Audronė Steponaitienė

Jonas Stanislovas Pranciškus Čerskis gimė 1845 m. gegužės 3 (15) d. Svolnos dvare, Drisos apskrityje, Vitebsko gubernijoje (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje). Minint mokslininko 180-ąsias gimimo metines, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Sibiro tyrinėtojas Jonas Čerskis: minint 180-ąsias gimimo metines“.

Paroda supažindins su vieno ryškiausių XIX a. antros pusės lietuvių kilmės Rytų Sibiro tyrinėtojo, pasaulinio garso mokslininko svarbiausiais gyvenimo įvykiais. Ji iliustruota nuotraukomis iš Čerskiui skirtų leidinių, kurie saugomi bibliotekos fonduose. Pristatomos Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose saugomos nuotraukos ir 1969 m. sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas „Pėdos veda šiaurėn“  I dalis;  II dalis. Tai pasakojimas apie 1968 m. Stanislovo Gedimino Ilgūno vadovaujamos 11 žmonių grupės 74 dienų kelionę, kurios metu eita lietuvių tyrinėtojo Jono Stanislovo Pranciškaus Čerskio ekspedicijos takais. Filmo režisierius Liudgardas Maculevičius.

Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone 2025 m. gegužės 21 – liepos 5 d. veiks LMA Vrublevskių bibliotekos parengta paroda Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025, skirta pastarųjų septynių dešimtmečių dalykinės ir mokslo literatūros knygų viršelių grafikos menui.

Knygos viršelis – ypatinga knygos dalis, pirminės informacijos šaltinis, vartai į turinį. Jis atspindi knygos esmę ir nusako žanrą. Dalykinių ir mokslinių leidinių apipavidalintojui reikia ypatingo kūrybiškumo, vaizduotės, intuicijos, gebėjimo mąstyti formomis ir spalvomis. Būtina žinoti spaudos procesus, naudotis programine įranga, gebėti analizuoti turimą medžiagą ir sukurti efektyvų dizainą prisitaikant prie specifinių žanro reikalavimų.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka – viena seniausių Lietuvos valstybinės reikšmės mokslo, kultūros ir švietimo institucijų, todėl ši paroda skirta akademinių, mokslo ir mokymosi knygų apipavidalinimo menui ir vienai svarbiausių knygos dalių – viršeliui. Dailininkų, apipavidalintojų, maketuotojų darbus pristato parodoje eksponuojami leidiniai iš Vrublevskių bibliotekos fondų, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto. Siekėme parodyti, kaip keitėsi Lietuvos mokslo knygų viršelių apipavidalinimas, grafinio dizaino raiškos formos ir spaudinių kokybė.

Atsižvelgiant į skirtingas politines, ekonomines ir kultūrines sąlygas ekspozicija suskirstyta į tris laikotarpius. Ankstyviausias – 1955–1990 metai – sovietų valdžios kišimosi į leidybos ir spaudos reikalus laikotarpis, kai knygų leidybai ir poligrafijai vadovavo valdžios institucijos, veikė keliapakopė cenzūros sistema. 1990–2010-ieji, pirmieji Nepriklausomybės dešimtmečiai, žymi knygų leidybos ir gamybos laisvėjimą nuo suvaržymų: plečiasi temų įvairovė, drąsėja meniniai sprendimai, tobulėja spaudos technika, atsiranda naujų spaudos tipų ir technologijų. 2010–2025 metų laikotarpio knygų viršeliai, jų vizualinio turinio ir spaudos kokybė atspindi spartų gamybos, skaitmeninių technologijų ir programinės įrangos vystymosi tempą.

Ši paroda – tai žvilgsnis į humanitarinių, socialinių, tiksliųjų, gamtos, technikos, menotyros ir architektūros mokslų knygas kaip į grafikos meno objektus, darnią meninių ir poligrafinių priemonių visumą. Kadangi knygos kūrimas sujungia daugelį profesijų, meną ir amatą, ekspoziciją papildo nuotraukos iš šiuolaikinės spaustuvės gamybos cechų, spaudos procesų pavyzdžiai: viršelių laminavimas, klijavimas, leidinio bloko apipjovimas.

Lietuvos knygų leidėjų bei dailininkų darbai ir sovietmečiu buvo aptariami, gerai vertinami ir premijuojami šalies bei tarptautinėse parodose. Mokslo knygų viršelius kūrė žymūs grafikos meno meistrai: profesorius Juozas Galkus (Žemės ūkio pastatai, 1963), Ona Kirnaitė (Žuvintas, 1961), Danutė Karaškaitė-Brusokienė (Eismo taisyklių vadovėlis, 1967), Antanas Kučas (Druskininkų dainos, 1972), Rimantas Dichavičius (Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai, 1972), Izaokas Zibucas (Lietuvių kino menas šiandien, 1981).

Sovietmečiu mokslinę ir dalykinę literatūrą leido specializuotos leidyklos: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla (vėliau „Mintis“), „Mokslas“, Mokslų akademija, Vilniaus universitetas. Atgavus Nepriklausomybę leidybos teises gavo ir šioje srityje sėkmingai dirba mokslo institutai (Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos), aukštosios mokyklos (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas). Vilniaus knygų mugėje akademinei literatūrai skirtoje salėje galima pamatyti daug žinomų šiuolaikinių knygų grafikos profesionalų – Roko Gelažiaus, Elonos Marijos Ložytės, Alfonso Žviliaus, Silvos Jankauskaitės, Alfonso Čepausko, Evelinos Garliauskienės, Jurgos Tėvelienės, Miglės Datkūnaitės – darbų.

Nuo 1993-ųjų Lietuvoje kasmet vyksta Gražiausios metų knygos konkursas, kurio metu išrenkamos profesionaliausiai apipavidalintos knygos, vertinamos pagal leidybinę-poligrafinę techniką ir meninius kriterijus. Viena iš teminių leidinių grupių – mokslinės, dalykinės knygos ir vadovėliai. Parodoje pristatome dvi 2024 metų konkurse premijuotas knygas: Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė (dailininkės Silva Jankauskaitė ir Miglė Vasiliauskaitė) ir Architektūra kaip galvosūkis (apipavidalino Audrius Ambrasas ir Aurelija Slapšytė).

Parodos rengėja LMA Vrublevskių biblioteka

Turinio kūrėja ir tekstų autorė Eglė Stasiukaitytė
Parodos konsultantė Saulė Mažeikaitė-Teiberė
Eksponatus komplektavo Vilma Bilinskaitė
Apipavidalino Audronė Stasiukaitytė, Eglė Stasiukaitytė
Fotografės Saulė Prušinskaitė, Rūta Juodzevičienė

Parodos partneriai:

Panevėžio miesto dailės galerija
Lietuvių kalbos institutas
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos istorijos institutas
Vilniaus universiteto leidykla
Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla
Kauno technologijos universiteto leidykla
Spaustuvė „Petro ofsetas“
Spaustuvė „Vitae litera“

Minėdama garsaus gydytojo oftalmologo, mokslininko, visuomenės veikėjo Petro Avižonio, 150-ies metų jubiliejų, LMA Vrublevskių biblioteka parengė virtualią parodą „Akių ir lietuviško žodžio šviesoje. Petrui Avižoniui – 150“.

Profesorius Petras Avižonis (1875–1939) priklauso tai inteligentų kartai, kuriai rūpėjo skirtingiausi dalykai, įvairiapusė veikla. Dažnai būdami vienos srities specialistai, jie sėkmingai dirbo visai kitoje srityje. Medikas, akių ligų specialistas Petras Avižonis mums žinomas ir dėl savo lituanistikos darbų, taip pat kaip lietuvių tautinio atgimimo veikėjas.

Parodos dokumentai bei nuotraukos atskleidžia P. Avižonio kaip visuomenininko, varpininko, knygnešio kelią, pristatomi svarbiausi jo lituanistiniai darbai. P. Avižoniui rūpėjo gimtoji kalba. Lietuvių kalbos mokytojo ir žymiojo kalbininko J. Jablonskio skatinamas, jis sėkmingai gilino lietuvių kalbos žinias ir jas taikė. Nuo 1898 m. P. Avižonis pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje: rašė straipsnius, redagavo, platino spaudą, aukodavo pinigų jai išleisti. Pasirašinėdavo net 50 slapyvardžių. Pastebėjęs, kad kiti inteligentai dar prasčiau nei jis moka lietuvių kalbą, ir esant didžiuliam poreikiui, P. Avižonis ėmėsi rengti lietuvišką gramatiką. 1899 m. ši „gramatikėlė“ tuometinių Peterburgo studentų V. Sirutavičiaus ir A. Smetonos buvo atspausdinta hektografu. Kaip lietuvių kalbos bei savo tarmės žinovas, P. Avižonis su kitais buvusiais mokiniais buvo pakviestas ir talkino J. Jablonskiui, ruošiant lietuvių kalbos gramatiką bei Antano Juškos žodyną.

Dalis dokumentų liudija P. Avižonio – gydytojo oftalmologo, Lietuvos aklųjų draugijos įkūrėjo, Lietuvos medicinos draugijos atkūrimo organizatoriaus, mokslo populiarintojo – veiklos barą. Svarbiausias P. Avižonio darbas – knyga „Akių ligų vadovas“ (1940). Tai ne tik pirmasis lietuviškas oftalmologijos vadovėlis – iki 1992 m. buvo vienintelis ir ypatingas dėl jame vartojamų terminų, sukurtų paties autoriaus. P. Avižonis daug prisidėjo kurdamas lietuvišką medicinos terminiją. Vrublevskių bibliotekoje  saugomi rankraščiai liudija, kokį milžinišką darbą atliko profesorius, rengdamas „Akių ligų vadovą“ – kruopščiai parinktos iliustracijos (1241) dažnai pieštos paties autoriaus, nemažai vietų tikslinta, ieškota kuo labiau tinkančio termino. Spausdintos knygos apimtis – įspūdinga – 844 puslapiai, o jos rankraščio – gerokai daugiau. Beje, knyga išleista jau autoriui mirus.

Svarbią P. Avižonio veiklos dalį užėmė pedagoginė veikla – gydytojas buvo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto) Medicinos fakulteto dekanas, šio universiteto prorektorius, rektorius, Akių ligų klinikos steigėjas.

Eksponuojama pirmoji P. Avižonio publikacija spaudoje, populiariosios visuomenei skirtos knygelės švietimo, higienos, medicinos ir kitais klausimais, atsiminimai apie tokias spaudos draudimo laikų asmenybes kaip V. Kudirka, P. Višinskis ar J. Jablonskis.

Petras Avižonis – žmogus, palikęs didžiulį turtą Lietuvos mokslui ir lietuvių tautos kultūrai, raštu ir žodžiu kėlęs tautiškumo idėjas.