Jau žinome, ką reprezentuoja parodos katalogas

Jau žinome, ką reprezentuoja parodos katalogas

2026-04-17

2026 m.  balandžio 16 d., Vilniaus paveikslų galerijoje vyko diskusija, kurios metu dr. Rima Cicėnienė, dr. Alma Braziūnienė, dr. Viktorija Vaitkevičiūtė, dr. Jolita Liškevičienė, Aušra Rinkūnaitė ir dr. Sigitas Gužauskas aptarė parodos katalogą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“.

Diskusijos dalyviai palygino parodos ir katalogo rengimo iššūkius, aptarė eksponatų atranką, anotacijų ir tekstų rašymo problematiką. Parodos ir katalogo rengėjai diskutavo, kaip parengti katalogą, kuriame derėtų mokslo tyrimų pristatymas ir tos informacijos prieinamumas plačiajai visuomenei. Dizaineris dr. S. Gužauskas kalbėjo apie teksto ir vaizdo derinimą maketuojant parodos katalogą. Jo nuomone, toks leidinys negali tapti telefonų adresų knyga, tad ir šiame kataloge matome netikėtų, bet labai argumentuotų sprendimų, kuriems pritarė knygų specialistai. Mokslininkams tyrėjams svarbu, kad jų parodos katalogas patrauktų skaitytojų žvilgsnį ir primintų parodą patraukliai pateikiant jos pagrindinius eksponatus – senąsias knygas.

Dėkojame Vilniaus paveikslų galerijai, kurios salėje, meno kūrinių apsuptyje, visada malonu pristatyti lankytojams senųjų knygų istoriją ir kultūrą.

Vikos Petrikaitės nuotraukos
Komunikacijos skyriaus informacija


Prof. dr. Tomas Kačerauskas – apie knygas ir skaitymą

Prof. dr. Tomas Kačerauskas – apie knygas ir skaitymą

2026-04-16

Evos Giršaitės nuotrauka

 

Prof. dr. Tomas Kačerauskas – rašytojas, filosofas, vertėjas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Mokslinių tyrimų sritys: filosofija, poetika, kultūros filosofija, fenomenologija. Profesorius skaitė paskaitas Vilniaus, Lenkijos, Nyderlandų, Italijos, Portugalijos, Kolumbijos universitetuose, yra ilgametis Lietuvos mokslų akademijos mokslo žurnalo „Filosofija. Sociologija“ atsakingasis sekretorius ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidinio „Creativity studies“ redaktorius.

Akademinei visuomenei gerai pažįstamas dr. Tomas Kačerauskas sėkmingai derina dvi skirtingas veiklos sritis: mokslą ir kūrybą. Jis – monografijų „Tikrovė ir kūryba“, „Kūrybos visuomenė“ autorius, filosofo Martino Heideggerio veikalo „Būtis ir laikas“ vertėjas. Profesoriaus plunksnai priklauso romanai „Arkada“ bei „Karo laiškai“, už grožinę kūrybą jam skirta Vytauto Kavolio premija (1998). Monografijos, mokslinės publikacijos ir filosofijos darbai pelnė Münsterio (2000), Prano Dovydaičio (2008), VGTU (2010, 2011, 2016) premijas.

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Man vertinga ta knyga, kuri yra nauja savo turiniu, daili savo išvaizda ir sukrečianti savo poveikiu.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Kai minimi bibliotekos darbuotojai, visada prisimenu Aleksandrijos biblioteką, kurios darbuotojai buvo knygų žinovai ir mokslininkai. Jei jie tokie, tai turėtų patarti man, o ne aš – jiems. Ką bepasiūlyčiau, jų nenustebinčiau. Vis dėlto, apmąstant bibliotekininkų veiklą pirmiausia šauna į galvą J. L. Borgeso apsakymas „Babelio biblioteka“. Šiame tekste Borgesas aprašo begalinę erdvę, susidedančią iš sujungtų šešiakampių galerijų. Tai biblioteka, kurios knygose yra visi įmanomi raidžių deriniai, drauge – visos žinios, įskaitant ateities numanymą. Beje, Aleksandrijos biblioteka Ptolemajų pavedimu siekė sukaupti visus įmanomus to meto šaltinius, o per žinias – galią. Manau, bibliotekininkai turėtų žinoti šį tekstą apie svaiginančias jų veiklos galimybes.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Kartą, prieš trisdešimt metų, knygą pasidėjau ant akmeninės sienutės, kad būtų šilčiau sėdėti. Kai nušokau eiti, knygą pamiršau. Kitą dieną atėjęs jos neberadau. Bėda ta, kad knyga buvo iš bibliotekos, tad turėjau keblumų. Prisimenu, kad tai buvo M. Vargas Llosa knyga, kurios taip ir neperskaičiau iki šiol. Beje, tuo metu ypač žavėjausi Lotynų Amerikos literatūra, nuo tų laikų Borgesas išlieka vienu iš mėgstamiausių mano rašytojų.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Kai atsirado kinas, visi manė, kad teatrai užsidarys, o knygų niekas nebeskaitys. Vis dėlto, teatrai suklestėjo – Brodvėjus su ne mažesniu nei Holivudo biudžetu tai iliustruoja. Knygos iš kino netgi išlošė, nes žiūrovai pradėjo domėtis istorijomis, pagal kurias pastatyti filmai. Esu sutikęs žmonių, kurie skaito vien skaitmenines knygas. Tačiau nemanau, kad dėl to nukenčia spausdintos knygos, kurių skaitytojų nemažėja dėl jų parankumo ir dailumo.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Mano kartos, gimusios ir augusios sovietmečiu, ryšys su knyga ypatingas. Viena vertus, sovietmečiu viešas gyvenimas buvo užgožtas ideologijos, kurios negalėjo išvengti rašytojai. Kita vertus, knyga buvo užuovėja nuo ideologijos. Neatsitiktinai geriausių knygų tiražai tuo metu buvo dešimtis kartų didesni nei dabar. Žinoma, prie tiražų mažėjimo dabar prisideda ir kitos medijos: ne tik televizija ar radijas, bet ir internetas bei socialiniai tinklai, kurie pavagia mūsų laiką, galimai skirtą knygų skaitymui. Nepaisant visko, knyga iki šiol randa savo skaitytojus, kurių dabartinė karta nėra „prarasta“ skaitymui. Jei žvelgsime dar toliau į praeitį, prieš šimtą metų, tuomet Lietuva kovojo su neraštingumu. Ar ateinančioms kartoms negresia neraštingumas dėl plintančių žmogaus tęsinių, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto?

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Savo draugams nebeskolinu jokių knygų, nes jie dažniausiai pamiršta jas grąžinti. Tam yra bibliotekos.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Nemanau, kad kas nors rašys apie mane biografiją. Bent jau autobiografijos rašyti neketinu. Jei kas norėtų sužinoti daugiau apie mane, siūlyčiau paskaityti įvairaus žanro knygas, kurias parašiau: filosofines knygas, romanus, esė.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Turiu arti šimto knygų sąrašą, kurį rekomenduoju savo kurso „Kūrybinis rašymas“ studentams. Tas sąrašas sugrupuotas ne pagal šalis, o pagal tokias skiltis: alegoriniai romanai, magiškasis realizmas, sąmonės srautas, prancūziškas romanas, psichologinis romanas, nepaprastas istorinis romanas, prarastoji karta, metafizinis realizmas, distopija. Jau minėjau vieną regioną (Lotynų Ameriką), kurį reikėtų papildyti G. Garcia Marquezu, J. Cortazaru ir I. Allende. Vis dėlto, tame sąraše yra daugybė kitų šalių ir regionų. Praleidęs Lietuvą, paminėsiu dar kelis rašytojus, sugrupuotus pagal šalis: H. Hesse, P. Süskind (Vokietija), F. Kafka (Austrija), M. Proustas, R. Gary (Prancūzija), V. Woolf, G. Swiftas, I. McEwanas (Jungtinė Karalystė), J. Joyce’as (Airija), U. Ecco, A. Baricco (Italija), K. Abe, H. Murakami (Japonija), O. Pamukas, E. Shafak (Turkija), O. Tokarczuk (Lenkija), F. Fitzgeraldas, V. Nabokovas, I. Yalomas (JAV), J. C. Grondahlis (Danija), M. Kundera (Čekija). Iš jų mokausi rašyti.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?

Turiu vieną ydą, su kuria sunkiai sekasi kovoti: rašau kelias skirtingų žanrų knygas vienu metu. Šiuo metu tai istorinio romano „Karo laiškai“ 3 dalis, paskaitų knygos su Algiu Mickūnu „Kūrybos komunikacija“ 2 dalis, monografija apie ugdymo filosofiją (drauge su Mickūnu), esė „Šnekėjimo rėvos“ 2 dalis, miesto antropologijos tekstai „Vilniaus variacijos“ (anglų kalba) ir mano kelionių knyga (dar nesugalvojau jos pavadinimo ir dėl jos nesitariau su jokia leidykla). Su šiomis knygomis darbo užteks mažiausiai penkeriems metams. Drauge galvoju apie naują romaną ir kitas filosofines knygas.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Skirtingai nei rašau, vienu metu skaitau tik vieną knygą. Taip save auklėju norėdamas kiekvieną knygą perskaityti iki galo. Vis dėlto, paminėsiu kelias puikias knygas, kurias perskaičiau pastaruoju metu. Šiuo metu tai M. Foucault „Disciplinuoti ir bausti“. Prieš tai skaičiau romanus: V. Nabokovo „Blyški šviesa“, K. Ishiguro „Dienos likučiai“, K. Vonneguto „Skerdykla Nr. 5“, G. Swifto „Vandenų žemė“, I. McEwano „Pamokos“, D. Kalinauskaitės „Baltieji prieš juoduosius“. Tarp šių įstabių romanų įsiterpė B. Pascalio „Mintys“ ir Cezario „Galų karo užrašai“.


Vizitas į ambasadą

Vizitas į ambasadą

2026-04-15

J. E. Italijos ambasadoriaus Emanuele de Maigret kvietimu 2026 m. balandžio 14 d. Italijos ambasadoje apsilankė Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė, Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja Edita Keršulytė ir Komunikacijos skyriaus vedėja Inga Berulienė. Svečius šiltai priėmė J. E. Italijos ambasadorius, taip pat Italijos kultūros instituto darbuotoja Giedrė Bagdžiūnaitė. Priėmimo metu kalbėtasi dėl renginio, kuriuo šių metų rudenį bus pagerbta Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių užmezgimo 25 metų sukaktis, taip pat susipažinta su vertinga šiuolaikinių Italijos dailininkų kūrinių ekspozicija. Agnės Babrauskaitės nuotraukos.

Komunikacijos skyriaus informacija


Knygos sutiktuvės Klaipėdoje

Knygos sutiktuvės Klaipėdoje

2026-04-13

2026 m. balandžio 10 d. Klaipėdos pilies muziejuje buvo šventiškai pristatyta dr. Kotrynos Rekašiūtės monografija „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime“. Baigusi lituanistikos studijas Klaipėdos universitete, knygos autorė studijavo jungtinėje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vilniaus universiteto doktorantūroje, o 2020–2024 m. dirbo LMA Vrublevskių bibliotekoje, kur ir parengė gimtajame mieste pristatytą darbą. Jame plačiai nušviesta masonų ložių veikla XVIII–XX a. pirmoje pusėje Prūsų Lietuvoje ir Klaipėdos krašte, daugiau dėmesio skiriant žymesniems šio regiono masonams: Martynui Liudvikui Rėzai, Heinrichui Theodorui von Schönui ir kitiems, laisvųjų mūrininkų ryšiams ir reikšmės iki šiol nepraradusiems jų darbams. Apie visa tai renginio metu kalbėjo pati knygos autorė, taip pat LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, leidyklos „Flavija“ vadovas Jonas Ragauskas ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys. Renginį įspūdingai vedė aktorė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, jį kompozitorių masonų kūriniais papuošė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Giedrė Zeicaitė (sopranas), KU docentė Inga Maknavičienė (fortepijonas) ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro smuikininkė Rima Tamo. Renginyje taip pat dalyvavo knygos leidimą parėmusios garbingosios ložės „Po gintarine karūna“ broliai ir kiti gausūs klaipėdiečiai.

Astos Grušelionienės nuotraukos.

Komunikacijos skyriaus informacija


Rašytoja Gintarė Adomaitytė apie knygas ir skaitymą

Rašytoja Gintarė Adomaitytė apie knygas ir skaitymą

2026-04-09

Tomo Urbelionio nuotrauka 

Gintarė Adomaitytė – rašytoja, eseistė, žurnalistė, internetinės kultūros svetainės „Meno bangos“ įkūrėja, projektų autorė ir vykdytoja. Daugiausia dėmesio skirdama Lietuvos regionų kultūriniam ir istoriniam palikimui, Gintarė Adomaitytė sutelkė stiprių ir profesionalių autorių grupę, o „Meno bangų“ portalas bene vienintelis nuosekliai apžvelgia šalies jaunųjų filologų konkursus ir publikuoja dalyvių kūrybą.

Rašytoja bendradarbiauja su „Šiaurės Atėnų“, „Literatūros ir meno“, „Rubinaičio“, „Krantų“ žurnalais, dirba projektuose su Lietuvos audiosensorine biblioteka. Gintarė Adomaitytė – teatro ir radijo pjesių autorė, vaidybinių ir dokumentinių televizijos filmų scenarijų bendraautorė, literatūrinių konkursų komisijų narė, nuo 1996 m. – Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBYnarė.

Rašytojos kūrybos kraitis – daugiau nei dvi dešimtys knygų, kurių dauguma skirtos vaikams ir paaugliams. Būdama uoli tokios literatūros stebėtoja ir vertintoja, parašė tris esė knygas apie žymiausius pasaulio vaikų rašytojus.

Už daugiametę ekspresyvią publicistiką aktualiomis regionų kultūros politikos, literatūros ir skaitymo skatinimo temomis, autorių sutelkimą kūrybiniuose projektuose Gintarė Adomaitytė pelnė J. Tumo-Vaižganto premiją (2004), Vaikų literatūros premijas (2008 ir 2023), G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį (2019), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premiją (2023), B. Savukyno premiją (2024).

 

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Daugybę metų praleidau su knygomis, tarp knygų, prie knygų, bet iki šiol negaliu (gal net nenoriu) apibrėžti, kas man yra vertinga knyga, kokia ji turėtų būti. Jei rasčiau vertės rėmus, gyvenimas taptų nebe toks įdomus. Bet žinau, kas man gali būti nelabai vertinga, ko nenoriu savo lentynose: visada atsainiai žvelgiu į tai, kas triukšmingai reklamuojama, kai rinkodaros pastangos perauga paties kūrėjo galimybes. Nebūtinai skubu įsigyti Nobelio laureatų kūrybos, nėra taip, kad dievinčiau ar sureikšminčiau visus klasikus bei klasikes, įtrauktus į programas, kanonus, sąrašus.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Kartais man atrodo, kad bibliotekų darbuotojai yra pervargę nuo knygų, joms ir jiems tai kasdienybė, rutina, tad nesiūlyčiau nieko, tiesiog nedrįsčiau. Galbūt mane kartais glumina kai kurių bibliotekų darbuotojos (būtent jos, ne jie), pačios apsikrovusios ir kitoms (būtent joms, ne jiems) siūlančios banalius meilės romanus – tuos rožiniais viršeliais su širdimis ir balandžiais. Štai joms tikrai pasiūlyčiau bandyti kopti kiek aukščiau ar nerti kiek giliau, bet siūlyti konkrečią knygą?

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Apie tą ne pagal paskirtį naudotą knygą visai neseniai „Metų“ žurnale pasakojau, rašydama apie E. T. A. Hoffmanną. Nešiodavausi jo „Spragtuką“ tartum stogelį ant galvos. O štai mano močiutę ir jos seseris jų tėvas, knygnešys Augustinas Baranauskas, skatino ant galvos nešioti bent kelias sunkias knygas – dėl laikysenos, dėl eisenos. Knyga tinka apsiginti. Kartą esu ja vožtelėjusi per galvą įkyriam priekabiautojui, kai dirbau sekretore vienoje gana keistoje įstaigoje. Tiesa, tai buvo telefonų knyga.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Skaitmeninės knygos, kaip ir garsinės, yra tiesiog knygos, jos negali konkuruoti su popierinėmis, nes visi formatai yra labai reikalingi. Kadaise mano mama dirbo Lietuvos aklųjų leidyklos knygų garsinimo studijoje. Tekstus aktoriai bei aktorės įrašydavo į tokias didžiules kasetes. Mama taisė aktorių kalbą, aš tuo labai didžiavausi.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Nesu tipinė savo kartos atstovė, bet vis dėlto patirtys sovietiniuose knygynuose mano bendraamžių bendros: lankstytis ir prašyti, kad gautum norimą knygą. Gal todėl, kad knygų gauti buvo sunku, mano karta slogiai reaguoja į dabar madingas edukacijas: plėšyti knygas ir iš jų puslapių gaminti tokius… na… lyg ir rankdarbius, neva grožį. Man visai negražu, ir nelaikau to tvarumu.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Draugui ar draugei skolinčiau kiekvieną turimą knygą. Gal ir atiduočiau, jei matyčiau, kad labai reikia.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Pasaka, žinoma, kad pasaka tas mano gyvenimas – su žanrui privalomaisiais siaubais, su miško dvasiomis, su besimaudančiomis ežeruose laumėmis, pelkynų atpažintais ir neatpažintais gyventojais, augalijos palei langus tankme. Tai ne ta pasaka, kuri baigiasi banaloku melu „jie ilgai ir laimingai gyveno“. Tai pasaka, kurios pabaigoje pagrindiniai veikėjai ir veikėjos susilieja su gamta.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Lietuviai ir skandinavai.

Kokią knygą rašote šiuo metu?

„Neramūs vėjai tykioje pakrantėje“ – tai pasakojimai apie rašytojų gyvenimus. Tris tokio pobūdžio knygas jau esu parašiusi, dabar „Slinktys“ ruošia ketvirtąją, kurioje sutiksime devynis rašytojus. Pradedu E. T. A. Hoffmannu, baigiu Alma Karosaite.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu pasimėgaudama skaitau amerikiečių autorę Tarą Isabella Burton, jos knygą „Čia, Avalone“. Tebūnie tai atsakymas į Jūsų antrą klausimą, ką pasiūlyčiau bibliotekos žmonėms. Tad siūlau šią knygą, kodėl ne, juk pati skaitau jau antrą kartą.


Naujos knygos

Naujos knygos

2026-04-08

Komuda, Jacek. Upadek: jak straciliśmy Pierwszą Rzeczpospolitą. Warszawa: Fabryka Słów, 2025. 477 p.

Šioje publicistinėje-istorinėje studijoje analizuojamos Abiejų Tautų Respublikos žlugimo priežastys. Autorius nagrinėja politinius, socialinius ir karinius veiksnius, nulėmusius valstybės silpnėjimą bei galutinį padalijimą XVIII amžiuje. Knygoje kritiškai vertinamas bajorų luomo vaidmuo, liberum veto praktika ir vidaus politinės kovos – veiksniai, prisidėję prie valstybės destabilizacijos. Remdamasis istoriniais šaltiniais , autorius siekia parodyti, kaip vidiniai konfliktai ir išorės spaudimas lėmė Pirmosios Respublikos žlugimą. Leidinys skirtas skaitytojams, besidomintiems Lenkijos ir Lietuvos valstybingumo istorija bei politinės sistemos raida.

Korewa, Aleksander. Mój żywot lekarski. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2025. 364 p.

Tai autobiografins pasakojimas apie ilgametę gydytojo praktiką, profesinius iššūkius, sudėtingus moralinius sprendimus bei medicinos raidos pokyčius. Reikšminga knygos dalis skirta autoriaus ryšiams su Vilniumi – čia praleistam studijų ir profesinės veiklos laikotarpiui, bendradarbiavimui su miesto medicinos bendruomene bei Vilniaus akademinės aplinkos įtakai jo profesiniam keliui. Leidinys sudomins ne tik medicinos specialistus ir studentus, bet ir visus, kuriems įdomi gydytojo profesijos esmė bei žmogaus atsidavimo savo pašaukimui istorija.

Bariso, Justin. Inteligencja emocjonalna w działaniu. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 214 p.

Knygoje nagrinėjamas emocinio intelekto taikymas kasdieniame gyvenime bei profesinėje veikloje. Autorius atskleidžia, kaip atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas, kad jos taptų stiprybe, o ne kliūtimi. Remdamasis realiais pavyzdžiais, moksliniais tyrimais ir asmenine patirtimi, autorius pateikia konkrečius metodus, padedančius gerinti bendravimą, stiprinti santykius, priimti apgalvotus sprendimus ir veiksmingai spręsti konfliktus. Knyga skirta visiems, siekiantiems asmeninio augimo, didesnio emocinio sąmoningumo ir sėkmingesnio bendradarbiavimo tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

Fromm, Erich. Anatomia ludzkiej destrukcyjności. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 637 p.

Leidinyje analizuojama žmogaus destruktyvumo prigimtis, jo psichologinės, socialinės ir kultūrinės šaknys. Autorius nagrinėja žiaurumo, smurto ir autoritarizmo fenomenus, aptaria žymių istorinių asmenybių pavyzdžius bei kelia klausimą, ar destrukcija yra įgimta, ar susiformuoja veikiama aplinkos. Tai išsamus ir provokuojantis veikalas, skatinantis giliau apmąstyti žmogaus prigimtį ir visuomenės atsakomybę, formuojant humaniškesnį pasaulį.

Fromm, Erich. Mieć czy być? Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 279 p.

Knygoje nagrinėjamas žmogaus santykis su materialiuoju pasauliu ir vidine būtimi. Autorius skatina skaitytoją apmąstyti, koks yra gyvenimo tikslas – nuosavybė ir išoriniai pasiekimai ar autentiškas buvimas ir savęs pažinimas, bei siūlo reflektuoti apie laisvę, meilę ir kūrybiškumą kaip esmines žmogaus gyvenimo vertybes. Tekstas kviečia kritiškai vertinti visuomenės primestus tikslus ir atrasti tikrąją laimės esmę.

Picardie, Justine. Coco Chanel: legenda i życie. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 391 p.

Tai išsami ir daugiasluoksnė vienos įtakingiausių XX a. mados kūrėjų  – Koko Šanel – biografija. Papasakotas jos kelias nuo kuklios vaikystės iki pasaulinės mados ikonos statuso, suformavusio modernios moters įvaizdį. Knygoje derinami archyviniai šaltiniai, laiškai ir istoriniai kontekstai, leidžiantys pažvelgti ne tik į kūrybinius laimėjimus, bet ir į prieštaringus asmeninio gyvenimo epizodus. Tai gyvas, įtaigus pasakojimas apie talentą, ambiciją, nepriklausomybę ir legendos gimimą.

Beard, Mary. Pompeje: życie rzymskiego miasta. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 414 p.

Remiantis archeologiniais radiniais, užrašais ir materialinės kultūros pėdsakais, atskleidžiamas kasdienis senovės Romos miesto gyvenimas. Detaliai nagrinėjama įvairių socialinių sluoksnių Pompėjos gyventojų buitis, socialiniai santykiai, politinė struktūra, kultūriniai papročiai. Knygoje griaunami nusistovėję mitai ir pateikiamas tikroviškas miesto portretas, siekiama paneigti romantizuotus ar stereotipinius įvaizdžius ir parodyti Pompėją kaip gyvą, sudėtingą Romos pasaulio miestą iki Vezuvijaus išsiveržimo. Įtaigus ir moksliškai pagrįstas pasakojimas leidžia geriau suprasti kasdienį romėnų pasaulį.

Heather, Peter. Chrześcijaństwo: triumf religii. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 815 p.

Tai išsami ir argumentuota studija apie krikščionybės iškilimą bei jos virsmą dominuojančia religija Europoje ir Viduržemio jūros regione. Autorius, remdamasis gausiais istoriniais šaltiniais ir naujausiais tyrimais, analizuoja socialines, politines ir kultūrines aplinkybes, nulėmusias krikščionybės plitimą Romos imperijoje ir už jos ribų, atskleidžia, kaip ši religija ne tik prisitaikė prie skirtingų epochų iššūkių, bet ir pati formavo Vakarų civilizacijos raidą. Solidus, plačios apimties veikalas, skirtas tiek akademinei auditorijai, tiek istorija besidomintiems skaitytojams.

Rentola, Kimmo. Finlandia kontra Stalin: od wojny zimowej do zimnej wojny, 1939–1950. Poznań: Rebis, 2025. 303 p.

Knygoje nagrinėjami sudėtingi ir dramatiški Suomijos bei Sovietų Sąjungos santykiai Antrojo pasaulinio karo ir ankstyvojo Šaltojo karo laikotarpiais. Autorius atskleidžia, kaip nedidelė valstybė, atsidūrusi tarp didžiųjų geopolitinių jėgų, siekė išsaugoti nepriklausomybę ir politinį savarankiškumą Stalino spaudimo akivaizdoje. Remdamasis archyviniais šaltiniais ir naujausiais tyrimais, autorius analizuoja 1939–1950 m. laikotarpį, parodydamas Suomijos politinės strategijos, diplomatijos subtilumą ir kompromisų kainą. Tai įžvalgi studija apie mažos valstybės išlikimo meną XX a. geopolitinių lūžių kontekste.

Rzeczpospolita powstańcza: insurekcja kościuszkowska i jej tradycje.  Redakcja naukowa Richard Butterwick, Michał Bąk. Warszawa: Muzeum Historii Polski, 2025. 265 p.

Straipsnių rinkinyje analizuojama 1794 m. sukilimo, vadovaujamo Tado Kosciuškos, reikšmė, aptariamos politinės, socialinės ir karinės sukilimo aplinkybės, taip pat jo idėjinės ištakos bei poveikis vėlesnėms laisvės kovų tradicijoms. Autoriai analizuoja sukilimo vietą Abiejų Tautų Respublikos istorijoje ir kolektyvinėje atmintyje. Leidinys  atskleidžia  įvairiapusį požiūrį į vieną svarbiausių XVIII a. pabaigos įvykių.

Waśkiewicz, Andrzej. Otium cum dignitate czyli o godziwym spędzaniu czasu wolnego: szkice z historii idei. Kraków: Universitas, 2025. 395 p.

Leidinyje nagrinėjama laisvalaikio samprata Vakarų idėjų istorijoje. Autorius analizuoja, kaip nuo Antikos iki moderniųjų laikų kito požiūris į poilsį, darbą ir prasmingą laiko leidimą. Eseistinio pobūdžio studijoje aptariami filosofiniai, kultūriniai ir socialiniai šios temos aspektai. Knyga kviečia permąstyti laisvalaikio vertę ir jo vietą žmogaus gyvenime.

Zychowicz, Piotr. Izrael na wojnie: 100 lat konfliktu z Palestyńczykami. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 483 p.

Knygoje analizuojamas daugiau nei šimto metų Izraelio ir Palestinos konfliktas. Autorius pasakoja apie svarbiausius karinius, politinius ir diplomatinės kovos etapus, atskleidžia pagrindines priežastis ir pasekmes. Knyga  parodo skaitytojui aiškų istorinių įvykių kontekstą ir padeda suprasti nuolatines įtampas regione. Tai išsamus ir analitinis darbas apie vieną sudėtingiausių XX–XXI a. geopolitinių konfliktų.

Wilkinson, Toby. Powstanie i upadek starożytnego Egiptu: dzieje cywilizacji od 3000 p. n. e. do czasów Kleopatry. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 689 p.

Tobis Vilkinsonas (Toby Wilkinson) knygoje „Senovės Egipto gimimas ir žlugimas“ pateikiama išsami civilizacijos istorija nuo 3000 pr. m. e. iki Kleopatros laikų. Autorius nagrinėja politinius, socialinius, kultūrinius ir religinius Egipto gyvenimo aspektus, atskleidžia valdovų galybę, visuomenės struktūrą ir kasdienį gyvenimą Nilo slėnyje. Knyga apima tiek didžiąją politiką, tiek paprastų žmonių kasdienybę, suteikdama visapusišką senovės Egipto vaizdą. Tai įtaigus pasakojimas apie vieną ilgiausių ir įtakingiausių pasaulio civilizacijų.

 

 

 

 Informaciją parengė Sigita Malūkienė


Parodos katalogas: nuo mokslinio turinio iki skaitytojo simpatijų

Parodos katalogas: nuo mokslinio turinio iki skaitytojo simpatijų

2026-04-07

2026 m. balandžio 16 d. 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks diskusija „Ką reprezentuoja parodos katalogas?“.

Renginį ves dr. Rima Cicėnienė, dalyvaus dr. Alma Braziūnienė, dr. Viktorija Vaitkevičiūtė, dr. Jolita Liškevičienė, Aušra Rinkūnaitė, dr. Sigitas Gužauskas.

2023–2024 metais vykusioje parodoje „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ pirmąkart pristatyta kruopščiai atrinkta, itin gausi senųjų retų spaudinių kolekcija iš devynių garsių LDK giminių dvarų bibliotekų. 2025 m. LMA Vrublevskių biblioteka išleido šios parodos katalogą, kuriame pateikta susisteminta parodos medžiaga, pristatanti kiekvienos giminės didikų kolekcionavimo ypatumus bei atskirus išskirtinius eksponatus. Šis parodos katalogas gausiai iliustruotas, pateiktas specialiai šiai parodai parengtas Lietuvos dvarų bibliotekų žemėlapis. Savo moksline verte leidinys aktualus ir įdomus ne tik akademinei, bet ir LDK paveldu, dvarų bibliotekomis bei jų savininkų bibliofiline veikla besidominčiai plačiajai visuomenei. Rengiant katalogą teko gvildenti įvairius klausimus, kuriuos kviečiame aptarti diskusijos metu. Ar lengva sutarti dėl senųjų pavardžių rašybos, eksponatų aprašų pateikimo, kokie iššūkiai laukė ieškant geriausių vaizdinių sprendimų, kaip patraukliai ir lengvai pateikti mokslinę informaciją? Atsakymų ieškosime kartu su mokslininkais, tyrėjais ir parodų lankytojais. Kviečiame dalyvauti.

Renginio metu galėsite įsigyti parodos katalogą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“.

Renginio organizatorius LMA Vrublevskių biblioteka, tel. +370 687 88685

Partneris Vilniaus paveikslų galerija

 


Velykinis sveikinimas

Velykinis sveikinimas

2026-04-03

Menas viešoje erdvėje. Klausiame ekspertų (6)

Menas viešoje erdvėje. Klausiame ekspertų (6)

2026-04-02

Pokalbis su dr. Audriumi Novicku

Miestų viešosios erdvės, jų architektūriniai meniniai sprendimai tapo visaverčiu Lietuvos kultūros lauko objektu. Šiai temai skirtų leidinių, paskaitų, diskusijų srautas liudija, kad mus supanti aplinka dabar vertinama ne tik pagal funkcionalumo ir estetikos kriterijus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros docento, tarpdisciplininio meno kūrėjo doc. dr. Audriaus Novicko akademinių tyrimų kryptis – dviejų erdvinio meno šakų – architektūros ir skulptūros – sąveika miesto aikštėse. Pokalbio svečias – mokomosios knygos „Atminties įprasminimas miesto aikštėje: nuo paminklo iki patirčių erdvės“ autorius, daugelį metų jo kūryboje ryški miesto tema, viešosios erdvės nagrinėtos disertacijoje. Sužinojome, kaip dr. Audrius Novickas vertina Lietuvos skulptorių sukurtus ir įgyvendintus projektus, kas nulemia ilgalaikę meninę kūrinio vertę.

Pastaraisiais metais viešųjų kūrybinių konkursų rezultatų aptarimai sukelia nemažai diskusijų ir tampa dideliu išbandymu laimėtojams. Studijos svečio klausėme, kodėl taip skiriasi net profesionalų nuomonės.

Pokalbio metu sužinosite, ar ateityje dirbtinis intelektas paveiks kūrybos procesus, kokie sėkmingiausi Vilniuje įgyvendinti viešųjų erdvių architektūriniai meniniai sprendiniai ir ko dr. Audrius Novickas linki savo studentams.


Naujos knygos

Naujos knygos

2026-03-31

The Oxford handbook of Slavic and East European folklore. Oxford; New York: Oxford University Press, [2025]. 1159 p.

Šiame žinyne pateikiama išsami slavų ir Rytų Europos sakytinių tradicijų apžvalga, apimanti teritorijas nuo rytinių Rusijos regionų iki vakarinių Čekijos sienų. Aptariama didžiulė nacionalinių, etninių, rasinių, kultūrinių, kalbinių ir religinių grupių įvairovė. Keturiasdešimt trijuose skyriuose įvairių šalių specialistai nagrinėja daugybę savitų, tačiau tarpusavyje palyginamų tautosakos tradicijų, ritualų ir žanrų. Leidinys suskirstytas į penkias dalis, kuriose aptariama gyvenimo ciklo tautosaka (vestuvių, gimimo ir mirties apeigos), kalendorinio ciklo papročiai ir tradicijos, magija ir liaudies tikėjimai, eiliuoti ir proziniai pasakojimai, tautinių ir religinių mažumų sakytinės tradicijos, taip pat liaudies muzika, šokiai ir dainos. Daugiausia dėmesio skiriama XIX–XXI amžių tautosakai – nuo tradicinių iki šiuolaikinių formų, atspindinčių tokias aktualijas kaip pandemijų padariniai, etniniai konfliktai, karas ir kintantys lyčių vaidmenys.

Kuipers, Nicholas. States against nations: meritocracy, patronage, and the challenges of bureaucratic selection. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 242 p.

Remiantis didelio masto apklausomis ir archyviniais dokumentais, šiame tyrime analizuojami biurokratų atrankos iššūkiai. Kvestionuojamas nusistovėjęs požiūris į atranką pagal nuopelnus (meritokratiją) kaip idealiausią biurokratų atrankos metodą. Autoriaus teigimu, nors civilinės tarnybos reformos dažnai laikomos pagirtinu žingsniu valstybės kūrimo procese, jos iš tikrųjų gali trukdyti tautos formavimuisi. Šalyse, kuriose vyrauja didelė grupių nelygybė, privilegijuotos grupės pasiekia geresnių rezultatų stojamuosiuose egzaminuose į aukštąsias mokyklas, todėl jos būna gausiausiai atstovaujamos valdžios institucijose. Ši dinamika didina tarpusavio grupių įtampą ir silpnina pastangas kurti vieningą tautą.

Figes, Orlando. The Whisperers: private life in Stalin’s Russia. London: Penguin books, 2008. 739 p.

Šioje knygoje aptariamas kasdienis gyvenimas Stalino valdymo laikotarpiu. Parodoma, kaip teroras taip giliai persmelkė sovietinę visuomenę, kad išgyvenimas tapo neatsiejamas nuo nuolatinės savicenzūros, moralinių kompromisų ir tylėjimo. Paprasti veiksmai ar atsitiktinės pastabos galėjo sunaikinti ištisas šeimas – net įtakingi valstybės veikėjai, patekę į Stalino nemalonę, dažnai tapdavo sistemos aukomis. Viena esminių knygos idėjų – moralinis labirintas, kuriame žmonės buvo priversti klaidžioti: tarpusavio pasitikėjimas ir asmeninis orumas valstybinio teroro sąlygomis buvo iš esmės suardyti. Knygos pavadinimas atspindi to meto realybę: žmonės buvo įpratę kalbėti pašnibždomis, siekdami apsaugoti artimuosius, išvengti įtarimų, o kartais – ir įskųsti kitus.

Clark, Willene B. A Medieval book of beasts: the second-family bestiary: commentary, art, text and translation. Woodbridge: The Boydell Press, 2025. 280 p.

Šioje studijoje išsamiai analizuojamas vienas reikšmingiausių viduramžių bestiarijų: pateikiamas originalus lotyniškas tekstas, naujas vertimas į anglų kalbą, moksliniai komentarai ir aukštos kokybės iliustracijos. Knygoje nagrinėjama, kaip viduramžių bestiarijai jungė gamtos pažinimą, teologiją ir moralinį mokymą, atskleisdami realių ir mitinių gyvūnų simbolines reikšmes viduramžių mąstyme. Ypatingas dėmesys skiriamas šio bestiarijaus meninėms ypatybėms ir tekstinėms variacijoms, taip pat aptariamos rankraštinės knygos tradicijos, bestiarijų paskirtis ir jų skaitytojų ratas. Knyga suteikia vertingų įžvalgų apie viduramžių kultūrą, švietimą, pasaulėžiūrą ir vaizduotę, todėl turėtų sudominti tiek specialistus, tiek platesnį skaitytojų ratą.

Brown, Michelle. Illumino: a history of medieval Britain in twelve illuminated manuscripts. London: Redaktion books, 2025. 320 p.

Šios įspūdingai iliustruotos ir įtaigiai parašytos knygos tikslas – parodyti, kad rankraščiai įkūnija istoriją. Viduramžių Britanijos gyvenimas čia nagrinėjamas per dvylikos išskirtinių iliustruotų rankraščių kūrėjų ir užsakovų biografijas, atskleidžiančias jų mąstyseną ir vaizduotę. Knyga apima laikotarpį nuo VII iki XV a., kiekvienam rankraščiui skiriamas atskiras skyrius. Išsamius rankraščių aprašymus ir spalvotas iliustracijas papildo informacija apie rankraštinių knygų prekybą, gamybos technologijas, rankraščių kolekcijas bei skirtingų kultūrų įtaką knygų kūrimui. Paleografija, kodikologija ir gyvas pasakojimas knygoje susilieja į įtaigią visumą, atskleidžiančią rankraščių istorinę ir kultūrinę reikšmę.

Nikolayenko, Olena. Invisible revolutionaries: women’s participation in Ukraine’s Euromaidan. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 198 p.

Žinomos politologės ir socialinių judėjimų tyrėjos knygoje atskleidžiamas itin svarbus moterų vaidmuo šiuolaikinėse revoliucijose. Remiantis 2013–2014 m. Euromaidano Ukrainoje atveju, apibrėžiami skirtingi moterų dalyvavimo revoliuciniuose judėjimuose modeliai. Parodoma, kad Ukrainos moterys buvo priešakinėse demokratinių judėjimų gretose – jos ryžtingai priešinosi Rusijos agresijai ir kovojo už nacionalinę nepriklausomybę bei demokratinę raidą. Pasitelkdama didelio masto apklausų duomenis, autorė atskleidžia įvairialypes moterų dalyvavimo motyvacijas ir formas bei analizuoja moterų aktyvizmo padarinius. Knyga yra reikšmingas indėlis nagrinėjant vieną iš esminių Ukrainos istorijos momentų, kuris po 2022 m. plataus masto Rusijos invazijos įgijo ypatingą aktualumą.

The Oxford handbook of George Orwell. Oxford: Oxford University Press, [2025]. 806 p.

Šiame žinyne analizuojamas garsaus politinio satyriko ir totalitarizmo kritiko Džordžo Orvelo (George Orwell) gyvenimas bei kūryba, ypatingą dėmesį skiriant sąsajoms tarp jo romanų, esė, dienoraščių, straipsnių ir laiškų. Pastaruoju metu šio autoriaus darbai tapo itin aktualūs, nes juose tarsi iš anksto numatytos šiandienos grėsmingos politinės ir socialinės tendencijos. Knygą sudaro 48 skyriai, kuriuose nagrinėjamos tiek gerai žinomos temos – autoriaus indėlis į žurnalistiką, literatūros kritiką ir politiką, tiek mažiau tyrinėtos sritys, įskaitant tekstus apie kvailumą, gerumą ir teisingumą, taip pat jo kūrybos poveikį feminizmo, afro-futurizmo ir LGBTQ+ spekuliatyviajai literatūrai. Leidinyje išsamiai aptariama rašytojo profesinė veikla, literatūriniai pirmtakai, politinės pažiūros, interesų laukas ir bendraamžiai, taip pat plati ir ilgalaikė jo kūrybos įtaka literatūrinei, socialinei, politinei ir kultūrinei sferoms.

Routledge handbook of Russian politics and society. London; New York: Routledge, Taylor & Francis Group, 2023. 588 p.

Šiame svariame ir įtakingame žinyne tiriamos Rusijos posovietinio politinio ir socialinio gyvenimo realijos, išryškinamos pagrindinės tyrimų tendencijos ir atskleidžiami nuolatiniai iššūkiai, būdingi šios nuolat kintančios valstybės studijoms. Tarp aptariamų temų – demokratijos transformacija, rinkos ir demokratijos sąsajos, pilietinės visuomenės raida po Tarybų Sąjungos žlugimo, rinkos ekonomikos kūrimas, stabilumo ir autoritarinės politikos santykis, nusikalstamumas bei korupcija, protestai ir opozicija, taip pat galima Rusijos vieta būsimoje pasaulio tvarkoje. Kadangi net antrasis leidimas buvo rengiamas dar neprasidėjus karui Ukrainoje, leidinyje daugiausia nagrinėjami procesai iki 2022 m. įvykių, o kai kurios analizės neapima pastaraisiais metais išryškėjusio šios valstybės posūkio autoritarizmo ir represyvios politinės praktikos link.

The Cambridge history of the papacy. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. Vol. 1–3.

Popiežystė dažnai vadinama seniausia pasaulyje išlikusia institucija, o jos gebėjimas prisitaikyti ir išsaugoti įtaką jau seniai žavi istorikus. Šioje kapitalinėje tritomėje studijoje analizuojama, kaip ir kodėl popiežiaus institucija išsilaikė per amžius, tuo metu, kai daugelis kitų galingų institucijų, imperijų ir valstybių išnyko arba prarado savo reikšmę. Nagrinėjamas popiežiaus valdžios santykis su pasauline valdžia ir jos kertinis vaidmuo valdant Katalikų bažnyčią. Aptariama gausybė svarbiausių istorinių įvykių ir politinių procesų, atskleidžiant, kaip popiežiaus valdžia buvo nuolat ginčijama ir kito kiekvienu istoriniu laikotarpiu. Popiežystė traktuojama ne vien kaip valdymo struktūra, bet ir kaip reikšmingas socialinės bei kultūrinės įtakos veiksnys, nagrinėjant jos sąsajas su menu, dvasinėmis praktikomis, lytimi ir seksualumu, bioetika, aplinkosauga, mada, mokslu bei medicina. Taip pat pateikiama įžvalgų apie tai, kaip skirtingi popiežiai suprato ir interpretavo savo vaidmenį.

Pearson, David. Speaking volumes: books with histories. Oxford: Bodleian Library Publishing, [2022]. 230 p.

Kultūrinė ir mokslinė knygų vertė neapsiriboja jų turiniu – ji slypi pačiose knygose kaip materialiuose objektuose, liudijančiuose savo laiką ir aplinką. Šiame gausiai iliustruotame tome pristatomos savitą istoriją turinčios knygos, apimančios laikotarpį nuo Ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų. Tarp jų – vandenį ar ugnį patyrusios, kulkų prašautos ar grafičiais paženklintos knygos, taip pat leidiniai, pavojingais laikais sąmoningai maskuoti kaip visai kiti tekstai. Nuosavybės ženklai nušviečia socialinės istorijos ir raštingumo raidą, o ranka daryti piešiniai bei gausios paraštinės pastabos leidžia išgirsti skirtingų epochų skaitytojų balsus. Skaitytojas raginamas iš naujo permąstyti knygą kaip gyvą kultūros liudytoją ir vertinti ją naujais, netradiciniais būdais.

The Oxford handbook of media and social justice. Oxford: Oxford University Press, [2024]. 312 p.

Šiame savalaikiame ir autoritetingame veikale pateikiama nuodugni medijų ir socialinio teisingumo studijų apžvalga. Analizuojama, kaip medijų nuosavybė, reprezentacija ir naudojimas formuoja galios struktūras bei socialinę nelygybę. Nagrinėjama skaitmeninių medijų kuriama atskirtis, poliarizacija ir marginalizacija visuomenėje, kartu išryškinant pasipriešinimo šiems neigiamiems procesams bei bendruomeniškumo stiprinimo formas. Medijų tyrimai jungiami su inovatyvių sričių studijomis, tarp kurių – feminizmo teorija, kritinė kolonializmo analizė, LGBTQ+ perspektyvų tyrimai, diasporos studijos, aplinkosauginio teisingumo paradigma ir kt. Leidinys užbaigiamas refleksijomis apie pasipriešinimą, atsakomybę ir reparacinį teisingumą.

Contested language diversity in wartime Ukraine: national minorities, language biographies, and linguistic landscape. Hannover: Ibidem Verlag, [2025]. 408 p.

Šis straipsnių rinkinys skirtas kalbos situacijai karo meto Ukrainoje. Tyrimuose taikomi kalbinės biografijos, kalbinio kraštovaizdžio, taip pat medijų ir diskurso analizės metodai, leidžiantys atskleisti platų ir kompleksišką kalbos vartosenos vaizdą. Veikalo naujumą lemia gausių empirinių duomenų panaudojimas ir išsami įvairių Ukrainos kalbinių mažumų (vengrų, rumunų, gagauzų ir kt.) analizė, aptariant jų kalbinę elgseną bei požiūrį į valstybinę ir regioninę kalbos politiką. Daugelio interviu ir sociolingvistinių apklausų duomenys atskleidžia Ukrainoje vykstančius kalbų kaitos procesus, kuriuos dar labiau spartina karo sąlygos. Rinkinyje nagrinėjamas karo poveikis kalbos situacijai ir lyginamos nacionalinės bei regioninės kalbos vartojimo perspektyvos.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė


Privacy Preference Center