Naujas Bibliotekos tęstinis mokslo darbų leidinys
Naujas Bibliotekos tęstinis mokslo darbų leidinys
Išėjo naujas tęstinio mokslo darbų leidinio Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka tomas (atsakomoji redaktorė Daiva Narbutienė). Šiame, dešimtame, tome paskelbti septyni moksliniai straipsniai: „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“ (Sigitas Narbutas), „Baltramiejaus Vilento Enchiridionas (1iki 1572, 21579): Tikėjimo išpažinimas“ (Artūras Judžentis), „Ivano Fiodorovo, Petro Mstislaveco ir brolių Mamoničių Apaštalo laidos Rygos knygų rinkiniuose“ (rusų kalba; Nadežda Morozova), „Pranciškonų spaustuvės leidiniai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“ (Alma Braziūnienė), „Lietuvos prezidento institucijos istorijos atgarsiai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dokumentuose“ (Rasa Sperskienė), „Nacionalinė retrospektyvioji analizinė bibliografija – universalus mokslo ir kultūros istorijos šaltinis“ (Giedrė Miknienė ir Birutė Railienė), „Nacionalinė retrospektyvioji bibliografija – Rumunijos kultūros paveldo atspindys“ (anglų kalba; Maria Carmen Nadia Petre).
Leidinyje skelbiama šaltinio, saugomo Bibliotekos Rankraščių skyriuje, publikacija, pristatanti XIX a. pabaigoje kūrusio kalbininko rankraštį – nežinomo autoriaus Prakalbą lietuviškai gramatikai (Kotryna Rekašiūtė).
Skyrelyje „Iš Bibliotekos rinkinių“ apžvelgiama Senosios periodikos fonde saugomų XIX–XX a. periodinių leidinių (laikraštėlių, žurnalų, informacinių biuletenių, vienkartinių leidinių), išleistų dauginimo priemonėmis – hektografu, rotatoriumi, kopijavimo aparatu, kolekcija (Aida Grybienė).
Naujoje skiltyje „Bibliopolio lobynas“ aptariami du Knygos muziejaus eksponatai: XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rankraštinis paminklas – Žyrovičų evangelija (Andrius Jurkevičius) ir 1804 metais Niurnberge išleisto Prūsijos karalystės žemėlapio, kadaise priklausiusio lenkų kariuomenės 12-ojo pėstininkų pulko vadui, būsimam generolui Janui Veisenhofui (Jan Weyssenhoff), kelias į Vrublevskių biblioteką (Rolandas Gustaitis).
Skyriuje „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2019–2020 m.“ pateikiama Bibliotekos dvejų metų veiklos ataskaita (Leokadija Kairelienė). Atskirai skelbiamas Bibliotekos darbuotojų 2019–2020 metų publikacijų sąrašas (Vaida Juodėnienė), Loretos Glebavičiūtės parengta Bibliotekos veiklos kronika ir V. Juodėnienės surinkti bibliografijos duomenys apie Biblioteką 2019–2020 m. žiniasklaidoje.
„In memoriam“ skyrelyje prisimenama 2021 m. šį žemišką pasaulį palikusi buvusi ilgametė Bibliotekos darbuotoja – bibliografė Adelė Ubeikaitė (Birutė Railienė).
Leidinį galima įsigyti Bibliotekos Abonemente arba Knygų mugės metu Bibliotekos stende.
Pirmą kartą visiems leidinio tekstams suteikti DOI (Digital object identifier, liet. skaitmeninio objekto identifikatorius) registravimo numeriai, taigi nuo šiol tekstus bus galima lengvai pasiekti internete.
Komunikacijos skyriaus informacija
Prisimenant pirmojo sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją Oną Maksimaitienę
Prisimenant pirmojo sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją Oną Maksimaitienę
2022 m. vasario 3 – kovo 2 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje bus eksponuojama paroda, skirta Onos Maksimaitienės 120-osioms gimimo metinėms pažymėti. Ši Lietuvos istorijos mokslui bei švietimo sistemai daug nusipelniusi legendinė asmenybė, gimusi 1902 metais, buvo viena pirmųjų profesionalių istorikių su universitetiniu išsilavinimu. Ji vis dar lieka nepelnytai užmiršta ir neįvertinta.
Tarpukariu per porą metų Panevėžio mergaičių gimnazijos mokytoja O. Maksimaitienė parengė sieninį Lietuvos istorijos žemėlapį iki XVI a. vidurio, o kampe dar įterpė mažą žemėlapį, apimantį laikotarpį nuo Stepono Batoro iki 1795 metų. Švietimo ministerija žemėlapį išleido 1937 metais. Už šį darbą Ona buvo apdovanota Gedimino ordinu. Jos surinkta medžiaga pasinaudojo Adolfas Šapoka, rengdamas spaudai kelių autorių parašytą Lietuvos istoriją.
1957 m. lapkričio 14 d. tapo paskutine O. Maksimaitienės 32-ejų pedagoginio darbo metų diena. Išėjusi į pensiją, O. Maksimaitienė įgyvendino savo svajonę: lapkričio 16 d. ėmė dirbti Mokslų akademijos Istorijos institute. Jai buvo pasiūlyta rengti istorinius žemėlapius. Iš viso iki 1983 metų buvo išspausdinta devyniolika O. Maksimaitienės sudarytų XIII–XX a. Lietuvos ir LDK istorijos žemėlapių. 1966 metais ji apgynė disertaciją „Sukilėlių karinė organizacija ir koviniai veiksmai 1863–1864 m. Lietuvoje“. 1969 metais pasirodė jos monografija „Lietuvos sukilėlių kovos 1863–1864 m.“, vėliau išleistos jos knygos „Panevėžio miesto istorija“, „Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai“, „Istorijos mokymo metodika“, parašyti straipsniai enciklopediniams leidiniams.
Darbą institute ji baigė 1996 m. liepos mėn., o mirė 1999 m. gruodžio 10 d.
O. Maksimaitienės gyvenimo nuostatos atsiskleidžia jos dienoraščio įraše sovietinių 1973 metų vasarą Palangoje:
O vis dėlto mums, senajai kartai, reikia būti tvirtiems lietuviams, mylėti savo kraštą ir žmones, duoti, ką gali, kad jaunimas turėtų kuo remtis, atsispirti prieš svetimybių pavojus. Priėjau prie tokios išvados, pabučiavau žemę čia pat ant Naglio kalno ir pasiryžau kiek galėdama kurti, rašyti, tyrinėti mūsų praeitį.
Prisiminimų popietė įvyks vasario 10 d. 16 val. Tado Vrublevskio skaitykloje. Dalyvaus O. Maksimaitienės buvę kolegos, artimieji. Maloniai kviečiame dalyvauti!
Registracija į renginį: inga.beruliene@mab.lt
Parodą parengė Rasa Sperskienė
Ona Girčytė. Kaunas, 1926 m. LMAVB RSS Fg.1-3182/1/4.
Balio Sruogos organizuotoje ekskursijoje po Vakarų Europą: sėdi Ona Girčytė, Angelė Asevičiūtė, Alfonsas Kulvinskas, stovi Salomėja Bačinskaitė. Alpės prie Vienos, 1929 m. vasara. LMAVB RSS Fg.1-3203.
Onos Maksimavičienės namuose svečiai: dr., istorikė Marija Krasauskaitė (stovi) ir Balys Sruoga (dešinėje). Fotografavo istorikė Vanda Sruogienė. Velykuškės, 1938 m. vasara. LMAVB RS F277-2174, lap. 4.
Naujos prenumeruojamos duomenų bazės
Naujos prenumeruojamos duomenų bazės
Iki 2022 m. gruodžio 31 d. LMA Vrublevskių bibliotekos skaitytojams suteikta prieiga prie naujų duomenų bazių: Artstor Digital Library, EBSCO Academic Search Ultimate ir Business Source Ultimate.
Naujos prenumeruojamos duomenų bazės:
Artstor skaitmeninių vaizdų duomenų bazėje yra maždaug 300 kolekcijų, kuriose daugiau nei 2,5 milijono vaizdų iš įvairių pasaulio muziejų, archyvų, bibliotekų ir asmeninių kolekcijų.
Academic Search Ultimate (galima prieiga ir per EBSCO Publishing*) – universali daugiadalykė viso teksto duomenų bazė, kurioje suteikiama prieiga prie daugiau nei 4700 įvairių mokslinių žurnalų technologijų, filosofijos ir religijos, antropologijos, astronomijos, biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, geologijos, teisės, matematikos, zoologijos, farmacijos, muzikos ir kitomis temomis. Ši duomenų bazė yra 1336 viso teksto moksliniais žurnalais papildyta skaitytojų ypač vertinama Academic Search Complete versija.
Daugiau informacijos (anglų k.)
Žurnalų sąrašas
Kitų išteklių sąrašas
Business Source Ultimate (galima prieiga ir per EBSCO Publishing*) – tarptautinė verslo informacijos duomenų bazė, kurioje suteikiama prieiga prie viso teksto išteklių verslo, bankininkystės, ekonomikos, finansų, vadybos ir kitomis temomis. Ši duomenų bazė yra 829 viso teksto moksliniais žurnalais papildyta Business Source Complete versija.
Daugiau informacijos (anglų k.)
Žurnalų sąrašas
Kitų išteklių sąrašas
Iki 2022 metų pabaigos taip pat pratęsta šių duomenų bazių ir elektroninių žurnalų prenumerata:
JSTOR Essential kolekcijoje pateikiamas 684 humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalų turinys. Žurnalų sąrašas.
Cambridge Core Full kolekcijoje – daugiau nei 380 leidyklos Cambridge University Press visateksčių mokslinių žurnalų fizinių, technologijos, medicinos, socialinių ir humanitarinių mokslų temomis. Žurnalų sąrašas.
BioOne – biologijos mokslų duomenų bazė, kurioje suteikiama prieiga prie daugiau nei 200 aukštą citavimo rodiklį turinčių mokslinių žurnalų botanikos, stuburinių zoologijos, entomologijos, paleontologijos, aplinkosaugos temomis. Žurnalų sąrašas.
Database of Latin Dictionaries duomenų bazėje integruota 20 lotynų kalbos žodynų. Paieška galima anglų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbomis. Rezultatai pateikiami su semantiniais ir etimologiniais paaiškinimais.
EBSCO Publishing* EIFL.net duomenų bazių paketas, kuriame be naujų Academic Search Ultimate ir Business Source Ultimate duomenų bazių taip pat yra AHFS Consumer Medication Information, ERIC, European Views of the Americas: 1493 to 1970, GreenFILE, Health Source – Consumer Edition, Health Source: Nursing/Academic Edition, Library, Information Science & Technology Abstracts (LISTA), MasterFILE Premier, MEDLINE, Newspaper Source, Open Dissertations, Regional Business News, Teacher Reference Center.
SpringerLink – universali duomenų bazė, apimanti chemijos, kompiuterių mokslo, ekonomikos, inžinerijos, aplinkosaugos, teisės, medicinos, matematikos, fizikos, astronomijos ir kitas temas.
Taylor & Francis – universali duomenų bazė, apimanti istorijos, teisės, kultūrologijos, teologijos, politologijos, ekonomikos ir finansų, geografijos, medicinos, fizikos ir kitas temas. Prenumeruojami 1507 žurnalai (sąrašas).
ЭТАЛОН-ONLINE* – Baltarusijos Respublikos Nacionalinio teisinės informacijos centro duomenų bazė, kurioje suteikiama prieiga prie visų Baltarusijoje galiojančių įstatymų, teisės aktų ir kitos teisinės informacijos.
American Journal of Physics (AJP) – Amerikos fizikos dėstytojų asociacijos (angl. The American Association of Physics Teachers) ir Amerikos fizikos instituto (angl. The American Institute of Physics) rengiamas mėnesinis recenzuojamas mokslo žurnalas, skirtas kolegijų ir universitetų studentams, dėstytojams bei tyrėjams. Žurnalo tematika apima pedagoginius ir kultūrinius fizikos mokslo aspektus, kurie gali būti įdomūs, naudingi bei suprantami ir kitų mokslų atstovams.
The Annals of Probability – Tarptautinio Matematinės statistikos instituto (angl. The Institute of Mathematical Statistics) leidžiamas recenzuojamas mokslo žurnalas, kuriame publikuojami straipsniai šiuolaikinės tikimybių teorijos, jos ryšių su kitomis matematikos sritimis bei pritaikymo fizikos ir biologijos moksluose temomis.
Nature – nuo 1869 metų leidžiamas tarpdisciplininis labiausiai pasaulyje cituojamas mokslinis žurnalas.
Restaurator – vienintelis tarptautinis recenzuojamas mokslinis žurnalas apie bibliotekose ir archyvuose saugomų medžiagų konservavimą ir restauravimą. Leidinio straipsniuose nagrinėjami visi svarbiausi teoriniai, praktiniai ir organizaciniai šio dalyko aspektai. Straipsniai anglų kalba pateikiami su santraukomis anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Leidinio redakcinę komisiją sudaro ekspertai iš pasaulyje pripažintų įstaigų ir organizacijų.
Bibliotekos prenumeruojamos ir testuojamos duomenų bazės bei elektroniniai žurnalai pasiekiami Bibliotekoje esančiose skaitytojams skirtose kompiuterizuotose darbo vietose arba asmeniniame įrenginyje prisijungus prie Bibliotekos WiFi ryšio, taip pat bet kurioje darbo vietoje prisijungus prie Bibliotekos virtualaus nuotolinio tinklo (VPN). VPN paslaugos įdiegimo instrukciją galite rasti čia.
Prenumeruojamų duomenų bazių sąrašas
Testuojamų duomenų bazių sąrašas
Prenumeruojamų elektroninių žurnalų sąrašas
Žvaigždute (*) pažymėtomis duomenų bazėmis galima naudotis ir neprisijungus prie Bibliotekos tinklo. Dėl slaptažodžių prašome kreiptis į Donatą Ustinavičių, tel. 8 672 02794, el. paštas: donatas.ustinavicius@mab.lt.
Ar sulauksime ženklelio, skirto Vilniaus jubiliejui?
Ar sulauksime ženklelio, skirto Vilniaus jubiliejui?
Ženklelių kolekcijos ir parodos „Vilnius ženkleliuose“ pristatymo renginys įvyko 2022 m. sausio 20 dieną. Dalyvavo parodos rengėjai dr. Birutė Railienė ir Darius Raila, kolekcininkas Kęstutis Skerys, numizmatas Vincas Ruzgas. Vakaro metu buvo aptarta šiuolaikinių ženklelių kokybė, kolekcininkų rūpesčiai, identifikuojant ženklelius, bei pasvarstyta, ar galime tikėtis Vilniui skirto ženklelio artėjančio jubiliejaus proga. Klausykite ištraukos iš renginio audioįrašo:
Iki vasario 8 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos fojė, trijų stendų ekspozicijoje, pristatomi ženkleliai iš albumo. Paroda skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui.
Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba
Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
Tęsiame paskaitų ciklą „Bibliopolio žvaigždynas“ pristatydami paskutinę 2021 m. paskaitą – dr. Redos Griškaitės „Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka“. Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830 m. spalio 5 d.–1886 m. gruodžio 23 d.) daugiausia žinoma kaip garsaus Vilniaus advokato ir visuomenės veikėjo Tado Vrublevskio (Tadeusz Stanisław Wróblewski, 1858–1925) motina, kurios vardas greta jos vyro Eustachijaus Vrublevskio (Eustachy Wróblewski) įamžintas 1912 m. Vilniuje įsteigtos Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) pavadinime. Ši moteris dažniausiai minima Bibliotekai skirtuose leidiniuose ar jos sūnui Tadui Vrublevskiui, o pastaruoju metu – ir sūnui Augustinui Vrublevskiui (Augustyn Wróblewski, 1866–po 1913) skirtose biogramose ar biografijose. Rečiau Beniovskytė-Vrublevskienė įvardijama kaip 1830–1831 m. sukilimo dalyvio Bartolomėjaus Beniovskio (Bartłomiej Beniowski, 1800–1867) duktė ar kaip asmenybė, palaikiusi ryšius su garsiuoju savo vyro Eustachijaus sūnėnu, vienu iš 1863–1864 m. sukilimo vadų, o vėliau Paryžiaus Komunos generolu Valerijonu Vrublevskiu (Walery Wróblewski, 1836–1908). Taigi dažniausiai minima tik kartu su žymiais savo šeimos vyrais. Šios paskaitos tikslas – nuodugniau pažvelgti tiek į šios moters biografiją, tiek į rankraštinį palikimą, kurį sudaro literatūriniai darbai ir egodokumentinis paveldas. Visa ši unikali medžiaga šiandien tebesaugoma jos vardu pavadintoje Bibliotekoje.
Minime Vilniaus 699-ąjį gimtadienį
Minime Vilniaus 699-ąjį gimtadienį
2022 m. sausio 25 d. Vilniui švenčiant savo 699-ąjį gimtadienį, kviečiame prisiminti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijas, kuriomis jie patvirtina miestui ir jo piliečiams ankstesnių valdovų suteiktas teises ir laisves. Septyni vilniečiams ypač svarbūs dokumentai, saugomi Vrublevskių bibliotekoje, bus eksponuojami šiandien Vilniaus paveikslų galerijoje atidaromoje parodoje „Miesto gimimas: valdovų privilegijos Vilniaus miestui“.
Šiemet sukanka 635 metai, kai 1387 m. kovo 22 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teisę. Nors privilegijos originalas dingo, parodos lankytojai galės pamatyti jos nuorašą, kurį XX a. pr. surašė J. Karačevska ir kuris yra saugomas mūsų Bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tarp vėliau pasirašytų dokumentų eksponuojami ir šeši originalūs Vilniaus miesto gimimą primenantys pergamentai iš mūsų bibliotekos fondų, parašyti 1432–1576 metais.
Vilniaus paveikslų galerijoje atidaromoje parodoje „Miesto gimimas: valdovų privilegijos Vilniaus miestui“ iš viso pristatomos 11 Lietuvos valdovų XV–XVIII a. sostinei Vilniui suteiktų privilegijų, kuriomis miestui patvirtinama Magdeburgo teisė. Šių teisinių dokumentų visuma atskleidžia vilniečių rūpestį išsaugoti miestietiškas teises ir laisves, o šios laisvės ir formuoja miestietišką tapatybę.
Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Vilniaus paveikslų galerijoje rengiamos parodos ir kviečiame pasinaudoti šia unikalia proga pamatyti tiek Vilniaus miestui ir jo miestiečiams svarbių dokumentų vienoje vietoje.
Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks sausio 25 – kovo 27 dienomis.
Parengta pagal Vilniaus paveikslų galerijos ir LMAVB Rankraščių skyriaus informaciją
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio privilegija, kuria Vilniaus miestui naujai suteikiamos Magdeburgo teisės pagal Krokuvos miesto pavyzdį.
Ši privilegija, surašyta rusėnų kalba, pasirašyta Trakuose 1432-09-27.
(LMAVB RS, F1-14)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro raštas, kuriuo jis patvirtina visas teises ir laisves, Vilniaus miestui suteiktas ankstesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių.
Privilegiją pasirašė pats Steponas Batoras (Stephanus rex), Trakų kaštelionas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris Eustachijus Valavičius (Остафей Волович, пан троцкий, подканцлерый Великого Князства Литовского) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės notaras bei Palenkės kaštelionas Motiejus Savickis (Matias Sawiczky, castellanus Podlachiae, Magni Ducatus Lithuanie notarius).
Privilegija lotynų kalba pasirašyta Knišine 1576-07-26.
(LMAVB RS, F1-182)
Rašytojos Renatos Šerelytės-Mendeikienės mintys
Rašytojos Renatos Šerelytės-Mendeikienės mintys
Pamąstymai apie knygas ir skaitymą su Renata Šerelyte-Mendeikiene – Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nare, prozininke, poete, dramaturge, literatūros kritike, publiciste, aktyvia visuomeninio bei kultūrinio Lietuvos gyvenimo dalyve
Gausi ne tik Renatos Šerelytės kūrybos bibliografija – jos romanų, novelių ir eseistikos išversta į anglų, prancūzų, vokiečių, švedų, italų, ispanų, rusų, kroatų, kartvelų, lenkų kalbas. 2013 m. pagal romaną „Vardas tamsoje“ pastatytas to paties pavadinimo filmas. Už literatūros kūrinius autorė yra daug kartų apdovanota, pelniusi Žemaitės, A. Vaičiulaičio, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Ivanauskaitės premijas.
Manyčiau, tai būtų tokia knyga, kurią perskaitęs nepamiršti – ne dėl to, kad ji sunervino ar šokiravo, o tiesiog dėl savo gražumo ir tikrumo. Kuris gali būti ir skausmingas, ir liūdnas, ir juokingas.
Siūlyčiau šias: Alice Munro „Brangus gyvenime“ ir Fernando Pessoa „Nerimo knyga“.
Teko. Regis, kažką prislėgiau (suklijuotus lapus kažkokius). Ir aišku, tam pasitarnavo ne kokia brošiūrėlė, o Dickenso „Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai“.
Man – tikrai ne. Patinka jausti knygos faktūrą, kvapą, o senose knygose (iš bibliotekos paimtose ar pirktose senų knygų knygynuose) dar būna įdomių dedikacijų, sudžiovintų lapų, įrašų ir netgi piešinėlių paraštėse.
Sunku pasakyti. Tačiau veikiausiai kiekvienoje kartoje bus žmonių, kurie skaitys ir kurie neskaitys dėl įvairių priežasčių: skirtingo išsilavinimo, pasaulėžiūros, interesų, pagaliau – snobizmo, mados ar nuobodulio.
Kai kurias knygas žmonės skolinasi iš snobizmo. Viena draugė prapuldė man „Feminizmo ekskursus“ būtent dėl šios priežasties. Manyčiau, kad esmė – ne knyga, o žmogus, kuriam tą knygą paskolini.
Manyčiau, kad tragikomedijos.
Sakyčiau, anglosaksai. Ir klasikai (G.K. Chestertonas, C.S. Lewisas, J.R.R. Tolkienas, A. Huxley, E. Waugh, E.A. Poe), ir mokslinės fantastikos bei detektyvų autoriai (jų labai daug, paminėsiu tik žanro klasikę A. Christi).
Pusiau distopinį romaną „Laumžirgis“.
Fernando Pessoa „Nerimo knygą“. Grožiuosi teksto poezija ir minties gelme.
Aplankytas rekonstruojamas pastatas
Aplankytas rekonstruojamas pastatas
2022 m. sausio 19 d., rekonstruojamame pastate apsilankė LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir iškilūs mokslininkai ‒ LMA Vrublevskių bibliotekos mokslo tarybos nariai. Svečiams rūpėjo savo akimis pamatyti, kaip vykdomi statybos darbai, įvertinti, kiek jau padaryta ir kiek dar reikės padaryti. Per praėjusius metus buvo įrengti stelažai knygoms, sumontuotos saugyklų gaisro gesinimo, oro vėdinimo ir šildymo sistemos, pradėtas eksploatuoti šilumos punktas ir įrengta konteinerinė elektros skirstymo pastotė. Visi darbai planuojami užbaigti šiemet. Tada prasidės kapitalinis rūmų remontas. Ir rekonstrukcijos, ir remonto metu Biblioteka aptarnaus skaitytojus, o lankytojus kvies į parodas, paskaitas ir kitus renginius.
Direkcijos informacija
Vikos Petrikaitės ir Mindaugo Dvaronaičio nuotraukos
2021 metais Bibliotekoje restauruotų dokumentų paroda
2021 metais Bibliotekoje restauruotų dokumentų paroda
2022 m. sausio 18 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje eksponuoti 2021 metais konservuoti ir restauruoti dokumentai: pergamentai, rankraščiai, metrikos, knygos, žemėlapiai, raižiniai, laikraščiai. Praėjusiais metais iš viso konservuoti ir restauruoti 83 įvairios apimties dokumentai iš Rankraščių ir Retų spaudinių fondų.
Parodą kartu su Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojais apžvelgė ir įvertino Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė, mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė, Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė, Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Raimonda Marcinkevičienė.
Naujos knygos
Naujos knygos
Klevgaard, Trond. The new typography in Scandinavia: modernist design and print culture. London: Bloomsbury, 2021. 258 p.
Naujoji tipografija (Die Neue Typografie) – tai XX a. pradžioje Vokietijoje prasidėjęs įtakingas avangardinis judėjimas, kurio tikslas buvo padaryti spausdintą tekstą dinamiškesnį, gyvybingesnį ir artimesnį modernaus gyvenimo dvasiai. Šioje monografijoje pirmą kartą išsamiai nagrinėjama „Naujosios tipografijos“ plėtra Skandinavijoje XX a. pirmojoje pusėje, atskleidžiant reikšmingą šio judėjimo poveikį spausdinimo kultūrai ir jo sąsajas su platesniais kultūriniais bei socialiniais procesais. Knygoje pateikiama daug anksčiau neskelbtos vaizdinės medžiagos.
McGuckin, John Anthony. The Eastern Orthodox Church: a new history. New Haven; London: Yale University Press, 2020. 352 p.
Žymus Rytų krikščionybės tyrėjas, stačiatikių protojerėjus, atskleidžia pagrindinius Stačiatikių bažnyčios bruožus, paaiškindamas, kuo jos tikrovė skiriasi nuo Vakarų šalyse susidariusio įvaizdžio. Asmeniniame lygmenyje skaitytojui siūloma pajusti, ką reiškia įžengti į stačiatikių bažnyčią ir dalyvauti jos liturgijoje. Knygoje aptariama daugybė temų – svarbiausios Rytų krikščionybės teologinės dogmos, žymių praeities ir dabarties Bažnyčios asmenybių portretai, Rytų krikščionybės istorija nuo Bažnyčios tėvų iki komunizmo priespaudos ir kt.
Christie-Miller, Ian. Revealing watermarks: how to enhance the security of hand-made paper items and reveal hidden data. Boston: Academic Studies Press, 2021. 81 p.
Vandenženkliai suteikia nemažai duomenų apie popierinių dokumentų kilmę, sukūrimo laiką, platinimą ir funkcionavimą. Šioje knygoje aprašomas jos autoriaus sukurtas vandenženklių skaitmeninimo metodas (PaperPrint), aptariamos skaitmeninio vandenženklių vaizdavimo ypatybės ir problemos. Detaliai pasakojama apie Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo M. Mažvydo Katekizmo (1547) egzemplioriaus tyrimą, pasitelkus autoriaus sukurtą vandenženklių skaitmeninimo sistemą Early Book Imaging System (EBIS). Šiame leidinyje buvo atrastas karūną vaizduojantis vandenženklis. Aptariami panašių vandenženklių aptikimo atvejai XVI a. Centrinėje ir Rytų Europoje, svarstoma jų kultūrinė reikšmė.
Stewart, Garrett. Book, text, medium: cross-sectional reading for a digital age. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 243 p.
Šioje tarpdalykinėje studijoje knygos istorija siejama su tekstų analize ir medijų teorija. Aptariamas knygos kismas nuo Viduramžių kodekso iki šiandienos elektroninės knygos ir jo poveikis skaitymo patirčiai. Parodoma, kad XXI a. tradicinė knygos samprata išlieka skaitytojo mintyse, nors konkretaus daikto rankose nebėra. Trijuose knygos skyriuose parodoma, kaip knygos konceptas keitėsi nuo materialaus objekto iki teksto ir net vien tik kalbos kaip medijų turinio – knyga, tekstas, terpė.
A cultural history of fairy tales. London: Bloomsbury, 2021. 6 t. (The Cultural Histories Series).
Kaip skirtingų kultūrų pasakos keitėsi per šimtmečius? Ką jos mums sako apie mūsų baimes ir viltis? Šis šešiatomis darbas apima 2500 metų laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Jo puslapiuose šiuos klausimus svarsto daugiau nei 50 specialistų, kiekvienas iš jų atskleidžia tam tikrą temą tam tikru istorijos laikotarpiu. Pasitelkę gausybę medžiagos, tekstų autoriai nagrinėja įvairius Vakarų kultūros pasakų turinio polinkius bei prasmės atspalvius. Paskiri tomai skirti tokiems laikotarpiams: 1) Antikos laikai (500 pr. Kr.–800); 2) Viduramžiai (800–1450); 3) Stebuklo amžius (1450–1650); 4) ilgasis XVIII amžius (1650–1800); 5) ilgasis XIX amžius (1800–1920); 6) dabartiniai laikai. Siekiant užtikrinti leidinio visumos darną, visų tomų skyrių pavadinimai suvienodinti. Jie pavadina tokias temas: stebuklo formos, adaptacija, lytis ir seksualumas, žmonės ir kiti gyvūnai, pabaisos ir siaubas, erdvės, socializacija, galia.
Scott, Margaret. Fashion in the Middle Ages. Los Angeles: The J. Paul Getty Museum, 2018. 120 p.
Įvairių luomų drabužiai vaidino itin svarbų vaidmenį Viduramžių visuomenėje. Tekstilės gaminiai ne tik suteikdavo žinių apie žmogaus statusą, profesiją ir geografinę kilmę, bet ir buvo viena iš svarbiausių ekonomikos sričių daugelyje šalių ir miestų. Svarbiausias informacijos apie Viduramžių madas šaltinis – to meto rankraščiai. Jų puslapiuose aptinkama daugybė drabužių vaizdų. Remiantis piešiniais puoštais rankraščiais iš J. Paul Getty muziejaus Kalifornijoje (JAV) kolekcijų, šioje gausiai iliustruotoje knygoje pristatomi įvairūs Viduramžių drabužiai, atskleidžiant to meto požiūrį į madą. Paskutiniame skyriuje aptariamas Biblijos ir Antikos drabužių vaizdavimas Viduramžiais.
Frankopan, Peter. The silk roads: a new history of the world. London: Bloomsbury, 2016. 636 p.
Ši neseniai parašyta knyga jau spėjo tapti istorinės literatūros klasika. Joje pasakojama ne vien tik apie Šilko kelią. Už Balkanų besidriekiantis didžiulis regionas pastaraisiais dešimtmečiais atsidūrė pasaulio dėmesio centre – nuo politiškai nestabilių Artimųjų Rytų iki ekonomiškai kylančios Kinijos. Atskleisdamas painių prekybos kelių istoriją, autorius parodo, kad nusakyti šio regiono valstybių bei tautų ateitį galima tik supratus jų stulbinamą praeitį.
The Polish-Lithuanian Commonwealth: history, memory, legacy. New York: Routledge, [2021]. 364 p.
Šį esė rinkinį sudaro Lenkijos istorijos tarptautinių tyrėjų Trečiojo kongreso (Krokuva, 2017 m. spalio 11–14 d.) rinktiniai pranešimai. Knygoje atsispindi skirtingų istoriografinių perspektyvų ir istorijos mokyklų įvairovė. Aptariama Abiejų Tautų Respublikos atmintis šalyse, kurių teritorijas ji kadaise apėmė. Siūloma naujai pažvelgti į Abiejų Tautų Respublikos istoriją ir palikimą.
Corèdon, Christopher. A dictionary of medieval terms and phrases. Cambridge: D. S. Brewer, 2021. 308 p.
Šis Viduramžių terminų ir frazių aiškinamasis žodynas turi apie 3400 įrašų: tai teisiniai ir bažnytiniai lotyniški terminai, šiuolaikiniam skaitytojui mažai pažįstami senosios anglų kalbos žodžiai ir kt. Į žodyną taip pat įtraukti šiandien tebevartojamų Viduramžių terminų bei frazių pavyzdžiai. Žodyne pateikta daugelio terminų etimologija. Jis skirtas tiek paprastiems skaitytojams, tiek ir specialistams.
Franklin, Simon. The Russian graphosphere, 1450–1850. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 414 p.
Naujadaras grafosfera šioje knygoje reiškia „matomų žodžių erdvę“. Grafosfera kinta, priklausomai nuo technologijų, gamybos būdų, socialinių struktūrų, mados ir skonio. Šioje studijoje pro grafosferos sampratos prizmę naujai nagrinėjama Rusijos raštijos kultūra, apimant laikotarpį nuo XV a. pabaigos iki XIX a. pradžios. Analizuojant iki šiol nenagrinėtus šios temos aspektus ir pasitelkiant anksčiau beveik nestudijuotus šaltinius, knygoje iš naujo vertinami praeities požiūriai į materialių tekstų istoriją, raštijos kategorijas ir jų vertę nustatančias institucijas.
Leinarte, Dalia. Family and the state in Soviet Lithuania: gender, law and society. London: Bloomsbury Academic, 2021. 214 p.
Šioje studijoje pirmą kartą nagrinėjama šeimos politika Baltijos šalyse. Remiantis per 100 interviu ir gausybe archyvinių šaltinių, parodoma, kaip sovietinė šeimos politika formavo kasdienį gyvenimą Sovietų Lietuvoje. Aptariamos įvairios priemonės, kurias sovietų režimas taikė, siekdamas kontroliuoti šeimos gyvenimą: vaikų popamokinės veiklos programos, griežtai reguliuojamos vyrų ir moterų darbo valandos ir kt. Parodoma, kad sovietų valdžiai pavyko kone visiškai sunaikinti privatų lietuvių šeimos gyvenimą.
Schneidman, N. N. The three tragic heroes of the Vilnius Ghetto: Witenberg, Sheinbaum, Gens. Oakville: Mosaic Press, 2002. 173 p.
Holokausto laikais naciai ir jų talkininkai sunaikino Lietuvos žydų bendruomenę. Tačiau nemažai žydų atsisakė pasiduoti be kovos. Du iš šios knygos herojų – Icikas Vitenbergas ir Jochelis Šeinboimas buvo žydų pasipriešinimo organizacijų vadovais Vilniaus gete, o trečias – Jakovas Gencas – vokiečių valdžios paskirtas žydų policijos ir geto vadovas. Visų trijų tikslas buvo tas pats: išgyventi patiems ir visai bendruomenei. Visi trys žuvo geto likvidavimo metu. Knygoje lyginami skirtingi požiūriai į pasipriešinimo bei išlikimo problemas, atskleidžiamos žydų pasipriešinimą kamavusios problemos ir išlikimo dilema Holokausto laikais.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė