos medžiagos istorijos, meno istorijos ir kultūros paveldo tyrėjams, studentams bei visiems, besidomintiems kultūros istorija, XV a. religine kultūra, Viduramžių knygų menu ir gamyba.

Zima-Marjańska, Maria. Durchgangslager 121 Pruszków: eine Expertise zu seiner Geschichte und seinem gesetzlichen Status. Warschau: Instytut Pamięci Narodowej, 2025. 72, [31] p.

Istorinė dokumentinė knyga apie vieną svarbiausių Antrojo pasaulinio karo tranzitinių stovyklų, veikusių 1944–1945 m. Pruškove (Pruszków), netoli Varšuvos. Po Varšuvos sukilimo numalšinimo ši stovykla, žymima kodu Dulag 121, tapo masinių Varšuvos miesto ir jo apylinkių gyventojų deportacijų centru. Knygoje atskleidžiamos stovyklos atsiradimo aplinkybės, jos struktūra ir veikimo mechanizmai, kalinių atrinkimo ir deportacijų tvarka. Ypatingas dėmesys skiriamas stovyklos administracijai – vokiečių pareigūnams, policijai ir vietiniams kolaborantams. Nagrinėjama jų veikimo logika, sprendimų priėmimo mechanizmai, vidinės taisyklės, kurios dažnai nuspręsdavo žmogaus likimą per kelias minutes. Taip pat apžvelgiamos humanitarinių organizacijų, ypač Lenkijos Raudonojo Kryžiaus, pastangos gelbėjant kalinius bei registruojant dingusiuosius. Didžiąją knygos dalį sudaro liudininkų prisiminimai, istoriniai dokumentai, archyvinės nuotraukos. Knyga ne tik liudija dramatišką istorijos etapą, bet ir pabrėžia atminties svarbą, siekiant suprasti karo žiaurumus ir civilių kančias.

Im Schatten der Einsatzgruppen: Volksdeutscher Selbstschutz im besetzten Polen 1939–1940. Warschau: Instytut Pamięci Narodowej, 2025. 480 p.

Tai pirmoji išsami mokslinė monografija, nagrinėjanti etninių vokiečių savigynos būrių (Volksdeutscher Selbstschutz) vaidmenį vokiečių okupuotoje Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo pradžioje (1939–1940 m.). Iki šiol nei lenkų, nei vokiečių mokslininkai netyrė šios sukarintos organizacijos veiklos, kuri dažnai likdavo vermachto, SS mobilių masinių žudynių būrių (Einsatzgruppen) bei saugumo policijos veiksmų šešėlyje. Knygoje remiamasi įvairiais archyviniais šaltiniais: Vokietijos ir Lenkijos archyvuose saugomais SS, policijos, civilinės administracijos dokumentais, teismo medžiaga, pokario tardymų protokolais, liudijimais bei ankstesne istoriografija. Ypatingas dėmesys skiriamas regioniniams skirtumams įvairiose okupuotose Lenkijos teritorijose, leidžiantiems atskleisti, kaip vietinės sąlygos, vokiečių mažumos struktūra ir okupacinės valdžios sprendimai lėmė etninių vokiečių savigynos būrių veiklos mastą bei pobūdį. Monografijoje atskleidžiamas šios organizacijos atsiradimas, formavimasis, struktūra, vadovybė, narių atranka, teigiama, kad ši organizacija nebuvo vien spontaniška vietos vokiečių savisaugos forma, bet sąmoningai nacistinės vadovybės sukurta ir ideologiškai mobilizuota smurto priemonė. Nors organizacijos veikla buvo tik iš dalies kontroliuojama centrinės valdžios, ji tapo svarbiu masinių represijų, selektyvių žudynių, vietos elitų naikinimo ir visuomenės terorizavimo instrumentu. Leidinyje taip pat keliami klausimai apie vietinių bendruomenių dalyvavimą genocide, moralinę atsakomybę bei istorinės atminties formavimąsi po karo.

Banghard, Karl. Die wahre Geschichte der Germanen. Berlin: Propyläen, 2025. 269 p.

Karlas Banghardas nagrinėja germanų genčių istorijos ir tapatybės formavimosi problemas. Autorius remiasi archeologiniais tyrimais, rašytiniais antikiniais šaltiniais ir šiuolaikinės istoriografijos metodais, siekdamas atskirti empiriškai pagrįstus duomenis nuo vėlesnių mitologizuotų pasakojimų. K. Banghardas klausia, kiek sąvoka germanai atspindi realias senovės bendruomenes, o kiek yra vėlesnių politinių, kultūrinių ir ideologinių vaizdinių rezultatas. Didelis dėmesys skiriamas antikiniams rašytiniams šaltiniams, ypač romėnų autorių tekstams, kurių informacija vertinama kritiškai, atsižvelgiant į jų retorinį ir politinį pobūdį. Autorius pabrėžia, kad archeologinė medžiaga liudija ne vienalytę germanų kultūrą, bet erdvėje ir laike kintančias bendruomenes, kurių tarpusavio ryšius formavo migracija, prekyba ir kontaktai su Romos pasauliu. Atskiroje knygos dalyje tyrinėjama XIX–XX a. germanų praeities interpretacijų raida, parodant nacionalistinės ir rasinės ideologijos įtaką moksliniams tyrimams ir viešajai nuomonei. Šis kritinis požiūris leidžia permąstyti germanų istorijos vaizdinius šiuolaikinėje kultūrinėje atmintyje.

Knabe, Hubertus. Tag der Befreiung: das Kriegsende in Ostdeutschland. München: LMV, 2025. 351 p.

Žinomas vokiečių istorikas, publicistas ir buvęs Berlyno-Hohenšionhauzeno memorialo direktorius Hubertas Knabė (Hubertus Knabe), tyrinėjantis Rytų Vokietijos (VDR) komunistinį režimą, Stasi slaptosios policijos veiklą ir politinių represijų sistemą, knygoje  nagrinėja vieną jautriausių Vokietijos istorinės atminties klausimų – ar 1945 m. gegužės 8-oji, laikoma nacistinės diktatūros žlugimo ir išsivadavimo diena, iš tiesų visiems reiškė laisvę. Autorius teigia, kad būtina atsižvelgti ir į Rytų Vokietijos patirtį, kur sovietų kariuomenės atėjimas atvėrė kelią naujai autoritarinei santvarkai. Norėdamas atskleisti sudėtingą pokario realybę 1945–1949 metais, autorius remiasi archyviniais dokumentais, statistiniais duomenimis ir liudininkų pasakojimais. Jis aprašo sovietų karinės administracijos veiksmus: politinių partijų pertvarkymą ir sujungimą, žemės reformą, pramonės nacionalizaciją, saugumo struktūrų kūrimą bei politinius suėmimus. Knygoje aptariami ir civilių gyventojų išgyvenimai – smurtas, masiniai prievartavimai, deportacijos į Sovietų Sąjungą, NKVD specialieji lageriai bei nuolatinė baimės atmosfera. Ši knyga skatina istorinę diskusiją apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą, istorinę kaltę, kolektyvinę atmintį bei atkreipia dėmesį į Rytų Europos patirtį.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė


Popietė profesoriui Juozui Algimantui Krikštopaičiui atminti

Popietė profesoriui Juozui Algimantui Krikštopaičiui atminti

2026-03-17

2026 metų kovo 13 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute Vilniuje įvyko popietė profesoriui Juozui Algimantui Krikštopaičiui (1931–2018) atminti. Iškilaus Lietuvos mokslo istoriko ir filosofo, žymaus chemiko, eseisto 95-osioms gimimo metinėms skirtą renginį organizavo Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Gausiai susirinkusius buvusius kolegas, bičiulius, artimuosius, mokslininkus ir studentus pasveikino Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas dr. Ramūnas Kondratas, atsiminimais apie profesorių ir Tėvą pasidalino sūnus prof. Kastis Krikštopaitis. Prof. Libertas Klimka prisiminė pažintį su profesoriumi XX a. 7 deš. pradžioje bei bendrą veiklą Lietuvos mokslų akademijos Fizikos-matematikos institute, akcentavo J. A. Krikštopaičio nuopelnus Lietuvos mokslui. Išsamiau su popietės programa galima susipažinti čia.

Atminimo popietėje dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojai. Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė supažindino su Bibliotekoje saugomu prof. J. A. Krikštopaičio fondu F418. Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė dr. Birutė Railienė ne tik perskaitė pranešimą apie duomenų bazę Lituanistika, kurioje atvertas prof. J. A. Krikštopaičio paveldas, bet ir buvo viena iš renginio organizatorių. Tyrėjų informacinio aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliografė Birutė Valeckienė parengė profesoriaus knygų parodą, su kuria popietės dalyviai išsamiau susipažino ir apžiūrėjo pertraukos metu.

Popietėje buvo pabrėžtas didžiulis prof. J. A. Krikštopaičio indėlis ne tik į Lietuvos mokslą, bet ir į mokslo sklaidą bei populiarinimą. Jo pradėtus darbus tęsia kiti, o jo veikla, asmenybė bei palikimas bus medžiaga ateities tyrimams.

Renginio akimirkos užfiksuotos dr. Birutės Railienės ir Gedimino Zemlicko nuotraukose.
Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė

 


Menas viešoje erdvėje. Klausiame ekspertų (5)

Menas viešoje erdvėje. Klausiame ekspertų (5)

2026-03-16

Pokalbis su akmens skulptūrų parko „Vilnoja“ įkūrėju Vidmantu Martikoniu

Akmens skulptūrų simpoziumų parkai, kaip alternatyvi erdvė menui eksponuoti, atsirado XX a. Šiandienos pasaulyje skulptūrų parkai skaičiuojami šimtais, tačiau Lietuvoje tokių muziejų po atviru dangumi nedaug. Nepriklausomybės metais privačių asmenų iniciatyva pradėti kurti skulptūrų parkai žavūs ir saviti, svariai prisidėję prie Lietuvos akmentašystės meno tradicijų puoselėjimo.

Pokalbio svečias – verslininkas, meno mecenatas Vidmantas Martikonis, pasiryžęs ir įgyvendinęs savo idėją. 2001 m. metų vasarą prie Vilnojos ežero jis suorganizavo pirmąjį granito skulptūrų simpoziumą, tapusį parko formavimo pradžia, nauju mecenuojamo meno reiškiniu Lietuvoje.

„Tada man buvo 40 metų, įvyko tam tikri vertybių virsmai. Akmuo visada patiko, norėjosi, kad kūriniai būtų ilgaamžiai. Simboliška, kad skulptūroms naudoti akmenys – rieduliai, kažkada patys atriedėjo į Lietuvą ir liko čia amžinai. Tiesą sakant, kai kuriuos net buvo gaila „gliaudyti“, – prisimena parko įkūrėjas.

Šio projekto vykdymas truko ne vienerius metus. Svečias papasakojo, iš kur teko atsigabenti riedulius skulptūroms, kuo unikalūs lietuviai menininkai ir kokią diplomatinę misiją jis atliko skulptūrų simpoziumų metu.

„Man patinka menas, kultūrinė veikla, matau tame prasmę. Džiaugiuosi, kad žmonės atvažiuoja, lanko parką. Norisi tikėti, kad to priežastis – žinomų Lietuvos menininkų ir pasaulinių įžymybių sukurtos skulptūros“,– sako Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narys Vidmantas Martikonis. Tai žmogus, kuris nesigiria nuveiktais dideliais darbais: parama mažai žinomiems menininkams, indėliu į Vilniaus miesto skulptūrinius akcentus, pagalba gimtajam Pasvaliui.

Kalbino Eglė Stasiukaitytė
Filmavo/montavo Vika Petrikaitė

Video siužetui naudotos Gintarės Grigėnaitės, Indrės Bungardaitės, Alfredo Pliadžio, Vikos Petrikaitės ir StoneArt.lt archyvo nuotraukos


Virtuali paroda „Maria, gustum sentio... Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija Vilniaus katedroje“

Virtuali paroda „Maria, gustum sentio... Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija Vilniaus katedroje“

2026-03-06

„Marija, jaučiu saldumą, kai tik minimas tavo vardas“ (barokinė religinė giesmė)

Prieš 355 metus, 1671 m. kovo 8 d. Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija iškilmingai pradėjo savo veiklą, kuri tęsėsi iki 1938 metų. Arkibrolijos praeitį atskleidžia Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai: puošnusis albumas supažindina su įsirašiusiais nariais ir jų autografais, kiti dokumentai atspindi veiklos istoriją ir aplinką.

Parodoje atgiję Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos praeities vaizdai dar daugiau gyvybės įgaus, apsilankius Vilniaus arkikatedroje: įžengusius pro pagrindinį įėjimą dešinėje pusėje iškart pasitinka buvusioji Marijos Vardo koplyčia, dabar gavusi Tremtinių pavadinimą.

Kviečiame žiūrėti parodą 

Parodą parengė dr. Gita Drungilienė


Kvietimas dalyvauti konferencijoje Scientia et historia 2026

Kvietimas dalyvauti konferencijoje Scientia et historia 2026

2026-03-06

Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius kviečia dalyvauti konferencijoje Scientia et historia 2026 ir teikti pranešimus gamtos mokslų, medicinos ir technologijų istorijos, mokslo filosofijos ir sociologijos, mokslo komunikacijos temomis. Pranešimų santraukos bus recenzuojamos ir skelbiamos elektroniniame konferencijos leidinyje.

Registracija vyks iki 2026 m. balandžio 7 d. čia: https://forms.gle/zYL8FCLD9m3sSFAK7

Konferencija vyks: 2026 m. gegužės 7-8 dienomis. Vilniuje (gegužės 7 d.) kontaktiniu ir nuotoliniu, Kaune (gegužės 8 d.) tik kontaktiniu būdu.

Plačiau apie konferenciją: http://www.moksloistorija.lt/scientia-et-historia-2026/


Kviečiame testuoti virtualiosios bibliotekos „LibKey“ paslaugas

Kviečiame testuoti virtualiosios bibliotekos „LibKey“ paslaugas

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, siekdama gerinti elektroninių paslaugų kokybę ir užtikrinti visiems jos vartotojams, ypač mokslininkams ir tyrėjams, greitą ir patogią prieigą prie prenumeruojamų ir atvirosios prieigos visateksčių mokslinių straipsnių ir žurnalų numerių turinių, iki 2026 m. gegužės 15 d. kviečia testuoti virtualiojoje bibliotekoje „Primo VE“ įdiegtą paslaugų rinkinį „LibKey“.

„LibKey“ paslaugų privalumai:

  • efektyvumas: patogi ir greita prieiga prie visateksčių Bibliotekos prenumeruojamų ir atvirosios prieigos straipsnių ir žurnalų numerių bei turinių PDF formatu – paieškos rezultatų sąraše tereikia spustelėti nuorodas;
  • vizualizacija: pateikiami žurnalų viršeliai;
  • navigacija: vienu nuorodos paspaudimu pasiekiamas reikiamas žurnalo numeris, visi jo straipsniai bei kiti numeriai;
  • vartotojo atpažinimas: vartotojas automatiškai prijungiamas ar paprašomas prisijungti prie Bibliotekos kompiuterių tinklo (nesant Bibliotekoje, jungiamasi VPN ryšiu);
  • integracija: veikia populiariausiose duomenų bazių platformose ir paieškos sistemose („EBSCO Publishing“, „JSTOR“, „Cambridge Core“, „Google Scholar“ ir kt.).

Pridedame naudojimosi „LibKey“ paslaugomis instrukciją.

Kviečiame išbandyti virtualiosios bibliotekos „LibKey“ paslaugas.

Pastabas ir pasiūlymus prašome siųsti el. paštu: ramute.grabauskiene@mab.lt, egle.segzdiene@mab.lt.


LMA prezidento inauguracija

LMA prezidento inauguracija

2026-03-04

2026 m. kovo 3 d. Lietuvos mokslų akademijos didžioji salė tapo ypatingos ceremonijos vieta. Čia pirmą kartą LMA istorijoje surengta naujo Akademijos prezidento akad. prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus inauguracijos iškilmė. Šia proga LMA prezidentą pasveikino LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Estijos, Latvijos ir Lenkijos mokslų akademijų prezidentai, kiti aukšti svečiai. LMA Vrublevskių bibliotekos vardu prezidentą pasveikino ir sėkmės palinkėjo direktorius dr. Sigitas Narbutas ir direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė.

Virginijos Valuckienės nuotrauka.
Direkcijos informacija

 


Naujos knygos

Naujos knygos

2026-03-04

Lamb, Christopher. The outsider: Pope Francis and the battle to reform the church. Maryknoll, NY: Orbis Books, 2020. 188 p.

Šioje knygoje žinomas Vatikano ekspertas išsamiai nagrinėja popiežiaus Pranciškaus pastangas pertvarkyti Katalikų Bažnyčią ir atnaujinti jos struktūras bei tradicijas, susiduriant su stipriu instituciniu pasipriešinimu. Remdamasis interviu su bažnyčios ekspertais bei žmonėmis iš Vatikano aplinkos, oficialiais dokumentais bei ataskaitomis ir kt. šaltiniais, autorius vaizduoja popiežių ir kaip vadovą reformatorių, ir kaip prieštaringą asmenybę. Knygoje apžvelgiami pagrindiniai pasaulinės bažnyčios politikos bei valdymo iššūkiai, pabrėžiant įtampą tarp pertvarkos ir tradicijos. Ši knyga pravers visiems, besidomintiems religijos studijomis, šiuolaikinės bažnyčios veikla ar institucinių pokyčių kaita.

The Routledge handbook of far-right extremism in Europe. London; New York: Routledge, 2024. 322 p.

Šiame žinyne pateikiama išsami kraštutinės dešiniosios politikos judėjimų Europoje apžvalga, derinant teorinius pagrindus su empirinių atvejų analizėmis. Tarp nagrinėjamų temų – kraštutinės dešiniosios politikos istorinės šaknys, ideologiniai motyvai ir organizacinės struktūros, taip pat jų poveikis politikai ir visuomenei. Aptariami šiuolaikiniai iššūkiai, įskaitant skaitmeninę radikalizaciją, transeuropinius tinklus ir institucinį atsaką ekstremizmui. Nagrinėjami valstybės ir institucijų atoveikio modeliai, prevencinės ir švietimo priemonės radikalizacijai mažinti ir kt.

Cyrillic manuscripts: script and language, scribes and collections. New York: Peter Lang, 2025. 214 p.

Šiame veikale tyrinėjami kirilinių rankraščių tradicijų medžiaginiai, kalbiniai ir kultūriniai dalykai. Nagrinėjamos rašto sistemos, rašybos ypatumai ir kalbos variantiškumas, taip pat perrašinėtojų vaidmuo, kuriant ir platinant tekstus. Aptariamas rankraščių rinkinių susidarymas, jų išsaugojimas ir reikšmė skirtinguose regionuose įvairiais istoriniais laikotarpiais. Derinant kodikologijos, paleografijos ir istorinės kalbotyros metodus, atskleidžiamas rankraščių tyrimų tarpdisciplininis pobūdis. Leidinys bus naudingas slavistikos, Viduramžių rankraščių kultūros ir rašto istorijos tyrėjams bei studentams.

Exploring Russia’s exceptionalism in international politics. London; New York: Routledge, Taylor & Francis Group, 2024. 164 p.

Knygoje analizuojama Rusijos išskirtinumo savivoka ir jos reikšmė šalies užsienio politikai bei tapatybei. Nagrinėjami istoriniai pasakojimai, politinis diskursas ir ideologinės nuostatos, lemiančios Rusijos požiūrį į save kaip į išskirtinį civilizacijos reiškinį bei veikėją. Aptariama, kaip išskirtinumo idėjos lemia Rusijos pasaulinius siekius ir strateginius pasirinkimus, formuoja valstybės tarptautinę elgseną bei veikia jos santykius su Vakarais, tarptautinėmis institucijomis ir kaimyninėmis valstybėmis.

Kruger, Michael J. Miniature codices in early Christianity. Oxford: Oxford University Press, 2025. 218 p.

Knygoje nagrinėjama mažo formato kodeksų gamyba, naudojimas ir reikšmė ankstyvojoje krikščionybėje. Aptariama, kaip miniatiūriniai rankraščiai buvo naudojami religinėms apeigoms, mokymui ir asmeninei maldai, atskleidžiamas jų ryšys su platesniais knygų kultūros pokyčiais. Remdamasis archeologiniais, paleografiniais ir tekstiniais šaltiniais, autorius nagrinėja, kaip tokie kodeksai atliko savo paskirtį ankstyvosios krikščionybės socialinėje ir istorinėje aplinkoje. Atskirai aptariama, kaip miniatiūrinių kodeksų paplitimas susijęs su raštingumu, žmonių judumu ir krikščioniškų tekstų sklaida.

Morrall, John B. Political thought in medieval times. London; New York: Routledge, Taylor & Francis Group, 2025. 154 p.

Šioje klasikinėje politinės istorijos studijoje nagrinėjama politinių idėjų raida Europoje nuo Ankstyvųjų iki Vėlyvųjų viduramžių. Analizuojama, kaip filosofų, teologų ir politinės teorijos kūrėjų darbuose buvo vertinami įvairūs valdžios, valdymo ir teisės dalykai bei bažnyčios ir valstybės santykiai. Atskleidžiamas socialinės, religinės ir ekonominės aplinkos poveikis Viduramžių politinei minčiai. Svarstomi Europos politinių idėjų pagrindai, jų raida ir ilgalaikė reikšmė.

A theory of cultural heritage: beyond the intangible. London; New York: Routledge, Taylor & Francis Group, 2023.

Šiame esė rinkinyje pateikiamas konceptualus kultūros paveldo modelis, peržengiant tradicinę materialaus ir nematerialaus paveldo skirtį. Naujai aptariama kultūros paveldo samprata, jo apsauga bei administravimas. Parodoma, kokį vaidmenį atlieka visuomenės tvarka, teisinė sistema ir politiniai procesai, suvokiant bei aiškinant paveldą ir įtvirtinant jį institucinėse struktūrose. Ginčijama nusistovėjusi paveldo samprata, jis siejamas su platesnėmis tapatybės, galios ir valdymo sąvokomis.

The Cambridge companion to Christian heresy. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 457 p.

Šiame naujame tarpdisciplininiame žinyne apžvelgiami istoriniai, teologiniai ir kultūriniai krikščionybės erezijų dalykai. Nagrinėjami svarbiausi veikėjai, tekstai ir diskusijos, lėmusios teisingo mokymo ir nukrypimų sampratą nuo ankstyvosios Bažnyčios laikotarpio iki šių dienų. Knygoje aptariami tiek religiniai autoritetai – Bažnyčios tėvai, teologai ir sinodai, prižiūrėję mokymo teisingumą, – tiek ir pagrindiniai eretiniai judėjimai, tokie kaip gnostikai, arijonai, pelagijonai, bogomilai ar valdensai. Į erezijas žiūrima ne tik kaip į religinį reiškinį, bet ir kaip į platesnę socialinių, politinių bei intelektinių procesų apraišką.

Jury, David. Type designers of the twentieth century. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2025. 415 p.

Žymaus tipografikos istoriko knygoje kalbama apie įtakingų XX amžiaus raidžių dizainerių kūrybą, gyvenimus ir dizaino filosofijas. Remdamasis gausiais tyrimais ir vaizdiniais pavyzdžiais, autorius atskleidžia tipografikos stilių raidą bei jų poveikį šiuolaikiniam grafiniam dizainui. Išradingai biografinius faktus derindamas su kritine analize, autorius parodo, kaip kultūriniai, technologiniai ir estetiniai tipografikos pokyčiai veikė kiekvieno dizainerio stilių. Ši gausiai iliustruota ir kruopščiai dokumentuota knyga gali tapti tiek moksliniu šaltiniu, tiek meniniu įkvėpimu dizaineriams ir tipografams.

Sperrin, Dan. State of ridicule: a history of satire in English literature. Princeton; Oxford: Princeton University Press, 2025. 800 p.

Ši išsami britų literatūrinės satyros istorija apima laikotarpį nuo XI amžiaus iki šių dienų. Nors literatūrinės satyros šaknys Britanijoje siekia net romėnų laikus, šis žanras šalyje pradėjo reikšmingai plėtotis, tik ją 1066 metais užkariavus normanams. Knygoje nagrinėjami visi svarbiausi britų literatūrinės satyros raidos tarpsniai nuo pat jos atsiradimo Viduramžiais iki šiuolaikinių formų iškilimo XX amžiaus pradžioje ir tolesnio kitimo gausios žiniasklaidos laikais. Nagrinėjama kelių dešimčių autorių kūryba – nuo satyros gigantų Čoserio (Chaucer), Svifto (Swift) ir Dikenso (Dickens) iki beveik nežinomų rašytojų, – atskleidžiant, kaip satyros raida atspindi kintančią politinę, socialinę ir kultūrinę aplinką. Pasak autoriaus, norint visiškai įvertinti satyros galią – humorą, kurstomąją jėgą ir subtilumą – būtina ją nagrinėti, atsižvelgiant į bendrąją jos raidą.

Stewart, Jon. A history of nihilism in the nineteenth century: confrontations with nothingness. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 322 p.

Nihilizmas – tikėjimas, kad gyvenimas neturi prasmės – paprastai siejamas su keliais XX amžiaus kultūriniais judėjimais (egzistencializmas, postmodernizmas ir dadaizmas). Šiuolaikinis nihilizmas neretai aiškinamas kaip dviejų pasaulinių karų ir Holokausto sukrečiančių patirčių padarinys. Naujojoje knygoje žinomas filosofijos istorikas Džonas Stiuartas (Jon Stewart) parodo, kad nihilizmo ištakos siekia jau XIX amžiaus pirmąją pusę, o jo radimąsi lėmė sparčiai plėtojęsis Apšvietos mokslas, įtvirtinęs pasaulėžiūrą be religijos ir visiškai sumenkinęs žmogaus reikšmę visatos mastu. Autorius nagrinėja, kaip XIX amžiuje nihilizmas persunkė ne tik filosofiją, bet ir religiją, poeziją bei literatūrą, atskleisdamas, kokia svarbi ši tema buvo mąstytojams ir kaip ji tebekelia intelektualinius svarstymus iki šių dienų.

Hempton, David N. Christianity at the crossroads: the global church from the print revolution to the digital era. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 254 p.

Naujame garsaus religijos istoriko veikale nagrinėjami esminiai pasaulinės krikščionybės raidos procesai, apimant laikotarpį tarp dviejų žmonių bendravimo revoliucijų – spaudos ir interneto radimosi. Autoriui pavyksta peržengti institucinių hierarchijų ribas, įveikti nacionalines ir tikybos skirtis bei nuodugniai išnagrinėti sąlygas, lemiančias prisitaikymą arba pasipriešinimą pokyčiams. Knygoje taip pat tyrinėjamos skirtingų idėjų ir tradicijų sankirtos, iš kurių kildavo naujos, gyvybingos krikščionybės formos. Tarp aptariamų temų – imperijų kilimas, lyčių santykių pertvarka ir demografiniai pasaulinės krikščionybės poslinkiai nuo Vakarų pasaulio link globaliųjų Pietų.

 

Anotacijas parengė Ana Venclovienė