Audronė Steponaitienė

2025 m. gegužės 21 d. Panevėžio miesto dailės galerijoje visuomenei pristatyta turininga paroda „Lietuvos mokslo knygų menas, 1955–2025“. Joje eksponuojami humanitarinių, socialinių, tiksliųjų, gamtos, technikos, menotyros ir architektūros mokslų leidiniai iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos bei Kauno technologijos universitetų rinkinių. Lietuvos mokslinės knygos dizainas seniai yra pelnęs tarptautinį pripažinimą, tačiau Lietuvos skaitytojai apie tai žino nedaug. Šioje parodoje jie turės puikią progą susipažinti su naujausiais Lietuvoje ir užsienyje žinomų knygos meno kūrėjų darbais. Čia eksponuojamos prof. Juozo Galkaus, Rimanto Dichavičiaus, Izaoko Zibuco, prof. Alfonso Žviliaus, Elonos Marijos Ložytės, Miglės Datkūnaitės, Silvos Jankauskaitės, Roko Gelažiaus ir daugybės kitų talentingų kūrėjų apipavidalinti leidiniai. Apie tai susirinkusiesiems papasakojo LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Panevėžio miesto dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Petras Luomanas ir parodos sumanytoja bei jos tekstų autorė Eglė Stasiukaitytė. Be jos, prie parodos kūrimo prisidėjo Saulė Mažeikaitė-Teiberė, Vilma Bilinskaitė, Audronė Stasiukaitytė, Saulė Prušinskaitė ir Rūta Juodzevičienė.

Paroda veiks iki liepos 5 d.

Daivos Narbutienės nuotraukos.
Direkcijos informacija

Jonas Stanislovas Pranciškus Čerskis gimė 1845 m. gegužės 3 (15) d. Svolnos dvare, Drisos apskrityje, Vitebsko gubernijoje (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje). Minint mokslininko 180-ąsias gimimo metines, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Sibiro tyrinėtojas Jonas Čerskis: minint 180-ąsias gimimo metines“.

Paroda supažindins su vieno ryškiausių XIX a. antros pusės lietuvių kilmės Rytų Sibiro tyrinėtojo, pasaulinio garso mokslininko svarbiausiais gyvenimo įvykiais. Ji iliustruota nuotraukomis iš Čerskiui skirtų leidinių, kurie saugomi bibliotekos fonduose. Pristatomos Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose saugomos nuotraukos ir 1969 m. sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas „Pėdos veda šiaurėn“  I dalis;  II dalis. Tai pasakojimas apie 1968 m. Stanislovo Gedimino Ilgūno vadovaujamos 11 žmonių grupės 74 dienų kelionę, kurios metu eita lietuvių tyrinėtojo Jono Stanislovo Pranciškaus Čerskio ekspedicijos takais. Filmo režisierius Liudgardas Maculevičius.

Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone 2025 m. gegužės 21 – liepos 5 d. veiks LMA Vrublevskių bibliotekos parengta paroda Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025, skirta pastarųjų septynių dešimtmečių dalykinės ir mokslo literatūros knygų viršelių grafikos menui.

Knygos viršelis – ypatinga knygos dalis, pirminės informacijos šaltinis, vartai į turinį. Jis atspindi knygos esmę ir nusako žanrą. Dalykinių ir mokslinių leidinių apipavidalintojui reikia ypatingo kūrybiškumo, vaizduotės, intuicijos, gebėjimo mąstyti formomis ir spalvomis. Būtina žinoti spaudos procesus, naudotis programine įranga, gebėti analizuoti turimą medžiagą ir sukurti efektyvų dizainą prisitaikant prie specifinių žanro reikalavimų.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka – viena seniausių Lietuvos valstybinės reikšmės mokslo, kultūros ir švietimo institucijų, todėl ši paroda skirta akademinių, mokslo ir mokymosi knygų apipavidalinimo menui ir vienai svarbiausių knygos dalių – viršeliui. Dailininkų, apipavidalintojų, maketuotojų darbus pristato parodoje eksponuojami leidiniai iš Vrublevskių bibliotekos fondų, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto. Siekėme parodyti, kaip keitėsi Lietuvos mokslo knygų viršelių apipavidalinimas, grafinio dizaino raiškos formos ir spaudinių kokybė.

Atsižvelgiant į skirtingas politines, ekonomines ir kultūrines sąlygas ekspozicija suskirstyta į tris laikotarpius. Ankstyviausias – 1955–1990 metai – sovietų valdžios kišimosi į leidybos ir spaudos reikalus laikotarpis, kai knygų leidybai ir poligrafijai vadovavo valdžios institucijos, veikė keliapakopė cenzūros sistema. 1990–2010-ieji, pirmieji Nepriklausomybės dešimtmečiai, žymi knygų leidybos ir gamybos laisvėjimą nuo suvaržymų: plečiasi temų įvairovė, drąsėja meniniai sprendimai, tobulėja spaudos technika, atsiranda naujų spaudos tipų ir technologijų. 2010–2025 metų laikotarpio knygų viršeliai, jų vizualinio turinio ir spaudos kokybė atspindi spartų gamybos, skaitmeninių technologijų ir programinės įrangos vystymosi tempą.

Ši paroda – tai žvilgsnis į humanitarinių, socialinių, tiksliųjų, gamtos, technikos, menotyros ir architektūros mokslų knygas kaip į grafikos meno objektus, darnią meninių ir poligrafinių priemonių visumą. Kadangi knygos kūrimas sujungia daugelį profesijų, meną ir amatą, ekspoziciją papildo nuotraukos iš šiuolaikinės spaustuvės gamybos cechų, spaudos procesų pavyzdžiai: viršelių laminavimas, klijavimas, leidinio bloko apipjovimas.

Lietuvos knygų leidėjų bei dailininkų darbai ir sovietmečiu buvo aptariami, gerai vertinami ir premijuojami šalies bei tarptautinėse parodose. Mokslo knygų viršelius kūrė žymūs grafikos meno meistrai: profesorius Juozas Galkus (Žemės ūkio pastatai, 1963), Ona Kirnaitė (Žuvintas, 1961), Danutė Karaškaitė-Brusokienė (Eismo taisyklių vadovėlis, 1967), Antanas Kučas (Druskininkų dainos, 1972), Rimantas Dichavičius (Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai, 1972), Izaokas Zibucas (Lietuvių kino menas šiandien, 1981).

Sovietmečiu mokslinę ir dalykinę literatūrą leido specializuotos leidyklos: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla (vėliau „Mintis“), „Mokslas“, Mokslų akademija, Vilniaus universitetas. Atgavus Nepriklausomybę leidybos teises gavo ir šioje srityje sėkmingai dirba mokslo institutai (Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos), aukštosios mokyklos (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas). Vilniaus knygų mugėje akademinei literatūrai skirtoje salėje galima pamatyti daug žinomų šiuolaikinių knygų grafikos profesionalų – Roko Gelažiaus, Elonos Marijos Ložytės, Alfonso Žviliaus, Silvos Jankauskaitės, Alfonso Čepausko, Evelinos Garliauskienės, Jurgos Tėvelienės, Miglės Datkūnaitės – darbų.

Nuo 1993-ųjų Lietuvoje kasmet vyksta Gražiausios metų knygos konkursas, kurio metu išrenkamos profesionaliausiai apipavidalintos knygos, vertinamos pagal leidybinę-poligrafinę techniką ir meninius kriterijus. Viena iš teminių leidinių grupių – mokslinės, dalykinės knygos ir vadovėliai. Parodoje pristatome dvi 2024 metų konkurse premijuotas knygas: Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė (dailininkės Silva Jankauskaitė ir Miglė Vasiliauskaitė) ir Architektūra kaip galvosūkis (apipavidalino Audrius Ambrasas ir Aurelija Slapšytė).

Parodos rengėja LMA Vrublevskių biblioteka

Turinio kūrėja ir tekstų autorė Eglė Stasiukaitytė
Parodos konsultantė Saulė Mažeikaitė-Teiberė
Eksponatus komplektavo Vilma Bilinskaitė
Apipavidalino Audronė Stasiukaitytė, Eglė Stasiukaitytė
Fotografės Saulė Prušinskaitė, Rūta Juodzevičienė

Parodos partneriai:

Panevėžio miesto dailės galerija
Lietuvių kalbos institutas
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos istorijos institutas
Vilniaus universiteto leidykla
Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla
Kauno technologijos universiteto leidykla
Spaustuvė „Petro ofsetas“
Spaustuvė „Vitae litera“