Audronė Steponaitienė

Benedict, Nora C. Borges and the literary marketplace: how editorial practices shaped cosmopolitan reading. New Haven; London: Yale University Press, [2021]. 365 p.

Knygoje nagrinėjama, kaip leidybinės praktikos formavo Chorchės Luiso Borcheso (Jorge Luis Borges) kūrybos tarptautinę recepciją. Autorė analizuoja leidybos, redagavimo ir knygų rinkodaros strategijų įtaką rašytojo kūrinių plitimui bei jų suvokimui skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Aptariami Ch. L. Borgeso ryšiai su leidėjais, vertėjais ir literatūros kritikais, atskleidžiant, kaip šie ryšiai prisidėjo prie jo, kaip kosmopolitinio autoriaus, įvaizdžio. Leidinyje pateikiama daug archyvinių šaltinių ir dokumentų, kurie padeda suprasti XX a. vidurio literatūrinės rinkos veikimo principus. Išryškinama leidybinės aplinkos svarba formuojant literatūrinį kanoną ir tarptautinę rašytojų reputaciją. Tai vertingas šaltinis literatūros istorikams, leidybos tyrėjams ir visiems, besidomintiems Lotynų Amerikos literatūra.

Dobrenko, Evgeny. Late Stalinism: the aesthetics of politics. New Haven; London: Yale University Press, [2020]. 574 p.

Šioje reikšmingoje studijoje tiriama vėlyvojo stalinizmo laikotarpio (1945–1953) politinė estetika ir jos vaidmuo Sovietų Sąjungos kultūroje. Autorius analizuoja, kaip oficiali ideologija buvo perteikiama per meną, literatūrą, architektūrą ir kasdienio gyvenimo simboliką, formuojant visuomenės mąstymą bei politinę tapatybę. Aptariamos masinės mobilizacijos, herojiškumo ir kolektyvinės atminties strategijos, kuriomis siekta stiprinti režimo legitimumą po Antrojo pasaulinio karo. Autorius remiasi gausiais archyviniais šaltiniais ir kultūros artefaktais, siekdamas atskleisti glaudų ryšį tarp politikos ir estetikos totalitarinėje sistemoje. Parodoma, kaip stalinistinė kultūra siekė įtvirtinti vieningą ideologinį pasakojimą ir apriboti alternatyvių prasmių sklaidą.

Abel, Emily K. Sick and tired: an intimate history of fatigue. Chapel Hill: The University of North Carolina Press, [2021]. 196 p.

Šioje knygoje analizuojama nuovargio patirtis ir jos suvokimas skirtingoje istorinėje, socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje. Parodoma, kaip fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai formavo nuovargio interpretacijas nuo XIX a. iki šių dienų. Autorė atskleidžia, kaip medicinos, darbo praktikos ir kasdienio gyvenimo pokyčiai veikė žmonių požiūrį į energijos trūkumą ir to pasekmes. Studijoje pristatomi mokslinių tyrimų rezultatai, empiriniai ir klinikiniai duomenys, literatūros kūriniai bei asmeninės patirties liudijimai, atskleidžiantys tiek fiziologines, tiek socialines nuovargio pasekmes. Nuovargio sąvoka aptariama kaip fiziologinė problema, socialinis reiškinys ir kultūrinė metafora. Leidinys padeda geriau suprasti nuovargio istoriją ir jo reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje.

Shockey, Nathan. The typographic imagination: reading and writing in Japanʼs age of modern print media. New York: Columbia University Press, [2020]. 314 p.

Knygoje nagrinėjama Japonijos moderniosios spaudos epocha ir tipografijos vaidmuo skaitymo bei rašymo praktikoje. Analizuojama, kaip spausdinti tekstai formavo skaitytojų patirtis, literatūros suvokimą ir kultūrinę raišką XIX–XX a. sandūroje. Autorius atskleidžia tipografijos inovacijų poveikį kalbos vaizdingumui, literatūros stilistikai ir informacijos sklaidai visuomenėje. Aptariami literatūros kūriniai ir periodinė spauda parodo, kaip technologinės naujovės keitė kultūrinę sąveiką ir skaitymo įpročius. Pateikiama įžvalgų apie medijų, estetikos ir kultūrinės transformacijos ryšius Japonijoje. Tai vertingas šaltinis literatūros, medijų ir Japonijos kultūros tyrėjams.

Cavalcante, Andre. Struggling for ordinary: media and transgender belonging in everyday life. New York: New York University Press, [2018]. 221 p.

Šioje knygoje analizuojama translyčių asmenų kasdienio gyvenimo patirtis ir jų priklausymo jausmo formavimasis medijų aplinkoje. Autorius nagrinėja, kaip žiniasklaida ir kultūriniai diskursai veikia translyčių bendruomenių socialinę integraciją, saviraišką ir kasdienes praktikas. Aptariami tiek viešieji, tiek privatūs erdvės aspektai, kuriais grindžiamas priklausymo jausmas įvairialypėje socialinėje aplinkoje. Autorius remiasi interviu, medijų analizėmis ir empiriniais tyrimais, atskleidžiančiais translyčių asmenų patirčių įvairovę. Leidinyje siūlomos įdomios įžvalgos apie socialinės lyties, tapatybės ir medijų sąveiką šiuolaikinėje visuomenėje.

The Oxford handbook of reasons and normativity. Oxford: Oxford University Press, 2022. 1084 p.

Šiame esė rinkinyje pateikiama išsami priežasčių ir normatyvumo sąvokų analizė, apimanti moralinius, teisės bei praktinio racionalumo klausimus. Aptariama, kaip įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis priežastys lemia veiksmų pagrindimą, normų taikymą ir atsakomybę. Analizuojami sprendimų priėmimo, racionalumo ir normatyvinės etikos principai, atskleidžiantys pagrindinius argumentavimo ir normų taikymo mechanizmus. Knyga naudinga filosofijos, teisės ir socialinių mokslų tyrėjams, taip pat visiems, siekiantiems giliau suprasti, kaip formuojamos normos ir kaip jos veikia sprendimus bei elgesį.

How comics travel: publication, translation, radical literacies. Columbus: The Ohio State University Press, [2022]. 254 p.

Studijoje nagrinėjamas tarptautinės komiksų sklaidos procesas, atskleidžiant leidybos, vertimo ir skaitymo praktikų įtaką kultūrinei ir literatūrinei patirčiai. Analizuojama, kaip komiksai plinta tarp šalių ir kultūrų, formuodami naujas skaitymo strategijas. Aptariami tiek akademiniai, tiek populiariosios kultūros pavyzdžiai, parodantys, kaip komiksai gali keisti tradicines literatūros normas. Leidinyje pabrėžiama vertimo ir adaptacijos svarba komiksų plitimui bei jų poveikiui skirtingoms auditorijoms. Atskleidžiama, kaip komiksai tampa tarpkultūrinio bendravimo ir kūrybinės kaitos įrankiu.

Layús, Rosario Figari. The reparative effects of human rights trials: lessons from Argentina. Milton Park: Routledge, [2018]. 218 p.

1976–1983 m. vyravusios karinės diktatūros metu buvo vykdomos masinės represijos, politinės žmogžudystės ir kiti sistemingi žmogaus teisių pažeidimai. Knygos autorė – žymi žmogaus teisių ir politinio smurto tyrinėtoja – nagrinėja, kaip pasibaigus diktatūrai vykę žmogaus teisių teismai prisidėjo atkuriant teisingumą ir formuojant kolektyvinę atmintį. Knygoje analizuojama, kaip teisiniai procesai padėjo atstatyti visuomenės pasitikėjimą institucijomis, stiprinti socialinę darną, skatinti moralinį atsinaujinimą ir išsaugoti istorinę atmintį. Pateikti teisiniai, sociologiniai ir istoriniai pavyzdžiai iliustruoja teismų sprendimų poveikį atminties kultūrai bei moralinės žalos atlyginimui.

Barber, Alex W. The restraint of the press in England, 1660-1715: the communication of sin. Woodbridge: The Bodydell Press, 2022. 333 p.

Šioje knygoje nagrinėjami spaudos laisvės ribojimo mechanizmai Anglijoje XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Analizuojama, kaip politinės, religinės ir moralinės nuostatos formavo valstybės požiūrį į spaudą ir jos kontrolę – tuometinė Anglijos valdžia suvokė spaudą kaip galimą „nuodėmės“ ir visuomenės demoralizavimo šaltinį. Aptariama cenzūros sistema, leidybos licencijavimas bei teisiniai apribojimai; parodoma, kokių taktikų ėmėsi rašytojai ir leidėjai, siekdami apeiti draudimus. Lietuvos skaitytojams gali būti įdomu palyginti XVII–XVIII a. Anglijoje taikytas spaudos kontrolės priemones su XIX a. Rusijos imperijos vykdyto spaudos draudimo Lietuvoje realijomis bei jų poveikiu tautinei savimonei ir kultūros raidai.

Hankins, James. Virtue politics: soulcraft and statecraft in Renaissance Italy. Cambridge, Mass.; London: The Belknap Press of Harvard University Press, 2019. 736 p.

Šioje studijoje tiriama politinės minties raida Italijos Renesanso laikotarpiu, daugiausia dėmesio skiriama vadinamajai „dorybės politikai“. Renesanso humanistai laikėsi nuostatos, kad geros valstybės pagrindas yra ne institucijų tobulinimas, o valdovų ir piliečių moralinis ugdymas. Remdamasis gausiais istoriniais šaltiniais, autorius analizuoja žymių mąstytojų – tokių kaip Petrarka, Salutatis, Brunis ar Makiavelis – idėjas ir jų įtaką politinei veiklai. Knygoje aptariami konkretūs politiniai pavyzdžiai, parodantys, kaip moralinė filosofija formavo valstybės valdymą bei viešąją erdvę. Pabrėžiamas asmeninės dorybės ir visuomeninės gerovės ryšys.

Volk, Katharina. The Roman republic of letters: scholarship, philosophy and politics in the age of Cicero and Caesar. Princeton; Oxford: Princeton University Press, [2021]. 379 p.

Žymios klasikinės filologijos tyrinėtojos knygoje nagrinėjamas Romos respublikos intelektinis gyvenimas šios valstybės žlugimo laikotarpiu (I a. pr. m. e.). Atskleidžiama, kaip mokslas, filosofija ir politika persipynė garsiausių to laikotarpio veikėjų – Cicerono, Cezario, Varono ir kitų – gyvenimuose ir darbuose. Remiantis literatūriniais, filosofiniais bei istoriniais šaltiniais, parodoma, kad „romėniškoji laiškų respublika“ buvo neformalus, bet įtakingas intelektualų sambūris, formavęs viešąją nuomonę ir politines idėjas. Knygoje aptariama, kaip išsilavinimas ir retoriniai gebėjimai tapo politinės galios įrankiu bei kaip akademinės diskusijos darė įtaką valstybės valdymui. Apžvelgiamas intelektinės bendruomenės vaidmuo visuomenėje.

Communication and conflict in multiple settings. Leiden; Boston: Brill Rodopi, [2018]. 276 p.

Šioje kolektyvinėje monografijoje analizuojama, kaip komunikacijos procesai veikia ir formuoja konfliktų eigą įvairiuose kontekstuose – nuo tarpasmeninių santykių iki tarptautinių derybų. Įvairių autorių tyrimai atskleidžia, kaip kalba, neverbaliniai signalai bei kultūriniai skirtumai gali ir skatinti nesutarimus, ir padėti juos spręsti. Leidinyje nagrinėjamos komunikacijos strategijos, konfliktų prevencijos ir valdymo modeliai, pabrėžiama dialogo, tarpusavio supratimo bei pasitikėjimo svarba. Knygoje aptariamos teorinės įžvalgos bei pateikiama verslo, politikos, švietimo ir tarptautinių santykių sričių realių situacijų analizė.