Audronė Steponaitienė

Blanchard, Shaun. The Synod of Pistoia and Vatican II: Jansenism and the struggle for Catholic reform. New York: Oxford University Press, [2020]. 346 p.

Šioje knygoje XVIII a. vykęs Pistojos sinodas nagrinėjamas kaip svarbus katalikų bažnyčios reformų istorijos tarpsnis. Autorius aptaria jansenizmo doktrinos poveikį sinodo sprendimams bei katalikų bažnyčios teologijai, liturgijai ir bažnytinei praktikai. Pistojos sinodo idėjų poveikis buvo juntamas ilgą laiką – net iki XX a., kai Vatikano II Susirinkimo metu bažnyčia siekė tolesnių atsinaujinimo žingsnių. Knygoje analizuojamos sąsajos tarp Pistojos sinodo ir XX a. katalikų bažnyčios modernizacijos, atskleidžiant kovą tarp tradicijos išlaikymo ir reformų šalininkų. Tai vertingas šaltinis tiek istorikams, tiek teologams, besidomintiems bažnyčios reformų raida bei jų politiniais ir ideologiniais pjūviais.

Kilby, Clyde Samuel. The arts and the Christian imagination: essays on art, literature, and aesthetics. Brewster, Mass.: Paraclete Press, 2016. 315 p.

Menas kaip dvasinės patirties raiškos forma neatsiejamai susijęs su krikščioniška vaizduote. Šioje knygoje parodoma, kaip krikščioniška tradicija ir tikėjimas įkvepia meninę kūrybą bei leidžia giliau suvokti meno prasmę. Įvairiose esė nagrinėjami tiek literatūros, tiek dailės ir muzikos dalykai. Analizuojama, kaip krikščionybė ugdo kūrėjų pasaulėžiūrą ir estetiką, skatinančią kūrybiškumą bei dvasiškumą. Ši knyga yra vertingas šaltinis visiems, besidomintiems meno ir religijos santykiais bei krikščioniškos kultūros paveldu.

Medieval perceptual puzzles: theories of sense perception in the 13th and 14th centuries. Leiden; Boston: Brill, [2020]. 397 p.

Šioje knygoje nagrinėjamos jutimo suvokimo teorijos Viduramžių filosofijoje, skiriant ypatingą dėmesį XIII–XIV amžių mąstytojų bandymams paaiškinti žmogaus pojūčių veikimą bei jų ribotumus. Aptariamos sudėtingos sensorinės patirties problemos, kurios skatino gausias filosofines ir mokslines to laikotarpio intelektualų diskusijas. Atskleidžiama, kaip Viduramžių filosofai siekė suderinti teorinius apmąstymus su praktiniu jutimo reiškinių aiškinimu. Išsamiai nagrinėjama Viduramžių jutimo suvokimo teorijų raida, atskleidžiant jų poveikį tolesnei filosofijos raidai. Atveriamas langas į Viduramžių intelektualinį pasaulį, atskleidžiant to meto požiūrį į žmogaus pažinimą ir pasaulio suvokimą.

Jašina-Schäfer, Alina. Everyday belonging in the post-Soviet borderlands: Russian speakers in Estonia and Kazakhstan. Lanham; Boulder: Lexington Books, [2021]. 175 p.

Knygoje nagrinėjamos Estijos ir Kazachstano rusakalbių bendruomenių priklausymo grupei bei visuomenei temos. Analizuojamos socialinės, kultūrinės ir politinės sąlygos, lemiančios tapatybę ir priklausymo jausmą posovietinėje erdvėje. Parodoma, su kokiais kalbos, tapatybės ir integracijos į vietos visuomenes sunkumais susiduria šios bendruomenės. Atskleidžiamos sudėtingos kasdienio gyvenimo sąlygos, kuriomis grindžiamas priklausymo jausmas įvairialypėje etninėje aplinkoje. Aptariant rusakalbių bendruomenių socialinės dinamikos ypatumus, pateikiamos įžvalgos apie etninės įvairovės išbandymus ir socialinę darną.

Pope Francis: a voice for mercy, justice, love, and care for the earth. Maryknoll: Orbis books, [2019]. – 288 p.

Garsaus Vatikano istoriko Masimo Fadžiolio (Massimo Faggioli) parengtoje knygoje pristatomas popiežiaus Pranciškaus mokymas apie gailestingumą, teisingumą, meilę ir rūpinimąsi Žeme. Knygoje pateikiami teologų, socialinių mokslų tyrėjų, žurnalistų bei Katalikų Bažnyčios hierarchų straipsniai, kuriuose nagrinėjama Pranciškaus pontifikato svarba šiuolaikiniame pasaulyje. Aptariami popiežiaus socialinio ir ekologinio teisingumo siekiai, atspindintys jo rūpestį dėl žmonių gerovės ir planetos apsaugos. Leidinys padeda geriau suprasti Pranciškaus pertvarkų viziją Bažnyčioje ir pasaulyje. Tai vertingas šaltinis tiek teologams, tiek visiems, besidomintiems šiuolaikine Katalikų Bažnyčia.

Ivanov, Andrey V. A spiritual revolution: the impact of Reformation and Enlightenment in Orthodox Russia. Madison, Wisc.: The University of Wisconsin Press, [2020]. 350 p.

Reformacijos ir Apšvietos idėjos padarė reikšmingą įtaką Rusijos stačiatikių religiniam ir intelektualiniam gyvenimui. Šioje knygoje nagrinėjama, kaip Vakarų Europos teologinės ir filosofinės srovės skatino diskusijas dėl tikėjimo, bažnyčios vaidmens ir asmeninės dvasinės atsakomybės Rusijos visuomenėje. Aptariami veikiant šioms idėjoms atsiradę religinės praktikos, švietimo ir kultūrinės raiškos pokyčiai. Atskleidžiama, kaip reformų paskatos ir apšvietos minties blyksniai buvo suvokiami bei pritaikomi stačiatikių tradicijoje.

Boczkowski, Pablo. Abundance: on the experience of living in a world of information plenty. New York: Oxford University Press, [2021]. 218 p.

Informacijos perteklius esmingai pakeitė žmonių gyvenimo suvokimą. Remiantis sociologiniais tyrimais ir įvairios kultūrinės aplinkos pavyzdžiais, šioje knygoje nagrinėjama, kaip informacijos gausa veikia kasdienius įpročius, bendravimą ir sprendimų priėmimą. Aptariamas emocinis, socialinis ir kognityvinis atsakas į nuolatinį informacijos srautą. Atskleidžiama, kaip informacijos perteklius keičia žmonių santykį su žiniasklaida, technologijomis ir vienų su kitais. Pateikiama įdomių įžvalgų apie šiuolaikinės informacinės visuomenės priešpriešas. Tai svarbus šaltinis visiems, besidomintiems medijų, bendravimo ir socialinių pokyčių tyrimais.

Fenghi, Fabrizio. It will be fun and terrifying: nationalism and protest in Post-Soviet Russia. Madison, Wisc.: The University of Wisconsin Press, [2020]. 294 p.

Šioje knygoje nagrinėjama nacionalizmo ir protesto kultūros raida posovietinėje Rusijoje, daugiausia dėmesio kreipiant į kūrybinio pasipriešinimo formas. Remiantis etnografiniais tyrimais, interviu ir kultūrine analize, nagrinėjama, kaip politiniai ir meniniai sumanymai ugdo pilietinį veiklumą bei opozicinį mąstymą. Aptariama, kaip nacionalistinė retorika ir protestai veikia kultūrinius naratyvus, jaunosios kartos požiūrius ir viešąjį diskursą. Atskleidžiama meninės raiškos ir simbolikos svarba, kuriant alternatyvias politines vizijas. Tai svarbus šaltinis politologams, sociologams ir kultūros tyrėjams, besidomintiems posovietinių visuomenių įtampomis bei pertvarkomis.

Huener, Jonathan. The Polish Catholic Church under German occupation: the Reichsgau Wartheland, 1939–1945. Bloomington, Ind.: Indiana University Press, [2021]. 352 p.

Šioje knygoje nagrinėjama Lenkijos Katalikų Bažnyčios padėtis ir veikla nacių okupacijos sąlygomis, remiantis Vartelando krašto 1939–1945 m. pavyzdžiu. Pasitelkiant archyvinius šaltinius, liudijimus ir istorinius dokumentus, parodoma, kaip okupacinė valdžia naikino bažnytines struktūras, ribojo religinę veiklą ir persekiojo dvasininkus. Bažnyčia įvairiai reagavo į priespaudą – nuo pasipriešinimo ir pogrindinės veiklos iki kompromisų, siekiant išsaugoti religines, socialines ir tautines bendruomenes bei jų tapatybę. Knygoje aptariamas dvasininkų ir tikinčiųjų vaidmuo, okupacijos sąlygomis palaikant tautinę tapatybę bei dvasinį pasipriešinimą. Atskleidžiamos karo meto religinio gyvenimo ypatybės, vykstant nacių politinei priespaudai.

The culture of boredom. Leiden: Brill Rodopi, [2020]. 307 p.

Šioje kolektyvinėje monografijoje nagrinėjamas nuobodulys įvairioje kultūros, socialinėje ir istorinėje aplinkoje. Analizuojamos nuobodulio priežastys, jo raiškos formos ir poveikis žmogaus patirčiai bei kūrybiškumui. Aptariama, kaip jis atsispindi literatūroje, mene, filosofijoje ir populiariojoje kultūroje. Leidinyje pateikiami tarpdisciplininiai tyrimai, jungiantys psichologijos, kultūrologijos, meno istorijos ir sociologijos požiūrius. Ši knyga atskleidžia, kad nuobodulys gali būti ne tik nepalanki būsena, bet ir kūrybinio proveržio bei savianalizės šaltinis. Tai vertingas leidinys tyrėjams ir skaitytojams, besidomintiems šiuolaikinės kultūros reiškiniais.

Thinking with the familiar in contemporary literature and culture „out of the ordinary“. Leiden: Brill Rodopi, [2020]. 225 p.

Šiuolaikinėje literatūroje ir kultūroje pasitelkiamos pažįstamos temos, vaizdiniai ir kasdienybės medžiaga tampa priemone neįprastiems, netikėtiems ar kritiniams požiūriams atskleisti. Šioje knygoje nagrinėjama, kaip „įprasti“ dalykai padeda kurti prasmines įtampas, leidžia ginčyti nusistovėjusias normas ir atskleisti naujas suvokimo galimybes. Aptariami įvairūs literatūros, kino, vaizduojamojo meno ir populiariosios kultūros pavyzdžiai, parodantys, kaip žiūrovui ar skaitytojui pažįstami dalykai įgyja naujų, net kurstančių veikti reikšmių. Leidinyje pateikiamos teorinės įžvalgos apie kultūros ir meno gebėjimą perkeisti kasdienybę į kritinio mąstymo erdvę.

Representing war and violence, 1250–1600. Woodbridge: The Boydell Press, 2016. 218 p.

Šioje studijoje svarstoma, kaip 1250–1600 m. laikotarpio Europos literatūroje, mene ir kitose kultūros srityse buvo vaizduojamas karas ir smurtas. Nagrinėjami įvairūs vaizdavimo būdai, atskleidžiantys Viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenės požiūrį į ginkluotus susidūrimus, didvyriškumą, garbę bei žiaurumą. Aptariama religinė, politinė ir dorovinė aplinka, turėjusi reikšmės karui ir smurtui skatinti. Pateikiama literatūros kūrinių, kronikų, dailės ir ikonografijos pavyzdžių, rodančių, kaip skirtingos auditorijos suvokė ir vertino karo reiškinius. Knyga suteikia vertingų įžvalgų apie vaizdinės ir tekstinės kultūrų sąveiką, kuriant istorinę atmintį.