Audronė Steponaitienė

2024 m. rugsėjo 26 d. VU Botanikos sode Kairėnuose atidaryta įdomi paroda „Konstantino Prušinskio fenomenas: grybų piešiniai“. Ypatinga tai vieta: ji svarbi ir LMA Vrublevskių bibliotekai, nes ją istorijos ir kultūros saitai sieja su šia iškilia atminties institucija. XVIII–XIX amžiuje Kairėnus garsino grafų Lopacinskių dvaras. Jame virė kultūrinis gyvenimas. Čia veikė orkestras ir mėgėjų teatras, lankėsi garsūs literatai, dainininkai ir dailininkai. Dvaras garsėjo turtinga biblioteka ir meno rinkiniais. Bibliotekos likučiai šiandien saugomi Vrublevskiuose, prieš metus vertingiausius knygos meno paminklus buvo galima pamatyti parodoje „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“.

Kairėnuose atidarytai parodai neatsitiktinai pasirinkti pedagogo, gamtininko Konstantino Prušinskio (1859–1936) darbai. Kaip ir Tadą Vrublevskį, vadinusį save paskutiniuoju LDK piliečiu, taip ir Konstantiną Prušinskį galima vadinti senosios Lietuvos paveldo – jos gamtinės įvairovės – saugotoju. Tą jis darė savitu būdu: nuostabaus grožio piešiniais įamžindamas gimtojo Lucko, Vilniaus, Trakų ir kitų vietovių gamtą, pirmiausiai augalus ir grybus. Šioje parodoje lankytojams pristatoma maža šių piešinių dalis. Visuomenei tai bus malonus atradimas, o stiprus eksponatų daromas įspūdis paskatins domėtis ir jų autoriumi, ir jo darbais, ir šiuo nuostabiu botanikos sodu, ir Tėvynės Lietuvos gamta.

LMA Vrublevskių biblioteka dėkoja visiems, kūrusiems šią įspūdingą parodą: Rūtai Kazlauskienei, dr. Mindaugui Rasimavičiui, Ingai Raubaitei ir Audronei Stasiukaitytei, taip pat parodos dizainerei Eglei Stasiukaitytei, kuratorėms Ingai Berulienei ir Aidai V. Dobkevičiūtei, moksliniam konsultantui ir tekstų autoriui dr. Jonui Kasparavičiui. Paroda veiks iki spalio 27 d. penktadieniais ir savaitgaliais nuo 10 iki 19 val.

Vikos Petrikaitės nuotraukos.
Direkcijos informacija

2024 m. rugsėjo 26 d. 17 val. Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose įvyks parodos „Konstantino Prošinskio fenomenas: grybų piešiniai“ atidarymas. Paroda veiks iki spalio 27 d. penktadieniais ir savaitgaliais nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

Parodoje plačiajai visuomenei pirmą kartą pristatomos unikalios, iki šiol niekur nedemonstruotos ir neskelbtos Konstantino Prošinskio (Konstanty Prószyński, 1859–1936) pieštos grybų akvarelės. K. Prošinskis – pedagogas, botanikas, kolekcionierius, Vilniaus Stepono Batoro universiteto botanikos sodo Vingio parke inspektorius (1920–1936), Vilniaus krašto augalų ir grybų tyrinėtojas-mėgėjas. Jis nupiešė apie 600 mokomųjų paveikslų Stepono Batoro universiteto Augalų sistematikos katedrai ir apie 4000 grybų piešinių savo planuotam grybų albumui. Dėl lėšų stokos šis albumas nebuvo išleistas, o piešiniai iki šiol niekur neeksponuoti. K. Prošinskio piešinių kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių fonde (F134). Nedidelė dalis grybų piešinių išliko Vilniaus universiteto herbariumo senųjų piešinių kolekcijoje. Čia,  Vilniaus universiteto herbariume, įsikūrusiame Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute, saugoma augalų piešinių kolekcija – daugiau nei 280 augalų piešinių, kuriuose greta viso augalo atskirai nupiešti žiedai, vaisiai, lapai ir ūgliai, išryškinantys detalius morfologinius augalo požymius. Iš šios kolekcijos parodoje eksponuojami tik mokymui skirti grybų piešinių plakatai, ir dabar naudojami kaip iliustracijos paskaitų metu.

Ši paroda – tai puiki proga susipažinti su tuo metu vyravusiomis meno tendencijomis vaizduojant gyvąją gamtą. K. Prošinskio piešiniai turėjo nemažai įtakos ir visiems gerai žinomų, jau savotiška lietuviškos mikologinės literatūros klasika tapusių knygų iliustracijoms. Palikti originalūs to meto grybų lotyniški pavadinimai leis mokslo istorijos mėgėjams susipažinti su tuometinės mikologinės taksonomijos ypatumais ir pajusti, kiek daug ir kokių didelių pokyčių šiame moksle įvyko per pastarąjį šimtmetį.

Grybų piešinių niekada nebuvo daug, nes grybai – paslaptingi ir mažiausiai pažinti, jie likdavo gyvūnų ir augalų šešėlyje. Nuoširdžiai ir giliai jais besidominčių, o juo labiau juos piešiančių žmonių buvo ir yra labai mažai. Šiuo atžvilgiu K. Prošinskio piešiniai – fenomenalūs. Tai autorių per gyvenimą vedusios aistros materiali išraiška. Aistros, kurios neužgesino nei geopolitiniai kataklizmai, nei banalios buitinės problemos ir su tuo susiję materialiniai sunkumai. Savo verte ir reikšme peržengiantis atskirų valstybių sienas šis istorinis palikimas svarbus tiek savo menine, tiek ir moksline prasme. Jame atsispindi ir to meto mikologijos, kaip mokslo, lygis, ir vyravusios meninės tradicijos, ir autoriaus žinios, suvokimas bei sugebėjimai. Piešiniuose atsiskleidžia realistiškas, dažnai kiek romantiškas autoriaus požiūris į grybus. Kadangi K. Prošinskis grybus piešė vedamas savo vidinių paskatų, šie piešiniai yra tarsi autorių supančio pasaulio vaizdo, perėjusio per jo pasąmonę, atspindys, jo emocinio pasaulio išraiška. Be galo didelis dėmesys smulkioms detalėms, kartais virstantis polinkiu į miniatiūras. Akivaizdi autoriaus simpatija kai kurioms, daugumai kiek netikėtoms, grybų rūšims ir gana abejingas požiūris į kai kuriuos labai populiarius grybus. Panašu, kad K. Prošinskis žavėjosi smulkiais grybais. Jų piešiniuose be galo tikslios grybų sandaros detalės ir spalvos kartais netikėtai virsta kiek romantiško ar net stilizuoto vaizdo dalimi – virsmas, kurį greičiau gali pastebėti tik specialisto akis.

Mes niekada nesužinosime, kaip būtų atrodęs K. Prošinskio grybų albumas, kurie piešiniai būtų į jį patekę, o kurie – ne. Tačiau jie visi yra tikras kelių dešimtmečių tyrinėjimų ir kūrybinių ieškojimų metraštis be datų, kuriame atsispindi ir pasiekimai, ir klaidos, fantazijos ir neviltis, o taip pat begalinis optimizmas ir racionalumas. Žiūrovui suteikiama galimybė patekti į intymią K. Prošinskio kūrybinę erdvę, pamatyti jo darbo virtuvę, ir net tai, ko jis neplanavo rodyti plačiajai visuomenei. Visa tai leidžia geriau pajausti, kaip pats autorius jautė ir suprato jį supantį pasaulį, kūrė, jo meninio meistriškumo lygį.

Taigi paroda bus įdomi ir meno, ir mokslo istorijos bei gamtos mėgėjams. Tai unikali galimybė pamatyti originalų, kartais kiek romantizuotą, bet dažniau labai realistišką autoriaus požiūrį į grybus. Taip pat tai galimybė pajusti autoriaus meninio stiliaus pokyčius – nuo tradicinio, būdingo, galbūt, labiau XIX a. antrai pusei, iki realistinio, būdingo ir šių dienų kūriniams. O gal tiesiog galimybė pasigrožėti pačiais gražiausiais, pačiais realistiškiausiais K. Prošinskio grybų piešiniais autentiškoje aplinkoje.

Parodos ir teksto autorius, mokslinis konsultantas, mikologas – dr. Jonas Kasparavičius
Parodos kuratorės: Inga Berulienė, Aida V. Dobkevičiūtė
Parodos dizainerė – Eglė Stasiukaitytė
Parodos rengėjai: Rūta Kazlauskienė, Mindaugas Rasimavičius, Inga Raubaitė, Audronė Stasiukaitytė
Parodos organizatoriai: LMA Vrublevskių biblioteka ir VU Botanikos sodas; partneriai VU Gyvybės mokslų centras ir VU Herbariumas.