Sveiki, sulaukę Šv. Kalėdų!
Sveiki, sulaukę Šv. Kalėdų!
Skaičiuojame nebe dienas, o valandas ir minutes iki gražiausių žiemos švenčių – Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų. Palydėdami nueinančius senuosius, klausiame, kokie darbai, kokie įvykiai paliks žymes ilgaamžiame Vrublevskių bibliotekos kelyje ir nuo šiol ženklins dar vieną jau nueitą to kelio atkarpą – 2024 metus. Juos minėsime, sakydami: tais metais mūsų kolektyvas susipažino, išmoko ir sėkmingai įdiegė naują pažangią bibliotekinių paslaugų platformą ALMA. 2024-aisiais tapome didžiulio pasaulinio ją vartojančių bibliotekų tinklo dalimi. Tuos metus minėsime, kalbėdami: pastatėme paminklą Basanavičiui – trimis knygomis išleidome didžiajam Lietuviui skirtą bibliografiją. Dar – sėkmingai surengėme konkursą skulptūrinės kompozicijos „Žygimantas ir Barbora“ idėjai sukurti. Dar – prasmingais darbais paminėjome Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco 400-ąsias gimimo metines. Dar – pristatydami savo veiklas ir leidinius, Bibliotekos vardą garsinome Vilniuje ir Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, Vilkaviškyje ir Jiezne, Niujorke ir Jerevane, Kraslavoje, Rygoje, Balstogėje ir dar kitur pasaulyje. Ir tai toli šaukia ne viskas. Turime, kuo džiaugtis ir didžiuotis!
Ateinantys 2025-ieji – jubiliejiniai, kas 25-eri švenčiami visame krikščioniškame pasaulyje. Jų pradžią popiežius Pranciškus gruodžio 24 d. paskelbs simbolišku aktu – atvers Jubiliejaus duris Šv. Petro bazilikoje Vatikane. Vyskupijų katedrose visame pasaulyje Jubiliejaus metai bus pradėti švęsti Šventosios Šeimos sekmadienį – gruodžio 29 d. Tegul Kalėdų ir Jubiliejaus metų laukimas ir skambi jų pradžia visos didelės Vrublevskių bibliotekos bendruomenės širdis pripildo šviesių lūkesčių, ramaus džiaugsmo ir išsipildančių vilčių, o Jubiliejaus metai visiems tedovanoja puikią nuotaiką, gaivinančią ramybę, dvasios perteklių ir stiprų norą bei jėgų imtis ir nuveikti daug gerų darbų!
Direkcija
Vilijos Štreimikienės mintys apie knygas
Vilijos Štreimikienės mintys apie knygas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Vilija Štreimikienė jau trečius metus savo širdį, kūrybiškumą, žinias ir energiją skiria kultūrinės veiklos barui Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Renginių sumanytoja, organizatorė ir aktyvi dalyvė rašo tekstus bibliotekos svetainei ir Vilkaviškio krašto laikraščiui „Santaka“. Jos iniciatyva šiltuoju metų laiku vyksta unikalūs poezijos skaitymai netradicinėse erdvėse, o kai lauke tamsu ir niūru, žmonės kviečiami burtis bibliotekoje. Tokių susiėjimų metu gimsta bendrystės jausmas, o svarbiausia, klausantis kito žmogaus širdies, išgirstama ir pajuntama savoji.
Vilija nuoširdžiai dalijasi didele meile Lietuvai,Vilkaviškio kraštui, lietuvių kalbai, muzikai ir prisipažįsta darbo valandų neskaičiuojanti. Džiaugiasi, kad bibliotekos veikla domisi, renginius lanko ne tik vilkaviškiečiai, bet ir kaimyninių miestų gyventojai.
„Kiekviena diena alsuoja savo ritmu. Metams baigiantis ritmas nejučia įgauna vis didesnį pagreitį. Išsiilgusių atokvėpio visuomet laukia biblioteka – atnaujintos, šviesios, jaukios erdvės, lėčiau tekantis laikas, nuoširdus bendravimas ir dėmesys kiekvienam.“
Vilija Štreimikienė
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Jau pati sąvoka ,,knyga“ talpina savyje aibę pačių įvairiausių vertybių. Skaitymo galia – ypatinga. Kai ne tik keliauji nuoseklia žodžių seka, vaizduotėje dėliojiesi regimus fragmentus, bet ir visa esybe pasineri į kūrėjo kuriamą pasaulį. Kai tavyje kažkas neramiai suspurda, jaukiai ar nejaukiai paliečia ir netgi sudrumsčia. Man ta knyga yra vertinga, kurią skaitydama nelieku abejinga.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Pasinaudosiu neseniai vienų mokymų metu išgirsta lektoriaus, filosofo Jurgio Dieliauto mintimi, jog kiekvienas bibliotekininkas privalo būti susipažinęs su J. L. Borgeso kūryba.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Džiaugiuosi, jog mano gyvenime knygos iki šiol teturi tik vieną – tiesioginę – paskirtį 🙂
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Skaitmeninių knygų konkurencija neturėtų bauginti. Kiekviena alternatyva yra sveikintinas reiškinys, tačiau, kad ir kaip banaliai beskambėtų, žmogui reikalingas tiesioginis sąlytis su tuo, kas tikra ir apčiuopiama.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Neabejoju, jog kiekviena karta tikrai turi savitą ryšį su knyga. Mano gyvenime knygos vaidmuo ypatingas – su ja augau ir vis dar tebeaugu, su ja mezgiau ir puoselėjau patį šilčiausią santykį ugdydama jaunąją kartą. Būdama tarp knygų jaučiuosi saugesnė.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Net nežinau… Esu už tai, jog knygos tęstų savo kelionę, o geriems draugams juk negaila nieko 🙂
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Sunku išskirti konkretų žanrą, tačiau arčiausiai mano esybės – vienareikšmiškai poezija… Svaiginanti ir bauginanti, viltinga ir nerimastinga, ne visada saikinga, būna – spalvinga, o kartais – pametusi kontūrus, tarytum paskendus rūke. Bet visada – stipriau ar silpniau – jausminga.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Pastaruoju metu vis naujai atrandu lietuvių literatūrą. Rinkdamasi knygą pirmenybę teikiu jos turiniui ir tik po to pasidomiu pačiu kontekstu.
Jei pati rašytumėt, apie ką būtų jūsų knyga?
Apie gyvenimą ir jo spalvas.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Paprastai skaitau kelias knygas vienu metu, turiu ryto ir vakaro skaitymo ritualus. Šiuo metu mano rytai prasideda motyvacijos paieškomis A. C. Brooks ir O. Winfrey knygoje apie meną ir mokslą ,,Kurk gyvenimą, kokio trokšti“. Prie miegamojo lovos ilgesingai laukia naujausia J. Gaižausko knyga ,,Mėnulio medžiotojai“. Dienai duoklę atiduoda patys įvairiausiai skaitiniai: ruošdamasi gruodžio mėnesį vyksiančiam renginiui apie vokiečių literatūros klasikų kūrybą, skaitau T. Fontane romaną ,,Sesilė“ ir laukiu netrukus pasirodysiančios J. W. Gėtės knygos ,,Sielų trauka“, ant mano darbo stalo guli įpusėta B. Nicholson ,,21 taisyklė geram gyvenimui“ ir, kas be ko, keletas poezijos rinktinių. Taip atrodo mano šiandiena. Vienas knygas keičia kitos, bet principas visada išlieka tas pats – didžiąją laiko dalį praleisdama bibliotekoje (joje skaičiuoju jau trejus savo darbo metus), aš vis dar svaigstu nuo minties, jog būti tarp knygų ir su knygomis yra tikrų tikriausia dovana.
Naujos knygos
Naujos knygos
De Hamel, Christopher. Pracht und Anmut: Begegnungen mit zwölf herausragenden Handschriften des Mittelalters. München: C. Bertelsmann, 2018. 751 p.
Keliaudamas erdvėje ir laike, Kristoferis de Hamelis (Christopher de Hamel) seka dvylikos žymiausių Viduramžių rankraščių pėdsakais. Pasakojime apie šiuos rankraščius ir jų permainingus likimus atsiskleidžia tūkstančio metų istorija. Nesvarbu, ar tai būtų paslaptingoji Navaros karalienės Valandų knyga, ar garsioji Kelso knyga – skaitytojas susiduria su valdovais ir šventaisiais, menininkais ir vagimis, bibliotekininkais ir kolekcininkais, mokslininkų bendruomene, visais tais, kurie lėmė rankraščių kelią, ir tampa liudininku, kaip šie lobiai buvo saugomi, vagiami, slepiami ir vėl atrandami, kaip buvo įtraukiami į aistros ir godumo kupinas tragedijas, bažnytines ar politines intrigas ir virto grožio, prabangos ir nacionalinės tapatybės simboliais. Autorius sukuria puikų pasakojimą apie meną, tikėjimą ir galią. Kristoferis de Hamelis atkreipia dėmesį į slaptus ženklus, kuriuos galima atpažinti, tik turint prieš akis originalą. Kartais jie pasako ką nors apie savininkus, kartais apie seniai įvykusias katastrofas arba apie tai, kaip buvo gaminami rankraščiai. Net sudėtingiausius faktus, giminystės ryšius ar istorines sąsajas autorius paaiškina labai suprantamai. Iš smulkių detalių sukurtos istorijos nėra jo vaizduotės vaisius – jis remiasi faktais, archyvine medžiaga. Autorius tarsi nematoma gija sujungia dvylika rankraščių, visur randa sutapimų ar sąlyčio taškų, todėl galiausiai gauname labai išsamią Europos rašto ir rašymo kultūros istorijos apžvalgą.
Ruß, Sibylle; Drewello, Ursula. Die Bamberger Kaisergewänder im Wandel: kunsttechnologische und materialwissenschaftliche Aspekte. Regensburg: Schnell & Steiner, 2024. 320 p.
Išsamios specialistų pateiktos Bambergo vyskupijos muziejuje saugomų imperatoriškųjų apsiaustų tyrimo išvados apima ne tik tekstilės technologinius, bet ir gamtamokslinius dalykus. Be originalios muziejinės medžiagos, nagrinėjami dar ir daugkartiniai XIV–XVIII a. rūbų taisymai bei netinkami XX a. šeštojo dešimtmečio restauravimo darbai. Daugiausia dėmesio skiriama naudojamoms medžiagoms, pavyzdžiui, XI a. aukso siūlams, kurių gamybą ir sudėtingą apdirbimą galima tiksliai apibūdinti, taikant naujausius medžiagotyros būdus. Pirminių brėžinių, dažų, siūlų, aukso gijų sudėties ir audimo technikos nagrinėjimo rezultatai nustebino tyrėjus. Jie papildė tekstilės technologinius tyrimus, atskleidė naujus siuvinėjimo auksu kilmės bei skirstymo aspektus, leido patikslinti dirbtuvių ir datavimo išvadas. Tyrimų rezultatai atskleidė didžiulį Viduramžių amatininkų meistriškumą, aukštą tekstilės kokybę. Atliktų tyrimų išvadų vertinimai davė netikėtų rezultatų – dalis teiginių prieštarauja iki šiol išsakytiems ir paneigia seniai nusistovėjusius įsitikinimus. Šis tarpdisciplininis projektas, subūręs įvairių sričių ekspertus, dar kartą įrodo, kad atkuriant tokius svarbius objektus, kaip visų tolesnių tyrimų pagrindas būtina visapusiška ir išsami dokumentacija.
Habenicht, Georg. 1521 – Europas erster Wertpapierkollaps: ein Essay. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2022. 121 p.
Kai per labai trumpą laiką Martyno Liuterio indulgencijų kritika sukėlė Bažnyčios griūtį, iškilo klausimas, kaip tai tapo įmanoma? Georgas Habenichtas (Georg Habenicht) daro stulbinančią išvadą, jog popiežiaus atlaidų sistema veikė kaip kredito įstaiga.Tik vietoj pinigų iš nieko buvo kuriama malonė. Dėl to susidarė milžiniškas burbulas, kuris galiausiai sprogo. Praėjus mažiau nei 70 metų po spausdinimo išradimo, Europoje įvyko pirmasis vertybinių popierių žlugimas. Knygoje autorius nagrinėja ekonominius per didelio atlaidų skaičiaus aspektus, spausdinimo išradimo įtaką jiems, nušviečia pačią atlaidų sistemą, aiškina jos raidą. Tai originalus darbas, vertingas visiems, besidomintiems intelektiniais pokyčiais, kurie baigėsi Reformacija.
Collmer, Peter. Verwaltete Vielfalt: die königlichen Tafelgüter in Polen–Litauen, 1697–1763. Stuttgart: Franz Steiner Verlag, 2022. 378 p.
Knyga parašyta aiškiai ir įdomiai, remiantis naujais šaltiniais ir archyvine medžiaga. Pėteris Kolmeris (Peter Collmer) nagrinėja Ankstyvųjų naujųjų laikų Europai būdingą valdymo įvairovę. Ją ypač gerai atspindi Abiejų Tautų Respublikos valdymo struktūra. Kaip pavyzdį šiam tyrimui autorius pasirenka skirtingose Žečpospolitos dalyse išsidėsčiusius bajorų dvarus, kur vyravo kultūrinė, kalbinė ir religinė įvairovė bei vienu metu greta viena kitos veikė skirtingos teisinės sistemos bei hierarchinės valdymo struktūros. Pėteris Kolmeris aptaria Abiejų Tautų Respublikos tarpkultūrinius ryšius nuo Vėlyvųjų viduramžių, jos socialinius, ekonominius bei politinius pokyčius, apžvelgia atskiras valdas Mažojoje Lenkijoje, Karališkojoje Prūsijoje ir Lietuvoje, tiria Karališkuosius rūmus kaip vietą, kurioje susikirsdavo įvairios valdovų, pareigūnų, bajorų, miestiečių, valstiečių ir žydų nuomonės. Autorius pabrėžia įvairovės suvokimą ir bandymus ją suvienodinti. Remdamasis atrinktais pavyzdžiais, jis parodo tokio vienodinimo ribas ir galimybes. Knygos pabaigoje autorius pateikia gausią bibliografiją. Į akis krinta, kad Pėteris Kolmeris remiasi įvairiais naujausiais pastarųjų dešimtmečių lenkų ir vokiečių istorikų darbais. Tai rodo atsinaujinusį susidomėjimą Saksonijos laikotarpiu ir su juo susijusiais įvykiais. Be to, jis sumaniai ir apdairiai naudojasi gausia šiam laikotarpiui skirta archyvine medžiaga iš Drezdeno ir Varšuvos.
Hardinghaus, Christian. Das Wolfsmädchen: Flucht aus der Königsberger Hungerhölle 1946. München: Europa Verlag, 2022. 255 p.
Tai Kristiano Hardinghauso (Christian Hardinghaus) jautriai aprašytas Urzulos Butgeraitės-Dorn (Ursula Dorn, geb. Buttgereit) pasakojimas apie jos pokario metais patirtus sunkiai suvokiamus išgyvenimus Karaliaučiuje, jos rizikingą kelionę į Lietuvą ir išsigelbėjimą nuo bado. Daugelį dešimtmečių ponia U. Dorn, kaip ir daugelis „vilko vaikų“, nedrįso kalbėti apie siaubingus išgyvenimus, patirtus per rusų įsiveržimą į jos gimtąjį Karaliaučiaus miestą Rytų Prūsijoje. Psichologinės ir fizinės žaizdos turėjo užgyti, tam reikėjo laiko. Kokiais žodžiais būtų galima apibūdinti negailestingą žudžiusių, prievartavusių ir kankinusių kareivių elgesį? Kaip paaiškinti, kad dėl bado „vilko vaikai“ buvo pasiruošę viskam? Ar šiandien yra atsakymas į klausimą, kas kaltas dėl tokio Rytų Prūsijos vaikų likimo? Senatvėje Urzula Dorn išdrįso Kristianui Hardinghausui atskleisti sukrečiančią tiesą, patikėti savo gyvenimo istoriją be pagražinimų. Šiandienos karta gali tai perskaityti, kad šis pasakojimas nebūtų pamirštas.
Luthers Deutsch in Mittel- und Osteuropa. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2021. XVIII, 326 p.
Knyga parengta, remiantis germanistų mokslinių tyrimų projektu „Liuterio raštų poveikis Vidurio ir Rytų Europos kalboms“. Leidinyje surinkti 2018 m. kovą Koburgo valstybinėje bibliotekoje vykusios konferencijos pranešimai. Konferencijos vieta Koburgas pasirinktas neatsitiktinai. Tuo norėta priminti, kad Martynas Liuteris čia 1530 m. parašė žymųjį atvirą vertėjo laišką „Sendbrief vom Dolmetschen“ – epochinį dokumentą vertimo meno istorijoje. Mokslinių tyrimų tikslas buvo parodyti Martyno Liuterio raštų poveikį Vidurio ir Rytų Europos kalboms, palyginti tiriamų kalbų rezultatus ir nustatyti bendrus polinkius ir skirtumus. Konferencijos pranešimų medžiagą galima dalinti į dvi dalis. Pirmąją galima apibūdinti kaip novatorišką. Dalyviai buvo priversti peržengti savo įprastos tyrimų srities ribas. Sudėtinga kalbiniais, filologiniais, vertimo ir teologiniais atžvilgiais bei kalbų ir kalbų šeimų įvairove tematika užtikrino naujoviškus tyrimų rezultatus. Antrosios dalies individualios studijos ir apžvalgos išlieka klasikinės germanistikos komforto zonoje. Pranešimuose nagrinėjama, kiek ir kaip Martyno Liuterio raštai paveikė slavų ir baltų, taip pat estų, vengrų ir rumunų kalbas – kai kurioms iš šių kalbų Reformacija žymi rašytinės tradicijos pradžią. Taip pat aptariami estų, latvių, lietuvių, lenkų, sorbų, čekų, slovėnų, rusų ir vengrų kalbų santykiai su vokiečių kalba XVI–XVII amžiais. Šie skirtingų disciplinų įvairių šalių mokslininkų darbai atvėrė naują terpę lyginamiesiems lingvistiniams tyrimams.
Rudling, Odeta. Von der nationalen Form zum nationalen Inhalt: litauische Folklore zwischen Sowjetisierung und Nationsbildung (1940–1990). Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2023. X, 389 p.
Odeta Rudling apžvelgia sovietinės folkloro politikos formavimą, nagrinėja sovietinio modelio perkėlimą, dalinį perėmimą ir įgyvendinimą Lietuvoje 1940–1990 metais. Sutelkdama dėmesį į vietinius politikus ir jų vaidmenį šiame procese, ji atskleidžia tiek elito metodus, tiek liaudies meno turinio transformaciją, kuri pasireiškė, viena vertus, valstybinio liaudies muzikos ansamblio mikrolygmeniu, kita vertus, valstybinės masinės kultūros makrolygmeniu. Knygoje daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip sovietizacijos pastangos buvo įgyvendinamos folkloro politikos srityje ir kiek jos palietė lietuvių tautiškumą. Sovietinės tautinės politikos tyrimų fone autorė parodo, kaip ir kodėl kultūros politikos priemonės prisidėjo prie neokorenizacijos tęstinumo ir taip skatino lietuvių tautiškumo stiprėjimą. Tautinės tapatybės skatinimas čia parodomas dviem pasakojimo gijomis: viena vertus, vykdyta valstybės folkloro politika, o kita vertus, skatintas antimodernistinis etnonacionalistinis judėjimas, kuris, nors ir rutuliojosi atskirai, vėlyvojo socializmo metais turėjo sąveikauti su viešąja politika ir galiausiai devintojo dešimtmečio pabaigoje tapo „Dainuojančios revoliucijos“ varomąja jėga.
Gastell, Daniela. Der Propyläen-Verlag in der Weimarer Republik. Berlin: Walter de Gruyter, 2020. VII, 432 p.
Pirmą kartą sistemingai ir moksliškai nagrinėjama leidyklos „Propilėjai“ (Propyläen Verlag) istorija. Apžvelgiama leidybos programinė strategija, profilis, konkurencija knygų rinkoje Veimaro respublikos laikais. Pasakojama apie labiausiai nusipelniusius darbuotojus, vaisingą leidyklos bendradarbiavimą su autoriais ir redaktoriais, žymių rašytojų raštų leidimą. Aptariama, kokios knygos sulaukdavo išankstinių apžvalgų seniausio, demokratinėms ir liberalioms jėgoms atstovaujančio Berlyno laikraščio (Die Vossische Zeitung) puslapiuose. Leidyklos knygos suteikdavo skaitytojams intelektinių iššūkių ir naujų žinių,visada atitiko aukštus leidybinius standartus, todėl dauguma politikų ir žymių visuomenės veikėjų savo autobiografijas spausdinti mielai patikėdavo šiai leidyklai. Autorė pabrėžia tematikos pasirinkimo svarbą. Kadangi Veimaro respublikos metais ypač klestėjo įvairios meno rūšys, leidykla išleido daugybę meno istorijai skirtų knygų, Makso Lybermano (Max Liebermann) ir Loviso Korinto (Lovis Corinth) grafikos darbus, leido populiarų meno žurnalą Apžvalga (Querschnitt).
Anotacijas parengė Rita Novikovienė
Knyga ir vertėjas. Oskaras Milašius „Laiškai”
Knyga ir vertėjas. Oskaras Milašius „Laiškai”
Habemus imaginem – turime idėją!
Habemus imaginem – turime idėją!
Didžiule sėkme gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Biblioteka konkursą paskelbė dar liepos 16 d., tikėdamasi sulaukti pasiūlymų sukurti aukšto meninio lygio skulptūrinę kompoziciją ir ja artimiausiais metais papuošti savo naują gražų kiemelį (T. Vrublevskio g. 8). Konkurso dalyvių prašyta savo pasiūlymus teikti iki spalio 31 d. Šiuo kvietimu pasinaudojo didelis menininkų būrys: konkursui idėjos eskizus pateikė 16 autorių, tarp jų du kūrybiniai duetai. Jie pateikė 25 pasiūlymus, kai kurie – po kelis variantus. Pirmomis lapkričio dienomis buvo patvirtintos dvi vertinimo komisijos: vienoje, sudarytoje iš Bibliotekos darbuotojų, dirbo 5, kitoje, specialistų-ekspertų, – 7 nariai. Pasiūlymai vertinti lapkričio 6-gruodžio 2 d. Gruodžio 10 d. įvyko baigiamasis posėdis, skirtas rezultatų suvestinės aptarimui ir galutiniam sprendimui parengti. Komisijos nariai vienu balsu pirmą vietą paskyrė skulptoriui Gediminui Piekurui (pirmi du vaizdai), antrą – Vidmantui Gylikiui (kiti du), o trečią – Jonui Gencevičiui (likę du vaizdai).
Vienas iš specialistų-ekspertų komisijos narių, kultūros žurnalistas Valdas Puteikis, taip apibūdino nugalėtojo darbą: „Iš visų konkurse dalyvaujančių kūrinių Gedimino Piekuro interpretuojamas Barboros Radvilaitės ir Žygimanto įvaizdis pasiekia pačią universaliausią meno kūrinio idėją, nes autorius itin įtaigiai, šviežiai, novatoriškai ir be skulptūrinių klišių kalba apie mirtį ir nemirtingumą. Jis tarsi transformuoja šekspyriškąjį Romeo ir Džuljetos mitą, Barboros ir Žygimanto likimu primindamas meilę ir mirtį bei tarp jų tarpusį gyvenimą. Visų konkurso dalyvių kontekste Gedimino Piekuro darbas išsiskiria drąsa kalbėti apie amžinybę. Ir apie tai kalbėti universaliai. Kalbėti pakiliai, bet be patoso, be egzaltacijos ir be didybės štampo. Valdovas ir žmogus šioje skulptūroje turi lygiavertes reikšmes. Pagaunama valstybiškumo ir intymumo vienovė. Kūrinys po lygiai turi ir nacionalinio, ir kosmopolitinio charakterio bruožų. Jis iš pirmo žvilgsnio provokuoja, užduoda daugybę klausimų, todėl ir vilniečiams, ir sostinės svečiams, neabejoju, žadintų smalsumą, intriguotų, tačiau tuo pačiu šis darbas darytųsi suprantamas ir lietuviui, ir prancūzui, ir brazilui, ir japonui – o tai jau meno kūrinio išliekamosios vertės bruožas, kaip ir jo atsparumas laikui ir istoriškumui. Akivaizdu, kad darbas nesunkiai atlaikytų laiko cenzą.“
Sveikiname nugalėtoją, gruodžio 12 d. švenčiantį 62-ąjį gimtadienį!
Vaizdai skelbiami maloniai leidus autoriams.
Norinčius ir galinčius paremti skulptūrinės kompozicijos „Žygimantas ir Barbora“ sukūrimą ir pastatymą Bibliotekos kiemelyje maloniai kviečiame aukoti, pinigus pervedant į Bibliotekos sąskaitą LT55 7300 0100 0246 2575 ir nurodant „Skulptūrinei kompozicijai“. Visus aukotojus Biblioteka pagerbs padėkos raštais, o generalinius rėmėjus ir mecenatus įamžins kiemelyje.
Komunikacijos skyriaus informacija
Knygos pristatymas Balstogėje
Knygos pristatymas Balstogėje
Prasidėjus Adventui kolegos iš Palenkės vaivadijos Lukašo Gurnickio bibliotekos pakvietė pas save pristatyti šiemet išleistos dr. Andriaus Jurkevičiaus dvikalbės monografijos „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo rusėniški dokumentai, saugomi Vilniaus archyvuose ir bibliotekose“. Tai bendras LMA Vrublevskių ir Lukašo Gurnickio bibliotekų leidinys. Jame autorius aptarė 142 minėtų valdovų dokumentus. Šie kunigaikščiai pasirinkti neatsitiktinai. Jų valdymo metais tiek valdovo kanceliarija, tiek ir valstybės sostinė Vilnius išgyveno plėtros ir permainų laikotarpį. Tai svarbu pabrėžti, nes šia monografija, parengta dar 2023-iaisiais, pagerbtas Vilniaus 700 metų jubiliejus. Lietuvių autoriaus ir jo knygos pristatymas surengtas kaip vienas iš balstogiečių mėgstamų „Literatūros trečiadienių“ renginys. Jis įvyko pirmą mėnesio trečiadienį, gruodžio 4 d. Vedėjas dr. Michalas Sedleckis susirinkusiems iš pradžių trumpai papasakojo apie jauną lietuvių autorių, o paskui jam uždavė klausimų ir apie darbą Vrublevskiuose bei Lietuvos istorijos institute, ir apie atliekamus tyrimus, ir apie jo ateities planus bei pomėgius. Klausytojai domėjosi dr. Andriaus Jurkevičiaus asmenybe, klausinėjo apie jo studijas ir studentus, teiravosi, kokias knygas skaito laisvalaikiu ir dar daug kitų dalykų. Nuoširdūs Andriaus atsakymai klausytojus nuteikė palankiai, dovanojo jiems gerą nuotaiką, tad vakaras prabėgo beregint.
Direkcijos informacija
Tarpukario Lietuvos knygų meninė kultūra: „Sakalo“ bendrovės leidiniai
Tarpukario Lietuvos knygų meninė kultūra
„Sakalo“ bendrovės leidiniai
Kaip atrodė tarpukario Lietuvoje (1918–1940) išleistos knygos? Kokie dailininkai jas apipavidalino ir kokias knygų iliustracijas, vartydami tas knygas, matė to meto skaitytojai? Apie visa tai – naujoje virtualioje parodoje „Tarpukario Lietuvos knygų meninė kultūra: „Sakalo“ bendrovės leidiniai“. Joje susitinkame su šios leidyklos knygų dailininkais: Telesforu Kulakausku (1907–1977), Domicele Tarabildaite-Tarabildiene (1912–1985), Telesforu Valiumi (1914–1977), Mstislavu Dobužinskiu (1875–1957), Kaziu Šimoniu (1887–1978), Jonu Juozu Burba (1907–1952), Aleksandru Šepečiu (1910–1982) ir Viktoru Petravičiumi (1906–1989). Jie – įvairių kartų kūrėjai: ir jau pripažinti autoritetai, ir dar tik pradedantys. Ar tai turėjo įtakos jų darbams? Apie tai – parodoje. Sužinosime, pavyzdžiui, kodėl Paulius Galaunė kritikavo M. Dobužinskį ir kodėl gyrė A. Šepečio sukurtą Igno Šeiniaus apysakos „Kuprelis“ (1932) viršelį.
Tarpukario Lietuvos knygų meninė kultūra – labai plati tema (Lietuvoje tuomet veikė per 30 leidyklų), todėl parodoje matysime tik vienos leidyklos – „Sakalo“ bendrovės raštams leisti ir platinti – knygas. Nors tuomet daugiausia knygų yra išleidę dideli susivienijimai („Spaudos fondas“, „Spindulys“), valstybės dotuojamos leidyklos („Knygų leidimo komisija“, „Universitas“), „Sakalas“ joms nenusileido nei produkcijos apimtimis, nei leidybos naujovėmis (pavyzdžiui, pirmoji iš privačių leidyklų įsteigė premiją autoriams), nei knygų menine kultūra. Tai parodyti ir yra šios virtualios parodos tikslas. Nereikėtų joje ieškoti išsamaus visõs „Sakalo“ produkcijos meninio įvertinimo (tarkim, geriausių ar, atvirkščiai, menine prasme nepasisekusių knygų pavyzdžių), repertuaro įvairovės. Ji parengta vien iš LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų leidinių. Ilgą laiką juos skaitė daugybė skaitytojų, todėl jie sudėvėti, dažnai – perrišti, be originalių viršelių. Štai kodėl kai kurių tikrai vertų knygų teko atsisakyti. Tai ir nulėmė, kad parodoje susitinkame tik su minėtų dailininkų darbais, nors iš viso leidykla bendradarbiavo net su 40 dailininkų. Paroda teikia galimybę pamatyti būdingiausias jų apipavidalintas knygas, atsekti individualų braižą, jau susiformavusį ar dar tik besiskleidžiantį talentą. Tai galimybė virtualiai pakeliauti tarpukario Lietuvos knygų puslapiais, įvertinti knygos dailininkų kūrybos novatoriškumą ar, atvirkščiai, tradiciškumą, pripažįstant, kad ir dabar, beveik po šimtmečio, tarpukario Lietuvos knygos menas tebežavi raiškos savitumu.
Parodos autorė dr. Alma Braziūnienė
Andriaus Sniadeckio skaitymai
„Tai kokia gi čia klinika?“
Andriaus Sniadeckio skaitymai 2024 m. lapkričio 29 d.
Andriaus Sniadeckio (Jędrzej Śniadecki, 1768–1838) skaitymai, arba Lectiones Andrea Sniadecki, atsirado dar 2012 m. kaip Lietuvos mokslo istorijos entuziastų sumanymas atgaivinti nepelnytai primirštos asmenybės nuopelnus mokslui ir kultūrai. Prieš daug metų Vilniaus universitete lapkričio 30 d. dieną buvo švenčiamas profesoriaus Andriaus Sniadeckio gimtadienis. Dėl šios priežasties Lectiones Andrea Sniadecki visuomet rengiami rudenį. Kasmet per Andriaus Sniadeckio skaitymus lankytojai apie profesoriaus veiklą ir mokslinį palikimą sužino vis daugiau.
Šiais metais skaitymus rengė: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika. Partneriai: Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus. Rėmėjai: bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, Rūta ir Rimvydas Baranauskai.
Kasmet Andriaus Sniadeckio skaitymams renkamės vis kitą šio garbaus ir daug Vilniaus universitetui, Lietuvos mokslui ir medicinai nusipelniusio šviesuolio kūrybos palikimo temą. Šįkart pasirinkome jo rankraštį be pavadinimo ir datos… Tačiau jis svarbus keliais atžvilgiais: jame rasime rekomendacijų ir svarstymų, kokia turėtų ir galėtų būti Vilniaus universiteto (VU) klinika, kurios įkūrimo 220-ąsias metines minėsime 2025 metais. Ilgai manyta, jog VU klinikos įkūrimas 1805 m. sietinas tik su austrų kilmės gydytojais Johanu Pėteriu (1745–1821) ir Jozefu (1771–1842) Frankais. Rankraštyje iškyla A. Sniadeckio sukurta klinikos vizija Vilniaus vyriausiosios mokyklos laikotarpiu (1797–1803 m.). Skaitymams rengti priėmėme malonų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos kvietimą, o A. Sniadeckio aprašyta klinika 1805 m. buvo įkurta minėtos galerijos kaimynystėje – name Didžiojoje g. 10. Malonus sutapimas.
Svarstydami, kaip pavadinti renginį, prisiminėme imperatoriaus Napoleono ir A. Sniadeckio pokalbį. Karo su Rusija pradžioje 1812 m. Vilniuje apsistojęs imperatorius Napoleonas nutarė susipažinti su VU profesoriais ir pakvietė juos pasikalbėti. Pristatyto prof. A. Sniadeckio imperatorius paklausė: „Tai kokia gi čia chemija dėstoma?“ A. Sniadeckis atsakė: „Pone, tokia pati kaip ir Paryžiuje.“
Nutarėme perfrazuoti šį istorinį klausimą: „Tai kokia gi čia įkurta klinika?“. Skaitymų programos pranešimuose buvo aptarti ne tik VU klinikos, bet ir XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pirmoje pusėje taikyto ligonių gydymo, tuo metu vykusių mokslinių tyrimų, net ir kasdienio gyvenimo prieglaudose bei VU klinikose klausimai. Mokslinėje renginio dalyje išgirdome Rimvydo Baranausko, Martyno Jakulio, Birutės Railienės, Sauliaus Špokevičiaus ir Aisčio Žalnoros pranešimus, susipažinome su pačiais geriausiais gyvybės mokslų studentais: Juliumi Danusevičiumi (VU molekulinė biologija, 4 kursas) ir Pija Juškaite (VU Mikrobiologija, 4 kursas). Juos Andriaus Sniadeckio stipendija apdovanojo mūsų rėmėja bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Turėjome išskirtinę galimybę pamatyti vienintelį S. Špokevičiaus monospektaklį, kuriame susitiko jaunasis ir senasis A. Sniadeckis. Rėmėjų dėka bus lietuviškai ir angliškai išleista konferencijos medžiaga.
Renginį papildė anksčiau atidaryta paroda tuo pačiu pavadinimu, kurią galima aplankyti iki 2025 m. kovo 16 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos Kunstkameroje.
Už nuotraukas dėkojame Gintarei Grigėnaitei.
Parengė Birutė Railienė
Pirmasis Rygos spaustuvininkas pagerbtas tarptautine konferencija
Pirmasis Rygos spaustuvininkas pagerbtas tarptautine konferencija
Paskutinę lapkričio savaitę tarptautine konferencija buvo pagerbtas pirmasis Rygos spaustuvininkas Mikalojus Molinas (Mollinus, Molijns, m. 1625). Gimęs Olandijoje, amato mokęsis Planteno ir Moreto įmonėje, vėliau ėmęs spausdinti savarankiškai, Molinas sulaukė kvietimo iš Rygos magistrato atvykti Livonijon. 1588 m. įkūręs spaustuvę Rygoje, čia Molinas spausdino iki mirties. Iš jo įmonės po pasaulį sklido oficialūs magistrato raštai, Livonijos autorių veikalai apie kraštą, įvykius ir asmenis, proginiai kūriniai, mokykloms reikalinga mokomoji medžiaga ir vadovėliai. Čia dienos šviesą išvydo kai kurie Lietuvos autorių darbai, taip pat Rygos magistrato narių bei kitų livoniečių veikalai apie Lietuvą. Pavyzdžiui, 1605 m. pabaigoje Molinas išspausdino Rygos magistrato gydytojo ir puikaus poeto Bazilijaus Plinijaus poemą apie Jono Karolio Chodkevičiaus pergalę prieš Švedijos karalių Karolį prie Salaspilio, 1611 m. – kito rygiečio Pilypo Midendorfo poemą apie Chodkevičiaus pergales prieš švedus paskutinėse 1600–1610 m. karo kampanijose.
Į konferenciją atvyko gausūs specialistai iš Belgijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Švedijos, Estijos ir kitų valstybių. Jie nušvietė Molino gyvenimo kelią iki atvykimo į Rygą, taip pat pasidalino vertingomis žiniomis apie savo darbus ir Europoje vykdomus projektus. Lietuvos pusei atstovavo mokslininkai iš visų trijų didžiausių Vilniaus bibliotekų: Ina Kažuro ir Nijolė Klingaitė iš VU mokslinės bibliotekos, Milda Kvizikevičiūtė iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Gita Drungilienė, Daiva Narbutienė ir Sigitas Narbutas iš Vrublevskių. Latvių kolegos papasakojo apie ruošimąsi kitąmet minėti 500-ąsias latvių knygos metines ir iš anksto pakvietė lietuvius į būsimus renginius. Vaizdai Daivos Narbutienės.
Direkcijos informacija
Skaitytojų dėmesiui!
Skaitytojų dėmesiui!
Kviečiame Jus naudotis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įdiegta nauja bibliotekos paslaugų platforma „Alma”.
Norėdami atlikti dokumentų paiešką, užsakyti dokumentus ar pratęsti leidinių grąžinimo terminus, nuo šiol naudokite LMAVB virtualiąją biblioteką. Pradėjus naudoti naują bibliotekos paslaugų platformą, laikinai galimas netvarkingas tam tikrų bibliografinių įrašų duomenų atvaizdavimas, gali būti pateikiami netikslūs paieškos išoriniuose šaltiniuose rezultatai ir kt. Anksčiau naudoti elektroniniai bibliotekos katalogai nebeveikia.
Stengsimės kuo greičiau ištaisyti naujoje bibliotekos paslaugų platformoje „Alma” pastebėtus netikslumus ir klaidas. Tikimės, kad Jūs įvertinsite šios paslaugų platformos privalumus ir mielai naudositės mūsų bibliotekos ištekliais.
Pirmą kartą jungdamiesi prie naujos LMAVB virtualiosios bibliotekos pasirinkite Click here to reset password, o atsidariusiame lange įveskite savo el. pašto adresą. Gautame el. laiške Jūsų bus prašoma įvesti prisijungimo prie platformos „Alma” slaptažodį. Rekomenduojame naudoti tą patį slaptažodį, kurį iki šiol naudojote jungdamiesi prie bibliotekos elektroninių katalogų ar virtualiosios bibliotekos, taip pat prie bibliotekos skaitmeninio archyvo ir WIFI ar VPN paslaugų. Įvedę iki šiol naudotą slaptažodį ir toliau prie visų išvardintų resursų ar paslaugų galėsite jungtis vienu ir tuo pačiu slaptažodžiu. Jūsų vartotojo ID (Jūsų skaitytojo bilieto numeris) nesikeičia.
Kilus klausimams, kreipkitės, el. paštu aptarnavimas@mab.lt arba telefonu +370 686 27532.
Dėkojame už supratimą ir kantrybę!