Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
2021 m. spalio 28 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša paskaita „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas“, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Olga Mastianica (Lietuvos istorijos institutas).
Šįkart į 1863–1864 m. sukilimą tyrėja pažvelgs nauju aspektu. Kokį vaidmenį šiame sukilime jo vadovybė skyrė moterims? Ar Vilniuje veikė „moterų komitetai“? Kokią funkciją jie atlikdavo? Kodėl lūžinių istorinių įvykių akivaizdoje moterys neliko nuošalyje? Kiek moterų buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn? Kurie Vilniaus vienuolynai tapo moterų kalėjimais? Kada ir kaip moterys pasakojo apie savo patirtis sukilime? Apie ką jos nutylėjo? Ar 1863–1864 m. sukilimas ir jo pasekmės buvo moterų vidinių pokyčių laikotarpis?
Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, O. Mastianica tyrinėjo moterų, gimusių Vilniuje, čia baigusių mokslus arba atvykusių į šį miestą sukilimo metais, likimus. Įdomu tai, kad naujausių informacijos šaltinių mokslininkė aptiko LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose.
Į renginį būtina registruotis adresu inga.beruliene@mab.lt.
„Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
„Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
Ant akademiko Algirdo Gaižučio darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.
Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80
Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80
Virginijos Valuckienės nuotrauka
2021 metų spalio 17 d. minime iškilaus Lietuvos estetiko, menotyrininko, kultūrologo, akademiko, profesoriaus, politikos bei visuomenės veikėjo Algirdo Gaižučio 80-ies metų jubiliejų. Šiam jubiliejui paminėti skiriama virtuali paroda „Svajokime ir veikime, kaip neprarasti pamatinių žmogiškųjų vertybių“ (Algirdas Gaižutis). Parodą rengė Eglė Šegždienė, Rūta Kazlauskienė.
Virtualioje parodoje pristatoma menų ir mokslų sandūroje dirbančio akademiko darbų bei veiklos paletė. Nepaprastai įvairiapusiška akademiko veikla, apimanti daug kultūros, švietimo ir mokslo sričių, plati jo interesų ir pomėgių aprėptis – teatras, opera, baletas, dailė, fotografija.
Ieškantis, randantis ir nenurimstantis Algirdas Gaižutis ir šiandien. Mokslininkas jaučia ir išgyvena nuolatinį nerimą dėl lietuvių kalbos, mokslo, švietimo, kultūros ir Lietuvos valstybės ateities. Ant akademiko darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.
Paroda „Penkeri fotografo metai Vilniuje“
Paroda „Penkeri fotografo metai Vilniuje“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2021 m. spalio 11 d. – gruodžio 1 d. veikia John Kewley darbų paroda „Penkeri fotografo metai Vilniuje“
John Kewley gimė Australijoje, fotografuoja nuo paauglystės. Sekdamas geriausiais fotografijos meistrais šio amato ir meno mokėsi įvairiais būdais: savarankiškai, kursuose, seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse. Savo individualų stilių kūrė ir tobulino nuolat eksperimentuodamas, siekdamas nepriekaištingos vaizdo, atspaudo kokybės, naudodamas ir fotojuostas, ir skaitmeninę kamerą.
Iki 2010 m. John Kewley dalyvavo parodose Australijoje, yra gavęs apdovanojimų įvairiuose meno festivaliuose. Labai gerai įvertintos dvi jo darbų temos: vietos peizažai ir meniškai parodytas moters kūnas. 2004–2016 m. John dažnai lankėsi Italijoje – dalyvavo garsių fotografijos meistrų organizuotuose mokymuose, studijavo italų kalbą ir kultūrą, fiksavo vietos žmonių gyvenimo akimirkas. Nuo 2016 m. gyvena Vilniuje.
Šiai parodai atrinktos nuotraukos darytos Lietuvoje 2015–2021 m. Jose užfiksuoti Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų vaizdai, pamatyti užsieniečio akimis.
Menininko credo
- Visų pirma mane domina žmonės – jų išvaizda, kūno formos, kuo jie užsiima: bendruomeninė, kultūrinė veikla, gatvės gyvenimas. Portretai visomis formomis – nuo užfiksuotos akimirkos iki konceptualaus pateikimo.
- Fotografuoju, kaip žmogaus veikla paliečia jo gyvenamą aplinką. Vaizdų diapazonas platus: nuo neįprastų kraštovaizdžio struktūrų iki pėdų įspaudo pajūrio smėlyje, matomo tol, kol jį nuplaus atsiritusi banga.
- Nenorėčiau, kad į mano darbus būtų žiūrima kaip į kritinį vienos ar kitos situacijos vertinimą – aš tiesiog priimu gyvenimą tokį, koks jis yra, ir fiksuoju man įdomias akimirkas.
Kviečiame į susitikimą su parodos autoriumi, fotografu John Kewley 2021 m. spalio 20 d. 16 val. renginių salėje (15 kamb.)
Registracija į renginį el. paštu: egle.stasiukaityte@mab.lt
Skaistės Valaitytės tapybos paroda
Skaistės Valaitytės tapybos paroda
Bibliotekos antro aukšto fojė prie Bendrosios skaityklos veikia Skaistės Valaitytės tapybos paroda. Apie žingsnius į meno pasaulį, savęs pažinimo bandymus autorė kalba nuoširdžiai:
„Šiuolaikinis gyvenimas dažnai verčia elgtis ne taip, kaip iš tiesų norėtume. Daugiau nei du dešimtmečius aš laikiausi taisyklių, kurios priimtinesnės didesnei visuomenės daliai, stengiausi laikytis nemielų, bet saugumo jausmą teikiančių standartų.
Kasdien sukosi monotoniškas, užburtas ratas. Labai aiškiai pajutau, kad laikas peržiūrėti savo gyvenimo tikslus – taip atradau tapybą, kartu ir dienos įgavo spalvų, kontrastų žaismo. Dabar pirmąją dienos dalį, pripildytą biurokratijos, popierizmo, normų, liepiamųjų nuosakų, vakare keičiu į savo susikurtą erdvę, skirtą tapybai. Bendrauja įkvėpimas ir vidinis kritikas, kyla laisvos, tik nuo mano minčių priklausančios kūrybos bangos, ir skatina nesustoti.
Nebijau eksperimentuoti, derinu griežto ir laisvo stiliaus linijas. Didžiausią dėmesį skiriu spalvoms, ypač grynoms: man mėlynas dangus žavesnis už apniukusį. Neturiu išankstinio „spalvų žaidimo“ plano, tiesiog mėgaujuosi tapymu. Klausau savo vidaus suprasdama, kad kiekvienas baigtas darbas yra unikalus ir nebus pakartotas.“
Paroda veiks iki 2021 m. lapkričio 15 d.
Orientalistės doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas
Orientalistės doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas
Orientalistės, turkologės, vertėjos, Vilniaus apskrities totorių bendruomenės vadovės, doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas.
Pastaruoju metu skaitau labiau specialią literatūrą, iš kurios galiu pasisemti reikalingos informacijos savo tyrimams. Tačiau vertinga laikau tą knygą, kuri padeda praplėsti žinių horizontą, padėti atrasti ką nors naujo, dar negirdėto ir nežinomo, taip pat suteikti malonumo.
Rekomenduočiau paskaityti Aišės Kulin (Ayşe Kulin) knygą „Sevdalinka“ (UAB Kronta, 2006). Man labai patinka ši rašytoja, bet į lietuvių kalbą yra išverstas tik šis romanas.
Ne, neteko. Kai kuriuos „šedevrus“ kaip ir galima būtų panaudoti židiniui pakurti, bet stengiuosi tokių knygų nepirkti.
Iš dalies, gal daugiau jaunimui.
Manau, kad kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga. Mano ir mūsų tėvų kartos žmonėms knyga buvo vertingiausias žinių šaltinis.
Neskolinčiau rankraštinės knygos.
Mistinio romano.
Geografija labai plati, tačiau skaitau daug Turkijos autorių.
Jeigu rašyčiau knygą, tai būtų pačios įvairiausios gyvenimiškos istorijos. O jeigu galėčiau užrašyti sapnus, tai būtų labai neįprastas, kupinas nuotykių siužetas su detektyvo elementais, o kartais – net siaubo istorijomis.
Kai keliauju, visada skaitau detektyvus. Kartais labai patinka grįžti prie jau perskaitytos knygos. Prie tokių priskiriu ir dviejų tomų Nerminos Bezmen romaną „Kurt Seyt & Shura“ ir „Kurt Seyt & Murka“, kurį skaitau originalo – turkų kalba. XIX a. pabaigos (iki 1924 metų) Rusijos ir Turkijos imperijų istorinių įvykių fone Krymo totoriaus Kurto (mirzos Eminovo), rusės Aleksandros (Šuros) Verenskajos ir turkės Miurvet (Mürvet, Murkos) meilės trikampis. Skirtingos kultūros, tradicijos, papročiai, Krymas, Rusija, Turkija…
Bibliotekoje saugomi raštijos paveldo unikumai UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registre
Bibliotekoje saugomi raštijos paveldo unikumai UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registre
Mus pasiekė džiugi žinia, kad į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įrašomi du nauji dokumentinio paveldo objektai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje: „Saldžiausiojo Marijos vardo arkibrolijos narių knyga“ ir dviejų inkunabulų konvoliutas (į vieną knygą įrišti 1497 ir 1500 m. Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentai).
Vilniaus katedroje įsteigta Saldžiausiojo Marijos vardo arkibrolija buvo viena pirmųjų tokio titulo brolijų katalikiškame pasaulyje. 1671 m. kovo 8 d. iškilmingai įvesta į Vilniaus katedrą, o jos nariai nuo pirmos dienos registruoti tam skirtoje knygoje, pagal paskirtį naudotoje net iki 1938 m. Brolija sulaukė išskirtinio dėmesio: pirmieji jos nariai, pasirašę knygoje, buvo tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis ir jo žmona Eleonora Habsburgaitė; nariais tapo ir kiti valdovai, svarbiausi pareigūnai, jų šeimos nariai, Bažnyčios hierarchai.
Apie šią broliją ir knygą galite daugiau sužinoti peržiūrėję šią dr. Gitos Drungilienės paskaitą.
Į registrą pateks ir LMA Vrublevskių bibliotekoje rastas dviejų inkunabulų, apie kuriuos iki šiol buvo nežinoma, konvoliutas. Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Violeta Radvilienė ir Danguolė Palačionytė, tvarkydamos memorialinį akademiko Konstantino Jablonskio fondą, aptiko ir atpažino du XV a. Prahoje čekų kalba išleistus inkunabulus. Tyrimo metu buvo išaiškinta, kam dokumentai priklausė, kaip ilgai jie galėjo būti nepastebėti. Šis radinys labai pradžiugino čekų knygotyrininkus ir bibliografus, nes inkunabulas „Artikule sněmovni z roku 1497“ bibliografijose žymimas kaip dingęs ir nuo 1820 m. nežinia kur esantis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad LMA Vrublevskių biblioteka vienintelė Lietuvoje turi net tris spausdintus inkunabulus čekų kalba. Prasminga, kad tai yra Biblija ir žmonių kurti įstatymai.
Daugiau apie šį konvoliutą galite sužinoti klausydamiesi LMA Vrublevskių bibliotekos vyresniosios bibliografės Violetos Radvilienės pasakojimo.
Dėstytojos Vaidos Našlėnaitės Eberhardt mintys apie knygas
Dėstytojos Vaidos Našlėnaitės Eberhardt mintys apie knygas
Vaida Našlėnaitė Eberhardt – VU Filologijos fakulteto dėstytoja, šiuo metu pagal projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ dėstanti lietuvių kalbą Frankfurto prie Maino universitete. Gimusi Vilniuje, širdyje – aukštaitė.
Platus klausimas, jį nagrinėja knygotyrininkai. Šiandienos požiūriu, kiekviena knyga, randanti savo adresatą, yra vertinga. Kurios šiuolaikinės knygos bus vertingos po šimto metų, sunku pasakyti, galbūt visai ne tos, kurias įsivaizduojame esant vertingomis. Prognozuoti neįmanoma. Vis dėlto sisteminiai mokslo veikalai tikrai bus reikalingi ir po šimto metų.
Kuo labiau apsiskaitęs bibliotekininkas, tuo įdomiau su juo bendrauti. Jis juk reprezentuoja skaitymo įstaigą. Neįsivaizduojama, kad bibliotekoje dirbtų neskaitantis žmogus. Gal nebūtina jam visas sritis gerai išmanyti, tegu bibliotekininkas skaito tai, kas domina. Gerbiu tuos bibliotekininkus, kurie gerai žino, kokių turtų galima rasti jų bibliotekoje.
Darbui su žmonėmis tikrai praverstų knyga apie emocinį intelektą, bendravimą.
Ne kartą. Storose knygose kietais viršeliais puikiai džiūva per atostogas surinkti reti augalai.
Norisi sakyti, kad ne, bet gali taip atsitikti, kad taps konkurentės, ypač laisvalaikio arba retųjų sričių knygos. Ne kiekvienai spausdintai knygai randasi pakankamas kiekis skaitytojų. Man pasitaikanti dažniausia situacija pasinaudoti skaitmeniais resursais, kai knygos prireikia kelionėje. Kita situacija – kai iki knygyno ar bibliotekos toli, o internetas po ranka. Na, o šiųmetis epizodas, kai užsidarėme savo butuose, tiktai padeda plėtotis skaitmeninių knygų tinklui.
Be abejonės. Mano kartos žmonėms tėvai pirko visas knygas, pasirodančias knygynuose. Stodavomės į eilę žymiųjų serijų prenumeratai. Liūdesys šeimoje, kai nepavyko užsiprenumeruoti populiariosios enciklopedijos. Vizitas į šalia esantį knygynėlį – tai taip paprasta, kaip suvalgyti ledų porciją. Prisimenu ir knygų kopijas, gautas dienai dviem. Kiekviena karta skaito skirtingai, todėl nelyginsiu.
Keleto knygų, primenančių brangius žmones, neskolinčiau. Dar yra tokių, prie kurių prieinu kasmet, per Kalėdas. Jos tiesiog privalo būti namuose ir laukti savo valandos.
Vienas skyrius – rami kaimo proza, kitas – kelionės dienoraštis, trečias – drama be epilogo, ketvirtas, be abejo, – interaktyvieji pokalbiai. Gal kur ne kur įsiterptų ir vienas kitas poezijos posmas ar gaidos.
Negaliu pasakyti. Pagal šalis neskirstau, svarbu knygos autorius.
Tai būtų pasakojimas apie tris mano drauges. Jų sutikimą jau turiu.
Darbui prireikia įvairios lingvistinės ir didaktinės literatūros. Laisvalaikiu šiuo metu – Peter Wohlleben „Paslaptingas medžių gyvenimas“, Rūta Oginskaitė „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“, Rüdiger Safranski „Goethe“, Will Gompertz „Ar tai menas?“.
Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250
Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250
Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Taislius augyminis. T. 1, I–223.
Parengė Ona Kažukauskaitė ir Rita Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009
Minint kunigo, pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) 250-ąjį gimimo jubiliejų ir atsižvelgiant į jo palikimo reikšmę, LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje nuo 2021 m. spalio 7 d. iki lapkričio 12 d. eksponuojama paroda „Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250“. Parodoje pristatomi visi kunigo J. A. Pabrėžos rankraštiniai bei svarbiausi spausdinti dokumentai, saugomi Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose.
J. A. Pabrėža laikomas lietuvių botanikos tėvu. Parodoje eksponuojamas 1821 metais jo parašytas Dictionarium Botanicum Latino Samogiticum (F9-3254) – lotynų-lietuvių (žemaičių) kalbų botanikos žodynas su 860 augalų pavadinimais, kuris taip ir liko neišleistas. Kunigas J. A. Pabrėža aktyviai bendravo su Vilniaus universiteto profesoriumi, vaistininku ir botaniku Johanu Frydrichu Volfgangu (Johann Friedrich Wolfgang, 1776–1859) dėl herbariumo, lotynų–lietuvių (žemaičių) kalbų augalų žodyno sudarymo, dėl lietuviškos augalų terminijos. Parodą ženkliai papildo aštuoni botaniko laiškai profesoriui Johanui Volfgangui, parašyti Kretingoje, Palangoje 1828–1829 metais (F7-309).
Ekspozicijos puošmena yra J. A. Pabrėžos 1831–1834 metais žemaičių tarme parašytas pirmasis lietuviškas geografijos vadovėlis Įžęgis Geograpyje (Žemiuraszts) ira apraszims žemys (F9-3361). Tai buvo pirmoji lietuviškai parašyta geografijos knyga ir, ko gero, pirmasis lietuviškas darbas tarp visų gamtos mokslų. Šalia eksponuojamas šio vadovėlio rankraščio perrašas paskelbtas 2019 m. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Geografija“. Jame pateikiama ne tik fizinės geografijos žinių, bet ir daug vietos skiriama politinei geografijai: aprašomos XIX amžiaus pradžioje egzistavusios valstybės, jų santvarka, karinė galia, gamtos ištekliai ir t. t.
J. A. Pabrėža yra reikšmingos dvasinės literatūros ir stambių pamokslų rinkinių autorius. Eksponuojamas kunigo J.A.Pabrėžos paties sudarytas ir įrištas pamokslų rinkinys Pamoksłay Wayringosy Materyjosy Ąt rożniu wyitu, iwayriusy łaykusy Sakity par Kónyga Ambroźiejó Pabreża Tercyjorió zokana Szwęta Tiewa Prąćźyszkaus (F9-3360). Jį sudaro 1799–1831 metais įvairiose Žemaitijos vietose sakyti 48 pamokslai. Tematika įvairi: didžiosios nuodėmės, dorybės, maldų prasmės aiškinimas, Sutvirtinimo sakramento ir kitų sakramentų aiškinimas. Pagal J. A. Pabrėžos pamokslą, vestuves galima buvo kelti tik antradienį, nes sekmadienį būtina dalyvauti Šv. Mišiose. Kartu eksponuojamas šio rankraščio perrašas, paskelbtas 2020 m. Lietuvių kalbos instituto leidinyje Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Pamokslai vairingose materijose, sakyti Ambraziejaus Pabrėžos, parengtas Ritos Šepetytės.
Nors J. A. Pabrėža visų pirma išgarsėjo kaip kunigas pamokslininkas, tačiau jam gyvam esant nė vienas dvasinio turinio veikalas nebuvo išspausdintas. Tik praėjus 20 metų po jo mirties išėjo nedidelė knygelė Parkratima tąn saužines, redaguota vyskupo Motiejaus Valančiaus, ne originalia rašyba.
Taip pat eksponuojama dr. Viktoro Gidžiūno monografija „Ambraziejus Pabrėža – Šv. Pranciškaus dvasios sūnus“ (1976); moksliniai J. A. Pabrėžos darbų tyrinėjimai, paskelbti dr. Giedriaus Subačiaus studijoje „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba“ („Lietuvių atgimimo istorijos studijos“, 1996, t. 8), Vaclovo Biržiškos ir kiti veikalai.
Kviečiame susipažinti su žymaus pranciškono kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos palikimu.
Parodą ir informaciją parengė Erika Kuliešienė
Redagavo dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė
Apipavidalino Eglė Stasiukaitytė, Audronė Stasiukaitytė
Sveikinimai kolegei
Sveikinimai kolegei
2021 m. spalio 1 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus restauratorė Aušra Čiuladienė sėkmingai apgynė disertaciją „Senųjų rašytinių šaltinių dažų ir rišiklių tyrimas“ chemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacija rengta 2017–2021 metais, studijuojant Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto doktorantūroje ir remiantis dokumentų, saugomų Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, tyrimu.
Moksliniai vadovai – prof. dr. Vida Vičkačkaitė ir prof. habil. dr. Aivaras Kareiva (Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutas).
Disertacijos gynimo tarybą sudarė prof. habil. dr. Albertas Malinauskas (tarybos pirmininkas), prof. dr. Jurgis Barkauskas, doc. dr. Eglė Fataraitė-Urbonienė, doc. dr. Tatjana Kochanė ir prof. dr. Rasa Pauliukaitė. Visi recenzentai teigiamai įvertino Aušros Čiuladienės kruopščiai atliktą darbą, o mokslinis vadovas prof. habil. dr. Aivaras Kareiva ypač pasidžiaugė disertantės savarankiškumu.
Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos bendruomenė sveikina Aušrą Čiuladienę, sėkmingai ir sklandžiai apgynus disertaciją, bei linki kūrybingos mokslinės veiklos, toliau tyrinėjant kultūros paveldo dokumentus.
Informaciją parengė Birutė Giedraitienė