Tinklaraštininkė Lina Girčytė-Juškė apie knygas
Tinklaraštininkė Lina Girčytė-Juškė apie knygas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Lina Girčytė-Juškė gerai pažįstama knygų mylėtojams. Tai viena populiaraus tinklaraščio „Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“ įkūrėjų ir autorių. Aistringa skaitytoja, knygynų ir bibliotekų lankytoja Lina kartu su klasės drauge prieš keturiolika metų sugalvojo ir pradėjo dalintis tuo, ką perskaitė, kokius įspūdžius paliko knyga. Jei užsienyje knygų tinklaraščiai jau seniai įprastas dalykas, tai Lietuvoje tuomet buvo unikali naujovė.
Didelę savo laisvalaikio dalį skirianti skaitymui, apžvalgų, komentarų rašymui Lina gali džiaugtis, kad sėkmingai gyvuojantis, gerą vardą pelnęs tinklaraštis jau buria ne tik skaitytojus, bet ir autorius, vertėjus, leidėjus. Pasitikėjimą ir autoritetą liudija dalyvavimas „Metų balso“, leidyklos „Alma Littera“ rengiamo suaugusiųjų literatūros vertinimo komisijų darbe.
Sėkmės formulių tinklaraščio apie knygas „Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“ (https://knyguziurkes.com/) kūrėjos sako neturinčios, knygas renkasi laisvai. Svarbiausia – nuoširdžiai pasidalinti savo mintimis, patirtimis, atradimais su bendraminčiais, padiskutuoti.
„Džiaugiuosi, kad leidžiama vis daugiau gerų ir prasmingų knygų, norisi spėti jas perskaityti“, – žaviai šypsodamasi sako Lina Girčytė-Juškė.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Man atrodo, knyga vertinga, kai skaitytojas knygoje randa, ko ieško, ko tikisi. O tai gali būti patys įvairiausi dalykai. Knyga gali ir atverti naujus pasaulius, ir praturtinti, ir nustebinti, ir sukrėsti, bet taip pat – prajuokinti, nuraminti, padėti pabėgti nuo darbų ir kasdienybės, pailsėti.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Rekomenduoti vieną knygą yra pats sunkiausias darbas. Susilaikysiu.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Tikrai kartais tenka knyga ką nors paramstyti, už knygos arba knygoje ką nors paslėpti.
Ar skaitmeninės knygos konkurentės spausdintoms?
Nežinau, gal ne? Aš pati esu popierinių knygų mėgėja, kuri į lagaminą geriau įgrūs knygą, nei batus, bet vis dažniau, kai knyga labai stora, nepatogu ją laikyti, pagalvoju apie skaitmeninę. Manau, tokia yra knygos evoliucija. Tiesiog keičiasi knygos forma, ir galbūt svarbiau yra galvoti apie skaitymo skatinimą apskritai, o ne liūdėti dėl pasikeitusio pasaulio. Vargu, ar kas nors dabar būtų labai didelis popierinės enciklopedijos gerbėjas. Man patinka vartyti enciklopediją šiaip sau, atrasti, ko nežinojau, bet kai greitai reikia informacijos, tikrai naudojuosi skaitmenine.
Aš labai mėgstu audioknygas, o jos taip pat lyg ir konkurentės popieriui. Bet man jos padeda skaityti tada, kai neturiu galimybės laikyti knygą rankose. Pradėjus klausyti audioknygų, man nebe taip nuobodu kuistis privalomuose buitiniuose darbuose, nebe taip pikta stovėti kamščiuose, net smagu ilgose kelionėse, prieš kurias reikia iš anksto pasirūpinti, kad būtų ką klausyti.
Iš kitos pusės, visada pagalvoju, kad tapome siaubingai priklausomais nuo elektronikos, o norint ją nugalėti tereikia išjungti elektrą. Tad gal visai neblogai pasaulio pabaigai lentynoje turėti popierinę knygą.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Mano karta kuo puikiausiai atsimena laikus, kai popierinė knyga buvo vienintelis įmanomas šaltinis. O nepriklausomybės pradžioje net ir to vienintelio šaltinio nebūdavo – atsimenu, naujų vadovėlių dar nėra, mokytoja dėsto istoriją iš galvos, geriausiu atveju atneša kokį lapą atsišviesti. Kartų labai nesureikšminu. Visos kartos galvoja, kad jie – geriausia karta, o joms taip galvojant gyvenimas važiuoja pirmyn.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Neturiu tokios knygos. Nebent gal močiutės maldaknygės, bet, manau, niekas jos ir neprašys, nes nelabai apie ją žino.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Šiuo metu aktualiausias populiariosios psichologijos žanras tema „kaip užauginti žmogų“. O šiaip, tikriausiai skirtingiems gyvenimo etapams būtų skirtingas žanras.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Kuo toliau, tuo daugiau skaitau lietuvių autorius! Užpernai bandžiau skaičiuoti, kiek kokios šalies autorių perskaičiau, bet mečiau šitą užsiėmimą. Kas yra J. M. Coetzee – pietų afrikietis ar australas? O Kazuo Ishiguro – britas ar japonas? Abdulrazak Gurnah – tanzanietis ar britas? Bergždžias darbas skaičiuoti. Mėgstu visus, kurie gerai rašo, bet stengiuosi skaityti kuo įvairesnių tautybių rašytojus.
Jeigu pati rašytumėt, apie ką būtų knyga?
O rašytojai ne apie save rašo?
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Vakar baigiau skaityti Dalios Leinartės „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ ir perskaičiau pirmąjį Alvydo Šlepiko knygos „Namas anapus upės“ apsakymą. Taip pat skaitau Laimanto Jonušio parengtą knygą „Pokalbiai su Sigitu Parulskiu“ ir šiandien prieš miegą pradėsiu Albos De Cespedes „Uždraustasis sąsiuvinis“. Klausau Paul Auster 37 valandų trukmės audioknygos „4 3 2 1“. Liko 7 valandos klausymo.
Deklaruodami pajamas remkim savo porą – Žygimantą ir Barborą!
Deklaruodami pajamas remkim savo porą – Žygimantą ir Barborą!
Kviečiame prisidėti prie skulptūrinės kompozicijos „Žygimantas ir Barbora“! Prasidėjus kasmetinei pajamų deklaracijai ir atsiradus galimybei bet kuriam kilniam tikslui skirti 1,2 %, siūlome bent nedidele auka laisva valia paremti „Žygimanto ir Barboros“ sukūrimą. Ši valdovų poros skulptūra visuomet žymės jaunystę ir amžiną meilę, įkvėpusią tiek puikiausių literatūros kūrinių, šiandien saugomų Bibliotekoje. Ji kvies ir mus pačius, ir vilniečius, ir gausius Vilniaus svečius į jaukų kiemelį pailsėti su knyga rankose ar ir be jos. O svarbiausia, kiekvienas iš mūsų, prisidėjęs bent nedidele suma prie jos sukūrimo, galės išdidžiai visiems pasakyti: „Ši skulptūra – mano, nes aš prie jos prisidėjau!“ Maloniai kviečiame šiemet Bibliotekai tuo tikslu skirti savo paramą! Visos šiemet skirtos Jūsų paramos lėšos bus panaudotos skulptūrinei kompozicijai „Žygimantas ir Barbora“ sukurti.
Direkcija
Istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės mintys
Istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės mintys
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Vertingomis knygomis laikau tas, kurios jas užvertus palieka ilgalaikį įspūdį arba padeda dvasiškai pakilti bent centimetru aukštyn, kurios padeda atsakyti į svarbius klausimus arba suteikia motyvacijos.
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti Bibliotekos darbuotojams?
Bibliotekų darbuotojus laikau tam tikra prasme privilegijuotais žmonėmis, nes juos visada supa daugybė puikių knygų ištiestos rankos atstumu, jie pirmieji turi galimybę perskaityti naujausias knygas. Neturiu konkrečios rekomendacijos. Siūlyčiau skaityti tą knygą, link kurios tiesiasi ranka. Aš pati bibliotekoje labiausiai mėgstu vaikščioti ir žiūrinėti tarp lentynų, ir taip kartais intuityviai akis užkliūva už įdomios knygos nugarėlės arba ranka pati sustoja ties tuo, kas šiuo metu reikalinga. Tai mano patarimas būtų, leiskit sau tiesiog pasitikėti savo nuojauta, ji visada veda teisingai.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Vertinu knygas ir pagarbiai su jomis elgiuosi, bet kartais tenka panaudoti kaip atramą ar laikiklį kokiam daiktui ant stalo prilaikyti, bet jos dėl to nė kiek nenukenčia.
Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?
Kai pasirodė pirmosios elektroninės knygos buvo labai daug diskusijų, kad knygynai išnyks, spausdintų knygų niekas nebepirks ir visi pereis prie skaitymo kompiuteryje. Taip nenutiko ir nenutiks, ir artėjanti Vilniaus knygų mugė geriausias to įrodymas. Aš pati teikiu pirmenybę spausdintoms knygoms. Spausdinta knyga man teikia daugiau malonumo, ne taip vargsta akys, man patinka jausti popierių, atversti puslapius, užsimezga kažkoks intymus ryšys su knyga. Žinoma tenka skaityti ir elektroninius tekstus, tačiau tai darau tik todėl, kad reikia ieškoti konkrečios informacijos, tai susiję su atliekamu moksliniu-tiriamuoju darbu, ir malonumo čia gerokai mažiau, nes sėdėjimas prie ekrano vargina.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.
Mano kartos žmonės užaugo pakankamai daug skaitydami, nes 1980-aisiais sovietinė televizija nieko įdomaus, paprastai, nerodydavo, tad laisvalaikį jaunimui tekdavo patiems užsipildyti gyvu bendravimu, knygomis arba muzikos klausymu, kino teatro lankymu ir panašiai. Tačiau skaitymas yra veikiau susijęs su pomėgiais, o ne tik su gyvenamu laikmečiu. Nors gyvenome tuo pačiu metu, tačiau susidomėjimas ir tada knygomis buvo skirtingas: man per vasarą perskaityti 100 knygų buvo nesunku, tuo tarpu daugelis mano klasiokų ilgai raukydavosi, kol perskaitydavo vieną kitą programinę knygą. Dabar yra panašiai: yra jaunimo, kuris daug skaito, perka knygas, tačiau didesnė dalis dalyvauja savo socialiniuose burbuluose, seka keliasdešimt nuomonių formuotojų ir jiems to pakanka.
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Šiuo metu skaitomos arba darbui labai reikalingos knygos.
Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Galėčiau iš savo gyvenimo ir turimų pedagoginio, mokslinio, muziejinio darbo patirčių parašyti tikrai neblogą savipagalbos knygą. Jeigu kažko ir pasiekiau savo profesijoje, tai tik palaikomais gerais santykiais su kolegomis, darbu ir nuolatinėmis pastangomis, pozityviu nusiteikimu, kad viskas yra įmanoma.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Lietuvių istorikų knygoms visada teikiu pirmenybę, stengiuosi nepraleisti istorinių naujienų, mėgstu skaityti psichologines knygas, sociologinius tyrimus. Kalbant užsienio autorius, dažniausiai renkuosi Didžiosios Britanijos, Vokietijos ar JAV autorių knygas.
Jeigu pats(ti) rašytumėte, apie ką būtų knyga?
Esu istorikė ir rašau istorines bei biografines knygas, tyrinėju XX amžiaus I pusės Lietuvos istoriją, tad mokslo monografijas bei mokslo populiarinimo knygas planuoju rašyti ir ateityje. Žinoma, dirbant muziejuje kartais tenka prisidėti ir prie kitokių knygų leidybos, pavyzdžiui parodų katalogų ar muziejaus informacinių leidinių, o 2022 metais kartu su Istorinės Prezidentūros Kaune kolegėmis parengėme komiksą „Rūmų istorijos“, pasakojantį apie įdomią muziejaus pastato istoriją.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Šiuo metu skaitau britų istoriko Orlando Figes „Natašos šokis“ apie Rusijos kultūros istoriją. Verta paskaityti, nes tai labai objektyvi ilgamečiu moksliniu tyrimu paremta milžiniška studija, kad geriau suprastumėm, kodėl šios šalies gyventojai yra tokie, ir kodėl mūsų požiūris į juos taip pat turi būti atitinkamas.
Naujos knygos
Naujos knygos
Akta synodów prowincjonalnych Jednoty Litewskiej 1638–1655. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2023. 336 p.
Ši knyga papildo 1915 metais išleistus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios 1611–1625 metų sinodų aktus ir 2011 metais išleistus 1626–1637 metų aktus. Sinodų aktai atspausdinti iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje esančių rankraščių, papildyti Varšuvoje esančiais sinodų aktų nuorašais. Kasmet vykusių sinodų protokolai atspindi ne tik Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios problemas, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykius.
Buchowski, Krzysztof. Historia polityczna Litwy 1987–2004: od sowieckiej republiki związkowej do integracji ze światem Zachodu. Białystok: Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku, 2023. 472 p.
1987–2004 metais Lietuva per trumpą laiką nuėjo ilgą kelią nuo komunizmo Sovietų Sąjungoje iki euroatlantinės integracijos ir demokratijos. Lietuva patyrė santvarkos, visuomenės ir ūkio pertvarką. Pradėdamas Perestrojka ir Atgimimu, baigdamas Lietuvos įstojimu į NATO ir Europos Sąjungą, autorius atskleidžia šio Lietuvos istorijos tarpsnio detales, didžiausią dėmesį skirdamas tuometiniam politiniam gyvenimui, taip pat atsižvelgdamas į vidines ir tarptautines šalies aplinkybes.
Czyżewski, Krzysztof J., Walczak, Marek. Jacob Mertens i malarstwo krakowskie około roku 1600: katalog wystawy. Kraków: Wydawnictwo Zamku Królewskiego na Wawelu, 2022. 383 p.
2023 metų pradžioje Vavelio karališkojoje pilyje parengta XVI ir XVII amžių sandūros dailės kūrinių paroda. Didžiąją parodos eksponatų dalį sudaro Nyderlandų dailininko Jokūbo Mertenso (Jacob Mertens, ?–1609) paveikslai. Parodos katalogą papildo autorių publikacija apie J. Mertensą ir kitus to meto dailininkus, Nyderlandų meno stiliaus skverbimąsi į lig tol vyravusią itališką dailės mokyklą Krokuvoje, kintantį potridentinės Bažnyčios požiūrį į meną.
Polacy na Kowieńszczyźnie: dawniej i obecnie. Lublin: Wydawnictwo Academicon, 2023. 552 p.
Tarpukariu Kauno krašte lenkų buvo gerokai daugiau negu dabar. Straipsnių autoriai tyrinėja, kokios Lietuvos valdžios priemonės lėmė tokį pasikeitimą, kokios lenkų kultūros ir švietimo draugijos gyvavo tuo laikotarpiu. Istorinių faktų įvardijimas ir mokslinis jų tyrimas gali tapti pavyzdžiu, kaip Vilniaus krašto gyventojus įtraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą.
Władysław Syrokomla: szkice i studia: w dwusetną rocznicę urodzin i sto sześćdziesiątą rocznicę śmierci pisarza. Białystok: Wydawnictwo Prymat, 2022. 422 p.
Vladislovas Sirokomlė (tikrasis vardas Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz) gimė 1823 metais Smolgavoje, netoli Minsko, mirė 1862 metais Bareikiškėse, šalia Vilniaus. Jis yra vienas talentingiausių lenkų romantizmo kūrėjų, mylimos Lietuvos dainius, aktyvus XIX amžiaus Vilniaus krašto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Jo gimimo ir mirties jubiliejinės sukaktys ir Vilniuje 2022 metų rugsėjį vykusi konferencija „XIX amžiaus Vilnius ir Vilniaus kraštas: kalba – literatūra – kultūra“ paskatino tyrėjus naujai pažvelgti į V. Sirokomlės kūrybą. Straipsnių rinkinyje apžvelgiamas V. Sirokomlės, kaip literato, istoriko, kraštotyrininko ir vertėjo, palikimas.
Koper, Sławomir; Stańczyk, Tomasz. Ostatnie lata polskiego Wilna. Warszawa: Fronda, 2022. 559 p.
Istorijos populiarinimo knygoje autoriai apžvelgia tarpukariu okupuoto Vilniaus gyvenimą. Lenkų politinio ir kultūrinio gyvenimo įvairenybės, didžių įvykių mažos detalės ir žymių veikėjų asmeninio gyvenimo smulkmenos yra lengvai įsimenamos, nuotraukų gausa papildo tekstus.
Folklor polski i litewski: (żródła – adaptacje – interpretacje). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2021. 404 p.
Knyga skirta XIX–XX amžiaus lenkų ir lietuvių folklorui. Straipsniuose ryškus mokslininkų noras apčiuopti vis labiau į praeitį grimztantį liaudies paveldą, ištirti menininkų kūrybos, visuomenės kultūros ir verslo sąsajas su dainomis, pasakojimais ir papročiais, atpažinti liaudies kultūros pėdsakus dabartyje.
Wrede, Marek. Itinerarium króla Zygmunta III, 1587–1632. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2019. 388 p.
Iš valstybės dokumentų galima sužinoti, kokiuose organizaciniuose, politiniuose, visuomeniniuose, kultūriniuose renginiuose dalyvavo karalius. Finansinių išlaidų knygose rašoma, kiek išleista pinigų maistui, žirgams, dvaro tarnų atlygiams. Remdamasis įvairiais šaltiniais, autorius sudarė išsamų karaliaus Zigmanto III 1587–1632 metų kelionių maršrutą, kuriame aprašoma, kiek laiko kurioje rezidencijoje buvo ir ką veikė valdovas ir visas jo dvaras. Šis tyrimas atspindi ne tik valdovo valdymo būdą, bet ir supažindina su įvairiomis valstybės visuomeninio ir kasdienio gyvenimo realijomis.
Szczurowski, Piotr. Prusowie = Prūsai. Sandomierz: Armoryka, 2021. 316 p.
Prūsijos istoriją autorius skirsto į keturias dalis. Pirmojoje dalyje, remdamasis rašytiniais šaltiniais, archeologiniais, lingvistiniais, genetiniais tyrimais, jis apžvelgia prūsų etnogenezę. Antroji dalis apima V–VIII amžiaus įvykius, vikingų epochą (IX–XI amžius), XII–XIII amžių iki kryžiuočių užkariavimo. Trečioji dalis skirta įvykiams kryžiuočių užkariavimo metu. Ketvirtojoje aptariamas prūsų likimas nuo kryžiuočių užkariavimo iki šių dienų.
Państwo zakonu krzyżackiego w Prusach: władza i społeczeństwo. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN SA, 2019. 580 p.
Knygoje aprašoma Prūsija iki ankstyvųjų Viduramžių ir kryžiuočių įsiviešpatavimas joje. Aptariami kryžiuočių teritorinio augimo tarpsniai, organizacinės struktūros kūrimasis, valdžios politika, užkariautų žemių kaimiškų vietovių apgyvendinimas ir urbanizacija. Buvęs ryškus gyventojų luominis ir etninis susiskirstymas lėmė dideles visuomenės įtampas. Aprašyti kariniai konfliktai su Lenkija ir Lietuva, taip pat ryšiai su Livonija, Švedija ir Danija leidžia geriau suvokti kryžiuočių galios ilgalaikiškumo priežastis.
Jakby w cieniu i ciszy. Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 2023. 395 p.
Šioje knygoje surinkti žurnale „Kultura“ (ISSN 0023-5148) skelbti straipsniai apie Baltarusiją. Nagrinėdami skirtingus istorijos tarpsnius, įvairūs autoriai atskleidžia, kokią įtaką baltarusių tautinei ir religinei tapatybei turėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika, Sovietų Sąjunga. Leidinyje taip pat yra keletas baltarusių poetų eilėraščių, perspausdintų iš minėto žurnalo.
Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė
Paskaita apie didikų knygas ir jų savininkus
Paskaita apie didikų knygas ir jų savininkus
2024 m. kovo 5 d. (antradienį) 17.30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks prof. Arvydo Pacevičiaus paskaita „Ką kalba didikų knygos apie jų savininkus: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejis“ iš ciklo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“.
Lietuvos didikų knygos kultūra, asmeninės bibliotekos, jų paveldas pastaruoju metu nagrinėjamas įvairiais aspektais. Itin pastebima rekonstrukcinė tyrimų kryptis, įgalinanti atkurti senąsias bibliotekas, nagrinėti jų sudėtį bibliografiniu, istoriniu, intelektiniu ir kitais požiūriais. Ryškus pavyzdys – Bibliotheca Sapiehana katalogas, leidęs pažvelgti į Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomą didikų rinkinį „kaip į tam tikrą aristokratinės kultūros raiškos atvejį“.
Ką išlikusios knygos byloja apie savininkų (Sapiegų, Radvilų, Oginskių ir kt.) turtus, socialinę padėtį, intelektinius poreikius, kilnumą, bendruomeniškumą, dosnumą? Ar esama emocijų, kasdienybės kultūros ženklų? Šiems ir kitiems klausimams, susijusiems su proveniencijų, egodokumentinių marginalijų studijomis, skirta ši paskaita. Joje klausytojams bus paminėti ir išblaškyto Lietuvos didikų dokumentinio paveldo, saugomo Helsinkyje, Minske, Sankt Peterburge, atvejai. Paskaita yra parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ edukacinės programos dalis. Kviečiame paklausyti paskaitos ir apžiūrėti eksponuojamą parodą.
Laikini Virtualios bibliotekos veikimo sutrikimai
Laikini Virtualios bibliotekos veikimo sutrikimai
Informuojame, kad dėl techninės įrangos atnaujinimo darbų, vasario 28 d. (trečiadienį) nuo 19 val. iki dienos pabaigos galimi Virtualios bibliotekos veikimo sutrikimai.
Leidinius užsisakyti ir pratęsti galite naudodamiesi Bibliotekos elektroniniu katalogu ir rankraščių katalogu.
Atsiprašome už nepatogumus.
Dovanos Bibliotekai
Dovanos Bibliotekai
Tarptautinio mokslininkų kolektyvo vardu doc. dr. Galina Miškinienė Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekai perdavė leidinius su Korano vertimais į lenkų kalbą.
Leidinys „Tefsir Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego: XVI-wieczny przekład Koranu na język polski“ – tai LDK totorių tefsiro vertimas į lenkų kalbą, kurį sudaro trys tomai: pirmajame pateikti filologiniai ir istoriniai komentarai, antrajame ‒ tefsiro faksimilė, o trečiajame ‒ transliteruotas tekstas. Išleido Mikalojaus Koperniko universiteto mokslinė leidykla.
Šios knygos yra 2018–2022 m. vykdyto tarptautinio projekto „Tefsiras – XVI a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės totorių tefsiro (pirmojo Korano vertimo į lenkų kalbą) filologinis ir istorinis tyrimas bei kritinis leidimas“ rezultatas. Projekte dalyvavo totorių rašytinio palikimo tyrėjai iš 5 šalių (Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Turkijos), jie atstovavo 12 mokslo centrų. Iš Lietuvos projekte dalyvavo du Lietuvių kalbos instituto mokslininkai – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Galina Miškinienė ir vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Sergejus Temčinas.
Projekto tikslas ‒ parengti seniausio Europoje Korano vertimo į lenkų kalbą kritinį leidimą. Buvo atliktas svarbiausias kitabistikos uždavinys: išleistas LDK totorių tefsiras, kuriame slaviškas sluoksnis buvo transliteruotas, o rytietiškas – transkribuotas pagal ISO (Tarptautinė standartizacijos organizacija) standartus.
Vrublevskių bibliotekai taip pat buvo perduotas ir dviejų mokslininkų iš Mikalojaus Koperniko universiteto – prof. habil. dr. Joanos Kulvickos-Kaminskos (Joanna Kulwicka-Kamińska) ir prof. habil. dr. Česlavo Lapičiaus (Czesław Łapicz) parengtas leidinys „Rękopis z Czombrowa. Filomacki przekład Koranu – edycja i studium historyczno-filologiczne zabytku.“
Šiame leidinyje 1828 m. Vilniaus filomatų kun. Dionizo Chlevinskio ir Ignoto Domeikos parengtas Korano vertimas į lenkų kalbą. Čombrovo (Baltarusija) dvaro archyve rastas šio vertimo rankraščio fragmentas paskatino mokslininkus atlikti istorinius, filologinius, tekstologinius šio ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių dokumentų tyrimus. Leidinyje spausdinama rankraščio faksimilė ir straipsniai, kuriuose autoriai apžvelgia šio vertimo atsiradimo aplinkybes.
Paskaita „Apšvietos žmogaus knygų pasaulis: Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka“
Kova prieš šiuolaikybę: XX a. tradicionalizmas Lietuvoje ir pasaulyje
2024 m. vasario 27 d., antradienį, 17.30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks istorikės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaita „Apšvietos žmogaus knygų pasaulis: Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka“ iš ciklo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“.
Parodoje „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ pristatomi leidiniai iš kunigaikščių Oginskių Plungės dvaro bibliotekos. Šios bibliotekos savininko kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio (1849–1902) kolekcijoje būta knygų, kurių įsigijimo istorija siekia XVIII a. vidurį ir yra susijusi su prancūzų guvernerio bei bibliofilo Jeano Rolay (1735–1808) vardu.
Paskaitos metu, remiantis Oginskių šeimos korespondencija ir kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio prosenelio, Trakų kašteliono, vėliau – vaivados Andriaus Oginskio (1740–1787) iš Jeano Rolay įsigytų knygų katalogais, bus mėginama rekonstruoti Šviečiamojo amžiaus žmogaus knygų pasaulį, jo interesų lauką, pomėgius ir atradimus, atskleisti katalogavimo principus, kuriais remiantis buvo formuojama dvaro biblioteka. Pasakojimą papildys Trakų vaivados asmenybės ir veiklos pristatymas bei jo „nuolankaus tarno“ J. Rolay daugiau nei tris dešimtmečius trukusi gyvenimo Oginskių dvare istorija.
Parodą papildantis vaizdo pasakojimas:
Gamtininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus mintys
Gamtininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus mintys
Asmeninio archyvo nuotrauka
Selemonas Paltanavičius – Lietuvos gamtininkas, aplinkosaugininkas, rašytojas, fotografas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvis. Turbūt labiausiai gamtą jaučiantis prozininkas rašo vaikams, jo pasakojimai lengvi ir skaidrūs, o tekstai faktų tikslumu nenusileidžia žinynams. Rašytojų sąjungos narys S. Paltanavičius – 103 knygų autorius, P. Abukevičiaus, P. Mašioto, Č. Kudabos premijų laureatas, apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, 2022 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
„Gamtininko kelio aš nesirinkau ir juo būti niekada nesvarsčiau – atrodo, kad aš tokiu gimiau, nes man, kiek tik save atmenu, niekas kitas be gamtos nerūpėjo. Manau, kad prie to labai prisidėjo mano tėvai, trys vyresnieji broliai ir namų, esančių prie pat Kazlų Rūdos girios, aplinka. Joje tapti gamtininku buvo taip paprasta – viskas buvo čia pat, greta, reikėjo tik skaityti, mokytis ir degti noru. O to noro buvo labai daug,“ – sako rašytojas. 2023 m. S. Paltanavičius įgyvendino nuo vaikystės lydėjusį sumanymą – išleido knygą visai šeimai apie legendinį Lietuvos gamtininką, profesorių T. Ivanauską „Tadukas, Tadas ir Svajonių paukštė“.
Gamtininkas yra pasakojęs, kad pirmoji jo perskaityta knyga buvo zoologijos vadovėlis. Jis tiki, kad vaikams gamta įdomi, tik reikia mokėti apie ją pasakoti, sudominti, įžiebti norą pažinti. Keliaudami, stebėdami, bandydami suprasti vaikai tikrai taps gamtos draugais – saugos, niekada neskriaus, gins ir mylės.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Būtų paprasta atsakyti, jeigu… Aš biologas iš prigimties, didžioji dalis mano knygų yra dalykinės, o kitos (vadinkim jas nemokslinėmis) – taip pat apie gamtą ar netoli jos. Taigi, man vertinga originali gamtinė knyga. O kitos knygos man brangios tos, kurios moko. Būtent aš skaitau jas lyg ir ne tam, kad mokyčiausi, o jos moko… Tai didelis autoriaus menas, ir tokioje knygoje mane žavi viskas: autoriaus menas, o po to – ir turinys.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Ko gero, nėra vienos tokios knygos… Manau, kad visiems būtina perskaityti A. Munthe „Knygą apie san Mikelę“, A. de Saint-Exupéry „Mažąjį princą“… gal dar ką nors. Aš dažnai skaitau apie Trolius Mumius, Pūkuotuką… kiek ten išminties!
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Suprantu klausimą… Matyt, kad ne. Man knyga yra kažkaip svarbi, lyg gyva, aš niekada knygose nieko nebraukau, nerašinėju, nelankstau… Man knyga yra KNYGA.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Klausimas man, kaip rašytojui, yra „su barzda“ – prieš porą dešimtmečių vis gąsdindavo: ką darysite jūs, rašytojai, kai bus tik skaitmeninės knygos? Tada sakydavau: „Jūs knygas nors ant sienų spausdinkite, bet jas kažkas turi parašyti.“ Taigi, pirma atsiranda tekstas, jis redaguojamas, maketuojamas… Jei tai knyga vaikams – iliustruojamas. O po to knygos kelias pas skaitytoją gali būti visoks, tebūnie ir skaitmeninis. Juk nemažai knygų gyvena „dvigubą“ gyvenimą, yra ir tradicinės, ir skaitmenintos. Dar virtę audioknygomis, išleistos brailio raštu, pagaliau – perrašytos supaprastintai, suprantamai siauresnėms skaitytojų grupėms. Visos jos knygos. Ir vargu ar gali būti konkurentėmis.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Žinoma, kiekviena karta turi savo santykį su knyga. Jį diktuoja, apibrėžia knygos prieinamumas, vertė. Bet ne tik tai. Mano kartoje knyga buvo tik iš dalies prieinama, nes visas pasaulio palikimas ir visa pasiūla mūsų nepasiekė. Apie jas galvojome, svajojome, kad kada nors ateis diena… Ji atėjo, o mes pamatėme, kad tų knygų yra tiek daug, kad jų perskaityti… ką ten perskaityti, net pavartyti nespėsime. Bet smagu susitikti su tuo, ko negalėjai turėti…
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Čia jau svarbu, koks yra draugas… Aš su geru savo draugu tikrai pasidalinčiau bet kuria knyga. Taip, turiu sau labai brangių, kurios mane lydi visą gyvenimą. Viena tokių – vaikiška knygelė su profesoriaus Tado Ivanausko autografu, kurią gavau prieš 53 metus. Štai ji „gyvena“ kartu su manimi.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Nežinau – kokio nors linksmo… gal komikso. Arba pasakos, kurioje leidžiama viskas, bet būtinai sakoma tiesa.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Kaip minėjau, dauguma mano knygų dalykinės (biologija, ornitologija…), todėl jos – vokiečių autorių. O visa kita, ką skaitau „tarp gamtos knygų“, neturi tautinės priklausomybės… gali būti graikų (kaip N. Kazantzakis), švedų (kaip jau minėtas A. Munthe) ar čekų (na, žinoma, J. Hašekas…).
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Dabar ant darbo stalo – vaikams skirtos knygos rankraštis. Susitinku su juo kasdien, gyvenu. Apie ką jis? Niekada to nepasakoju, visada sakau: susitiksime knygoje ir pamatysime…
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Mano skaitymas labai kryptingas – studijuoju tai, nuo ko pradėjau – paukščius. Neseniai gavau dovaną – 8 pasaulio paukščių knygas, dabar „lopau“ savo žinių spragas. Džiaugiuosi ką tik perskaitęs Jono Polovinsko-Budrio knygą apie Lietuvos kontržvalgybą pirmaisiais atgimusios Lietuvos metais (turiu omenyje 1920-uosius) – tokios knygos man yra labai vertingos. Kitkam nelabai lieka laiko…
Habil. dr. Valerijai Čepulytei – 120
Mokslui paaukotas gyvenimas.
Habil. dr. Valerijai Čepulytei – 120
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda, skirta geologės ir geomorfologės habil. dr. Valerijos Čepulytės (1904–1987) 120-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti.
Parodoje eksponuojami pagrindiniai jos mokslo darbai, dokumentai iš LMAVB Rankraščių skyriaus fondo, supažindinantys su mokslininkės biografija, moksline, kūrybine bei visuomenine veikla.
Valerijos Čepulytės fonde (F310) saugomi rankraščiai, mašinraščiai, korespondencija, asmeninio pobūdžio dokumentai, spaudiniai lietuvių rusų, lenkų, anglų, vokiečių kalbomis. Jį sudaro 708 vienetai. Fondas pačios autorės sutvarkytas ir 1986 m. perduotas saugoti bibliotekai.
Parodoje taip pat pateikiama medžiaga, saugoma Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Rankraščių fonde.