Lopez, Donald S. Jr. Prisoners of Shangri-La: Tibetan Buddhism and the West. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2018. 283 p.

Vakarų pasaulio vaizduotėje Tibetas atrodo kaip egzotiška, mistinė, paslaptinga šalis, nutolusi nuo šiuolaikinio gyvenimo beprasmybės ir puoselėjanti dvasines vertybes, kurių seniai neteko Vakarai. Šioje knygoje nagrinėjama Tibeto budizmo recepcija Vakaruose, atskleidžiant tikrąją Tibeto dvasinę istoriją kaip daug sudėtingesnę ir ne tokią idealią, kaip ją romantiškai įsivaizduoja Vakarai. Atskleidžiama, kaip Rytų religijos entuziastingai priimamos, bet menkai suvokiamos Vakarų kultūroje. Ši knyga papildys LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomą turtingą leidinių apie Tibeto mediciną, kultūrą, istoriją ir kalbą rinkinį, kurio daugumą knygų Biblioteka gavo iš pasaulyje garsaus Tibeto medicinos žinovo Donato Butkaus asmeninės kolekcijos.

Women’s experiences of repression in the Soviet Union and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2018. 196 p.

Remiantis išsamiomis biografijų, autobiografijų, memuarų ir žodinės istorijos duomenų studijomis,  šioje knygoje atskleidžiama, kokias represijas patyrė moterys buvusio sovietinio bloko šalyse. Daugiausia dėmesio skiriama laikotarpiams, kai kilo didžiausios represijų bangos: 1937 m. Sovietų Sąjungoje, 1941 m. Lietuvoje ir Lenkijoje, 1948 m. Čekoslovakijoje ir 1956 m. Rumunijoje. Parodoma, kad sovietiniame bloke moterys patirdavo ne tik tiesioginių represijų, bet ir būdavo terorizuojamos kaip areštuotų, kalinčių ir mirties bausme nubaustų asmenų šeimos narės.

Staddon, John. Scientific method: how science works, fails to work, and pretends to work. London; New York: Routledge, 2018. 148 p.

Gyvenant skaitmeniniame pasaulyje informacijos pertekliaus sąlygomis, daugybei žmonių tampa vis sunkiau atskirti melagienas nuo mokslinių faktų. Šioje lengvai skaitomoje knygoje pateikiamas mokslinio mąstymo ugdymo vadovas. Aptariama, kuo skiriasi socialinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų metodai, skiriant ypatingą dėmesį socialinius mokslus kamuojančiomss problemoms, kai madingos idėjos dažnai grindžiamos nepatikrintomis teorijomis. Teigiama, kad kiekvienas raštingas žmogus turėtų būti susipažinęs su mokslinio mąstymo standartais ir mokėti atskirti gerą mokslą nuo blogo. Aptariami konkretūs pavyzdžiai, kai mokslininkai sprendžia savo sričių problemas. Knyga suteikia skaitytojui galimybę susikurti kritišką, pagrįstą požiūrį į mokslinę praktiką.

Imagined communities: constructing collective identities in medieval Europe. Leiden; Boston: Brill, 2018. 395 p.

Šiame esė rinkinyje kalbama apie Viduramžiams būdingų socialinių grupių tapatybės klausimus. Aptariamos  Europos tautų, karališkųjų dinastijų, aristokratų elito, miestelėnų, vienuolių ir kitų bendruomenių ypatybės ir siekiai. Pateikiamos svarbios įžvalgos apie kolektyvinį Viduramžių mentalitetą ir įvairių grupių savimonės raidą.

Social media and politics in Central and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2018. 207 p.

Knygoje atskleidžiama socialinės ir skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raida įvairių Centrinės ir Rytų Europos šalių politiniame gyvenime. Aptariamas tokios žiniasklaidos vaidmuo konkrečiomis politinėmis aplinkybėmis: 2012 m. Maskvoje vykusiuose politiniuose protestuose, 2013–2014 m. Ukrainos Euromaidane, kelių valstybių rinkiminėse kampanijose. Lietuvai skirtame esė nagrinėjama, kaip šalies seksualinių mažumų aktyvistai naudoja socialinę žiniasklaidą, kovodami už savo teises.

Aust, Cornelia. The Jewish economic elite: making modern Europe. Bloomington: Indiana University Press, 2018. 217 p.

Knygoje aptariamas žydų ekonomikos elito iškilimas Centrinėje ir Rytų Europoje XIX amžiuje. Nagrinėjant kelių žydų verslininkų, prekybininkų ir bankininkų šeimų veiklą ir kilnojimąsi iš vienų kraštų į kitus, atskleidžiami iki šiol beveik nežinomi Europos ekonomikos veikėjų tinklai. Parodoma, kaip šių tinklų sukūrimą ir plėtrą veikė santuokos bei giminystės ryšiai, moterų ekonominė veikla, valstybių politika žydų atžvilgiu, geopolitiniai įvykiai, geografinis žydų šeimų mobilumas ir kiti veiksniai.

Constable, Giles. Medieval monasticism. London; New York: Routledge, 2018. 217 p.

Šiame tome surinkti garsaus Viduramžių tyrinėtojo, Prinstono universiteto profesoriaus pagrindiniai straipsniai apie Europos bažnyčios ir vienuolystės istoriją, aprėpiant laikotarpį nuo IV iki XIV amžiaus. Pagrindiniame straipsnyje aptariamos XI–XIII a. religinės bendruomenės įvairiose Europos šalyse. Kituose straipsniuose nagrinėjami specifiniai vienuolių institucijų ir dvasinio gyvenimo dalykai.

Riasanovsky, Nicholas V.; Steinberg Mark D. A history of Russia. New York; Oxford: Oxford University Press, 2019.

Naujame papildytame žymių Rusijos istorijos specialistų knygos leidime glaustai apžvelgiama visa šalies istorija nuo seniausių laikų iki 2017 metų. Remdamiesi naujausiais istorijos tyrimais, autoriai objektyviai, nešališkai ir proporcingai nagrinėja politinius, karinius, ekonominius ir kultūrinius Rusijos istorijos dalykus. Šiame leidime aptariami ir Putino valdymo laikais Ukrainoje bei kitose Rusijos kaimyninėse valstybėse vykę istoriniai procesai.

From Antisemitism to Anti-Zionism: the past and present of a lethal ideology. Boston: Academic Studies Press, 2017. 426 p.

Šiame rinkinyje skelbiama 14 aukštos kokybės mokslinių straipsnių, kuriuos parašė žymiausi šios srities specialistai iš Europos, JAV, Kanados, Australijos ir Izraelio. Nors dauguma autorių pripažįsta skirtumą tarp antisionizmo ir antisemitizmo, straipsniuose bandoma įrodyti, kad neapykanta Izraelio valstybei didžiąja dalimi kyla iš neapykantos žydų tautai.

Janiv, Bracha. The carved wooden Torah arks of Eastern Europe. Liverpool: The Littman Library of Jewish Civilization, 2017. 321 p.

Didžioji dalis Rytų Europos sinagogas puošusių Toros arkų (altorių) buvo sunaikinta XX a. pasaulinių karų metu. Remiantis šimtais išlikusių prieškarinių Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių sinagogų interjero nuotraukų, šioje knygoje pateikiama išsami istorinė ir meninė drožtų medinių Toros arkų studija. Aptariamos žydų religinio meno formos ir tradicijos. Knygos pabaigoje pateikiamas 150 drožtų medinių Toros arkų sąrašas pagal sinagogų buvimo miestus.

Routledge handbook of gender and environment. Edited by Sherilyn MacGregor. London; New York: Routledge / Taylor & Francis Group, [2017]. XXII, 519 p.

Šiame tarpdalykiniame vadove siūloma plati feministinio požiūrio į aplinkos problemas apžvalga. Įspūdingas feminisčių rašytojų būrys iš viso pasaulio išsamiai tyrinėja, kaip lyčių nelygybė susijusi su aplinkos krizėmis. Teigiama, kad vyriškumas ir priespauda dėl lyties tiesiogiai susiję su aplinkos išnaudojimu ir naikinimu. Knyga bus įdomi visiems, besidomintiems ekofeminizmu.

The Oxford handbook of social movements. Edited by Donatella Della Porta and Mario Diani. Oxford: Oxford University Press, 2017. XV, 835 p.

Šiame novatoriškame tome išsamiai nagrinėjami socialinių judėjimų tyrimai. Žymūs politologai ir sociologai 53 esė aptaria šios srities tyrimų teorines perspektyvas, socialinių judėjimų raidą, organizaciją, veiklų repertuarą, kultūrinius ir politinius aspektus, indėlį skatinant pokyčius socialiniame bei politiniame gyvenime ir kt.

Papier im mittelalterlichen Europa: Herstellung und Gebrauch. Berlin: De Gruyter, 2015. 330 p.

Kolektyvinėje gausiai iliustruotoje mokslinėje studijoje spausdinami straipsniai vokiečių ir anglų kalbomis, skirti popieriaus gamybai ir jo naudojimui Viduramžių Europoje aptarti. Šis bendras tarpdalykinis istorikų, knygotyrininkų, archeologų, archyvarų, restauratorių ir rankų darbo popieriaus gamintojų darbas atveria kelią gilesniems tyrimams. Autoriai apžvelgia popieriaus atsiradimą ir pergalingą paplitimą Europoje XI–XV amžiais ir sutaria, kad popierius dėl kainos pranašumo ir gamybos žaliavų prieinamumo ne tik išstūmė anksčiau vyravusį pergamentą, bet ir buvo lemiama raštijos augimo vėlyvaisiais Viduramžiais prielaida. Jie pabrėžia empirinių tyrimų svarbą, aiškinant popieriaus naudojimo paplitimą tiek geografiniu, tiek socialiniu požiūriu. Remdamiesi šiaurės Italijos, pietvakarinės Vokietijos dalies bei Belgijos popieriaus malūnų pavyzdžiais, tyrėjai aprašo popieriaus gamybą, pasakoja apie prekybą šia nauja preke visoje Europoje.

Boardley, John. Die Erfindung des Buchs: zwölf Innovationen der frühen Druckgeschichte. Darmstadt: wbg Academic, 2020. 192 p.

Autorius išsamiai apžvelgia knygų spausdinimo istoriją nuo ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knygų – inkunabulų, iliustracijų, pirmojo natų bei žemėlapių spausdinimo iki pirmosios vaikiškos knygos. Šiuolaikinės knygos spausdinimo išradėju laikomas Johanas Gutenbergas, tačiau klaidinga būtų manyti, kad spausdintinės knygos atsiradimas yra vien tik jo nuopelnas. Prie daugelio sumanymų, idėjų, naujovių prisidėjo ne vienas XV a. antrojoje pusėje kūręs žmogus įvairiuose Europos miestuose. Autorius pabrėžia spaudos išradimo svarbą, parodo, kokios istorinės prielaidos ir techninės naujovės paveikė jo radimąsi. Knygoje pristatomi spaustuvininkai ir leidėjai, ieškoję ir radę novatoriškus sprendimus, kaip plėtoti ir tobulinti judančių metalinių raidžių liejimo prietaiso galimybes, sukūrę knygų iliustracijų spausdinimo būdus. Novatoriškų pasiekimų tyrimai yra moksliškai pagrįsti ir dokumentuoti gausiomis iliustracijomis. Skaitytojas čia ras atsakymus į daugelį klausimų: Kaip buvo kuriami pirmieji šriftai? Kas išrado kursyvą? Kokie techniniai išradimai leido spausdinti spalvotai ir kur buvo išspausdinta pirmoji muzikinė knyga?

Dickel, Hans; Uhl, Almut. Die Bildgeschichte der Botanik: Pflanzendarstellungen aus vier Jahrhunderten in der Sammlung Dr. Christoph Jacob Trew (1695–1769). Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2019. 222 p.

Knygoje augalų vaizdavimo raida tiriama atsižvelgiant į botanikos mokslo istoriją ir lyginant keturių šimtmečių botaninius piešinius. XVI amžiaus vaistažolių knygose svarbiausia buvo naminių vaistinių ir naudingų augalų farmacinis poveikis, o Apšvietos laikais – didinamųjų stiklų ir mikroskopų pagalba aptikti augalų pasaulio botanikos dėsniai. Niurnbergo miesto gydytojas Christofas Jakobas Trojus (Christoph Jacob Trew, 1695–1769) ne tik įsigijo svarbiausią to meto botaninių knygų ir iliustracijų kolekciją, bet ir pats išleido puikias knygas apie augalus – Plantae selectae ir Herbarium Blackwellianum. Padedamas savo menininkų, tarptautinei mokslininkų bendruomenei jis pristatė didelio formato spalvotus botaninius naujai iš užsienio atvežtų egzotinių augalų piešinius. Knygą praturtina gausios iliustracijos, botaninių terminų glosarijus, literatūros ir autorių rodyklės.

Lemster, Michael. Die Mozarts: Geschichte einer Familie. München: Benevento, 2019. 383 p.

Mocartų istorija prasideda ne Zalcburge, o mažame kaimelyje netoli Augsburgo. Būtent čia glūdi šios šlovingos šeimos šaknys. Mocartų šeimoje buvo žemdirbių, skulptorių, laikrodininkų ir kunigų, mūrininkų, spaustuvininkų ir knygrišių, mokytojų bei trys kartos garsių muzikų: pianistų, vargonininkų, smuikininkų, kompozitorių, muzikos verslininkų. Knygoje Michaelis Lemsteris (Michael Lemster) pasakoja apie Mocartų iškilimą ir žlugimą nuo šeimos pirmtakų XV amžiuje iki paskutinio jų palikuonio mirties 1965 metais. Šį gyvą šeimos istorijos pasakojimą autorius įterpia į Europos istoriją. Mocartų, kurių klestėjimas prasidėjo po Trisdešimties metų karo, charakterį formavo ir užgrūdino skaudūs istoriniai įvykiai bei aplinkybės. Mocartai kūrybiškai ir ambicingai įveikė savo laiko iššūkius. Šeimos narių biografijose gausu pakilimų ir krizių, mįslių ir legendų, gandų bei keblių situacijų. Puikiai jausdamas laiko dvasią, Lemsteris bando atsakyti į klausimus: Ar didžioji Volfgango Amadėjaus Mocarto gyvenimo meilė buvo jo pusseserė Marija Ana Teklė? Ar sirgo jis Tureto sindromu? Ar jo žmona Konstancija buvo šeimos žlugdytoja, o galbūt šlovės gelbėtoja? – ir į daugelį kitų.

Künzl, Ernst. Der große Kunstraub: Orient, Griechenland, Rom, Byzanz. Oppenheim am Rhein: Nünnerich-Asmus Verlag & Media, 2019. 167 p.

Ginklai, statulos, paveikslai, tauriųjų metalų indai, net ištisos bibliotekos ir didžiuliai obeliskai dažnai tapdavo pergalingų karo žygių grobiu. Meno kūrinių grobimas prasidėjo Rytuose II–I tūkstantmetyje pr. Kr., kai elamitai, asirai ir babiloniečiai pagrobė savo nugalėtų priešų kultūrinį turtą, o viršūnę pasiekė Senovės Romoje, kur karvedžiai triumfo eisenose rodydavo karo trofėjus. Romos respublikos aristokratai bandė pranokti vieni kitus pergalės šventėse, triumfai būdavo vis prašmatnesni, su nemokamomis vaišėmis žiūrovams ir kitomis pramogomis. Viduramžiais labai populiaria tapo krikščioniškų relikvijų medžioklė. Meno kūrinių ir kultūros vertybių restitucija (grąžinimas) buvo retas reiškinys – net Aleksandro Makedoniečio ar imperatoriaus Augusto restitucijos sutartys buvo sudarytos, siekiant politinių tikslų. Autorius vaizdžiai pasakoja meno kūrinių ir kultūros vertybių grobimo istoriją, aiškina motyvus, gvildena kultūros vertybių vagysčių problemas, kurios pastaruoju metu sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo visame pasaulyje.

Norbertine Bresslern-Roth: Tiermalerin. Graz: Leykam-Buchverlag, 2016. 399 p.

Knyga skirta žinomai Austrijos menininkei, grafikei Norbertinei Breslern-Rot (Norbertine Bresslern-Roth, 1891–1978). Pagrindinė jos paveikslų, akvarelių, piešinių, grafikos darbų tema – gyvūnai. Gyvūnų vaizdavimas turi labai senas tradicijas. XVI a. susiformavo animalistinis peizažas kaip atskiras žanras, kuriam būdingas romantiškas žavėjimasis gyvūnais, idiliškas jų aplinkos vaizdavimas. Šis harmonijos ir idilės poreikis būdingas ir Norbertinės Breslern-Rot kūriniams. Po kelionės į Libiją 1928 m. menininkė vis dažniau vaizduoja Afrikos, Ramiojo vandenyno ir įvairių čiabuvių pasaulius bei pateikia idealizuotą požiūrį į simbiotinius žmonių ir gyvūnų santykius. Jautrus nuotaikos perteikimas darbuose vaidina svarbų vaidmenį, vaizduojant žmones ir gyvūnus. Tokiu būdu ji rado labai asmenišką tapybos stilių. Jos paveikslams būdingas freskos efektas, spalvų ryškumas bei skaidrumas, jos dekoratyvinės grafikos darbuose persipina Art nouveau ir japoniškos spalvotos ksilografijos stiliai.

Angelika Kauffmann: unbekannte Schätze aus Vorarlberger Privatsammlungen. München: Hirmer, 2018. 303 p.

Dailininkė Angelika Kaufman (Kauffmann, 1741–1807), dar būdama gyva, sulaukė tarptautinio pripažinimo: jos talentu žavėjosi Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang Goethe), Džošua Reinoldsas (Joshua Reynolds) ir daugelis kitų iškilių žmonių. Ji dirbo Vokietijoje, Anglijoje ir Italijoje, buvo Bolonijos, vėliau Florencijos, Romos, Venecijos bei Britanijos karališkosios meno akademijos narė, nuolatinė tarptautinių parodų dalyvė. Didžiausią jos kūrybos dalį sudaro portretai ir paveikslai istoriniais-mitologiniais motyvais. Gausiai iliustruotoje knygoje atskleidžiami menininkės gyvenimo bei kūrybos faktai, pirmą kartą pristatomi darbai iš asmeninės kolekcijos. Knygoje skaitytojas taip pat ras puikius A. Kaufman darbus iš viešųjų kolekcijų, įskaitant paveikslus, liudijančius dailininkės „sielos giminystę“ su Anhalto Desau princese Luize Henriete (Luise Henriette, 1750–1811), jos ankstyvuosius bei paskutinius kūrinius, piešinius, atspindinčius draugystę su Gėte ar santykius su vyru Antonijumi Zučiu (Antonio Zucchi), didžiausią iki šiol atliktą A. Kaufman ofortų apžvalgą.

Venjakob, Judith. Der Hexenflug in der frühneuzeitlichen Druckgrafik: Entstehung, Rezeption und Symbolik eines Bildtypus. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2017. 286 p.

Pasaulyje turbūt nėra kultūros, kuri neturėtų legendų ar padavimų apie raganas. Ir nors jos minimos nuo pačių seniausių laikų, tačiau didžiausią įtaką jų vaizdavimui turėjo raganų medžioklės karštinė, trukusi nuo XIV iki XVII amžiaus. Šis laikotarpis įkvėpė ne vieną žymų menininką sukurti paveikslą šia tema. Ar raganos gali skraidyti – o jei gali, tai kaip? Paveikslai ir graviūros aiškiai parodo raganų skrydį. Judita Venjakob savo tyrime atkreipia dėmesį į šį ypatingą raganų ikonografijos motyvą grafikoje, pabrėžia, kad būtent skrydis yra lemiamas raganų atvaizdo bruožas. Autorė nagrinėja raganų vaizdavimą vėlyvųjų Viduramžių knygų iliustracijose, tarp jų du seniausius išlikusius atvaizdus. Ypač daug dėmesio skiriama žinomiausio demonologijos veikalo „Raganų kūjis“ (lot. Malleus Maleficarum) iliustracijoms, turėjusioms lemiamą reikšmę raganos įvaizdžio susidarymui ir sklaidai. Knyga atveria naują požiūrį į XV–XVII amžiaus raganų įvaizdį: ne katilo, velnio ar šabašo, bet skrydžio ikonografija aiškinama kaip skiriamasis vaizduojamų raganų ženklas.

Thomas Herbst, 1848–1915: Liebermanns Freund, Lichtwarks Hoffnung. Fischerhude: Atelier im Bauernhaus, 2015. 128 p.

Pirmojo Hamburgo dailės galerijos direktoriaus Alfredo Lichtvarko (Alfred Lichtwark) laikais dailininkas Tomas Herbstas buvo vienas žymiausių vokiečių impresionizmo menininkų. Net jo draugas Maksas Lybermanas (Max Liebermann), su kuriuo Herbstas kartu mokėsi Berlyne, Veimare ir Miunchene bei lydėjo jį studijų kelionėse į Paryžių, o vėliau į Olandiją, kreipdavosi į jį patarimų ir pamokymų. Būdamas seniausiu „1897 m. Hamburgo menininkų klubo“ dailininkų po atviru dangumi nariu, Herbstas mieliau atsidėjo peizažo tapybai Šiaurės Vokietijoje. Mėgstamiausi  jo motyvai buvo skurdūs Elbės pelkių kraštovaizdžiai su karvių, arklių ir avių stafažais, kasdienė kaimo buitis ir vaikų portretai. Herbsto peizažams daugiausia poveikio turėjo Barbizono mokyklos prancūzų tapytojų kūryba. Kadangi menininkas gyveno gana uždarą gyvenimą, buvo užsisklendęs savyje, miesto meno pasaulis liko jam svetimas. Tad nenuostabu, kad jo kūryba po mirties buvo greitai pamiršta. Ši knyga, išleista Tomo Herbsto 100-ųjų mirties metinių proga, praskleidžia ne vieną nežinomą ar visuomenės užmirštą menininko biografijos ir kūrybos puslapį.

Beck, Friedrich; Beck, Lorenz Friedrich. Die Lateinische Schrift: Schriftzeugnisse aus dem deutschen Sprachgebiet vom Mittelalter bis zur Gegenwart. Köln: Böhlau Verlag, 2007. XII, 675 p.

Istorinių rašytinių dokumentų iššifravimas yra būtina sąlyga, norint suprasti ir paaiškinti senuosius rašytinius šaltinius. Šiame darbe išsamiai aprašoma lotyniškojo šrifto raida vokiškai kalbančiuose kraštuose. Daugiausia dėmesio autoriai skiria šimtmečiams nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šių dienų, kadangi didžioji dauguma rašytinių dokumentų mus pasiekė būtent iš šio laikotarpio. Knygoje pristatomi ne tik oficialių dokumentų bei knygų šriftai, bet ir kursyviniai verslo šriftai, individuali svarbių asmenybių rašysena, taip pat aprašomas pradinio vieningo lotyniškojo šrifto skilimas į vadinamąjį „vokiškąjį“ ir „lotyniškąjį“ (antikvos) šriftą. Leidinys gausiai iliustruotas, jame pateikiama apie 250 įdomių savo turiniu ir plačiai paplitusių pavyzdžių iš vokiškai kalbančių kraštų archyvų. Šis darbas ne tik didelis indėlis į paleografijos specialiąją literatūrą, bet ir puiki skaitymo bei pratybų knyga archyvų vartotojams ir visiems, besidomintiems istorija.

Frugoni, Chiara. A day in a medieval city. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2005. xii, 206 p.

Garsi italų istorikė, Viduramžių tyrinėtoja atskleidžia kasdienį Viduramžių miesto gyvenimą. Skaitytojas tarsi vedamas per Viduramžių miestą, kur jis praleidžia dieną, susipažindamas su įvairiais privataus bei visuomenės gyvenimo dalykais. Tarp aptariamų temų – miestų planavimas, prekyba ir amatai, neturtas, religinės praktikos, mokymasis, vaikų ugdymas, higiena, valgymo įpročiai, laisvalaikio užsiėmimai ir daugelis kitų. Knyga kupina įdomių detalių ir istorijų, gausiai iliustruota miesto gyvenimą atspindinčių rankraščių miniatiūrų, freskų, raižinių ir tapybos kūrinių reprodukcijomis.

Frugoni, Chiara. Books, banks, buttons and other inventions from the Middle Ages. New York: Columbia University Press, 2003. 178 p.

Prabangiai iliustruotoje, įtraukiančioje knygoje aptariami žmonijos gyvenimą pakeitę Viduramžių išradimai ir buitiniai patobulinimai. Tai ne tik antraštėje minimos knygos, bankai ir sagos, bet ir akiniai, žaidimo kortos, makaronai, stalo šakutė, apatiniai drabužiai, mechaninis laikrodis, genealoginis medis ir net kačių laikymas patalpose. Viduramžiai parodomi kaip vaizduotės ir išradingumo kupinas laikotarpis, kuris labai skiriasi nuo populiaraus „tamsiųjų laikų“ stereotipo.

The Oxford handbook of Latin palaeography. New York: Oxford University Press, 2020. 1052 p.

Šiame esė rinkinyje tiriamas Vėlyvosios Antikos, Viduramžių ir Renesanso laikotarpių lotyniškų knygų paveldas, dėmesį ypač sutelkiant į šriftų įvairovę. Atskiri esė skirti svarbiausiems šriftams, aptariami jų tipai, kilmė, skiriamieji bruožai, paskirtis. Atskleidžiamos šriftų ypatybės skirtingose Europos šalyse. Nagrinėjamas  rankraštinių knygų formatas, gamyba ir prekyba, aptariamas raštininkų darbas, įvairių šalių skriptorijai ir bibliotekos, kiti rankraštinės knygos kultūros klausimai.

Gelbin, Cathy S.; Gilman, Sander L. Cosmopolitanisms and the Jews. Ann Arbor: University of Michigan Press, 2017. 343 p.

Knygoje nagrinėjama, kaip kosmopolitizmo sąvoka ir jos ryšys su žydiška tapatybe keitėsi nuo Apšvietos laikų iki šių dienų. Kalbama apie klajojančių žydų įvaizdžius: amžinas žydas, bešaknis kosmopolitas, išeivis, internacionalistas. Aptariamas požiūris į žydų kosmopolitizmą ir žydų požiūris į save Austrijos-Vengrijos imperijoje, nacistinėje Vokietijoje bei stalinistinėje Sovietų Sąjungoje.

The Routledge handbook of language and humor. New York; London: Routledge, 2017. 539 p.

Šiame tarpdalykiniame rinkinyje išsamiai apžvelgiami naujausi juoko ir humoro tyrimai kalbotyros, filologijos, psichologijos, sociologijos ir antropologijos mokslų sankirtoje. Aptariama daugybė įvairių temų: humoro ir juoko sąvokos, lingvistinės humoro teorijos, humoro vertimas, humoro žanrai, kognityvinė lingvistika, sociolingvistika, mandagumas, ironija ir sarkazmas, interneto humoras ir kt.

Medieval theatre performance: actors, dancers, automata and their audiences. Cambridge: D. S. Brewer, 2017. 282 p.

Nors Viduramžių teatro pasirodymo aplinka nemažai tyrinėta, pats pasirodymas sulaukė mažiau mokslininkų dėmesio. Šioje knygoje bandoma užkišti susidariusią spragą. Analizuojamos teatro pasirodymų rūšys ir eiga, vaidinami veikalai, lėlių ir mechaninių įrenginių naudojimas, dekoracijų, kostiumų ir grimo vaidmuo, santykis tarp atlikėjų ir žiūrovų.

Pentose, Roger. Fashion, faith and fantasy in the new physics of the universe. Princeton; Oxford: Princeton University Press, 2016. 501 p.

Provokuojančioje knygoje pasaulinio garso fizikas, Nobelio premijos laureatas teigia, kad mada, tikėjimas ir vaizduotė labai veikia priešakinius fizikos tyrimus, ypač tokių sričių kaip stygų teorija, kvantinė mechanika ir kosmologija. Mokslininkas kuria teoriją, pasitelkdamas vaizduotę, mada gali padaryti ją pernelyg paveikią, o tikėjimas trukdo kritiškam požiūriui į ją. Autorius taip pat aptaria, kaip mada, tikėjimas ir vaizduotė veikė ir jo paties darbus, nuo „neįmanomo trikampio“ iki „konforminės cikliškos kosmologijos“.

Marten-Finnis, Suzanne. Vilna as a centre of the modern Jewish press, 1840–1928. Bern: Peter Lang AG, 2004. 197 p.

Knygoje atskleidžiama, kaip XIX a. antroje pusėje Vilnius tapo išskirtinės svarbos žydų spaudos centru. Aptariamas laikotarpis nuo pirmojo Rusijos imperijoje periodinio leidinio hebrajų kalba Pirhei Tsafon pasirodymo 1840 m. iki 1928 m., kai žurnalo Di yidishe velt redakcija nustatė naujus žydų žurnalistikos standartus. Žydų spaudos raida nagrinėjama, atsižvelgiant į Rusijos imperijos modernėjimą ir marksistinio judėjimo radimąsi. Apžvelgiamos to meto žydų spaudos tradicijos, atskiri skyriai skirti Haskalah (Apšvietos) spaudos ir Bundo žurnalistikos raidai.

Visualizing the text: from manuscript culture to the age of caricature. Newark: University of Delaware Press, 2017. 323 p.

Šiame veikale nagrinėjamas teksto ir vaizdo santykis Naujaisiais laikais. Pasitelkiama gausybė XVI–XVIII a. knygų iliustracijų ir kitos vaizdinės medžiagos nuo rankraščių iliuminacijų iki karikatūrų. Aptariama, kaip vaizdai buvo kuriami, rodomi ir platinami, siekiant perteikti oficialią, mokslinę ar komercinę informaciją, literatūros idėjas, religinę ideologiją. Teksto vizualizacijos klausimai nagrinėjami iš knygos kultūros, menotyros, mokslo istorijos, literatūrologijos perspektyvos.

Davidson, Jane P. Patrons of paleontology: how government support shaped a science. Bloomington: Indiana University Press, 2017. 232 p.

Šioje studijoje atskleidžiama, kad valstybės finansavimas lėmė intensyvią paleontologijos mokslo plėtrą Europoje ir Amerikoje XIX a. ir XX a. pradžioje. Įvairių šalių vyriausybės skubėjo remti paleontologijos kasinėjimus, tokiu būdu siekdamos užtikrinti, kad būtų rasta strateginių mineralinių išteklių (pvz., anglies). Ši parama suformavo paleontologijos raidos kryptis ir nulėmė svarbius atradimus, kurių poveikis juntamas ir šiandien. Knyga pravers visiems, kurie domisi mokslo sričių raidą lemiančiais veiksniais.

Bottoni, Stefano. Long awaited West: Eastern Europe since 1944. Bloomington: Indiana University Press, 2017. 292 p.

Vienas iš žymiausių Rytų Europos studijų specialistų nagrinėja diskusijas keliančią Rytų Europos sąvoką. Atskleidžiama, kokie veiksniai sieja šio regiono šalis ir kodėl jis skiriasi nuo likusios kontinento dalies. Anot autoriaus, Rytų ir Vakarų Europos atskirtis yra ne tik socialinė bei ekonominė, bet ir psichologinė; po 2008 m. finansinės krizės ji tik pagilėjo. Knygoje pabrėžiama ypatinga Rytų Europos regiono geografinė ir politinė padėtis tarp problemose paskendusios Europos Sąjungos ir vis agresyvesnės Rusijos.

Emblems and the natural world. Leiden; Boston: Brill, 2017. 662 p.

Renesanso ir ypač Baroko laikais knygų grafikos, architektūros ir dailės kūriniuose buvo itin mėgstama emblema. Šio žanro pradininku laikomas Andrea Alčiatas (Alciato, 1492–1550), o jo pasekėjai dažnai sėmėsi įkvėpimo iš gamtos pasaulio. Botanika ir zoologija tapo Joachimo Kamerarijaus (Camerarius, 1534–1598) keturių emblemoms skirtų knygų pagrindinėmis temomis. Reikalingą informaciją apie gamtą emblemų kūrėjai rasdavo Antikos bei Renesanso gamtos istorijos kūriniuose ir Viduramžių bestiarijuose. Šioje tarpdalykinėje studijoje nagrinėjamas daugialypis emblemos žanro ryšys su gamtos pasauliu. Aptariama gamtą vaizduojančių emblemų simbolika, pagrindinių kūrėjų darbai, šaltiniai, kuriais jie rėmėsi, ir kt.