Audronė Steponaitienė

Borhi, László. Survival under dictatorships: life and death in Nazi and communist regimes. Budapest; Vienna: Central European University Press, 2024. 374 p.

Remdamasis Vengrijos patirtimi, žymus Šaltojo karo tyrėjas nagrinėja, kaip paprasti žmonės Rytų ir Vidurio Europoje siekė išgyventi totalitarinių režimų sąlygomis. Ypatingas dėmesys sutelktas į Vengrijos žydų naikinimą per Holokaustą, Strėlių kryžiaus valdžios terorą Budapešte ir stalinizmo priespaudą. Analizuojama, kaip totalitarinė valdžia engia ir naikina tuos, kuriuos laiko kliūtimi savo ideologinėms vizijoms įgyvendinti. Pateikiama įžvalgų apie totalitarinių režimų veikimo mechanizmus ir žmogaus gebėjimą išlikti jų sąlygomis.

Sablin, Ivan. Parliaments in the late Russian Empire, revolutionary Russia, and the Soviet Union. London; New York: Routledge Taylor & Francis Group, 2024. 456 p.

Knygoje nagrinėjama, kaip keitėsi parlamento ir parlamentarizmo samprata nuo 1905 m. įsteigtos carinės Dūmos iki vėlyvojo laikotarpio Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos. Paneigiama nuomonė, kad šios institucijos buvo tik simbolinės; parodomas jų vaidmuo, grindžiant valstybės teisėtumą ir politinę tvarką. Teigiama, kad Aukščiausioji Taryba padėjo įgyvendinti iš viršaus primetamą valstybės teisėtumo modelį ir veikė kitų socialistinių šalių parlamentus. Atskleidžiama, kaip Rusijos ir Sovietų Sąjungos parlamento praktikos įsiterpė į pasaulinės politinės modernybės procesus.

Refugee politics in early modern Europe. London; New York: Bloomsbury Academic, 2025. 222 p.

Šiame esė rinkinyje nagrinėjama, kaip XVI–XVIII a. susidarė „pabėgėlio“ sąvoka ir kaip ji keitė politinius kraštovaizdžius vietiniu, regioniniu ir tarptautiniu mastu. Remiantis pavyzdžių nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros tyrimais, parodoma, kuo pabėgėliai skyrėsi nuo kitų migrantų, kaip jie kūrė paramos tinklus ir veikė migracijos valdymą. Straipsniuose paneigiama įprasta pasyvios aukos samprata, atskleidžiant sudėtingus pabėgėlių, valstybės valdžios, tarptautinių rėmėjų ir priimančiųjų bendruomenių politinius santykius. Atskleidžiama, kaip judumas, tapatybė ir politika susipynė Ankstyvųjų naujųjų laikų Europoje.

Leitch, Stephanie A. Early modern print media and the art of observation. Cambridge: Cambridge University Press, [2024]. 340 p.

Knygoje nagrinėjama, kaip XVI–XVII a. spausdinti kosmografijos ir fiziognomikos vadovai mokė skaitytojus stebėti gamtą ir žmogaus veidą. Parodoma, kaip leidėjai vaizdinėmis priemonėmis ugdė „raštingą žvilgsnį“, paversdami vaizdus empirinio pažinimo įrankiais ir padidindami jų santykinį svorį Ankstyvųjų naujųjų laikų pažinimo sistemose. Knyga atskleidžia šių, dabar jau primirštų, žanrų praktinę ir pažintinę svarbą, ir atskleidžia, kaip jie veikė stebėjimu grindžiamą mąstyseną už meno pasaulio ribų. Pabrėžiama spausdintų vaizdų reikšmė ankstyvosios moderniosios kultūros intelektiniame pasaulyje.

Early modern European diplomacy. Berlin: De Gruyter Oldenbourg, [2024]. 830 p.

Šiame esė rinkinyje atskleidžiama diplomatijos praktikų įvairovė ir sudėtingumas XVI–XVIII a. Europoje. Aptariama daugybė temų – įvairūs diplomatiniai veikėjai, regioninės tradicijos, popiežiaus legatų ir kunigaikščių dvarų aplinka, šnipinėjimas, ritualai, moterų vaidmuo ir kt. Leidinyje yra ir istoriografinių apžvalgų, ir pavienių atvejų tyrimų, pateikiamos ne tik nusistovėjusios žinios, bet ir išryškinamos neištirtos sritys. Tai svarbus tarpdisciplininis šaltinis visiems, siekiantiems suprasti, kaip veikė Europos diplomatija ir kaip ją reikėtų nagrinėti pasauliniame kontekste.

Underwood, Douglas. (Re)using ruins: public building in the cities of the late antique West, A.D. 300–600. Leiden; Boston: Brill, [2019]. 268 p.

Žymaus Antikos architektūros tyrėjo knygoje nagrinėjama, kaip Vakarų Europos miestų Vėlyvosios antikos (300–600 m. po Kr.) viešieji pastatai buvo pertvarkomi ir pritaikomi naujoms reikmėms. Remdamasis įvairiais šaltiniais, autorius parodo, kad senieji statiniai – pirtys, akvedukai, teatrai ar amfiteatrai – buvo ne tik apleidžiami, bet ir pritaikomi, pavyzdžiui, gyvenamiesiems namams ar bažnyčioms. Jis išskiria skirtingus pastatų antrinio naudojimo būdus ir paaiškina, kaip jie atspindi tuo metu vykusius visuomenės ir politikos pokyčius. Tai įdomus žvilgsnis į miestų raidą, pasibaigus Romos imperijos laikams.

The Oxford handbook of lying. Oxford; New York: Oxford University Press, 2022. 660 p.

Šioje išsamioje studijoje pirmą kartą vienoje vietoje aptariami įvairių mokslo sričių melo ir apgaulės tyrimai: filosofijos, kalbotyros, psichologijos ir neuromokslų. Pateikiami aiškūs melo ir jo formų, pavyzdžiui, atviro melo, tuščiažodžiavimo, apkalbų apibrėžimai, taip pat nagrinėjami susiję reiškiniai, tokie kaip ironija, metafora ir mandagumas bei jų svarba teisėje, ekonomikoje, švietime ir politikoje. Aptariami įvairūs melo ir apgaulės tyrimo metodai – nuo apklausų ir melo detektorių iki elektroencefalografijos ir smegenų vaizdavimo. Galiausiai keliamas svarbus klausimas: ar moralės požiūriu melas visuomet yra neigiamas reiškinys? O gal jis gali būti naudingas pažintine ar socialine prasme?

Letkiewicz, Ewa. Royal jewels of Poland and Lithuania: collections of the Jagiellon and Vasa dynasts. Turnhout: Brepols, [2024].

Knygoje nagrinėjamos Lietuvos ir Lenkijos Jogailaičių bei Vazų dinastijų karališkosios juvelyrikos kolekcijos, atskleidžiama jų galios, religijos ir politinių ryšių simbolika. Aptariamos ne tik tradicinės brangenybės, bet ir neįprasti objektai, tokie kaip elnio ragai ar vadinamieji erelio akmenys, kurie liudija to meto mistinius įsitikinimus ir jų savininkų socialinį statusą. Autorė pasakoja ne tik apie aukštuomenės veikėjus, bet ir apie juvelyrus. Ji atskleidžia, kad šie papuošalai buvo naudojami ne tik kaip puošmena, bet ir kaip politinės įtakos bei diplomatijos priemonė.

The Oxford handbook of taboo words and language. Oxford: Oxford University Press, 2019. 448 p.

Garsaus kalbininko Keito Alano (Keith Allan) redaguotoje studijoje nagrinėjami lingvistiniai, psichologiniai, religiniai, socialiniai, filosofiniai ir kultūriniai kalbinių tabu aspektai. Knygą sudaro 20 straipsnių, kuriuose nagrinėjami keiksmažodžiai, įžeidžioji kalba, eufemizmai, cenzūra ir kt. Daugiausia aptariama anglų kalba, tačiau dėmesio skiriama ir kelių kitų kalbų – olandų, lenkų, vokiečių, estų ir moderniosios hebrajų – draudžiamajai leksikai bei gramatikai. Palyginama, kaip kalbiniai tabu vartojami ir verčiami į kitas kalbas skirtingose kultūrose. Tai svarbus šaltinis siekiantiems suprasti tabu vaidmenį žmonėms bendraujant.

Laurentius, Frans; Laurentius, Theo. Watermarks 1450–1850: a concise history of paper in Western Europe. Leiden; Boston: Brill, [2023]. 309 p.

Žymių popieriaus istorijos ekspertų parašytoje knygoje tiriamas vandens ženklų vaidmuo, 1450–1850 metais gaminant popierių. Aptariami technologiniai, ekonominiai ir meniniai vandens ženklų kūrimo ir naudojimo dalykai, pabrėžiama jų svarba popieriaus autentiškumui ir identifikacijai užtikrinti, atskleidžiama popieriaus gamybos raida Vakarų Europoje. Ši knyga – vertingas šaltinis kolekcininkams ir tyrėjams, besidomintiems rankraštinių ir spausdintų dokumentų materialine kultūra.

Bloom, Jonathan M. Paper before print: the history and impact of paper in the Islamic world. New Haven; London: Yale University Press, [2001]. 270 p.

Knygoje nagrinėjamas popieriaus technologijos atsiradimas ir paplitimas islamo pasaulyje iki spaudos išradimo. Analizuojama, kaip nuo VIII amžiaus popierius paveikė kultūrą, švietimą, meną ir rašytinę administracinę praktiką islamiškose visuomenėse. Aptariama, kaip technologinės inovacijos ir meniniai pasiekimai buvo susiję su popieriaus gamyba, ypatingą dėmesį skiriant kaligrafijai ir rankraščių iliuminavimui. Pateikiama vertingų įžvalgų apie svarbų popieriaus vaidmenį, Viduramžių islamo pasaulyje kaupiant žinias ir užtikrinant bendravimą.

Neo-Latin and the vernaculars: bilingual interactions in the early modern period. Leiden; Boston: Brill, [2019]. 255 p.

Knygoje nagrinėjama lotynų kalbos sąveika su nacionalinėmis kalbomis Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Pateikiama pavyzdžių, atskleidžiančių, kaip lotynų kalba gyvavo greta besirandančių nacionalinių kalbų, jas veikė ir pati buvo jų veikiama įvairiomis kultūrinėmis, edukacinėmis ir literatūrinėmis sąlygomis. Analizuojami vertimo procesai, kalbų kaita ir daugiakalbės autorystės reiškinys. Ši knyga yra vertingas šaltinis kalbos istorijos, Ankstyvųjų naujųjų laikų studijų ir dvikalbės literatūros tyrėjams.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

Zduniak, Agnieszka; ks. Wysocki, Artur. Powszechne braterstwo a lokalna przyjaźń: wokół encykliki Fratelli tutti. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 272 p.

Visuotinė brolybė – tai idealas, kuriant darnų socialinį gyvenimą. Žvelgiant į žmonijos išgyvenamus įvykius, pagrįstai kyla klausimas, ar galima ją pasiekti. Popiežius Pranciškus enciklikoje „Fratelli tutti“ pateikia dvi jos siekimo kryptis: mylint visą žmoniją, vis labiau mylėti konkretų žmogų ir mylint brolį, draugą, mylėti kiekvieną asmenį, nepriklausomai nuo pasaulio vietos, kurioje jis gimė ir gyvena. Skirtingų socialinių mokslų tyrėjai straipsniuose pateikia savo įžvalgas apie brolybės idėjos įgyvendinimą įvairiose socialinio gyvenimo srityse, įskaitant politiką, ekonomiką ir kultūrą.

Spór o człowieka w mediach. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 221 p.

Žmogus, būdamas santykio būtybė, patenka į konfliktą su kitu įvairiose srityse. Šioje knygoje aptariamos konfliktinės situacijos bendravimo priemonių srityje. Esame priklausomi nuo medijų. Kontaktai, bibliotekų skaitmeniniai turtai, internetiniai bankai, įvairios įstaigos, programėlės – įgalina žmogų ar nuasmenina? Reikia nepasiduoti praktiškumo pagundai tik paviešinti informaciją. Svarbu žinoti, kas, kam, ką ir kodėl informuoja. Žmogus, tiesa apie jį ir jo gerovė turi būti visų svarbiausia.

Piskorz-Ryń, Agnieszka. In articulo mortis: cmentarze i chowanie zmarłych: zagadnienia administracyjnoprawne. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2023. 216 p.

Knygoje aiškinami administraciniai kapinių ir laidojimo dalykai. Autorė apibrėžia kapinių sąvoką, tikslus ir rūšis, supažindina su kapinių steigimo, priežiūros ir uždarymo taisyklėmis, aptaria teisę į palaidojimą, laidojimą valsčiaus lėšomis, laidojimo būdus. Pasitelkdama kitų šalių pavyzdžius, autorė pateikia siūlymų, ką reikia keisti galiojančiuose nuostatuose, kad jie labiau atlieptų ne tik dabarties, bet ir ateities poreikius.

Wojna, społeczeństwo i kultura: cywilizacyjne konteksty wojen na przestrzeni dziejów. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 256 p.

Besivaržančių šalių kariniai veiksmai siejami su kultūros reiškiniais, kuriais siekiama siūlomas idėjas atminti, pateisinti, skleisti ar atmesti. Pasiruošimą karui lydi įvairūs propagandiniai renginiai, pagerbimo ritualai. Nors karas visuomet yra blogis, nešantis mirtį ir materialinius nuostolius, tačiau jis suteikia stiprų akstiną atkurti prarastas vertybes, kartais pranokstant lūkesčius. Straipsnių autoriai aptaria įvairius karinius konfliktus nuo Senovės Graikijos iki XX amžiaus vidurio, pabrėždami jų ryšį su įvairiomis kultūros sritimis.

Gierowski, Piotr. Sztuka outsiderów: znak – proces – zdarzenie. Kraków: Wydawnictwo LIBRON, 2023. 397 p.

Neprofesionaliojo meno kūrėjai visada yra užribyje: juos ne visuomet priima visuomenė, jie nepriskiriami profesionaliems menininkams, kuria paraštėse, kultūros nuošalėje. Knygoje pristatomi čekų ir lenkų menininkai. Autorius atskleidžia intuityviojo meno savitumą, originalumą, savaimingumą, jam būdinga ir ornamento darna, ir beformis chaosas.

Taylor-Terlecka, Nina. Wielkie Księstwo Litewskie i inne terytoria. Seria 2, Z dalekich krain. Białystok: PRYZMAT, 2024. 479 p.

Autorė – britė, lenkų literatūros tyrėja, Oksfordo universiteto ir Lenkų išeivijos universiteto profesorė, knygoje pristato lenkų literatų kūrybą. 1830–1831 metų sukilimas, Sibiro tremtys, Kaukazas – ne tik sunkūs istoriniai įvykiai, bet ir didžių kūrėjų, šviesios kultūros pasaulis. Biografijų vingrybėse ir lenkų–žydų, lenkų–lietuvių santykiuose autorė randa dar neskelbtų naujienų ir jas tikroviškai perteikia skaitytojui.

Dzwonkowska, Dominika. Wprowadzenie do etyki środowiskowej. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 200 p.

Knygoje aptariami aplinkosaugos etikos istoriniai pradmenys, įvairių filosofinių srovių požiūris į gamtą, svarbiausi gamtos apsaugos dalykai. Autorė gvildena klausimus, ar natūrali aplinka yra prigimtinė vertybė, kokie sprendimai išreiškia rūpestį dėl natūralios aplinkos, ar žmogus atsako už ekologinę krizę, iškelia gyvūnų apsaugos problemą, svarsto, kiek aplinkosauga yra moralinė vertybė.

Gałkowski, Tomasz CP. Prawo Boże w kanonistyce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2023. 174 p.

Dieviškoji teisė – pagrindinis monoteistinių religijų matas. Tai Dievo Apreiškimas, nurodantis, kokie turi būti žmonių santykiai su Dievu, kitais bendruomenės nariais ir nepriklausančiaisiais bendruomenei. Dieviškoji teisė yra visų normatyvių Bažnyčios sprendimų pagrindas, drauge su žmogiškąja teise kuriantis Bažnyčios teisinę tvarką. Šiame filosofijos ir teisės istorijos veikale autorius aprašo Dieviškosios teisės sąvokos atsiradimą ir raidą, atskleidžia, kaip Dieviškoji teisė persmelkia Kanonų teisę.

Strzępek, Kamil. Status prawny i interpretacja Konwencji o Ochronie Praw Człowieka i Podstawowych Wolności. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2023. 234 p.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra svarbus dokumentas, priimant valstybės įstatymus. Remdamasis Lenkijos teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis tarptautinių sutarčių klausimus, ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, autorius tiria Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lenkijos teisės aktų ryšį. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir tarptautinės teisės dokumentai atskleidžia, kaip Žmogaus teisių konvenciją supranta Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Ikonoklazm bizantyński w latach 754–787: źródła. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2021. 266 p.

Šventųjų paveikslų gerbimas Bizantijoje buvo uždraustas 754 metais Jerijos sinode, draudimas atšauktas II Nikėjos susirinkime 787 metais. Įvairūs to laikotarpio dokumentai – šventųjų biogramos, Bizantijos kronikos, metraščiai, popiežių laiškai, sinodų aktai – atspindi šio draudimo plitimą ir jo smarkumą. Knygoje spausdinami graikiškų ir lotyniškų dokumentų vertimai į lenkų kalbą ir istorines tų dokumentų atsiradimo aplinkybes atskleidžiantys jų įvadai.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė