2022 m. rugsėjo 29 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks knygos „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos sudarytoja dr. Rūta Čapaitė, straipsnių autorės Gitana Zujienė, dr. Agnė Railaitė-Bardė. Renginį ves dr. Sigitas Narbutas.

Falsifikatų arba klastočių buvo visais laikais. Klastočių iniciatoriai ir jų siekiai, kaip ir klastojimo objektai (tiek materialūs, tiek nematerialūs), buvo labai įvairūs. Skirtingi buvo ir falsifikatoriai, tiek kalbant apie jų visuomeninį statusą, tiek apie meistriškumą. Falsifikatų kokybė buvo labai įvairi. Kai kurie labai aukštos kokybės falsifikatai atskleidžiami tik dabar, kai kurie jų lieka ir toliau neatskleisti.

Mokslinių straipsnių rinkinys „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ – tai siekis į falsifikatų problematiką pažvelgti per pagalbinių istorijos mokslų prizmę. Straipsnių autoriai – Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai, dirbantys mokslo institutuose, universitetuose, muziejuose, archyvuose.

Rinkinį sudaro 16 straipsnių. Juose per diplomatikos, genealogijos, heraldikos, sfragistikos, kodikologijos, paleografijos, numizmatikos, teisinės archeologijos, šaltiniotyros pačia plačiausia prasme, istorinės atminties prizmę aiškinamasi apie įvairaus pobūdžio klastotes arba, atvirkščiai – atskleidžiama, kad tai, kas buvo priskiriama klastojimui arba interpretuojama kaip falsifikatas, iš tiesų nėra falsifikatas. Tyrėjai aptaria falsifikatus lėmusias priežastis, paliečia tekstinio falsifikato definicijos viduramžiais problemą bei įvairialypę istorinės atminties klastojimo ar neklastojimo problematiką, kalba apie falsifikatų kokybę, klastotojų profesionalų veiklą, amžininkų kovą su falsifikatais ir falsifikatoriais.

Renginio metu bus galima įsigyti leidinį.

Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685

2022 m. rugsėjo 16– spalio 31 dienomis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, prie Bendrosios skaityklos, ant molbertų, eksponuojama pleneruose sukurtų tapybos darbų paroda „Ką jautriai pajauti, tą nutapai: pleneruose gimę darbai“.

Šeši profesionalūs dailininkai, respublikinių ir tarptautinių plenerų dalyviai eksponuoja po vieną darbą, sukurtą tapant atvirose erdvėse.

Pleneras (pranc. plein air – atviras oras) – tapymas iš natūros gamtoje. Pastaruoju metu plenero sąvoka yra įgavusi daug platesnę reikšmę, kūrybinėse stovyklose susitinka įvairių kartų ir pakraipos menininkai, vyksta patirties perdavimo pamokos, gimsta geri meno kūriniai.

Tapybos pleneras dažnai neturi konkrečios temos, nes pagrindinė plenero idėja yra suburti bendraminčius dailininkus nepaprastoje vietoje, suteikti jiems galimybę kuo geriau įsijausti į kūrybą. Žinia, kad menininkas geriausiai kuria, kai atsipalaiduoja ir puikiai jaučiasi. 

Adelė Kasputienė. „Čiurlioniukė“, Vilniaus Dailės akademijos absolventė, dailės mokytoja-ekspertė, Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Kuria grafikos, tapybos, keramikos, tekstilės srityse, dalyvauja parodose. Aktyvi pedagogė ir renginių organizatorė: skaito paskaitas, veda seminarus, organizuoja plenerus ir atviros veiklos programas vaikams ir suaugusiems.

Augenis Kasputis (1966–2021). „Čiurlioniukas“, Vilniaus Dailės akademijos absolventas, dėstė Vievio dailės mokykloje. Šalia tapybos darbų kūrė iliustracijas ir knygų viršelius vaikų leidiniams, fotografavo. Aktyviai organizavo ir pats dalyvavo pleneruose, dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Asta Radimonienė. „Čiurlioniukė“, Vilniaus Dailės akademijos absolventė, surengusi aštuonias autorines piešinių ir tapybos parodas, dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose, pleneruose. „Plenerai man asocijuojasi su vasara, nes dažniausiai vyksta vasaros metu Tuomet galima pasinerti į garsų, kvapų ir spalvų sukūrį, susilieti su gamta. Kyla nenumaldomas noras perteikti saulės šviesos, spalvų šėlsmą, šešėlių įspūdį, įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Susitinkam su draugais, susipažįstam su naujais kūrėjais, jų idėjomis. Naujos patirtys ir bendrystė praturtina esamą pasaulio suvokimą. Tai pats nuostabiausias ir prasmingiausias vasaros laikas.“

Giedrė Riškutė. VDA absolventė, tapytoja, scenografė, LDS ir LATGA narė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė. Surengusi virš 30 autorinių parodų, sukūrusi scenografiją ir kostiumus daugiau kaip 50 teatro pastatymų, pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėms, folkloro festivaliui BALTICA. Per daugiau nei trylika metų bendradarbiavimo su Vokietijos dailės galerija sukūrė Europos užsakovams apie 400 drobių, už darbus pelnė nemažai apdovanojimų. Dailininkė sako, kad jai įtaką padarė XX a. pradžios prancūzų modernistų mokykla: Claude Monet, Maurice Utrillo, Pierre Bonnard, vėliau – Vasilijaus Kandinskio, Viktoro Vizgirdos tapyba. „Mane įkvepia didelė erdvė, ypač prie jūros – spalvų, nuotaikų kaita, kur realūs vaizdai dažnai ištirpsta ir virsta interpretacijų medžiaga, spalviniais bei emociniais tyrinėjimais.“

Jonas Lenkutis. VDA absolventas, dirbantis leidybos, grafinio dizaino, tapybos, fotografijos srityse. Kasmet dalyvauja Respublikinėse karikatūrų parodose, tapybos pleneruose ir parodose Lietuvoje ir užsienyje (Praha, Kijevas, Ryga, Seulas, Čikaga). „Dalyvaudamas tapybos pleneruose ir simpoziumuose savomis išraiškos priemonėmis ir maniera stengiuosi perteikti charakteringą tų vietovių aplinką, motyvus, tuo metu esančią būseną ir pojūčius. Kūryba ir kūrybinė erdvė visada suteikia galimybę savirealizacijai ir ieškojimams.“

Romas Žmuidzinavičius. Gimęs Varėnoje, augo etnografiniame Žiūrų kaime, ant šaltavandenės Ūlos kranto, besiklausydamas autentiškos dzūkų šnektos, dainų ir giesmių, besižavėdamas gelsvais pieskynėliais, žalsvom samanom, grybų kepurėm, margais audinių rietimais, kuparais, išpuoselėtais dzūkių darželiais. Iš čia, matyt, tas paveikslų spalvingumas, sodrūs potėpiai, tikrasis gyvenimo prasmės ieškojimas. Dailę studijavo Maskvos universitete, freskos meno mokėsi pas Sofiją Veiverytę. Dalyvavo ekspedicijoje į Igarką, kur kultūros namų galerijai nutapė ir paliko 25 paveikslus, bei 500 kv. m. sieninės tapybos. Lietuvoje restauravo Šv. Jonų bažnyčią, Verkių dvarą, Klaipėdos konservatoriją. Rengia parodas, dalyvauja pleneruose, jo darbų yra įsigiję Vokietijos, Belgijos Švedijos, Vengrijos, Lenkijos, JAV ir kitų šalių kolekcionieriai.

Iš kairės į dešinę: Augenis Kasputis, Adelė Kasputienė, Asta Radimonienė, Jonas Lenkutis, Giedrė Riškutė, Romas Žmuidzinavičius

2022 m. rugsėjo 19 d. 15 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje vyks parodos „Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje“ atidarymas. Paroda veiks rugsėjo 19 – spalio 31 dieną. 

LR Seimas 2022-uosius paskelbė Pranciškaus Skorinos metais: prieš 500 metų Vilniuje P. Skorina išspausdino pirmąją LDK ir Rytų Europos teritorijoje spausdintą knygą. Gudų kultūros draugija Lietuvoje kartu su Jokūbo Kolaso kultūros centru surengė dailės plenerą, skirtą šiam reikšmingam įvykiui paminėti, atkreipti visuomenės dėmesį į P. Skorinos asmenybę bei veiklą, supažindinti su jo palikimu ir LDK epochos dvasia bei istorija.

Pirmosios Rytų Europoje spausdintos knygos – Pranciškaus Skorinos „Mažosios kelionių knygelės“ išleidimo 500-mečiui skirtas Tarptautinis dailės pleneras „Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje“ vyko Vilniuje 2022 m. rugpjūčio 1–10 dienomis.

Plenere dalyvavo įvairių tautybių menininkai iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos. Iš viso – 21 menininkas, 6 iš Lietuvos, 3 iš Lenkijos. Latvijai atstovavo latvių menininkė Anetė Simonovska, kuri, beje, geriausiai iš visų slavų kalbų kalba baltarusiškai, ir 11 menininkų iš Baltarusijos. Amžius svyravo nuo 15 iki 87 metų. Vyriausiam menininkui, Viktorui Kabacui iš Hajnuvkos (Lenkija), – 87 metai. Beje, jis yra visų ankstesnių plenerų dalyvis. Jauniausiam, Hlebui Nikolajevui – 15 metų. Kad ir jauno amžiaus, jis puikiai piešia, tarptautiniame vaikų piešinių konkurse Šveicarijoje laimėjo I vietą. Dalyvavo dvi menininkės iš Krokuvos Jogailos universiteto – Kinga Burek ir Magda Kosciš (Koscisz). Kaip ir Skorinai gyvam esant, taip ir dabar jo vardas vienija įvairių šalių ir kultūrų žmones.

Rugpjūčio 3 dieną Vilniuje, prie P. Skorinai skirtos atminimo lentos, vykusiame viešame atidarymo renginyje dalyvavo menininkai, plenero dalyviai, Lietuvos politikai, visuomenės veikėjai.

Rugpjūčio 7 d. Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje vyko iškilmingos pamaldos. Susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti su menininkų darbais.

Šio plenero darbai labai skiriasi nuo ankstesniųjų: platesnė menininkų geografija bei darbų stilius ir technika. Visi darbai liudija Skorinos asmenybę, pasakoja jo istoriją ir kartu Vilniaus miesto ir Lietuvos istorijos laikotarpį, kai šventikas iš garbingo Polocko miesto išleido čia, Vilniuje, pirmąją spausdintą knygą Rytų Europoje.

Plenero rengėjai: Gudų kultūros draugija Lietuvoje, Jokūbo Kolaso kultūros centras
Projekto partneris Lietuvos dailininkų sąjunga
Projekto rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, Restoranas „Merci“