Svečių iš Šlėzvigo-Holšteino apsilankymas
Svečių iš Šlėzvigo-Holšteino apsilankymas
2024 m. rugsėjo 10 d. Biblioteką aplankė grupė vokiečių kultūros darbuotojų iš Eutino valstybinės bibliotekos draugų bendrijos bei Homero vertėjo į vokiečių kalbą Johanno Heinricho Voβo asociacijos. Garbius svečius atlydėjo Hamburgo universiteto profesorius ir Eutino valstybinės bibliotekos direktorius Axelis E. Walteris. Jo kolega dr. Sigitas Narbutas svečiams papasakojo apie Bibliotekos būtovę, dabartį ir ateities planus. Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė supažindino juos su vertingesniais raštijos paveldo eksponatais, o Retų spaudinių skyriaus vadovė Aida Grybienė – su įdomesniais spaudiniais bei periodiniais leidiniais. Eutinas – miestas rytinėje Šlėzvigo-Holšteino žemės dalyje. Jo biblioteka garsėja kelionių raštijos ir XVIII a. grožinės literatūros rinkiniais, taip pat čia atliekamais moksliniais raštijos paveldo tyrimais.
Valentinos Marmienės nuotraukos.
Direkcijos informacija
Bibliotekoje lankėsi garbingi svečiai
Bibliotekoje lankėsi garbingi svečiai
2024 m. rugsėjo 6 d. Biblioteką aplankė rašytojas Mykolas Giedraitis (Michal Graham Dowmont Giedroyc) su žmona Dorotėja ir sūnumi Janu, taip pat LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir keli LMA prezidiumo darbuotojai. Giedraičiai į Lietuvą atlydėjo praėjusiais metais mirusios motinos Rozmari (Rosemary Virginia Anna Giedroyc) palaikus, kad palaidotų juos šalia Velionės vyro Mykolo (Michael John Henry Giedroyc) Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje. Šv. Mišios už Velionę ir iškilminga laidotuvių ceremonija Videniškiuose įvyko rugsėjo 7 d. Apsilankę Bibliotekoje, Giedraičiai perdavė šeimos dovaną: kelias dešimtis dailės kūrinių, muziejinių vertybių ir raštijos paveldo objektų. Visi jie papildys anksčiau Mykolo ir Rozmari dovanotą gausų dokumentinio paveldo rinkinį. Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas svečiams papasakojo apie rengimąsi Lietuvoje 2025 m. paminėti 600-ąsias pal. Mykolo Giedraičio gimimo metines, su jais aptarė galimybę ir būdus pagarsinti kitų iškilių šios giminės atstovų, pirmiausia vysk. Merkelio, vardus.
Vikos Petrikaitės ir Daivos Narbutienės nuotraukos.
Direkcijos informacija
100 metų žurnalui „Soter“
100 metų žurnalui „Soter“
2024 m. rugsėjį religijos mokslo žurnalui „Soter“ sukanka 100 metų. Jį 1924 m. įsteigė Pranas Dovydaitis, leido Lietuvos universiteto (po 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyrius. Leidinys gyvavo iki pirmosios sovietinės okupacijos. Nuo 1924 iki 1939 m. išėjo 28 „Soter“ numeriai, po vieną arba du kasmet. 1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas žurnalą atkūrė ir leidžia iki šiol.
Pirmojo numerio pratarmėje buvo paaiškintas neįprastas žurnalo pavadinimas, išspausdintas graikiškais rašmenimis: ΣΟΤΗΡ (Soter). Šio senosios graikų kalbos žodžio reikšmė – išganytojas, gelbėtojas, mesijas, turintis išvaduoti žmoniją nuo vargų. Šiuo žodžiu buvo vadinami senieji dievai, valdovai, karžygiai, taip pat ir Jėzus Kristus.
Pratarmėje buvo pristatyta ir plati naujojo žurnalo tematika : „ΣΟΤΗΡ stato savo uždaviniu spręst aktualiąsias šių dienų lyginamojo religijos mokslo, teologijos ir visų šiems gretimųjų mokslų problemas, skleist ir gilint mūsų visuomenėj tų mokslų žinias, kurios visašališkam kultūriniam išsiprusinimui turi anaiptol ne mažesnės reikšmės, kaip gamtos ir filosofijos mokslo žinios.“
Žurnalo sumanytojas ir pirmasis redaktorius Pranas Dovydaitis, Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Religijų istorijos katedros vedėjas, buvo subrandinęs idėją leisti tris periodinius leidinius graikiškais pavadinimais: gamtos mokslams skirtą „Kosmos“, filosofijai – „Logos“ ir religijotyrai – „Soter“. Pirmieji du leidiniai pasirodė 1920 ir 1921 metais. Pasiruošimas leisti religijos mokslo leidinį užtruko ilgiau. P. Dovydaičiui teko sukaupti medžiagos, prikalbinti kolegas bendradarbiauti naujame leidinyje, parūpinti lėšų leidybai iš universiteto biudžeto.
Didžiąją dalį „Soter“ puslapių užpildė pats produktyvusis redaktorius. Anot Juozo Girniaus, originalūs P. Dovydaičio darbai, sekimai ir vertimai 1924–1930 m. leidinyje sudaro 61,5 procento visų tekstų. Iš stambiausių publikacijų galima paminėti straipsnius „Naujieji etnologijos keliai ir kai kurie išdaviniai“ (1924, nr. 41), „Krikščionybė ir budizmas“ (1926-1927, nr. 1), „Religijų lyginimas seniau ir dabar“ (1927, nr. 1-2 ), „Apie priešistorinio žmogaus religijos pėdsakus Europoj“ (1928 ir 1929).
P. Dovydaitis nuolat ieškojo naujų bendradarbių, sekė Europos periodinius mokslo leidinius, susirašinėjo su užsienio tyrėjais ir ragino skelbti darbus lietuviškame religijos mokslo leidinyje. „Sotere“ bendradarbiavo Teologijos-filosofijos fakulteto kolegos dvasininkai: Blažiejus Čėsnys, Pranas Penkauskas, Teodoras Brazys, Aleksandras Grigaitis, Juozapas Jonas Skvireckas. Prisidėjo ir pasauliečių: Zenonas Ivinskis, Vladimiras Šilkarskis, Adolfas Raulinaitis.
Nemažai vietos žurnale buvo skiriama užsienio mokslininkų darbams. Buvo publikuojami ir jau užsienyje skelbti straipsniai, ir specialiai „Soterui“ parašyti tekstai. Asmeninių redaktoriaus ryšių dėka talkininkauti žurnale sutiko Alfredas Sennas (Alfred Senn), Juozas Eretas (Joseph Ehret), Francas Brenderis (Franz Brender), Johanesas Dioleris (Johannes Döller), Arturas Ungnadas (Arthur Ungnad) ir kiti. Daugumą straipsnių iš užsienio kalbų išvertė pats redaktorius, daug kur pridėdamas savo pastabų ir paaiškinimų. P. Dovydaičio pastangomis „Soter“buvo tapęs tarptautiniu leidiniu.
„Soter“ žurnalas turėjo susiklosčiusią struktūrą. Jame buvo skelbiami įvairūs su kultu ir religijomis susiję darbai. Redaktorius nuolatinėje rubrikoje “Iš mokslininkų gyvenimo ir darbų” supažindino su užsienio tyrėjais ir jų veikalais. Buvo publikuojama su žurnalo tematika susijusių įvykių kronika, apžvelgiama naujausia religijotyros literatūra.
P. Dovydaitis redagavo pirmuosius 11 žurnalo numerių. Po septynerių leidinio gyvavimo metų VDU Teologijos-filosofijos fakulteto taryba susivokė, kad P. Dovydaitis, vienintelis iš kolegų ne dvasininkas, valdiškomis lėšomis leidžia vien tik savo katedros tematikai skirtą leidinį. Buvo nuspręsta pakeisti redaktorių ir žurnalo pobūdį. 1931 m. „Redakcijos žodyje“ toks pasikeitimas gana santūriai paaiškintas: „Šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto Teol. -filosofijos fakulteto taryba nutarė pakeisti tikrąją „Sotero“ kryptį, būtent, į jį dėti pirmų pirmiausia teologijos mokslų rašinius. Teologija suprantama aukštesnioji ir griežtąja ir negriežtąja prasme. Pakeitimo pamatas yra tas, kad teologijos dalykų, labiausiai aukštesniosios, labai pasigesta Lietuvoj“.
1931 m. „Soter“ redagavimą perėmė kunigas, bažnytinės teisės žinovas, Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius Petras Malakauskis. Daugiau dėmesio leidinyje imta skirti katalikiškajai teologijai. Buvo publikuojami beveik vien tik Teologijos-filosofijos fakulteto dėstytojų tekstai. Leidinio antraštė pradėta spausdinti lotyniškomis raidėmis.
Atnaujintame žurnale daug straipsnių publikavo redaktorius P. Malakauskis. Žurnale bendradarbiavo Ignas Česaitis, Stanislovas Gruodis, Adomas Jakštas, Pranas Venckus ir kiti. Ko gero, trūkstant medžiagos dalimis buvo publikuojamos didelės apimties studijos, pvz., Igno Končiaus „Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistiką“ su autoriaus fotografijomis „Soter“ publikavo su pertrūkiais nuo 1931 iki 1938 m.
Ilgainiui leidinio turinys laisvėjo, pvz., 1936–1937 m. žurnale buvo išspausdinta Zenono Ivinskio „Bibliografinė senovės lietuvių religijos ir mitologijos medžiaga“, paskutiniame „Soter“ numeryje – 1553 m. Krokuvoje išleistos Adamo Šrioterio (Adam Schröther) poezijos knygelės „De fluvio Memela Lithuaniae…“ faksimilė su Stasio Kolupailos komentaru.
1940 m. sovietinė okupacinė valdžia žurnalo leidybą nutraukė.
Dabartinis, atkurtasis „Soter“ – tarptautinis, daugiakalbis, recenzuojamas religijos mokslo ir tarpdisciplininių sričių ketvirtinis žurnalas. Leidinį redaguoja redakcinė kolegija, 1999–2016 jai pirmininkavo Vytautas Steponas Vaičiūnas, nuo 2016 – Andrius Narbekovas. Siekiant sumažinti išlaidas ir didinti sklaidą, nuo 2020 m. žurnalo straipsniai publikuojami tik internete.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi visi tarpukariu išleisti „Soter“ numeriai, taip pat ir atkurtojo žurnalo egzemplioriai nuo 1999 iki 2019 metų.
Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė
Literatūra
Girnius, Juozas. Raštai, t. 4: Pranas Dovydaitis. Vilnius: Mintis, 2001.
Pradedamasis ir paaiškinamasis žodis. Soter, 1924, nr. 1, p. 1-2.
Redakcijos žodis. Soter, 1931, nr. 1(12), p. 3.
100-asis mokslinio žurnalo „Soter“ numeris. XXI amžius, 2020, nr. 23, p. 16.
Akademikui Zenonui Dabkevičiui – 70
Akademikui Zenonui Dabkevičiui – 70
Vrublevskių bibliotekos bendruomenė sveikina rugpjūčio 26 d. jubiliejinę sukaktį minintį akademiką Zenoną Dabkevičių.
Profesoriaus habilituoto daktaro Zenono Dabkevičiaus profesinis kelias – nuo agronomo iki biomedicinos mokslų daktaro. Šiame kelyje atsitiktinumų kaip ir nebūta: užaugęs kaime, rinkosi agronomo specialybę. Baigęs mokslus , įgytas žinias realizavo žemdirbystės institute, kur sėkmingai klostėsi mokslininko ir organizatoriaus, vadybininko karjera. Daugiau nei dvidešimt metų eitos atsakingos direktoriaus pareigos netrukdė gilintis į mokslinius tyrimus tarp biologijos ir agronomijos. Šiuo metu profesorius užima Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento pareigas.
Interviu metu akademikas pasidžiaugė, kad Lietuva jau tapo pažangia agrarine šalimi, kurioje sumaniai tvarkosi žemdirbiai, netrūksta bioįvairovės, o miškai prižiūrimi, konsultuojantis su mokslininkais kaip nepriklausomais ekspertais.
Jubiliatas pajuokavo, kad jis nesiekia kaip šiuolaikiniai influenceriai vaizduoti savo gyvenimo kaip kuo nors išskirtinio, bet mato savo kaip akademiko ekspertinę misiją – dalintis sukauptomis žiniomis, tiesiogiai jas perteikti savo doktorantams ir žemdirbiams, užsiimti mokslo žinių sklaida tarptautiniu lygiu.
Beje, net ir akademiko laisvalaikio pomėgiai susiję su gamta, sodininkyste: ne tiek praktinės naudos siekiant, kiek mėgaujantis stebėjimu ir eksperimentais.
Akademiką kalbino Inga Berulienė, montavo Vika Petrikaitė.
Piae memoriae
JUOZAS MARCINKEVIČIUS
Piae memoriae
JUOZAS MARCINKEVIČIUS
1931 06 11 – 2024 08 14
Sunku patikėti, kad telefono ragelyje nebeišgirsime savo mielo direktoriaus Juozo Marcinkevičiaus balso, mėgusio savo buvusius darbuotojus pasveikinti su gimtadieniu, vardadieniu ar tulpių diena (taip Jis vadino kovo aštuntosios šventę). Nors jau penkioliktus metus Jis Bibliotekai nevadovavo, bet ryšį su ja palaikė iki paskutinės gyvenimo dienos. Būdamas garbaus amžiaus – 93 metų, – Jis liko žvalus ir žingeidus, visuomet domėjosi Bibliotekos gyvenimu. Kol leido jėgos, joje lankėsi, domėjosi Bibliotekos rekonstrukcijos eiga, pasiteiraudavo – kaip buvo pratęs dirbdamas – apie darbuotojus ir jų šeimos narius.
Biblioteka Juozui Marcinkevičiui ir buvo didelė šeima, jai Jis vadovavo 46 metus. Centrinės bibliotekos direktoriumi istorikas Juozas Marcinkevičius buvo paskirtas Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. Juozo Matulio 1964 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 15-AK.
Pirmieji darbo Bibliotekoje metai, senjorų liudijimu, J. Marcinkevičiui buvo žvalgytuvių laikotarpis. Kaip pasakojo viena veteranė, pirmaisiais darbo metais J. Marcinkevičius mažai kalbėjo, bet daug klausėsi, o kai po metų prabilo, tai visi nuščiuvo. Lygiai taip pat įdėmiai visi direktoriaus balso klausėsi visus Jo vadovavimo metus. Nesvarbu, kokia proga J. Marcinkevičius būtų kalbėjęs: konferencijoje ar susirinkime, posėdyje ar kokioje darbo grupėje, Jis tai darė labai dalykiškai, logiškai, aiškia ir suprantama kalba.
Vadovaudamas Bibliotekai, Direktorius ne tik stengėsi perprasti bibliotekinio gyvenimo subtilybes, bet ir domėjosi bibliotekininkystės mokslo naujovėmis, skatino jų diegimą savo įstaigoje. Jis ragino darbuotojus siekti mokslo žinių, dalyvauti mokslinėje veikloje, vykti į konferencijas. J. Marcinkevičius rūpinosi Bibliotekos leidybine veikla – Jam vadovaujant joje išleista daugiau kaip 100 Lietuvos mokslui ir kultūrai reikšmingų leidinių. J. Marcinkevičiui buvo gerai pažįstamas ir pedagoginis darbas. 1974–1990 m. Jis dėstė Vilniaus universitete, 1994–1996 m. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. 1980 m. Jam suteiktas docento vardas.
Svarbūs Direktoriaus nuopelnai Lietuvos kultūrai ir bibliotekinei visuomenei. Jis dalyvavo atkuriant Lietuvos bibliotekininkų draugiją, 1989–1992 m. buvo jos tarybos narys, taip pat priklausė Mokslinių bibliotekų asociacijos steigimo iniciatyvinei grupei. Ilgus metus Jis dalyvavo Lietuvos bibliotekų tarybos prie LR kultūros ministerijos veikloje, atstovaudamas valstybinės reikšmės bibliotekoms, buvo įvairių redakcinių kolegijų pirmininkas ir narys. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai 1997 m. J. Marcinkevičius buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.
J. Marcinkevičius savo charakterio tvirtybę parodė 2009 m., kai Bibliotekai iškilo išnykimo grėsmė. Tai buvo kova už išgyvenimą ir pasiaukojamas Bibliotekos steigėjo Tado Vrublevskio valios gynimas. Tas laikotarpis pareikalavo daug Direktoriaus valios, ryžto, sumanumo, išminties ir jėgų. Jis sutelkė Bibliotekos bendruomenę ir visame pasaulyje išsibarsčiusius jos skaitytojus ir jų padedamas apgynė šią kultūros ir mokslo šventovę. 2010 m. sausio 3 d. direktorius J. Marcinkevičius paliko Biblioteką, tačiau išėjo iškelta galva: ji ne tik išliko, bet, LMA prezidiumui 2009 m. lapkričio 24 d. patvirtinus naujus įstaigos nuostatus, jai buvo grąžintas Vrublevskių vardas.
Tuomet mes, ilgus metus buvę jo bendražygiai, taip skaudžiai nepajutome praradimo jausmo, nes žinojome, kad ilgi J. Marcinkevičiaus tarnystės knygai metai išugdė poreikį su Biblioteka būti visada. Tad dvigubai skaudžiau yra susitaikyti su netikėtai tragiška Direktoriaus netektimi dabar. Jis iki paskutinio atodūsio išliko toks, kokį nuo šiol prisiminsime ir mes, nes jautriai atsiliepęs į pagalbos šauksmą, puolė į pagalbą žmonai Zitai ir su ja kartu žuvo nelemtame gaisre.
Juozo Marcinkevičiaus vardas amžiams liks Bibliotekos istorijoje, artimųjų ir visos didelės LMA Vrublevskių bibliotekos bendruomenės širdyse!
Atsisveikinti su Jais galima sekmadienį, rugpjūčio 18 d. 9.00–14.00 val., urnos su velionių palaikais bus šarvojamos Olandų laidojimo namuose, 9 salėje (Olandų g. 22, Vilnius)
Šv. Mišios už Velionius laikomos Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje šeštadienį, rugpjūčio 17 d., 18 val.
Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse, Vilniuje.
Mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė
Skaitytojų labui – galimybė dokumentus fotografuoti savarankiškai
Skaitytojų labui – galimybė dokumentus fotografuoti savarankiškai
Nuo 2024 m. liepos 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekos skaitytojai gali patogiau ir našiau darbuotis visose įstaigos skaityklose. Jiems suteikta galimybė nemažai dokumentų, saugomų Pagrindiniame fonde, taip pat Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose, fotografuoti savarankiškai. Įvertinusi visos didelės Bibliotekos bendruomenės pageidavimus, taip pat naudingą kolegų iš kitų atminties institucijų patirtį bei jų taikomas panašias tvarkas, 2024 m. liepos 16 d. direkcija patvirtino „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų dokumentų fotografavimo savarankiškai tvarkos aprašą“. Taigi nuo šiol Bibliotekos skaitytojai galės savo asmenine fotografavimo įranga nemokamai nusifotografuoti dalį tyrimams reikalingų dokumentų. Daugiau žr.: http://www.mab.lt/wp-content/uploads/2024/07/LMAVB_Fotografavimo_taisykles_2024-07-16.pdf
Direkcijos informacija
Skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo kūrybinis konkursas
Dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo LMA Vrublevskių bibliotekos kiemeliui
(T. Vrublevskio g. 8, Vilnius) kūrybinis konkursas
Konkurso tikslas. Prasmingu, meniškai vertingu kūriniu įamžinti valdovų porą – Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę – bei papuošti antrą šimtmetį gyvuojančios Bibliotekos atnaujintą architektūrinį ansamblį.
Vizija. Skulptūrinė kompozicija „Žygimantas ir Barbora“ – paminklas jaunystei, meilei ir knygai. Jaunuolių meilė lig tol neregėtais dvasios lobiais praturtino Renesansui atsivėrusį XVI a. Vilnių. Įsimylėjėlių pora sostinę pripildė prakilnių jausmų ir šviesių stiprių emocijų, įkvėpusių tada ir tebeįkvepiančių šiandien poetus ir dailininkus kūrybai. Jų kūriniai Gedimino miestui suteikė andai ir tebesuteikia šiandien šimtabalsio geležinio vilko išpranašautos nemarios šlovės, skambančios ir skambėsiančios iš knygų, saugomų šioje Bibliotekoje. Tai vilniečiams ir Vilniaus svečiams primins ši skulptūrinė kompozicija.
Daugiau apie Vrublevskių bibliotekoje saugomus dokumentus šia tema: http://eparodos.mab.lt/s/diptikas-karaliskajai-porai-minint-500-asias-barboros-radvilaites-ir-zygimanto-augusto-gimimo-metines
Konkurso objektas. Dekoratyvinės skulptūrinės kompozicijos eskizas.
Reikalavimai eskizui:
- Idėja pateikiama laisvai pasirinkta forma (piešinys, brėžinys ar sumažintas maketas) popieriuje ar skaitmeniniu formatu, siūlomas pavadinimas;
- Tas pats autorius gali pateikti kelis variantus;
- Nurodoma įgyvendinimui siūloma medžiaga (bronza, akmuo);
- Eskizuojant turėti mintyje, kad įgyvendinimo kaštų suma neviršytų 50 tūkst. Eur;
- Kiemelio įrengimas, statinių architektūra negali būti keičiami.
Dalyvavimo sąlygos: Konkurse turi teisę dalyvauti asmenys, turintys aukštąjį meninį išsilavinimą, sukūrę ir įgyvendinę bent vieną skulptūros ar paminklo idėją viešoje erdvėje.
Pateikimo sąlygos:
- Informacija apie LMA Vrublevskių bibliotekos kiemelio erdvę pateikiama fotogalerijoje;
- Pasiūlymas asmeniškai arba per pašto paslaugos tiekėją turi būti pateiktas iki 2024 m. spalio 31 d. LMA Vrublevskių bibliotekai adresu: Žygimantų g. 1, LT-01102, Vilnius;
- Pristatymą skaitmeniniu formatu siųsti el. paštu: biblioteka@mab.lt;
- Visais atvejais pridėti autoriaus kvalifikaciją patvirtinančio dokumento kopiją.
Konkurso eiga ir vertinimas: visus iki nurodyto termino gautus idėjos eskizus bus galima pamatyti virtualioje parodoje Bibliotekos parodų portale http://eparodos.mab.lt/. Eskizus vertins LMA Vrublevskių bibliotekos sudaryta ekspertų komisija. Ji atsižvelgs ir į parodos žiūrovų pareikštą nuomonę. Vertinimo rezultatai bus skelbiami svetainėje www.mab.lt
Vertinimo kriterijai:
- Meninio sprendimo turiningumas, prasmingumas, ilgam išliekantis aktualumas;
- Papildomos estetinės vertės kiemeliui sukūrimas;
- Kūrinio mastelio ir numatomos pastatyti vietos dermė su aplinka;
- Nustatytų įgyvendinimo kaštų ribų neviršijimas.
Apdovanojimai:
Trijų geriausių eskizų autoriai bus premijuojami.
I vieta – 1 000 Eur premija ir sudaroma autorinė darbų sutartis dėl tolesnio projektavimo ir įgyvendinimo darbų (eskizo transformavimo į projektą, brėžinių ir įgyvendinimo medžiagoje);
II vieta – 500 Eur premija;
III vieta – 300 Eur premija.
Informacija apie konkursą skelbiama:
LMA Vrublevskių bibliotekos interneto svetainės skiltyje http://www.mab.lt/skulpturos-zygimantas-ir-barbora-idejos-sukurimo-kurybinis-konkursas/
Lietuvos dailininkų sąjungos interneto svetainėje
Informacijos apie konkursą galima teirautis:
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriuje
Eglė Stasiukaitytė, tel. +370 616 58172,
el. p. egle.stasiukaityte@mab.lt
Dovana Bibliotekai
Dovana Bibliotekai
Jogailos universiteto profesorius Štefenas Huberis (Steffen Huber) padovanojo Vrublevskių bibliotekai tris rankraščių publikacijas: „De iure et iustitia“, „Logica“ ir„Philosophia practica“. Du iš publikuotų rankraščių saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje, o „Philosophia practica“ rankraštis – Vrublevskių bibliotekoje. Knygos buvo išleistos vykdant projektą „Polonica Philosophica Orientalia“. Jo tikslas – rankraščių, susijusių su filosofijos istorija Abiejų Tautų Respublikoje, transkribavimas, komentavimas, vertimas bei publikavimas. Projektas jungia Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos mokslininkus (prie trijų paminėtų leidinių publikavimo prisidėjo Živilė Pabijutaitė, Vytis Valatka bei Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkai).
„De iure et iustitia“ (rankraštis saugomas VU Bibliotekoje, sign. F3-2086) yra teisės paskaitų kursas, kurį Žygimantas Liauksminas (Sigismundus Lauxmin) skaitė Vilniaus Universitete 1647/1648 mokslo metais. Kurse pristatomos teisės koncepcijos nuo antikinių laikų, nemažai dėmesio skiriama ir Lietuvos statutams. Kitų dviejų kursų autorius („Logica“ ir „Philosophia practica“) taip pat aptaria aktualias Abiejų Tautų Respublikos problemas. Netgi „Logikoje“ (rankraštis saugomas VU Bibliotekoje, sign. F3-2170) griežti neprieštaringo mąstymo dėsniai aiškinami taikant juos politinių problemų sprendimams. O „Praktinėje filosofijoje“ (rankraštis saugomas Vrublevskių bibliotekoje, sign. F9-8) šie klausimai nagrinėjami net iš trijų skirtingų perspektyvų: moralinės, ekonominės ir politinės. Subtiliai apibrėždamas sąvokas bei sudėdamas jas į grakščią sistemą lektorius tiki, kad ši tvarka gali ir turi tapti darnaus žmonių sugyvenimo provaizdžiu.
Tai, kad „Logikos“ ir „Praktinės filosofijos“ kursų konspektai galų gale atsidūrė Vilniuje (paskaitos buvo skaitytos Ingolštate 1612 metais), rodo, koks didelis buvo anų laikų studentų bei dėstytojų mobilumas, o paskaitų turinio analizė leidžia geriau suprasti kultūrinę atmosferą XVII a. Abiejų Tautų Respublikoje.
Biblioteka džiaugiasi galėjusi pasidalinti rankraščiu bei yra dėkinga visiems, prisidėjusiems prie jo publikavimo.
Naujos knygos
Naujos knygos
Jank, Dagmar. Bibliotheken von Frauen: ein Lexikon. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2019. 328 p.
Moterų bibliotekos yra šalies kultūrinio paveldo dalis. Tačiau tik pastaraisiais metais pasirodė studijų apie moterų bibliotekas. Knygotyrininkės Dagmar Jank žinynas yra pirmasis duomenų šia tema Vokietijoje rinkinys, paremtas ankstesnių tyrimų rezultatais. Juo siekiama paskatinti tolesnius mokslinius tyrimus. Darbe pateikiama žinių apie 770 moterų, gyvenusių Vokietijoje XVI–XX a. arba atvykusių iš kitų šalių ir praleidusių svarbų savo gyvenimo tarpsnį šioje šalyje, bibliotekas, jų pobūdį bei fondų dydį. Šios moterys užėmė visuomenėje ypatingą socialinę, politinę, mokslinę padėtį arba išgarsėjo, užsiimdamos tam tikromis profesijomis bei savo kūriniais. Šiandien jų bibliotekos ar jų kolekcijų dalys saugomos kultūros atminties institucijose: bibliotekose, archyvuose, muziejuose. Tačiau kai kuriais atvejais tai, kad moteris turėjo savo biblioteką, rodo tik nuorodos archyviniuose šaltiniuose, aukcionų kataloguose, dienoraščiuose, autobiografijose ar laiškuose. Naudotos literatūros sąrašas atspindi dabartinę tyrimų būklę, o rodyklė leidžia tikslingai ieškoti konkrečių bibliotekų savininkių grupių (aristokračių, akademinių profesijų moterų, menininkių, pedagogių ar rašytojų).
Macht und Herrschaft im Siegel- und Münzbild. Göttingen: V&R unipress Verlag, 2021. 317 p.
Imperatorių, karalių ir kunigaikščių atvaizdai bei įvairūs įrašai antspauduose ir monetose suteikia svarbių žinių apie bendras valdymo sampratas ir atskirų valdovų politines reprezentacines strategijas. Informacijos šaltiniu daugeliui istorijos faktų tirti gali būti ne tik valdovo kūno atvaizdai, rūbai, bet ir skiriamieji ženklai, ypač herbai. Simboliai monetose ir antspauduose neišnyko, juose atsiradus rašto ženklams, inicialams, monogramoms. Ilgainiui simbolių reikšmių apimtis išsiplėtė. Leidinyje pirmą kartą išsamiai tyrinėjami Viduramžių Vokietijos karališkųjų antspaudų bei monetų atvaizdai. Remdamiesi pavyzdžiais, autoriai atskleidžia šios ikonografinės medžiagos tyrimo galimybes.
Menschen des Mittelalters: von Augustin bis Jeanne d‘Arc. Darmstadt: wbg Theiss, 2020. 448 p.
Kas buvo šventasis Augustinas, Ričardas Liūtaširdis, Dantė Aligjeris ar šventoji Elžbieta? Ką apie juos žinome? Kokie įvykiai nulėmė jų likimus? Kokią įtaką jie darė visuomenei? Žymus prancūzų istorikas Žakas Le Gofas (Jacques Le Goff), naujoviškai kėlęs ir tyrinėjęs Europos Viduramžių istorijos, daugiausia kultūros bei dvasinio gyvenimo, problemas ir visiems laikams pakeitęs mūsų požiūrį į Viduramžius, kartu su žinomų ekspertų grupe pristato individualius svarbiausių Viduramžių asmenybių portretus. Tai valdovai ir popiežiai, teologai ir eretikai, keliautojai, rašytojai ir tyrinėtojai, tarp jų ir didelę įtaką turėjusios moterys. Daugiau nei 100 žymių IV–XV a. asmenybių biografijų sudaro bendrą šio nepaprastai intensyvaus laikotarpio vaizdą. Leidinio pabaigoje pristatomos gerai pažįstamos literatūrinės ir mitinės figūros, tokios kaip karalius Artūras, Robinas Hudas ir Meluzina. Tekstas gausiai iliustruotas amžininkų paveikslų reprodukcijomis. Viduramžių epochos liudininkų gyvenimai atspindi šeimos ir bažnyčios svarbą, visuomenės luominės struktūros susidarymą. Autoriai pabrėžia, kad šis istorinis tarpsnis nebuvo kliūtis žmonijos pažangai. Atvirkščiai, Viduramžiai buvo didelių mokslo, technologijų ir kultūros pasiekimų laikotarpis. Brandieji Viduramžiai ypač išsiskiria augančia miestų, kaip mokslo centrų, svarba, įspūdingų katedrų statyba ir daugelio universitetų įkūrimu. Knyga naujai nušviečia šią epochą ir jos žmones bei parodo Viduramžius kaip kūrybingą ir dinamišką amžių.
Price, Neil S. Die wahre Geschichte der Wikinger. Frankfurt am Main: S. Fischer, 2022. 746 p.
Ar vikingai iš tiesų buvo legendomis apipinti plėšikaujantys jūrininkai ir žiaurūs užkariautojai? Pasaulinio garso Skandinavijos vikingų amžiaus žinovas Neilas Praisas (Neil Price) meta iššūkį paplitusiems išankstiniams įsitikinimams ir atskleidžia juos visiškai naujai. Remdamasis naujausiais archeologiniais radiniais, nesuskaičiuojamais tekstiniais šaltiniais ir, kas ne mažiau svarbu, pačia norvegų mitologija, jis pirmą kartą parodo mums vikingus taip, kaip jie matė patys save. Autorius bando aprašyti vikingų pasaulį iš vidaus. Jis pagrįstai ir stebėtinai gyvai aprašo jų kasdienį gyvenimą ir turtingą kultūrą: kaip jie atlikdavo savo religines apeigas, kaip vykdė politiką, kokį vaidmenį atliko moterys ir kokią svarbią vietą užėmė smurtas. Pateiktas vikingų gyvenimo aprašymas yra išsamus tiek erdvės, tiek laiko atžvilgiu: nuo Eiriko I, vadinamo Kruvinuoju Kirviu, kuris prasiskynė kelią į Norvegijos sostą, iki islandų keliautojos Gudríd, nukeliavusios iki pat Amerikos. Tai daug žinių teikianti, moksliškai pagrįsta vikingų ir jų laikų istorija.
Thumann, Michael. Revanche: wie Putin das bedrohlichste Regime der Welt geschaffen hat. München: C. H. Beck, 2023. 287 p.
Vargu ar kas nors pažįsta Rusiją geriau už savaitraščio „Die Zeit“ užsienio politikos korespondentą Mikaelį Tumaną (Michael Thumann), kuris daugiau nei 25 metus rengia žurnalistinius tyrimus ir rašo analitinius reportažus iš Maskvos. Dabar jis pristato skaitytojui kvapą gniaužiančią knygą, kurioje išsamiai aprašo Rusijos virsmą vis labiau totalitarine diktatūra ir kelią į imperialistinį Putino karą. Knyga paremta daugybe susitikimų ir išskirtinių pokalbių su Rusijos politikos ir visuomenės veikėjais. Remdamasis patikimais faktais, autorius atskleidžia politinio gyvenimo užkulisius, Kremliaus tikslus ir nostalgiją subyrėjusiai sovietų imperijai. Mikaelio Tumano žurnalistiniai tyrimai rodo, kad žiniasklaida Rusijoje vis labiau ribojima, o vyraujanti visose gyvenimo srityse propaganda kaitina neapykantą Vakarams. Autorius įžvelgia, kad informacijos kontrolė, piktnaudžiavimas praeitimi, susidorojimai su neįtikusiais, šalies izoliacija – Putino valdymo radikalėjimo požymiai.
Neuenkirchen, Andreas. Codename: Sempo: wie ein japanischer Diplomat tausenden Juden das Leben rettete. München: Europa Verlag, 2022. 229 p.
1940 m. Čijunė (Sempo) Sugihara oficialiai paskiriamas Japonijos vicekonsulu Lietuvoje, o neoficialiai diplomatiniais ir žvalgybos tikslais jis renka informaciją apie padėtį pasienyje, sovietų kariuomenės dislokaciją, apie vokiečių ir sovietų kariuomenių judėjimą. Praleidęs daug metų Japonijos kolonijose, nuo pat vaikystės buvo griežtas tironijos ir priespaudos priešininkas, todėl rūpinasi jo konsulatą apgulusiais žydų pabėgėliais. Kartu su kūrybingu olandų konsulu jis sukuria beprotišką planą, kaip suteikti jiems nemokamą kelionę į Japoniją su abejotino galiojimo vizomis. Žydams prasideda varginanti odisėja per ledinį Sibirą ir atšiaurią Japonijos jūrą į laisvę. Sugiharos laukia nelaisvė, negarbingas atleidimas iš valstybės tarnybos ir atsitiktiniai darbai Japonijoje bei Rusijoje. Tik po kelių dešimtmečių jis sužinojo, kad jo planas pavyko, ir tik prieš pat mirtį jis buvo pripažintas Holokausto didvyriu – Izraelio Holokausto memorialas Jad Vašem jam suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą. Vokiečių kalba išleistoje knygoje pirmą kartą taip išsamiai ir detaliai pasakojama apie nepaprastą Čijunės Sugiharos gyvenimą. Jaudinanti istorija, kurios veiksmas vyksta esminių pasaulio pokyčių fone.
Schmitz, Wolfgang. Grundriss der Inkunabelkunde: das gedruckte Buch im Zeitalter des Medienwechsels. Stuttgart: Anton Hiersemann Verlag, 2018. X, 420 p.
Johano Gutenbergo spausdintos knygos išradimas XV a. sukėlė tikrą perversmą Europoje, reiškė naujos techninės terpės atsiradimą. Volfgangas Šmicas (Wolfgang Schmitz) šį procesą nagrinėja išsamiai, savo teiginius pagrįsdamas gausia moksline literatūra. Jis detaliai aprašo paratekstus, šriftus, maketavimą, spaudos variantus ir fragmentus, o knygos iliustravimo srityje nagrinėja ne tik medžio, bet ir metalo bei vario raižinius, knygų iliuminaciją, žemėlapių ir natų spausdinimą. Nelieka be dėmesio net spausdinimas ant pergamento. Autorius paaiškina spaudos gamybos procesą, aptaria kainų pokyčius, cenzūros priemonių ir privilegijų atsiradimą, aprašo, koks šriftas buvo ypač paplitęs atskirose Europos šalyse. V. Šmicas nerašo knygos istorijos, todėl tyrime nėra griežtos chronologinės tvarkos, jis pasirenka knygos medžiagiškumo istoriją. Toks požiūris puikiai tinka jo tyrimo objektui, nes autorius sutelkia dėmesį į knygos medžiagiškumą sudarančius aspektus: laikmeną, šriftus, spausdinimo ir rinkimo procesą, knygos struktūrą ar jos iliustravimo galimybes ir kt. V. Šmicas atskleidžia, kokius dalykus ankstyvasis spaudos amžius perėmė iš rankraštinės knygos gamybos, kaip vėliau spausdinta knyga pradėjo atsiskirti nuo rankraščio ir galiausiai, kaip atsirado medijos ypatybių, neturinčių atitikmenų Viduramžių rankraščiuose. Spausdintos knygos istorijos pradžioje rankraštiniai ir spausdinti elementai buvo aiškiai susipynę. Tačiau jau po kelių dešimtmečių spausdinta knyga atsiskyrė nuo rankraščio, o tai turėjo įtakos ne tik pačiai spausdintos knygos laikmenai, bet ir gamybai, knygų gamyboje dalyvaujančioms profesinėms grupėms, platinimo ir pardavimo keliams.
Ziaja, Georg. Lexikon der bedeutendsten Juden in Polen–Litauen 1500–1650. Paderborn: Brill Schöningh, 2024. XVIII, 202 p.
Šiame žinyne pateikiama 80 žymiausių žydų, gyvenusių XVI ir XVII a. Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, biografijų. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys vokiečių kalba. Jame pristatomi garsiausi rabinai, mokslininkai ir ješivų rektoriai, svarbiausi knygų spaustuvininkai ir leidėjai bei įtakingiausi bankininkai, pirkliai bei verslininkai. Taip pat įtraukti labiausiai gerbiami žydų gydytojai. Prie kiekvienos biografijos pateikiama papildomų bibliografinių žinių apie leidinius lenkų, vokiečių ir anglų kalbomis. Knygos pabaigoje skaitytojas ras išsamų literatūros sąrašą, kai kurių specialių žydų terminų bei vardų paaiškinimą. Tai kompaktiškas žinynas apie žmonių grupę, labai svarbią Vidurio ir Rytų Europos ankstyvųjų Naujųjų laikų socialinei ir kultūros istorijai.
Habenicht, Georg. Ablass: Wertpapier der Gnade: wie es zur Reformation kommen musste. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2020. 333 p.
Atnešti pinigus tinkamam smuklininkui, o ne beprasmiškai juos pragerti kitoje bažnyčios mugėje: šį esminį klausimą žmonės iki Reformacijos, be kita ko, išsprendė naudodamiesi visuotiniais atlaidais. Šiais atlaidais popiežius tai, kas savaime buvo visiškai bevertis dalykas, pavertė daiktu, vertingesniu už auksą. Tačiau popierius yra tik pažadas. Kai Martynas Liuteris viešai suabejojo, ar plačiai paplitusią popiežiaus malonę dengia Bažnyčios malonės lobis, kilo abejonių dėl popiežiaus kreditingumo. Socialinis pastoracinis impulsas išplėsti atlaidų palaiminimus mažiau pasiturintiems sluoksniams galiausiai lėmė Bažnyčios griūtį. Buvo sukurtos sudėtingos sistemos, kurių daugiasluoksniškumas neleido numatyti pasekmių. Visa tai virto sprogiu mišiniu. Martynas Liuteris buvo tik detonatorius. Istorikas Georgas Habenichtas (Georg Habenicht) išsamiai pristato vėlyvųjų Viduramžių atlaidų sistemą, knygoje pasitelkiamų šaltinių įvairovė leidžia naujai atskleisti gerai žinomą istoriją.
Aly, Götz. Europa gegen die Juden,1880–1945. Frankfurt am Main: Fischer Taschenbuch, 2017. 430 p.
Išsamioje 1880–1945 m. Europos antisemitizmo apžvalgoje žinomas istorikas Giocas Ali (Götz Aly) parodo, kad Holokausto negalima paaiškinti, remiantis vien Vokietijos istorija. Nuo 1880 m. tiek Vakarų, tiek Rytų Europoje antisemitizmas ir priešiškumas žydams sparčiai augo – tai skatino nacionalizmas ir socialinės krizės. Giocas Ali pirmą kartą pristato šiuolaikinį antisemitizmą kaip tarpvalstybinį reiškinį. Nemenkindamas vokiečių kaltės, jis parodo, kaip nuo XIX a. pabaigos konkurencija ir pavydas, diskriminacija ir pogromai daugelyje vietų padėjo paruošti dirvą deportacijoms ir genocidui. Per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupantai galiausiai nužudė šešis milijonus žydų, daugiausia Rytų Europoje, kartais padedami vietos policijos ir valdžios institucijų. Žvelgdamas iš visos Europos perspektyvos, autorius leidžia naujai ir visapusiškai suprasti Holokaustą.
Zwischen Mittelmeer und Baltikum: Festschrift für Hubert Houben zum 70. Geburtstag. Ilmtal-Weinstraße: Verlag und Datenbank für Geisteswissenschaften VDG, 2023. XII, 451 p.
Įvairių šalių mokslininkų straipsnių rinkinys, skirtas vokiečių ir italų istoriko Huberto Houbeno, daugelį metų tiriančio Riterių ordinų ir Kryžiaus žygių istoriją, 70 metų jubiliejui. Straipsniuose tiriamas XI a. – XVIII a. pabaigos laikotarpis apima Šventąją Žemę, Italiją, Vengriją, Bohemiją, Lenkiją, Prūsiją, Livoniją, Vokietijos imperiją, Angliją, Nyderlandus, Belgiją ir Prancūziją. Autoriai apžvelgia politinę ir ekonominę Vokiečių ordino veiklą, ryšius su aukštuomene, architektūrą bei liturgiją, taip pat pristato Tamplierių, Cistersų, Dobrynės ir Hospitalierų (joanitų) ordinus. Knygoje spausdinamas vengrų istoriko Laslo Pošano (László Pósán), kurio mokslinių tyrimų sritis – Viduramžių Europos karo istorija, ypač Viduramžių Prūsija, kryžiaus žygiai, Teutonų ordinas ir jo vaidmuo Vengrijos karalystėje, straipsnis apie Vengrijos karaliaus Liudviko I Anžu karo žygius į Lietuvą.
Anotacijas parengė Rita Novikovienė
Apsilankymas Lietuvos keramikų sostinėje
Apsilankymas Lietuvos keramikų sostinėje
2024 m. liepos 11 d. Panevėžio miesto dailės galerijos direktoriaus Egidijaus Žukausko kvietimu grupė LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojų su atsakomuoju vizitu lankėsi Lietuvos keramikų sostinėje. Vilniaus bibliotekininkai susipažino su Panevėžio miesto dailės galerijos ekspozicinėmis ir edukacinėmis erdvėmis, apsilankė Lietuvą pasaulyje garsinančio menininko Stasio Eidrigevičiaus muziejuje Stasys Mu.S.E.um, apžiūrėjo Pragiedrulių sodybą ir susipažino su Panevėžį pasaulyje garsinančių stiklo menininkų Indrės ir Remigijaus Kriukų įmonėje „Glass Remis“. Nors dabar pats vidurvasaris, galerija ir muziejus nustebino lankytojų gausumu. Šiuo metu galerijoje galima apžiūrėti įdomią Aukštaitijos dailininkų parodą „Metamorfozės“, o muziejuje – išsamią maestro Stasio kūrinių ekspoziciją. Panevėžio specialistų patirtis rengiant parodas, taip pat dailės kūriniais puošiant interjerus bei viešąsias erdves Vrublevskių bibliotekos darbuotojams veikiai pravers, kai užbaigus statybos darbus bus įveiklinamos naujos parodinės ir edukacinės erdvės ir puošiami interjerai. Dėkojame šeimininkams už nepralenkiamą aukštaitišką svetingumą! Nuotraukos Daivos Narbutienės.
Direkcijos informacija
